Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2.3.4., 2.3.5., 2.3.6., 2.3.5.4.2., 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

SIMANAS KATALYNAS, gim. 1947-10-26, Alytaus rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) L. R. pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, pensininkas, gyv. Jurbarko r. sav., Seredžiaus sen., Armeniškių k., teistas:

2002-08-01 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 291 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas pagal L. R. BK 178 str. 3 d.

jis, laikotarpyje nuo 2009 kovo mėn. iki 2010 metų gegužės mėnesio, turėdamas laisvą priėjimą, pagrobė P. K. priklausantį turtą, buvusi Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, bute ir lauke, o būtent: du dujų suvirinimo balionus, vieno kaina 50 lt, bendrai sumai 100 Lt, 5 špyžinius radiatorius, vieno kaina 40 Lt., bendrai sumai 200 Lt., 50 m. metalinių vamzdžių, vieno metro kaina 2 Lt., bendrai sumai 100 Lt., metalinę vonią 100 Lt. vertės, trifazį elektros variklį su reduktoriumi betono maišyklei 150 Lt. vertės, 38 vnt. avių išdirbtų odų, vienos kaina 100 Lt. ir 25 vnt. veršelių išdirbtų odų, vienos kaina 100 Lt. bendrai sumai 6300 Lt., iš viso pagrobė P. K. turto 6950 Lt. sumai.

Be to jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laikotarpiu pjūkliuku metalui pjauti nupjovė pakabinamą spyną ir įsibrovė į J. K. priklausantį metalinį garažą, esantį Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, iš kur pagrobė J. K. priklausantį turtą, o būtent: 65.000 JAV dolerių, kupiūromis po 100 dolerių iš jų apie 5000 dolerių buvo kupiūromis po 50 dolerių tai yra 169650 Lt. (pagal 2010-05-01 valiutų kursą), 3000 Lenkijos zlotų įvairiomis kupiūromis tai yra 2649 Lt. (pagal 2010-05-01 valiutų kursą), vyrišką apvalų be dirželio auksinį laikrodį „Zaria“, 25 g., 2500 Lt. vertės, 15 vnt. moteriškų stambių auksinių žiedų su akutėmis įvairių splavų, vieno žiedo svoris 6 gr., vieno kaina 600 Lt. bendrai 9000 Lt sumai, 16 vnt. auksinių vestuvinių žiedų, iš jų 8 vyriški vieno svoris 4 gr., kaina 400 Lt bei 8 moteriški, vieno svoris 3 gr., vieno kaina 300 Lt. bendrai 5600 Lt sumai, 30 vnt. moteriškų auksinių žiedų su dviem burbuliukais, vieno svoris 2 gr., vieno kaina 200 Lt., bendrai 6000 Lt sumai, iš viso pagrobė J. K. turto už 195.399 Lt.

Šiais savo veiksmais S. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą L. R. BK 178 str.3 d.

K. S. K. savo kaltės, dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nepripažino ir parodė, kad jis pažįsta Petrą ir J. K. nuo 2005 metų, jis padėjo jiems pastatyti ūkinį pastatą, jų santykiai buvo draugiški. Nuo 2008 metų, tiksliai mėnesio neprisimena, jis gyveno P. K. bute, esančiame Pavilnio g. 6-1, Vilniuje. Gyvendamas nurodytu adresu kaltinamasis turėjo raktus nuo visų patalpų, tame tarpe ir nuo metalinio garažo. Šiame garaže S. K. laikė kanistrus su benzinu. Vieną dieną jis raktus nuo garažo pametė ir nuėjo pas kaimyną pasiskolinti pjūkliuką metalui pjauti ir spyną nupjovė. Jokių pinigų ir aukso dirbinių jis garaže nerado, jų neėmė, taip pat neėmė ir kitų daiktų iš šio garažo.

2011-01-19 atvažiavusiems pas jį namo tyrėjams jis prisipažino, kad iš šio garažo pagrobė pinigų sumą JAV doleriais, kurią iškeitęs gavo 72.000 Lt, tačiau tai padarė tik tam, kad policijos pareigūnai jo nesulaikytų. Taip pat jis nevogė odų ir kailių, P. K. leidimu kaltinamasis buvo pasiėmęs jas siūti kailinius sau ir P. K. , tačiau kailius ir odas užbrokavo ir jis P. K. jų negrąžino. Taip pat S. K. , adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, padarė pilną remontą, pakeitė radiatorius, išdažė grindis. 2010 metų birželio pabaigoje ir liepos viduryje pas jį į Armeniškių k. buvo atvažiavę J. K. su dukra ir žentu. Jie kaltinamajam pasakė, kad iš Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, dingo pinigai, kiek konkrečiai nesakė, taip pat dingo kiti daiktai. Jis jiems laisvu noru atidavė savo automobilį “O. Z. ” tikslu vėliau atvažiuoti į Vilnių išsiaiškinti, tačiau sutartu laiku neatvažiavo, nes pabijojo J. K. žento, kuris jam grasino. Be to, advokatas A. N. jam patarė nevažiuoti, o mašiną susigražinti per teismą. 2009 metų pabaigoje S. K. už 70.000 JAV dolerių nusipirko sodybą Jurbarko r., Armeniškių k., šiuos pinigus jis užsidirbo per gyvenimą. 8000 JAV dolerių, kuriuos jis 2009 metų pabaigoje keitė į litus medicinos banke jis užsidirbo. 1972 metais S. K. išvažiavo dirbti į Rusiją, Archangelsko sritį. 1975 metais vedė G. N. ir išvažiavo gyventi į Archangelsko srities, Onegos miestą. Bendrų vaikų jie neturėjo, tačiau G. N. turėjo sūnų V. N. , augino našlaitę J. N. . Su visais šiais žmonėmis S. K. palaiko santykius iki šiol, susiskambina telefonu. Jis nuo 1975 metų iki 1988 metų dirbo Onegos mieste vyriausiuoju architektu. 1988 metais jis įkūrė kooperatyvą „Ujut“, kooperatyvas gamino baldus ir užsiėmė statybiniais darbais. Jis buvo kooperatyvo pirmininku. 1992 metais paskelbtas kooperatyvo bankrotas ir jis buvo uždarytas. 1992 metais jis savo vardu atidarė nuosavą įmonę „Neman“, įmonė užsiėmė baldų gamyba, prekyba, įmonėje dirbo apie 300 žmonių. Jis šioje įmonėje dirbo nuo 1992 metų iki 2000 metų, ir buvo įmonės savininkas. Tačiau jis buvo priverstas palikti Onegą, nes jį pradėjo reketuoti nusikaltėliai iš Rostovo, jie reikalavo per jo firma gabenti kontrabandą. Jis pabijojo, kad atsidurs kalėjime, nusprendė išvažiuoti į Lietuvą. Kad į Lietuvą atsivežė pinigus, S. K. niekam iš artimųjų to nesakė. Rusijoje savo asmeninius pinigus laikė „Inkom“ banke ir „Severnyj“ banke o įmonės „Neman“ pinigai buvo „Onegos promstroj banke“. Aukščiau minėtus 70.000 JAV dolerių jis nuėmė nuo savo asmeninių sąskaitų minėtuose bankuose. Pinigus nuėmė 2000 metais rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, iš karto „Inkom“ banke nuėmė 40.000 JAV dolerių, o „Severnyj“ banke 30.000 JAV dolerių. 100.000 JAV dolerių į minėtų bankų sąskaitas buvo pervesta 1992 metais likvidavus kooperatyvą „Ujut“.

Nuo 2000 metų grįžęs į Lietuvą S. K. turėjo daug pinigų – apie 100.000 JAV dolerių. Pinigus kaltinamasis laikė automobilyje, įmontuotoje padangoje. Be to, Lietuvoje kaltinamasis visą laiką neoficialiai dirbo pas I. S. , dirbo kaimo turizmo sodyboje „Laukysta“ pas A. V. , oficialiai dirbo UAB „Finvesticija“ projektų vadovu.

Tokiu būdu, sadybą, esančią Armeniškių kaime, Jurbarko rajone, S. K. nupirko už savo uždirbtus Rusijoje pinigus. P. K. ir J. K. priklausančių daiktų, pinigų ir aukso dirbiniu jis nevogė.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad jis nuo sovietinių laikų turėjo sodybą ir didelį sodą, užsiminėjo obuolių pardavinėjimu, laikė kiaules, pardavinėjo mėsą, bulves. Jie prekiavo Rusijoje: Maskvoje, Leningrade, Kaliningrade, iš Rusijos veždavo aukso papuošalus, nuo 1991 metų pradėjo užsiminėti odos supirkimu. Odas pridavinėjo į valstybines įstaigas užsimančias odos perdirbimu. Verslu užsiminėjo visa nukentėjusiojo šeima: du broliai, sesuo, dukra. Per tą laiką susikaupė nemaža pinigų suma, buvo daug aukso dirbinių. Visus sukauptus pinigus ir aukso dirbinius jis paslėpė metaliniame garaže netoli brolio namo, adresu Pavilnio g. 6, Vilniuje, kur sudėti įvairūs daiktai. Nukentėjusysis auksą ir pinigus laikė garaže todėl, kad mane jog taip saugiau, kad niekas į garažą neįlis. 2009 metais kovo mėnesį, prieš operaciją, J. K. tikrino garažą, pinigai ir auksas buvo vietoje. Nuo 2008 metų, adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, pradėjo gyventi S. K. . Kaltinamasis prižiūrėdavo namą, tačiau raktų nuo garažo neturėjo. 2010 metais gegužės mėnesį J. K. atvažiavo aukščiau minėtu adresu ir aptiko, kad garažo spyna nupjauta. Atidaręs garažo duris pastebėjo, kad pavogti visi pinigai ir auksiniai papuošalai. Pinigų buvo 65000 JAV dolerių ir 3000 Lenkijos zlotų, taip pat buvo auksinis laikrodis, žiedai. Kiek ir kokių žiedų ten buvo geriau žino nukentėjusiojo dukra. Nukentėjusiajam nekilo abejonių, kad vagystę įvykdė S. K. , kadangi žmonės matė, kai kaltinamasis buvo nupjovęs garažo spyną. Be to, iš karto po įvykdytos vagystės S. K. dingo, į telefono skambučius neatsakinėjo. Vėliau nukentėjusiajam pavyko nustatyti, kur yra S. K. ir sužinojo, jog kaltinamasis yra nupirkęs visą sodybą Jurbartko rajone. 2010 metais birželio viduryje, J. K. kartu su dukra ir žentu buvo nuvažiavęs pas S. K. į Jurbarko rajone esantį kaimą. S. K. pamatęs juos labai išsigando, prisipažino kaltas, kad pagrobė aukso dirbinius ir didelę pinigų sumą doleriais. S. K. pažadėjo ateinantį pirmadienį atvažiuoti į Vilnių pasiaiškinti, pasakė, kad šiuo metu pinigų neturi, kaip užstatą S. K. atidavė naudotis savo automobilį Opel. Tačiau po to kaltinamasis savo pažadų neįvykdė, į Vilnių neatvažiavo, pagrobto turto negrąžino ir pradėjo neigti savo kaltę.

Dėl įvykdytos vagystės nukentėjusiajam buvo padaryta 195.399 litų dydžio žala. Pagrobtas laikrodis, aukso dirbiniai, pinigai bei kiti kaltinime išvardinti daiktai. Pagrobta pinigų suma JAV doleriais buvo pagrinde kupiūromis po 100 dolerių, nedidelė dalis apie 5000 dolerių - kupiūromis po 50 dolerių. Lenkijos zlotai buvo įvairiomis kupiūromis. Žalos niekas neatlygino, nukentėjusysis visiškai palaiko 195.399 litų dydžio pareikštą civilinį ieškinį.

2011-02-11 atliktos akistatos nukentėjusysis J. K. visiškai patvirtino savo parodymus apie įvykdytos vagystės aplinkybes (1 t., b.l. 166-168).

N. P. K. parodė, kad jis ir jo brolis J. K. ilgą laiką užsiminėjo kailių supirkimu – pardavimu. J. K. dar važinėdavo į Rusiją, ten prekiavo, pirkdavo aukso dirbinius. Kai nukentėjusiojo su broliu verslas nutrūko, jie pasidalino uždirbtais pinigais po 75 tūkstančius JAV dolerių. Po to P. K. išvažiavo į kaimą ūkininkauti, o jo broils J. K. liko Vilniuje. Nukentėjusysis turi namą su ūkiniais pastatais, adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje. Nurodytu adresu metalinis garažas priklauso jo broliui J. K. . 2010 metais buvo pastebėta, kad minėtas garažas yra apvogtas ir dingo visi J. K. priklausantys pinigai, aukso dirbiniai ir kitas turtas.

Nuo 2002 metų pas P. K. pradėjo gyventi ir dirbti ūkyje S. K. . S. K. nukentėjusiajam atrodė panašus į vargšą žmogų, sutinkantį dirbti praktiškai dėl maisto. S. K. pas jį pradirbo iki 2005 metų, jokio turto ir automobilių neturėjo. Vėliau S. K. dirbo pas asmenį vardu Izidorius, kuris po kiek laiko pats S. K. ieškojo dėl to, kad Katalynas kažką Izidoriui pridirbo. 2008 metų vasaros pabaigoje S. K. buvo atvažiavęs pas P. K. ir pasiprašė pagyventi jo bute, adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, minėjo, kad su Izidoriumi jau atsiskaitęs. Buvo susitarta kad, S. K. turėjo šiame bute padaryti kosmetinį remontą, prižiūrėti aplinką, maitinti šunį. S. K. ištapetavo vieną kambarį, kitą apdažė, nupjovė senus radiatorius ir be nukentėjusiojo leidimo kažkur pridavė ar atidavė, naujų nepastatė, nors turėjo. Kaltinamajam buvo duoti raktai tik nuo buto ir nuo pirties, kitų raktų jis S. K. nedavė, bute kitų raktų nebuvo, o nuo garažo, iš kur dingo brolio J. K. turtas, S. K. rakto neturėjo. Gyvendamas P. K. bute S. K. dažnai atvažiuodavo pas jį į Samninkų k., kur gaudavo maisto produktų. 2009 metų antroje pusėje S. K. jam skambino ir sakė, kad nori siūtis verstos odos kailinius nukentėjusiajam ir sau, bet nesakė, kad iš jo kailių, tačiau to taip ir nepadarė. P. K. su S. K. niekada neieškojo jokių sodybų.

Po to, kai buvo pavogti nukentėjusiojo brolio J. K. pinigai, aukso dirbiniai ir turtas, S. K. nieko nepasakęs dingo, jokių savo koordinačių nepaliko, į telefoninius skambučius neatsakinėjo. Vėliau nukentėjusiojo broliui pavyko nustatyti kaltinamojo buvimo vietą, S. K. buvo nusipirkęs visą sodybą Jurbarko rajone.

Taip pat buvo pagrobti ir P. K. priklausantys daiktai, o būtent: 25 vnt. išdirbtų veršelių odų, kiekviena 100 Lt vertės, 38 vnt. išdirbtų avių odų, kiekviena 100 Lt. vertė, viso pagrobta odų už 6300 Lt.; 2 dujų balionai po 50 Lt, viso už 100 Lt., 5 špyžiniai radiatoriai kiekvienas po 40 Lt, šlyžinė vonia 100 Lt vertės. Viso dėl vagystės P. K. padaryta 6950 litų dydžio turtinė žala. Žalos kaltinamasis neatlygino, P. K. visiškai palaiko 6950 litų dydžio pareišktą civilinį ieškinį.

P. K. yra įsitikinęs, kad jo ir brolio J. K. turtą ir pinigus pavogė tik S. K. , kadangi pašalinių žmonių pas juos nebūdavo ir niekas kitas vagystės įvykdyti negalėjo.

2011-02-11 akistatos nukentėjusysis P. K. visiškai patvirtino savo parodymus, apie įvykdytos vagystės aplinkybes ( 1 t., b.l. 163).

Liudytoja E. T. parodė, kad J. K. yra jos tėvas. Ji pažįsta S. K. apie 5-6 metus. Tėvo brolis P. K. pasiėmė jį pas save dirbti į ūkį Trakų raj., Samninkų k.. P. K. davė jam atskirą namelį, duodavo maisto, cigarečių, duodavo šiek tiek pinigų. S. K. dirbo pas P. K. neoficialiai apie porą metų, padėjo atlikti ūkinius darbus, padėjo dengti stogą. Po kiek laiko kaltinamasis perėjo dirbti pas žmogų vardu Izidorius. Liudytijai S. K. nekėlė pasitikėjimo, atrodė, kad jis yra aferistas. P. K. turi namą, adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, tačiau šiame name negyvena. 2008 metais P. K. buvo sudaręs nuomos sutartį su S. K. , pagal kurią kaltinamasis turėjo gyventi name, adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, jis turėjo prižiūrėti namą, padaryti jame kosmetinį remontą, prižiūrėti aplinką. Už tai iš S. K. nebuvo imamas nuomos mokestis. Kaltinamajam buvo perduoti raktai nuo namo ir sandėliuko, kur yra pirtis. Šalia namo yra liudytojos tėvui J. K. priklausantis garažas, kiti sandėliukai. S. K. raktai nuo garažo ir sandėliuko perduoti nebuvo, jis neturėjo teisės ten eiti. S. K. pragyveno šiame name iki 2010 metų vasario mėnesio. Nuo 2010 metų pavasario S. K. dingo, apie save nieko nepranešė, nustojo atsakinėti į skambučius. 2010 metų gegužės mėnesį J. K. aptiko, kad garažo spyna nupjauta ir iš garažo pagrobta: 65.000 JAV dolerių, 3000 Lenkijos zlotų, auksinis vyriškas laikrodis, visi aukso dirbiniai. Šiuo visus pagrobtus daiktus liudytoja nuoskilai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, pinigai ir aukso dirbiniai nurodyti kaltinime bei tikrai šie daiktai ir pinigai buvo pagrobti. Visi auksiniai papuošalai išskyrus laikrodį buvo nauji su etiketėmis, įsigijimo dokumentų neišliko, kadangi visi šie papuošalai buvo pirkti seniai, dar tarybiniais laikais. Taip pat buvo pagrobti dujiniai balionai, špyžiniai radiatoriai, metaliniai vamzdžiai, vonia, elektros variklis iš namo pavogtos avių ir veršelių odos.

Vėliau ji sužinojo, kad S. K. gyvena Jurbarko rajone, Armeniškių kaime, ten jis nusipirko sodybą. Sužinojusi apie tai, E. T. su savo tėvu ir sutuoktiniu buvo nuvažiavusi pas S. K. namo pasikalbėti. Kaltinamasis pamatęs juos labai susijaudino ir prisipažino pavogęs pinigus ir auksą. S. K. pasakė, kad yra kaltas ir pažadėjo pirmadienį atvažiuoti prie Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato. Kaip užstatą jis pagal įgaliojimą liudytojai paliko savo automobilį Opel. Sutartu laiku kaltinamasis neatvažiavo, nors žadėjo tai padaryti. Tuomet liudytoja su tėvu ir vyru vėl nuvažiavo pas kaltinamąjį į Jurbarko rajoną, tačiau S. K. šnekėjo jau visiškai kitaip, sakė, kad turi advokatą ir kad nieko nevogė.

Petras ir J. K. užsiimdavo odos perdirbimu ir tiekdavo odas bendrovėms, gaminančioms gaminius iš odos, jie ūkininkavo ir tikrai turėjo tokius pinigus. Liudytoja yra įsitikinusi, kad pinigus, auksą ir kitus daiktus galėjo pagrobti tik S. K. , kadangi pašalinių žmonių, adresu Pavilnio g. 6, Vilniuje, nebuvo. Be to, pats S. K. E. T. buvo asmeniškai prisipažinęs, kad jis pavogė pinigus ir auksą bei žadėjo grąžinti.

2011-02-11 atliktos akistatos metu liudytoja E. T. visiškai palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 164-165).

Liudytojas A. T. parodė, E. T. yra jo sutuoktinė, nukentėjusysis J. K. – jo uošvis, o P. K. yra uošvio brolis. Kaltinamąjį S. K. liudytojas pažįsta, jis gyveno pas P. K. , nuomojosi butą, esantį Pavilinio g. 6-1, Vilniuje, prie kurio buvo pagalbiniai pastatai. Vėliau liudytojas sužinojau, kad S. K. rinko metalą, pridavinėjo į metalo laužą, todėl jis visiškai galėjo garaže rasti pinigų ir aukso, beieškodamas metalo, o radęs galėjo pavogė. A. T. asmeniškai nežinojo, kur jo uošvis saugojo pinigus. Po įvykdytos vagystės, S. K. dingo, jokių žinių apie save napaliko, į telefoninius skambučius neatsakinėjo. Vėliau S. K. surado Jurbarko rajone, sodyboje. Į sodybą pas kaltinamąjį jie nuvyko trise, tai A. T. , jo uošvis J. K. , ir žmona E. T. . Liudytojui žinoma, kad J. K. prašė kaltinamąjį grąžinti likusią pinigų dalį ir auksą geruoju. S. K. sakė : „prisidirbau, kaltas“. Jie prašė S. K. važiuoti kartu į policijos komisariatą, tačiau jis atsisakė. Tada sutarė, kad kaltinamasis atvažiuos pirmadienį, o kaip garantą paėmė iš kaltinamojo autobilį „O. Z. “, kurį S. K. sutiko atiduoti. Tačiau sutartą pirmadienį S. K. taip ir neatvyko. Tuomet liudytojas, jo sutuoktinė ir uošvis vėl nuvažiavo pas kaltinamąjį į sodybą Jurbarko rajone, tačiau S. K. pradėjo jau kitaip kalbėti. Pirmą kartą jis savo kaltę pripažino pavogęs pinigus ir auksą, o antrą kartą jis savo kaltę jau neigė.

Liudytojas I. L. parodė, kad kaltinamąjį Simaną jis pažįsta kaip kaimyną. Liudytojas gyvena adresu Pavilnio g. 6-3, Vilniuje, o kaltinamasis gyveno P. K. bute, šalia, apie 2 metus. Kodėl ten jis gyveno liudytojui nėra žinoma, tačiau P. K. žmona sakė, kad P. K. nuomoja butą. Kaltinamasis prisistatydavo versilininku, kad jo bendras verslas kartu su N. V. , kad jis turi firmą Vilniuje. S. K. turėjo kažkokius raktus nuo sandėliukų. Netoliese yra metalinis garažas ir liudytojas matė, kad S. K. užeidavo į garažą, matė atidarytas garažo duris, garaže buvo daug metalo laužo. Liudytojas prisimena vieną atvejį, kai S. K. tame garaže ieškojo kažkokį siurblį.

S. K. dingo 2010 m. vasaros pradžioje. Vėliau iš pasakojimų I. L. girdėjo, kad J. K. garaže laikė pinigus, ir kad pinigus pavogė S. K. .

L. S. S. parodė, kad kaltinamąjį S. K. jis pažįsta, kaltinasmasis gyveno adresu, Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, pas P. K. . Kaltinamasis dažnai skolindavosi iš liudytojo pinigų, tai 100 litų, tai 50 litų, tačiau laiku atiduodavo. Vieną kartą S. K. iš liudytojo buvo pasiskolinęs pjūkliuką metalui pjauti, sake, kad reikia atpjauti metalo gabalą, o po kelių mėnesių išsikraustė ir išsivežė savo daiktus. Teritorija, kur stovi J. K. garažas yra gana uždara, niekas pašalinis nevaikšto. 2010 metų vasarą paaiškėjo, kad J. K. raktų nuo savo garažo S. K. nebuvo davęs, nors ankščiau S. K. skolindamasis pjūkliuką sakė, kad raktus pametė.

L. N. S. parodė, kad S. S. yra jos vyras. S. K. gyveno pas Karužus, adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, o liudytoja jų kaimynė, gyvenu Pavilnio g. 6-2, Vilniuje. S. K. pas juos skolindavosi pinigų, bet visuomet atiduodavo. Kam skolindavosi, nesakė, o liudytoja ir neklausė. N. S. nematė, ar S. K. buvo užėjęs į J. K. garažą, tačiau jai vyras sakė, kad S. K. skolino pas jį pjūklą metalui pjauti. Nors S. K. pakankamai ilgai gyveno bute pas P. K. , tačiau labai greitai išvažiavo. Vėliau liudytoja iš pasakojimų sužinojo, kad S. K. pavogė iš J. K. pinigus, esančius garaže.

L. N. K. parodė, kad ji gyvena adresu, Pavilnio g. 6-3, Vilniuje. S. K. buvo jų kaimynas, gyveno viename name, esančiame Pavilnio g. 6, Vilniuje. Ten namas didelis, trims šeimoms. Kaltinamąjį atvežė P. K. ir pasakė, kad jis čia gyvens. Kaltinamasis remontavo P. K. butą, jautėsi kaip šeimininkas. Ar S. K. turėjo kokius nors raktus nuo Karužų patalpų, liudytojai nėra žinoma. N. K. matė, kaip S. K. buvo užėjęs 3 kartus į J. K. priklausantį garažą. Ką kaltinamasis darė tame garaže, liudytoja nežinau, matė tik, kad kaltinamsis užeidavo ir išeidavo. Vieną kartą S. K. leido paimti N. K. broliui Jurijui radiatorius iš to buto, kurį jis nuomavo.

L. M. Puidienė parodė, kad S. K. yra jos brolis, su juo palaiko gerus santykius. J. L. gyvena apie 10 metų, prieš tai gyveno Rusijoje. Lietuvoje jis dirbo kažkur netoli Trakų, prie kažkokios sodybos. Pastaruoju metu gyveno Vilniuje. Nors S. K. pasakojo, kad jis dirbo Aplinkos apsaugos departamente ar ministerijoje, tačiau liudytojai žinoma, kad jokioje ministerijoje jis nėra dirbęs. Maždaug prieš metus jis nusipirko sodybą Jurbarko r. Armeniškių k., už kokius pinigus S. K. pirko šią sodybą, jis neminėjo ir liudytojai nėra žinoma.

L. A. Katalynas ir V. K. atsisakė duoti parodymus savo tėvo ir uošvio atžvilgiu.

L. R. Kokurina parodė, kad ji pažįsta J. K. nuo 1986 metų, jie kartu dirbo gamykloje „Kibirkštis“, kartu draugavo. J. K. dirbo tiekėju ir važinėdavo po visą buvusią T. S. . L. R. tuo metu buvo sunku gauti auksinių papuošalų. J. K. atveždavo auksinių papuošalų iš Rusijos. Prieš penkis metus J. K. jai minėjo, kad dar to aukso turi ir ruošiasi padovanoti vaikams ir anūkams. J. K. pagrinde atveždavo moteriškus didelius žiedus. 2010 metais J. K. liudytojai papasakojo, kad iš jo visą turimą auksą pavogė.

Liudytoja A. N. parodė, Juozas ir P. K. yra jos giminaičiai. 1980-ųjų metų pabaigoje liudytoja pagal patentą S. P. , tuo metu buvusiame Leningrade, prekiavo siuviniais ir mezginiais, turėjo ten pastovią gyvenamąją vietą. Pas ją dažnai atvažiuodavo jos dėdės Petras ir J. K. , jie prekiaudavo obuoliais, bulvėmis, o už gautus pinigus pirkdavo auksinius papuošalus ir veždavo juos į Lietuvą.

S. K. A. N. pažįsta apie 10 metų, kai su juo susipažino, kaltinamasis glaudėsi pas liudytojos seserį M. D. , kur S. K. atseit kirto mišką, o po to dingo net pasisavinęs M. D. vyro drabužius. Dar ji matė S. K. pas P. K. ūkyje. Kaltinamasis jokio turto neturėjo, atrodė apiplyšęs, apsileidęs. Po to kaltinamasis staiga praturtėjo, pradėjo nešioti kostiumą, pradėjo važinėti su prabangia mašina. Liudytoja žino, kad pas S. K. automobilis ir kitas turtas atsirado greitai po to, kai buvo įvykdyta iš J. K. vagystė.

Liudytoju I. S. parodė, kad jis su S. K. susipažino maždaug prieš 9 metus pagal duotą skelbimą, kai jam Trakų raj., Suslonių k., ūkyje buvo reikalingas pagalbininkas. S. K. buvo priimtas gyventi pas liudytoją į ūkį, gaudavo pilną maitinimą, padėdavo atlikti visus ūkio darbus. I. S. S. K. praktiškai nieko nemokėjo, duodavo pinigų tik benzinui, cigaretėms, maistui, kurį kartu patys suvalgydavo. Jo žmonai, kuri dabar yra mirusi, S. K. labai nepatiko ir galiausiai po poros metų ji S. K. išvarė, nes jai kaltinamasis pasirodė nesąžiningas, žmonai labai užkliuvo tai, kad S. K. padėjo iškirsti ir realizuoti dalį jų turimo miško ir kilo įtarimas, kad realizuojant medieną S. K. galėjo nusavinti kelis tūkstančius litų, tačiau jie dėl to niekur nesikreipė. Po to, maždaug po 1,5 metų I. S. susirado S. K. pas ūkininką Petrą, Trakų r., jie susitarė, kad S. K. pas I. S. atvažiuos, už skolą padės susitvarkyti jo žemės sklypų dokumentus, padės vieną sklypą parduoti ir taip pat padės jam ūkininkauti. S. K. vėl buvo apgyvendintas pas I. S. ūkyje, padėjo prižiūrėti avis, dirbo praktiškai už maistą, liudytojas kaltinamajam duodavo pinigų gal tik cigaretėms. S. K. pragyveno ūkyje apie 1,5 metų, praktiškai iki 2006 metų vasaros. Vėliau I. S. kilo įtarimas, kad S. K. dirbdamas už maistą jį apgauna, negrąžina uždirbtų pinigų ir liudytojas S. K. išvarė. Be to S. K. išvažiavęs išvežė jo antikvarinę komodą ir elektrinį piemenį, komodą sakė išvežęs restauruoti, žadėjo grąžinti, tačiau negrąžino.

I. S. atsakingai gali pareikšti, kad S. K. dirbdamas pas jį negalėjo užsidirbti didelių pinigų, nes dirbdavo praktiškai už maistą. S. K. buvo ubagas, neturėjo jokių pinigų ir, liudytojo manumu, kad kaltinamasis atvežęs turi pinigų iš Rusijos, negali būti nei kalbos.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis turi sodybą Malėtų rajone. Kadangi sodyba dažnai buvo apvogiama, todėl liudytojas samdosi prižiūrėtoją. Vienas iš prižiūrėtojų buvo S. K. . Kaltinamasis sodyboje jokių darbų nedirbo, tik sodyboje gyveno ir sodybą prižiūrėjo, sargavo. A. V. S. K. jokių pinigų nemokėjo, kaltinamasis prižiūrėjo sodybą už maistą ir cigaretes. S. K. pasakojo, kad jis dirbo lyg tai pas N. V. , kad jis turi daug žemių, tačiau A. V. į tokias kalbas nesigylino, kadangi liudytojui atrodė, kad S. K. meluoja, nes pasiturintis žmogus neprašytų pastogės.

L. A. Blauzdys parodė, kad jis S. K. pažįsta apie 10 metų, jie susipažino bažnyčioje. Po mišių atsitiktinai prie A. B. priėjo S. K. , kuris prisistatė, kaip tremtinio sūnus grįžęs į Lietuvą, kad jis buvo apvogtas. S. K. pasiprašė pas liudytoją pagyventi. S. K. pragyveno pas liudytoją apie metus laiko, nuo to laiko retkarčiais atvažiuodavo, dabar jau apie porą metų jo nematė. S. K. sudarė liudytojui negero žmogaus įspūdį. S. K. pasakodavo, kad dirbo kažkur Archangelske, kad buvo kažkokiu svarbiu žmogumi, kad užsiimdavo prekyba, sakė, kad jam iš Archangelsko turi atsiųsti 10 ar 15 tūkstančių. Kol S. K. gyveno pas A. B. , niekur nedirbo, jis S. K. išlaikė, kaltinamasis tik padėjo realizuoti turguje daržoves, bet ir tai beparduodamas sugebėdavo prisigerti. Po metų laiko jis S. K. išvarė. Kaltinamasis pas liudytoją padėdavo dirbti tik fizinius darbus, daugiau nieko nemokėjo.

Liudytojas J. S. parodė, kad jis S. K. pažįsta, kaltinamasis pirko iš liudytojo sodybą. J. S. apie metus pardavinėjo sodybą Jurbarko r. Armeniškių k., klijentų buvo įvairių, per tą laiką spėjo nukristi kainos. Paskui paskambino S. K. ir pasakė, kad nori pirkti sodybą. J. S. prašė už sodybą 90.000 litų, tačiau su S. K. susiderėjo sodybą parduoti už 70.000 litų. S. K. liudytojui minėjo, kad dirba aplinkos apsaugos departamente, tačiau iš kur turi tokius pinigus nesakė, o liudytojas dėl to ir nesidomėjo. Pinigai už sodybą buvo pervesti į liudytojo ir jo buvusios žmonos sąskaitas po lygiai, po 35.000 litų, pinigai buvo pervesti laiku. Apart sodybos, S. K. papildomai nupirko dar 0,75 ha žemės sklypą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje teisinės pagalbos prašymu buvo kreiptasi į R. F. teisėsaugos instituciją, kad apklausti S. K. buvusią sutuoktinę, artimus žmonės bei pateikti kitą medžiagą, kaltinamojo versijai patikrinti.

Pagal iš R. F. teisėsaugos institucijų gautą teisinės pagalbos prašymo medžiagą:

Apklausta liudytoja G. K. parodė, kad su S. K. pažįstama nuo 1987 metų, tuo metu jis Onegos mieste dirbo staliumi. Kaip jai pasakojo S. K. , jis 5 metus atlikinėjo bausmę Velsko mieste už sukčiavimą. 1988-03-12 jie susituokė. Bendrų vaikų jie neturėjo. Ji nuo ankstesnių santuokų turėjo sūnų V. N. ir J. N. . Nuo 1988-04-08 S. K. buvo registruotas Onegos mieste, Archangelsko g. 16. 1988-09-12 S. K. įkūrė kooperatyvą „Ujut“, kuris vykdė statybas Onegos srityje, ji šiame kooperatyve dirbo buhaltere. Visi atsiskaitymai vykdavo per Promstroj banką, tačiau asmeninių sąskaitų S. K. neturėjo. 1992-04-13 kooperatyvas „Ujut“ buvo likviduotas. 1993-10-17 įsteigė parduotuvę „Neman“, šioje parduotuvėje ji dirbo pardavėja. Šioje parduotuvėje buvo pardavinėjami avalynė ir drabužiai. Ši parduotuvė veikė iki 1995-03-10. Parduotuvės piniginė apyvarta buvo labai maža, iš esmės parduotuvė buvo nuostolinga. Po to S. K. pradėjo važinėti į Lietuvą, ne mažiau kaip pusmečiui, dėl to jų santykiai pablogėjo ir jie išsiskyrė. Nuo 1995-11-27 S. K. buvo išregistruotas iš Onegos miesto, Archangelsko g. 16. Nuo 1995 metų ji nieko nežino apie S. K. gyvenimą. Prieš išvažiuodamas S. K. jai pasakė, kad jam su verslu Onegos mieste nesiseka, todėl važiuos į Lietuvą. Skyrybos su S. K. nebuvo sunkios, nes jiems nebuvo ką dalinti. Nekilnojamojo turto S. K. neturėjo, paprasčiau pasakyti, kad S. K. nieko išskyrus viršutinių rūbų neturėjo. Šiuo metu su S. K. santykių nepalaiko (t.3, b.l.121-122, vertimas t.4, b.l. 4-7).

Apklaustas liudytoju V. N. parodė, kad S. K. pažįsta nuo to momento, kada pastarasis susipažino su jo motina. S. K. su jo motina pragyveno kartu iki 1996 metų. S. K. įsteigė kooperatyvą „Ujut“ ir dirbo ten direktoriumi, kooperatyvo veiklos sritis buvo baldų surinkimas, jis šiame kooperatyve atliko praktiką. Vėliau S. K. buvo atidaręs parduotuvę „Neman“, kur apie porą metų prekiavo avalyne ir drabužiais, tačiau parduotuvės veikla buvo nuostolinga, S. K. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais. Su motina S. K. išsiskyrė, iš Onegos miesto, Archangelsko g. 16, buvo išregistruotas. Šiuo metu jis su S. K. santykių nepalaiko. S. K. išvažiavo gyventi į Lietuvą. S. K. nieko su savimi į Lietuvą išskyrus viršutinius rūbus neišsivežė. Išvažiuodamas iš Rusijos jis neturėjo nei turto nei pinigų. (t.3, b.l.123-124, vertimas t.4, b.l. 8-10).

Apklausta liudytoja J. N. parodė, kad S. K. pažįsta nuo 1987 metų, jis su jos mama G. K. buvo sudaręs santuoką. 1996 metais S. K. išvažiavo iš Onegos miesto, kur nežino, su juo jokių santykių nepalaiko. S. K. buvo baldų firmos „Ujut“ ir drabužių parduotuvės „Neman“ vadovas. Apie S. K. materialinę padėtį ji nieko nežino, pagal ją S. K. jokio turto išvažiuodamas neišvežė (t.3, b.l.158-161, vertimas t.4, b.l. 45-48).

Be to, iš R. F. teisėsaugos institucijų gautos pagal teisinės pagalbos prašymą medžiagos matyti, kad:

S. K. Rusijoje nėra užregistruotas kaip individualus verslininkas, neturi atidarytų banko sąskaitų (t.3, b.l.125-126, vertimas t.4, b.l. 11-12).Kooperatyvas „Ujut“ vieningame Rusijos valstybiniame rejestre neregistruotas

(t.3, b.l.127-128, vertimas t.4, b.l. 13-14).

3) S. K. neturi Rusijoje jokio nekilnojamojo turto ir nėra duomenų, kad tokį

turtą turėjo (t.3, b.l.129-130, 144-145 vertimas t.4, b.l. 15-16, 31-32)

1988-05-07 S. K. priimtas dirbti į kooperatyvą “Ujut” pirmininku, 1992-

04-13 atleistas dėl kooperatyvo likvidavimo.1992-01-16 priimtas Onegos miesto ir rajono administracijos vadovo nutarimas dėl kooperatyvo “Ujut” veiklos nutraukimo dėl jo nemokumo, kuriame nurodyta, kad kooperatyvas “Ujut” nemokus, nesumokėta tiekėjams ir banko paskolos, banko sąskaitoje pinigų nėra. (t.3, b.l.131-141, vertimas t. 4, b.l. 17-28).

P. R. banko pranešimą laikotarpyje nuo 1986 iki 1996m. Archangelsko srities teritorijoje buvo registruoti Archangelskpromstrojbank ( nuo 1992-01-31, likviduotas 2002-10-14), akcinis bankas “Severnyj komerčeskij bank (nuo 1989-10-23, likviduotas 1998-08-26), AAB “AB Inkombank” (Maskva) laikotarpyje nuo 1986m. iki 1996m. Archangelsko srities teritorijoje neturėjo filialų. AAB “AB Inkombank” Archangelsko filialas buvo atidarytas 1997-01-14., likviduota 2005 metais. (t.4, b.l.30)Onegos rajone nėra Inkom banko, Severnyje banko, Promstroj banko arba jų filialų. Individuali įmonė „Neman“ nevykdo veiklos nuo 1995 metų (t.3, b.l. 148, vertimas t.4, b.l. 35)

Be to, ištyrus baudžiamojoje byloje esačius kitus įrodymus, nustatyta:

2010-07-26 buvo apžiūrėta įvykio vieta, esantį Pavilnio g. 6, Vilniuje. Apžiūros metu buvo fotografuojama (1 t., b.l. 17-26).2010-08-27 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis J. K. visiškai patvirtino savo parodymus apie faktinės bylos aplinkybės, parodydamas vietą, kur buvo paslėpti pinigai ir aukso dirbiniai (1 t., b.l. 48-50).Į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys Karužų turtinę padėtį (1 t., b.l. 71-97). 2011-02-11 buvo apžiūrėta S. K. sodyba Jurbarko r. Armeniškių k.. Apžiūros metu nustatyta, kad sodyba yra šalia pagrindinio kelio Armeniškiai – Vosbutai, sodyba aptverta metalinio tinklo tvora, dalis sodybos, tai yra gyvenamoji sodybos zona aptverta medine tvora. Sodybos namas yra tipinis blokinis alytnamis su mansarda, stogas dengtas šiferio danga. Ūkinis pastatas yra blokinis, apkaltas medinėmis lentomis, sudėti plastikiniai langai. Prie ūkinio pastato yra pastatytas mūrinis garažas. Sodybos kiemas yra grįstas ąžuolinėmis trinkelėmis. Šalia gyvenamojo namo, sodybos sklype matosi iškastas tvenkinys, šalia kurio statomas rastinis pastatas. Nuo gatvės pusės šalia namo yra sodas. Apžiūros metu buvo fotografuojama (t.1, b.l. 127-131).Iš pateikto nekilnojmojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,25 ha žemės sklypas su pastatais bei 0,75 ha žemės sklypas, esantys Armeniškių km. ir Dainaviškių km., Jurbarko raj. Nuo 2009-12-01 nuosavybės teise priklauso S. K. (2 t., b.l. 11-17).Iš 2009-12-01 pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog S. K. sodybą ir žemės sklypus, esačius Armeniškių km. ir Dainaviškių km.,, Jurbarko raj., įsigijo už 70.000 litų (2 t., b.l. 105-109).Byloje nustatyta, kas S. K. 2009-11-27 Medicinos banke pakeitė į litus 8274 JAV dolerių; 2009-11-27 Swedbanke pakeitė į litus 14900 JAV dolerių: 2010-04-17 Swedbanke pakeitė į litus 10000 JAV dolerių (t. 2, b.l. 51; t. 3, b.l. 105).Išanalizavus 2011-01-19 kratos metu pas S. K. adresu Jurbarko r., Armeniškių k. ir 2010-10-07 liudytojos E. T. pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą gautus dokumentus, nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2009-09-03 iki 2010-07-22 S. K. išleido 95534,81 Lt. (t. 2, b.l. 131-134).S. K. automobilis O. Z. , valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) atiduotas pagal įgaliojimą A. T. (t. 3, b.l. 6; t. 2, b.l. 72-73). S. K. į lombardą pridavinėjo auksinį žiedą, kurio neišpirko (t.2, b.l. 58-70).2012-10-04 teisiamojo posėdžio metu E. T. pateikė į bylą 10 sutarčių, iš kurių matyti, kad nukentėjusieji pardavinėjo sūdytas galvijų odas ir uždirbo nemažus pinigus (4 t., b.l. 114-123).

Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus, pagal teisinės pagalbos atsiųstą medžiagą, apžiūros protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, S. K. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta visiškai.

Nors kaltinamasis neigia savo kaltę, tačiau tokie kaltinamojo parodymai kategoriškai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, liudytojų parodymams, byloje surinktiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

S. K. teigia, kad pinigų, aukso dirbinių ir kitų daiktų jis iš Petro ir J. K. nevogė, o sodybą pirko pats, už pinigus uždirbtus Rusijoje. Pinigus kaltinamasis parsisvežė iš Rusijos kuprinėje. B. R. S. K. turėjo koperatyvą “Ujut”, buvo kooperatyvo pirmininku, iš ko ir uždirbo tuos pinigus. Pinigus atvykęs į Lietuvą laikė patale ir automobilio padangoje.

Tokie S. K. parodymai nėra nuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. S. K. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip teisminio nagrinėjimo metu nurodydavo skirtingą pinigų kilmę. Iš pradžių kaltinamasis teigė, kad pinigus uždirbo Rusijoje, būdamas Onegos mieste, dirbdamas ten vyr. architektu, paskui, kad turėjo kooperatyvą „Neman”, kurio apyvarta siekė 2,5 - 3 mln. dolerių, paskui, kad pinigus uždirbo turėdamas kooperatyvą „Ujut“. Kaltinamojo teigimu, pinigus jis laikė „Inkombanke“ ir „Severnyj“ banke. 2000 m. nuėme „Inkombanke“ pinigus, o „Severnij“ banke nuėmė 30.000 JAV dolerių.

Tokia kaltinamojo versija visiškai paneigta iš R. F. teisėsaugos institucijų gauta medžiaga. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Rusijoje tokių bankų filialų, kuriuose kaltinamojo teigimu jis laikė pinigus, tais metais nebuvo. Kooperatyvo „Ujut“ veikla buvo nutraukta dėl nemokumo. S. K. Rusijoje iš viso nebuvo registruotas kaip individualus verslininkas, kaltinamasis neturi atidarytų banko sąskaitų (3 t., b.l. 125-126, vertimas 4 t., b.l. 11-12). S. K. Rusijoje neturi ir neturėjo nekilnojamojo turto (3 t., b.l. 129-130, vertimas 4 t., b.l. 15-16, 31-32). Be to, kaltinamojo buvusi sutuoktinė G. K. ir jos vaikai V. N. bei J. N. , gyvanantys Rusijoje, patvirtino, jog S. K. išvyko iš Rusijos į Lietuvą, nes nesisekė versle. S. K. jokių pinigų, arba turto neturėjo, į Lietuvą išvyko tik su viršutiniais drabužiais.

Tokie liudytojų parodymai bei dokumentai, pateikti iš R. F. teisėsaugos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą, visiškai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis pinigus uždirbo Rusijoje ir į Lietuvą atsivežė 100.000 JAV dolerių.

Be to, S. K. elgesys ir gyvenimo būdas Lietuvoje, prieštaravo pasiturinčio žmogaus elgesiui, kadangi grįžus į Lietuvą, nuo 2000 metų iki 2009 metų, kai nusipirko sodybą, S. K. nebandė įsigyti jokio būsto, valkatavo, dirbo pas savininkus tik už maistą ir cigasretes.

Nukentėjusieji J. K. , P. K. ir liudytoja E. T. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytos vagystės aplinkybės, savo parodymus visiškai patvirtino akistatų su S. K. metu. Nukentėjusysis J. K. detaliai nurodė, kokio nominalo kupiūromis buvo saugomi JAV doleriai – pagrindinė pinigų suma buvo po 100 JAV dolerių ir 5000 buvo po 50 JAV dolerių. Parodymų patikrinimo vietoje metu J. K. parodė vietą garaže, kur buvo laikomi pinigai ir auso dirbiniai. Liudytoja E. T. kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisminio nagrinėjimo metu detalizavo kokie aukso dirbiniai buvo saugomi garaže. Nukentėjusysis pateikė į bylą eilę dokumentų, pagrįstai patvirtinančių, jog jis galėjo uždirbti pagrobtą pinigų sumą. Tokie nukentėjusiųjų ir liudytojos E. T. parodymai yra motyvuoti, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais teismas neturi pagrindo.

Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad P. K. davė S. K. raktus nuo buto ir nuo pirties. Nuo garažo S. K. raktų neturėjo ir kaltintajam užeiti į garažą nebuvo leistą, tačiau jis į garažą užeidavo savavališkai. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas I. L. , kuris matė, jog Katalynas užeidavo į garažą bei liudytoja N. K. , kuri matė kaltinamąjį garaže 3 kartus. Liudytojas S. S. patvirtino, jog kaltinamasis iš jo skolinosi pjūklą metalui pjauti, sakė, kad į garažą nori pastatyti savo automobilį.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. K. bei liudytojų E. T. ir A. T. parodymams dėl to, kad sužinojus, jog kaltinamasis nusipirko sodybą, jie buvo nuvykę į Jurbarko rajoną, Armeniškių km., kur S. K. prisipažino pavogęs pinigus ir auksą, todėl jiems kaip užstatą kaltinamasis paliko savo automobilį O. Z. , o antrą kartą, kai nuvyko, S. K. savo kaltę jau neigė.

Pažymėtina ir tai, jog S. K. buvo prisipažinęs ir policijos pareigūnams, kad jis pagrobė JAV dolerius iš J. K. , po to iškeitė į litus ir gavosi 72 000 litų (1 t., b.l. 148). Vėliau kaltinamasis vėl pakeitė savo parodymus ir paaiškino, jog policijos pareigūnams prisipažino pavogęs pinigus, nes bijojo, kad jį sulaikys.

Be to, visi liudytojai, pas kuriuos buvo apgyvendintas ir dirbo S. K. , apibūdino kaltinamąjį kaip vargšą žmogų, dirbantį už maistą ir cigaretes.

Teismo manymu, byloje pagrįstai nustatyta, jog S. K. versiją, kad jis Rusijoje uždirbo ir Lietuvą atvežė 100.000 JAV dolerių, yra visiškai paneigta iš R. F. teisėsaugos institucijų pateiktais dokumentais, kaltinamojo buvusios sutuoktinės bei jos vaikų parodymais. 2000 metais, grįžęs iš Rusijos, S. K. iki 2009 metų pabaigos, neturėjo jokio turto, ieškojo prieglobščio pas šeimininkus, dirbo už maistą ir cigaretes. Vėliau kaltinamasis pradėjo gyventi pas P. K. , adresu Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, kur padėdavo ūkyje taip pat už maistą ir cigaretes. 2009 metais kaltinamasis netikėtai dingo, nepaliko jokių savo koordinačių, į telefoninius skambučius neatsakinėjo. Po kaltinamojo dingimo, nukentėjusieji pastebėjo, kad yra pavogtas kaltinime išvardintas jų turtas, o nukentėjusysis J. K. aptiko, kad iš garaže esančios slėptuvės pavogti 65.000 JAV dolerių, 3000 Lenkijos zlotų ir aukso dirbiniai. Po kiek laiko pavyko nustatyti, jog kaltinamasis nusipirko sodybą Armeniškių km., Jurbarko rajone. Sužinojus apie tai, nukentėjusysis J. K. , jo dukra E. T. ir žentas A. T. nuvyko į Jurbarko rajoną, Armeniškių km., kur S. K. prisipažino pavogęs pinigus ir aukso dirbinus ir pasižadėjo grąžinti, o jiems kaip užstatą kaltinamasis paliko savo automobilį O. Z. . S. K. buvo prisipažinęs ir policijos pareigūnams, kad jis pagrobė JAV dolerius iš garažo, esančio Pavilnio g. 6-1, Vilniuje, po to iškeitė į litus ir gavosi 72 000 litų. Byloje neginčijamai įrodyta, kad S. K. 2009-11-27 Medicinos banke pakeitė į litus 8274 JAV dolerių, 2009-11-27 Swedbanke pakeitė į litus 14.900 JAV dolerių ir 2010-04-17 Swedbanke pakeitė į litus 10.000 JAV dolerių. 2010 metais S. K. pridavinėjo į lombardą vyriškus auksinius žiedus, paskutinį žiedą neišpirko. Iš viso S. K. laikotarpiu nuo 2009-09-03 iki 2010-07-22 išleido savo poreikiams 95.534,81 litų. Vėliau S. K. pradėjo neigti savo kaltę.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma, teismo nuomone, visiškai paneigia atsitiktinumo galimybę ir patvirtina, kad S. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Esant šioms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, jog S. K. kaltė, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

K. S. K. veika pagal L. R. BK 178 str. 3 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

S. K. įvykdė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių. Nusikaltimu padaryta didelė turtinė žala, kurios kaltinamasis neatlygino, civilinio ieškinio nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, savo kaltę neigia. Byloje nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

S. K. praeityje vieną kartą teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Kaltinamasis psichiatrinėse įstaigose nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, praeityje buvo penkis kartus baustas administracine tvarka. S. K. yra pensinio amžiaus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, S. K. turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnę už bausmės, numatytos sankcijoje už šį nusikaltimą, vidurkį.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, jokių aplinkybių, leidžiančių S. K. atžvilgiu taikyti L. R. BK 54 str., ar 62 str. ir paskirti jam švelnesnę bausmę negu numatytą įstatyme, teismas nenustatė.

Nukentėjusysis J. K. pareiškė 195.399 litų dydžio civilinį ieškinį, o nukentėjusysis P. K. parteiškė 6950 litų dydžio civilinį ieškinį.

Nukentėjusieji kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir teisiamojo posėdžio metu detaliai nurodė pagrobtų daiktų kiekį ir jų vertę. Nukentėjusysis J. K. patvirtino, kiek iš slėptuvės buvo pagrobta JAV dolerių, kiek zlotų, nurodo kokiomis kiupiūromis buvo saugojami pinigai bei kokie aukso dirbiniai buvo pagrobti. Be to, kokie aukso dirbiniai buvo saugojami garaže slėptuvėje, kurie buvo pavogti, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiojo J. K. dukra E. T. .

Netikėti tokiais nukentėjusiųjų Petro ir J. K. bei liudytojos E. T. parodymais dėl pagrobtų daiktų kiekio ir jų vertės, teismas netrui pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, galima pagrįstai teigti, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodyti, pagrįsti bylos medžiaga, todėl ieškiniai visiškai tenkintini.

Civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusieji nepareiškė.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. K. turtui – žemės sklypui su statiniais, esančiais Dainaviškių km., Seredžiaus sen., Jurbarko raj., bei žemės sklypui, esančiam Armeniškių km., Seredžiaus sen., Jurbarko raj. Kadangi šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai pakankamai didelei sumai, žala iki šiol nera atlyginta, todėl šis apribojimas paliekamas nepakeistas iki žalos atlyginimo klausimo išsprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis L. R. (duomenys neskelbtini) str., 298 str., 302 str., 308 str.,

NUSPRENDĖ:

SIMANĄ KATALYNĄ pripažinti kaltu pagal L. R. BK 178 str. 3 d. ir nuteisti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. K. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis L. R. BK 66 str., į bausmės laiką S. K. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2011-01-19 iki 2011-01-21 bei jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011-01-21 iki 2011-02-21.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti S. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš S. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo J. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 195.399 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis litus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo P. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 6950 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.