Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-2939-864/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
e2S-2939-864/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
mažosios bendrijos „Locus.lt“
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Registrų centras“
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) mažosios bendrijos „Locus.lt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Locus.lt“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau ir MB) „Locus.lt“ (toliau ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį – pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėja nuosavybės teise yra įgijusi pastatą (viešbutį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), į kurio sudėtį faktiškai įeina ir didžioji dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro trys patalpos, t. y. garažai (boksai): 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Paaiškino, kad garažas 2013 m. buvo performuotas amalgamacijos būdu, jį sujungiant su pastatu pagal išduotą statybos leidimą, todėl abu nurodyti statiniai, t. y. pastatas ir garažas (visos trys patalpos), sudaro vieną bendrą kompleksą – viešbutį. Pareiškėjos nuosavybės teisės į garažą valstybės įmonės (toliau ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Pareiškėja nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu išaiškino pareiškėjai, jog buvusiam viešbučio savininkui amalgamacijos būdu atidalijus iš 104,79 m² bendro ploto garažo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas 1 ir 2 bei 2011-2013 m. vykusių rekonstrukcijų metu jas sujungus su pastato patalpomis, liko niekam nuosavybės teise neįregistruota patalpa 3. Pareiškėja, be jai pateiktų VĮ „Registrų centras“ dokumentų, jokių kitų dokumentų neturi ir jie nėra išlikę.

4. Pareiškėjos teigimu, garažas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, be to nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu. Pažymi, kad būtent pareiškėja savo lėšomis ir iniciatyva organizuoja bei vykdo garažo, kartu su pastatu, eksploatavimo priežiūrą, statinio konstrukcijų techninę priežiūrą, apmoka pastato ir garažo priežiūros, komunalines ir kitas su jų išlaikymu susijusias išlaidas. Anot pareiškėjos, garažo patalpa negalėtų naudojama atskirai nuo pareiškėjai priklausančio pastato, kadangi šiuos objektus sieja ne tik bendros patalpos, pastato konstrukcijos, fasadas, stogas, tačiau ir bendri inžineriniai tinklai (šildymo, vėdinimo, elektros, gaisrinės saugos, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nuosavybės teise valdo garažo dalį (patalpą 3, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią adresu (duomenys neskelbtini)s ir, atitinkamai, nereiškia reikalavimų, susijusių su garažo patalpomis 1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime nurodyta, kad buvusiam viešbučio savininkui amalgamacijos būdu atidalijus iš 104,79 m² bendro ploto garažo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas 1 ir 2 bei 2011-2013 m. vykusių rekonstrukcijų metu jas sujungus su pastato patalpomis, liko nuosavybės teise neįregistruota patalpa 3, be to, sprendime pažymima, kad nuosavybės teisės į garažą, t. y. ir patalpas 1, 2, nėra įregistruotos, nes 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėja įsigijo tik pastatą (viešbutį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja nėra nei garažo, nei žemės sklypo savininkė.

7. Teismas vertino, kad pareiškėjai laikantis pozicijos, kad garažas (įskaitant visas tris patalpas) buvo įgytas nuosavybėn iš E. K. pagal 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartį, VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime, priešingai, konstatuota, kad pareiškėja nėra garažo savininkė. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog minėtas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimas (jo dalis) būtų apskųstas administracine tvarka, todėl manytina, kad pareiškėja neginčija sprendime konstatuoto fakto, jog garažas (jo konkrečios patalpos) jai nepriklauso nuosavybės teise, tuo tarpu teismui pateiktame pareiškime teigiama, kad garažas (visos patalpos) yra sudėtinė viešbučio dalis.

8. Nutartyje nurodoma, kad pareiškėjos siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, nes pareiškėja nėra praradusi dokumentų, kuriais patvirtinamas pats nuosavybės įgijimo faktas, taip pat pareiškėja neįrodė, jog šio fakto negalima patvirtinti kitu būdu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai manant, kad 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jai sukuriamos nuosavybės teisę į pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau valstybės institucijai atsisakant šią teisę įtvirtinti, pareiškėja gali šią savo teisę ginti skųsdama atitinkamos institucijos veiksmus administracine tvarka.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja jau buvo inicijavusi kreipimąsi į bendrosios kompetencijos teismus ginčo teisenos tvarka su reikalavimu pripažinti, kad pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra pastato (viešbučio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys, bei pripažinti ieškovės MB „Locus.lt“ nuosavybės teisę į pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8577-599/2021 atsisakė priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Minėtos nutarties pagrįstumą apeliacinio proceso tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, kadangi pastaruoju atveju keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su nekilnojamojo turto registro tvarkymo veikla, kuri pagal savo pobūdį laikytina viešojo administravimo veikla, todėl teisę teisminę gynybą asmuo gali įgyvendinti ne kreipdamasis dėl juridinio fakto nustatymo ar nuosavybės teisės pripažinimo, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Centrinio registratoriaus sprendimą skųsdamas administraciniam teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

10. Pareiškėja (apeliantė) MB „Locus.lt“ (toliau ir apeliantė, pareiškėja) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį r klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos MB „Locus.lt“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti nagrinėti arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Apeliantės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, mano, kad ji priimta tinkamai neįvertinus visų susijusių aplinkybių, teisės aktų nuostatų, todėl turėtų būti panaikinta.

12. Apeliantė akcentuoja VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo išaiškinimus, jog:

12.1. viena vertus, buvusiam viešbučio savininkui amalgamacijos būdu atidalijus iš 104,79 m² bendro ploto garažo jam nuosavybės teise priklausančias 43 m² bendro ploto garažo (bokso) patalpą 1 ir 30,20 m² bendro ploto garažo (bokso) patalpą 2, bei 2011-2013 m. rekonstrukcijos metu jas sujungus su pastato patalpomis, liko niekam nuosavybės teise neįregistruota patalpa – 31,59 m² bendro ploto garažas (boksas), t. y. patalpa 3;

12.2. kita vertus, seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) patvirtinto Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo 2–6 punktuose, Nekilnojamojo turto registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

13. Apeliantė laikosi nuomonės, kad neginčytina, jog garažo patalpa 1 ir patalpa 2 nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, tačiau, kaip nurodė VĮ „Registrų centras“, kol neišspręstas patalpos 3 nuosavybės teisių įregistravimo klausimas, tol nėra galimybės apeliantei patikslinti garažo duomenų. Teigia, kad tam, jog nuosavybės teisės į patalpą 3 galėtų būti įregistruotos VĮ „Registrų centras“, yra reikalinga pateikti teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes aptariamu atveju garažai seni statiniai, kurių statybos dokumentai jau nėra išlikę. Anot apeliantės, šiuo atveju kreiptasi į teismą ne dėl to, kad VĮ „Registrų centras“ atsisakė pripažinti faktą, jog pareiškėja pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įsigijusi patalpą 1 ir patalpą.

14. Nurodo, kad garažas 2013 m. buvo performuotas amalgamacijos būdu dalį garažo, t. y. patalpą 1 ir patalpą 2 sujungiant su pastatu (viešbučiu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išduotą statybos leidimą „Parduotuvės ir garažų rekonstravimo į paslaugų paskirties ir administracines patalpas (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) projekto“ Nr. MM 10/015-TP-AR-BR-4 įgyvendinimui. Teigia, kad pastatas (viešbutis) ir garažas, įskaitant jo patalpą 3, šiai dienai iš esmės faktiniame naudojime bei sudaro vieną bendrą kompleksą – viešbutį, tačiau pagal VĮ „Registrų centras“ išrašus į pastato sudėtį įeina tik garažo patalpos 1 ir patalpos 2 plotai, tuo tarpu patalpa 3, daugelį metų buvusi sudėtine garažo dalimi ir visą tą laiką naudojama kartu su pastatu, taip ir liko neįregistruota nuosavybės teise.

15. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja visos pastato valdymo nuosavybes teise sąlygos:

15.1. pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į ginčo statinius įstatymų nustatyta tvarka;

15.2. nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, priešingu atveju patalpa 3, kartu su garažu, apskritai net nebūtų buvusi įregistruota VĮ „Registrų centras“, tačiau šiuo metu dokumentai yra dingę;

15.3. nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

15.4. nekilnojamasis daiktas (patalpa 3 su garažu) buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

16. Apeliantės teigimu, VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad tam, jog nuosavybės teisės į patalpą 3 galėtų būti įregistruotos pareiškėjos vardu, turi būti pateikti dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau ir NTRĮ) 22 straipsnyje, kurie gali būti teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis. Pasak apeliantės, be jau pateiktų dokumentų, jokių kitų dokumentų ji neturi ir jie nėra išlikę, todėl apeliantė neturi jokios galimybės kitaip (ne teismo tvarka) jų gauti. Pažymi, jog nesant pripažintoms pareiškėjos nuosavybės teisėms į patalpą 3 teismine tvarka, pareiškėja neturi galimybės patikslinti garažo kadastro duomenų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (apeliantės) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį – pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde teigdama, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, būtinos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, kadangi garažo dalis (patalpa 3), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra senas statinys, kurio statybos dokumentai jau nėra išlikę ir apeliantė neturi jokios galimybės kitaip nei teismo tvarka šių dokumentų gauti.

20. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

21. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

22. Pareiškėja, kaip teisinį pareiškimo pagrindą kartu su kitomis teisės normomis nurodė CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normą ir, be kita ko, prašė pripažinti, kad ji nuosavybės teise valdo garažo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kuri, pagal 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio pastato (viešbučio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudėtinė dalis ir kartu su pareiškėjai priklausančiu statiniu po 2013 m. atliktos amalgamacijos, sudaro vientisą kompleksą.

23. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėja neneigė VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime konstatuoto fakto, jog garažas (jo konkrečios patalpos) jai nepriklauso nuosavybės teise ir teismui pateiktame pareiškime teigė, kad garažas (visos patalpos) yra sudėtinė viešbučio dalis. Be to, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja prarado dokumentus, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas, taip pat pareiškėja neįrodė, kad šio fakto negalima patvirtinti kitu būdu.

24. Pažymėtina, kad be skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjos ankstesnio kreipimosi į bendrosios kompetencijos teismą ginčo teisenos tvarka su reikalavimu pripažinti, kad garažo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra pastato (viešbučio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausinys, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad pareiškėja MB „Locus.lt“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja valdo nuosavybės teise pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-15237-608/2021 nutarta atsisakyti priimti pareiškimą, be to, minėta nutartis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 1633-430/2021 palikta nepakeista.

25. Nurodytos Vilniaus apygardos teismo nutarties 17 punkte nurodoma, kad pareiškėjai manant, jog 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2011–2013 m. atlikta amalgamacija su pastato statyba (rekonstrukcija) ar atnaujinimu (modernizavimu) jai sukuria nuosavybės teisę į pastate (viešbutyje) esančius kitus pastatus, šiuo atveju garažo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau valstybės institucijai atsisakant šią teisę įtvirtinti, pareiškėja gali šią savo teisę ginti skųsdama atitinkamos institucijos veiksmus administraciniame teisme. Šis aspektas aptariamu atveju akcentuojamas ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje.

26. Papildomai pažymėtina, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėja 2021 m. spalio 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovės VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. S-108615 (1.10 E), kartu su VĮ „Registrų centras“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. S-81620 (14.1E); įpareigoti atsakovę VĮ „Registrų centras“ iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjos MB „Locus.lt“ daiktinių teisių į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įregistravimo. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad pareiškėjos MB „Locus.lt“ skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-5455-860/2021 buvo priimtas nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėja įgyvendino savo teisę apskųsti atsakingos administracinės institucijos veiksmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) tvarka.

27. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi pareiškimas neatitinka CPK 444 straipsnio keliamų sąlygų.

28. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos mažosios bendrijos „Locus.lt“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė