- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-779-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00506-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius, Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau–UAB) „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-755-856/2014 pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. P. dėl įsipareigojimų, kylančių iš kredito limito sutarties nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. P. 12 522,15 Lt nuostolių – 3 210,21 Lt pagrindinė skola, 2 867,95 Lt priskaičiuotos, bet nesumokėtos metinės palūkanos, 430,93 Lt priskaičiuotos, bet nesumokėtos, padidintos palūkanos, 5 963,06 Lt priskaičiuotus, bet nesumokėtus, delspinigius, 50 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 376,00 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad 2007-02-22 atsakovas R. P. su pirminiu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 000 Lt kredito limitas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal 2007-02-22 kredito limito sutartį nevykdė. UAB „Ūkio banko lizingas” 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei skolos iš atsakovo reikalavimo teisę, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę ne tik į atsakovo skolą, bet ir į delspinigius, palūkanas, palūkanų delspinigius bei skolos išieškojimo išlaidas.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. P. 3 210,21 Lt pagrindinės skolos, 3 298,88 Lt sutartinių palūkanų, 537,71 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7046,80 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas – 10,00 Lt išlaidas už gyventojų registro tarnybos pažymą bei 211,59Lt žyminio mokesčio ieškovei UAB „Kapitalo valda“.
Teismas nustatė, kad atsakovui netinkamai vykdžius prievolę, yra pagrindas priteisti iš jo ieškovės naudai 3 210,21 Lt pagrindinę skolą pagal 2007-02-22 kredito limito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašomai priteisti 5 963,06 Lt delspinigių sumai už 2007-06-01 – 2014-03-18laikotarpį, iš viso už pradelstas 2448 dienas taikė ieškinio senatį ir priteisė delspinigius už paskutinius 6 mėnesius – 537,71 Lt. Priteisė ieškovei 10 Lt už vieną gyventojų registro tarnybos pažymą, nors sąskaitoje faktūroje buvo nurodytos 5 pažymos, kadangi ieškovė į bylą pateikė tik vieną pažymą apie atsakovą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-05-13 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš atsakovo R. P. ieškovės UAB „Kapitalo valda“ naudai priteisti 5 963,06 Lt delspinigių. Taip pat prašo iš atsakovo R. P. ieškovės naudai priteisti 163,00 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teismas savo iniciatyva, nesant kitos proceso šalies prašymui, pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį. Tokia teismo nuostata pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto ir CK 1.126 straipsnio 2 dalies taikymo esmę ir prasmę, bei yra nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria priteista sumažinta delspinigių suma pritaikant 6 mėnesių ieškinio senatį.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-02-22 atsakovas R. P. su pirminiu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3 000 Lt kredito limitas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal 2007-02-22 kredito limito sutartį nevykdė. UAB „Ūkio banko lizingas” 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)perleido ieškovei skolos iš atsakovo reikalavimo teisę, pagal kurią ieškovė įgijo reikalavimo teisę ne tik į atsakovo skolą, bet ir į delspinigius, palūkanas, palūkanų delspinigius bei skolos išieškojimo išlaidas. Ieškovė 2009-03-23 pagal atsakovo sutartyje nurodytą adresą išsiuntė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie reikalavimo perleidimą ir jį įspėjo, kad negrąžinus skolos iki 2009-04-10 bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas teisiniu (teisminiu) būdu. Šiuo adresu atsakovui išsiųsto pranešimo įteikti nepavyko. Kadangi vadovaujantis kredito limito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 13.7 punktu, atsakovas įsipareigojo informuoti lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia skolininko vardas, pavardė, adresas ir k. t., o to neįvykdė, ieškovė išsiųstą 2009-03-23 pranešimą sutartyje nurodytu adresu vertino kaip įteiktą. Ieškovė 2014-03-20 kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo R. P. priteisti 12 522,15 Lt nuostolius, kuriuos sudaro: 3 210,21 Lt pagrindinė skola, 2 867,95 Lt priskaičiuotos, bet nesumokėtos metinės palūkanos, 430,93 Lt priskaičiuotos, bet nesumokėtos, padidintos palūkanos, 5 963,06 Lt priskaičiuotus, bet nesumokėtus, delspinigius, 50 Lt už gyventojų registro tarnybos pažymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 376,00 Lt žyminį mokestį.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai savo iniciatyva pritaikė delspinigiams 6 mėnesių ieškinio senatį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nedalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nors apie bylos nagrinėjimą jis buvo informuotas viešu būdu (22 b.l.), atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, neprašė taikyti ieškinio senaties ieškovės reikalavimui dėl delspinigių, apskaičiuotų už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį. Pagal CK 1. 125 straipsnio 5 dalį sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl delspinigių priteisimo. Skundžiamu sprendimu teismas sumažino delspinigius nuo 5 963,06 Lt iki 537,71 Lt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra atsakovo pateikto prašymo taikyti delspinigiams 6 mėnesių ieškinio senatį. Nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas negali taikyti jos savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje dėl delspinigių priteisimo netinkamai taikė ir aiškino CK 1.125 straipsnio 5 dalies normas.
Tačiau teismas, įvertindamas teisinį reglamentavimą, pagal kurį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.), ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo -vartotojas, mano, kad būtina papildomai įvertinti nagrinėjamos bylos aplinkybes.
Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškovei perleido 2009-03-04, tačiau ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-03-20 – praėjus 5 metams po reikalavimo teisės perleidimo. Delspinigiai buvo skaičiuojami nuo 2007-06-01 iki 2014-03-18, todėl būtent ieškovės veiksmai lėmė tokio dydžio delspinigių susidarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovės elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovui. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, kokie yra reikalaujami. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad visą laiką po 2009-03-04 reikalavimo teisės į atsakovo skolą perėmimo aktyviais veiksmais siekė atgauti skolą. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės.
Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju atsakovė negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė ex officio mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas neturi leisti būtent vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Tai ypač svarbu, kai ginčas, kaip ir nagrinėjamu atveju, yra kilęs iš vartojimo sutarties, todėl tokias bylas nagrinėjantys tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismai turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdami aiškiai per didelių delspinigių. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnio ir 6.258 straipsnio nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumažino pagal 2007-02-22 kredito limito sutartį numatytus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. ir prašo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius – 5 963,06 Lt už laikotarpį nuo 2007-06-01 iki 2014-03-18 – už 2448 dienų. Terminas pagal 2007-02-22 kredito limito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui grąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas buvo iki 2010-02-28. Ieškovė 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr(duomenys neskelbtini) perėmė reikalavimo teisę į atsakovą, o ieškinį pateikė tik 2014-03-20. Apeliantė ilgą laiko tarpą, apie 5 metus, nesiėmė veiksmų skolai išieškoti, nors už šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Apeliantė, kaip atsakinga, sąžininga šalis, turėjo kuo greičiau siekti išieškoti skolą, kad būtų išvengta didelių nuostolių. Apeliantė nurodo, kad atsakovas ilgą laiką nesirūpino skolos grąžinimu, nepranešė apie jo pasikeitusią gyvenamąją vietą, darbovietę, apie pasikeitusią finansinę būklę, nepriima laiškų, nebendradarbiauja su kreditoriumi, todėl tokiam vartotojui – skolininkui turi tekti ir didesnė turtinė atsakomybė už prievolių nevykdymą. Apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad reikalavo iš atsakovo sumokėti 5 963,06 Lt delspinigius, t. y. didesnius delspinigius, nei paskaičiavo UAB „Ūkio banko lizingas“. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šiuos apeliantės argumentus, vertina, kad apeliantė būdama bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu, turėdama didelę patirtį šioje srityje, turėjo įvertinti susidariusią padėtį ir matydama, jog skolininkas nebendradarbiauja, kuo skubiau siekti atgauti skolą, o ne tęsti laukimą ir nepagrįstai sudaryti tokią didelę delspinigių sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tokia didelė delspinigių suma susidarė dėl pačios ieškovės delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ir todėl prašoma delspinigių suma – 5 963,06 Lt už 2448 dienas, yra akivaizdžiai per didelė. Jeigu ieškovė savo teises būtų gynusi laiku, delspinigių suma būtų ženkliai mažesnė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė teikdama, jog atsakovo elgesys yra nesąžiningas, pati atsakovo atžvilgiu taip pat elgiasi nesąžiningai. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, turėjo teisę atsižvelgti į tai, jog atsakovas, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sutarties šalis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 537,71 Lt delspinigių suma yra teisinga teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų atžvilgiu, ieškovės paskaičiuoti 5 963,06 Lt delspinigiai daugiau kaip 1,99 karto viršija pagrindinę 3000 Lt skolą, ir atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kokios kliūtys apribojo ieškovės ar pradinės kreditorės teises laiku ginti galbūt pažeistas savo teises pagal sutartį, t. y. įrodymų, pateisinančių nepagrįstą delsimą kreiptis į teismą, taip pat, siekdamas išlaikyti ginčo šalių interesų pusiausvyrą ir apriboti galimybes apeliantei piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteisti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies.
Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimas už akių nekeistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.