- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e2YT-4275-1138/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00343-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., I. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, " Turto bankas "
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, V. Š., I. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis V. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė B. P.. Santuokoje su B. P. gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo įforminimo nesikreipė dėl to, kad turtas, kurį užgyveno santuokos metu, buvo registruotas pareiškėjo vardu. Jis po žmonos mirties liko gyventi tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), tvarkė visą likusį sutuoktinės turtą, neišskirdamas jos dalies bendrojoje nuosavybėje, mokėjo su buto eksploatavimu susijusius mokesčius. Neseniai sužinojo, kad nepaisant to, jog turtas registruotas pareiškėjo vardu, mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenęs sutuoktinis turi notarų biure įforminti palikimo priėmimą. Kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą, kur jam buvo išduota pažyma, patvirtinanti, kad po B. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tuo pačiu notarų biure jam buvo paaiškinta, kad yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Pareiškėjo V. A. P. vardu registruotas turtas: butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato-sandėlio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas pareiškėjo vardu registruotas 1992 m. lapkričio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991 m. gegužės 25 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-4670, pagrindu. Būdami santuokoje įsigijo šį butą su priklausiniais pagal Butų privatizavimo įstatymą, panaudodami tiek savo santaupas, tiek valstybės vienkartines išmokas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo V. A. P. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2023 m. kovo 7 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta.
4. Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškimo reikalavimą pilnai palaiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra jos tėvas, mirusioji B. P. – mama. Pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Mano, kad tėvas po sutuoktinės mirties neįvertino, kad turtas, nežiūrint, jog yra registruotas jo vardu, priklausė jiems abiems kaip sutuoktiniams. Nors į notarų biurą tėvas pareiškimo nepateikė, tačiau mirus B. P. jis tikrai rūpinosi likusiu turtu, jį valdė ir tvarkė.
5. Suinteresuotas asmuo I. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė V. A. P. pareiškimą tenkinti, nurodė, kad pareiškėjas yra jos tėvas, mirusioji B. P. – mama. Pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos. Jos tėvas yra atsakingas žmogus, jis neabejotinai būtų įforminęs palikimo priėmimą, jeigu turtas būtų buvęs registruotas mamos B. P. vardu. Tai, kad turtas buvo registruotas jo vardu, matyt, jį suklaidino, kad nebereikia niekur kreiptis dėl paveldėjimo procedūros įforminimo. Po B. P. mirties tėvas faktiškai rūpinosi visu turtu, mokėjo mokesčius.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas su B. P. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Turtas buvo registruotas V. A. P. vardu. Civilinis kodeksas nenustatė registracijos abiejų sutuoktinių vardu. Žmogui sunku suvokti, kad nors turtas registruotas jo vardu, turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė. Palikimo priėmimo faktas nėra registruotas. V. A. P. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, turtu rūpinosi neišskirdamas sutuoktinės dalies. Liudytojas taip pat patvirtino, kad nėra girdėjęs apie ginčus dėl palikimo. Suinteresuoti asmenys – dukterys – taip pat nurodė, kad turtu rūpinosi tėtis.
7. Suinteresuotas asmuo V. A. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad jis yra atstovaujamas advokatės, yra garbaus amžiaus, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo V. Š. su pareiškimo tenkinimu sutiko, nurodė, kad viskas yra kaip nurodė advokatė. V. A. P. yra jos tėvas, o B. P. – mama. Po mamos mirties sesuo su tėvu liko gyventi bute, tėvukas mokėjo mokesčius. Ginčų dėl palikimo nėra.
9. Suinteresuotas asmuo I. P. su pareiškimu sutiko, papildomai pažymėjo, kad V. A. P. yra jos tėvas, o B. P. – mama. Po mamos mirties buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčius mokėjo tėvas. Tai yra elektra, komunalinės paslaugos.
10. Liudytojas S. S. nurodė, kad proceso dalyvius pažįsta, kadangi dirbo gydytoju. Mirusi B. P. gyveno kartu su V. P.. Kartu gyveno (duomenys neskelbtini), bute. Kiek žino, pro B. P. mirties bute gyveno V. ir I.. Apie ginčus dėl palikimo jam nieko nežinoma.
11. Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei VĮ „Turto bankas“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, kadangi gauti jų atsiliepimai, teismui pateikti prašymai bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
13. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
14. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teismui pateikti rašytiniai įrodymai bei jo paaiškinimai, suinteresuotų asmenų ir liudytojo parodytos aplinkybės patvirtina, kad palikėja B. P., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas V. A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra palikėjos sutuoktinis (2007 m. liepos 19 d. Raseinių rajono policijos komisariato viešosios policijos migracijos poskyrio rašte nurodyta, kad pareiškėjo pavardė pataisyta iš „P.“ į „P.“). Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, B. P. gyvenamąją vietą nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). B. P. mirė santuokoje, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). B. P. vaikai – I. P. ir V. Š.. Palikėjos dukros byloje įtrauktos suinteresuotais asmenimis, pretenzijų dėl palikėjos turto nepateikė, prieštaravimų neišreiškė. 2023 m. vasario 21 d. Testamentų registro išraše užfiksuota, jog testamentų registre nėra įregistruota B. P. sudarytų testamentų, nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo faktų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog V. A. P. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 1/8 dalys pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1992 m. lapkričio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 (Nr. 2-4670).
15. Pareiškėjas nurodo, kad po palikėjos mirties perėmė ir valdo B. P. priklausantį turtą, po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), butą tvarko ir prižiūri, moka mokesčius (tai patvirtina ir mokesčių kvitai už elektrą, nuotekų tvarkymo paslaugas), tai yra palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad B. P. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis). 2023 m. vasario 9 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pranešimas patvirtina, kad į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl B. P., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.
16. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
17. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog V. A. P., mirusios B. P. sutuoktinis, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.