- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- 1A-693-387-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00954-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Valantinas (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- P. M.
- Kategorijos
Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-693-387/2012
Teisėjas Valdas Bugelevičius Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00954-2009-2
2012 m. rugsėjo 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 str. 1 d. (2 veikos), ir nubaustas 70 parų areštu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. kovo 25 d. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, neva išduotą AB SEB banko, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y., kad: „Sąskaitos likutis 2009-03-01 pradžioje 800 000.00“, „Sąskaitos likutis 2009-03-25 pabaigoje 800 000.00“ ir „paskutinės operacijos data 2009-03-01“ bei spalviniu rašaliniu aparatu atspausdino atspaudus „AB SEB banko Fabijoniškių skyriaus 2009-03-25 Nr.9“ ir „Klientų aptarnavimo specialistė J. A.“, ir šį netikrą dokumentą pateikė nukentėjusiajam D. J., kaip įrodymą apie jo sąskaitoje esančias lėšas.
Be to, P. M. nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrą dokumentą – 2009 m. kovo 26 d. Negrynųjų pinigų pervedimo kvitą Nr. 338864865, neva išduotą AB SEB banko, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad mokėtojas P. M. į gavėjo D. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) perveda 1 686 000.00 Lt ir spalviniu rašaliniu aparatu atspausdino atspaudus: „AB SEB banko Fabijoniškių skyriaus 2009-03-26 Nr. 6“ ir „Klientų aptarnavimo specialistė T. Z.“, kurį pateikė nukentėjusiajam D. J..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendį, jo atžvilgiu bylą nutraukti, konstatavus, kad nepadaryta veika, turtinti nusikaltimo požymius.
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nuostatas, išdėstė argumentus, paremtus neišsamiu visų bylos aplinkybių įvertinimu, ir kartu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2 str. 3 p., 15 str. 2 d. 1 p., 300 str. 1 d.
Apeliantas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti ar pagaminti netikri dokumentai gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. 1 d., kadangi pastaroji norma numato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Nuteistasis pažymi, kad tuo atveju jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Pasak apelianto, pateikdamas netikrus banko dokumentus, jis panaudojo apgaulę nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau ši apgaulė nebuvo nukreipta siekiant išvengti turtinės prievolės, kadangi nuteistasis neturėjo jokios realios galimybės išvengti turtinės prievolės. Taigi pateikti netikri dokumentai negalėjo pažeisti J. J. teisių ar sukelti jam teisiškai reikšmingų padarinių.
Apeliantas pažymi, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d. yra būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis, pateikdamas netikrą dokumentą, suprato, kad šie dokumentai negali sukelti jokių teisinių pasekmių ar teisiškai reikšmingų padarinių, kad tai nėra dokumentas, patvirtinantis jo skolos grąžinimą. Taip jis pasielgė tik dėl to, kad pastoviai buvo persekiojamas nukentėjusiojo ir jo draugų, buvo ribojama jo laisvė. Pastarąsias aplinkybes patvirtino liudytojas V. S. ir pats nukentėjusysis. Be to, teismas konstatavo ir pripažino, kad minėti netikri dokumentai nepažeidė nukentėjusiojo teisių, nesukėlė jam kokių nors teisiškai reikšmingų padarinių ir nepadarė bei negalėjo padaryti nukentėjusiajam kokios nors žalos, o subjektyviojo požymio tyčios turinį sudarė tikslas kuriam laikui išvengti nukentėjusiojo D. J. daromo spaudimo dėl skolos grąžinimo.
Pasak apelianto, ne kiekvienas gudravimas turi būti kvalifikuojamas kaip netikro dokumento pagaminimas ar jo panaudojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistasis P. M. ir jo gynėja advokatė E.Žilėnienė prašė skundą tenkinti.
Prokurorė N.Pačėsaitė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Išdėstydamas bendrąją baudžiamosios atsakomybės sampratą už dokumentų suklastojimą BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu“, įstatymų leidėjas apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Teisingam veikos kvalifikavimui svarbu nustatyti, į kokias visuomenės vertybes yra kėsinamasi nusikalstama veika. Atsižvelgiant į rūšinį nusikalstamų veikų objektą, tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldos institucijų veiklą. Rūšinis nusikalstamos veikos objektas yra valdymo tvarka. Tai reiškia, kad dokumento suklastojimu visų pirma yra kėsinamasi į valdymo tvarką. Valdymo tvarka nusistovi teisiškai reglamentuotuose santykiuose tarp valdančio ir pavaldaus subjekto. Tokiu būdu dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą riboja tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, gali būti tik tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Dokumentai, neturintys tokio pobūdžio duomenų, negali būti šios nusikalstamos veikos dalykas.
Kita vertus pagal teismų praktiką dokumentu, BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę, galintį ar sukeliantį teisinius padarinius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendžiu P. M. nuteistas už netikrų dokumentų - 2009 m. kovo 25 d. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo bei 2009 m. kovo 26 d. Negrynųjų pinigų pervedimo kvito Nr. 338864865 – pagaminimą ir pateikimą nukentėjusiajam D. J.. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str.1d., nes jis pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo.
Pats faktas, kad buvo disponuojama dokumentu (ais), kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, nustatytas neginčijamai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad P. M. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str.1d., nes jis pagamino dokumentus, kurių gaminti neturėjo teisės, savo veiksmais sukurdamas tikrų dokumentų imitaciją. Pirmos instancijos teismo išvada, kad P. M. pateikdamas suklastotus dokumentus nukentėjusiajam siekė pastarąjį suklaidinti dėl pinigų judėjimo banko sąskaitose, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Kaip jau buvo minėta ne bet kokio dokumento „gamyba“ ir panaudojimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę, o tik tokio, kuris turi teisinę reikšmę ir gali ar sukelia teisinius padarinius. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro ir analizuodama visos BK 300 str. nurodytos normos konstrukciją. BK 300 str.2d. išskirtos tam tikrų dokumentų kategorijos (asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas), kurių netikrų pagaminimas, tikrų suklastojimas ar pirmiau paminėtų panaudojimas jau užtraukia baudžiamąją atsakomybę, neatsižvelgiant į atsiradusius padarinius. Dėl kitų gi dokumentų būtina nustatyti ne tik patį jų pagaminimo faktą, duomenų neteisingumą bet ir teisiškai reikšmingus padarinius.
Teisėjų kolegija spręsdama klausimą dėl P. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 300 str. 1 d., atkreipia dėmesį į tai, kad neginčytinai nustatyta, jog dėl aukščiau nurodytų dokumentų nekilo jokios teisės ir/ar pareigos. Pažymėtina, kad minėti dokumentai nelaikytini teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad dėl apelianto veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado. P. M. veiksmais reali žala padaryta nebuvo, o aukščiau nurodytuose dokumentuose įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturėjo teisinės reikšmės ir nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas netikrus dokumentus pateikė tik nukentėjusiajam D. J., tad juose užfiksuoti duomenys neturėjo įtakos valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Konstatuotina, kad tą aplinkybę, jog minėtų netikrų dokumentų pateikimas D. J. negalėjo padaryti ir nepadarė turtinės žalos nukentėjusiajam bei nesukėlė jokių blogų padarinių, pripažino ir apylinkės teismas, išteisindamas P. M. pagal BK 22 str.1d., 182 str. 2 d. Tuo tarpu, kaip kad teisingai nurodė apeliantas, baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Konstatuotina, kad kvalifikuojant veikas kaip nusikalstamas būtina teisingai nustatyti ne tik konkrečios veikos pavojingumą, bet ir subjektyviuosius tokios veikos požymius. Kvalifikuojant veiką dėl disponavimo žinomai netikru dokumentu pagal BK 300 str.1d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta , kad disponuoja netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti teisines pasekmes ir nori taip veikti. Analizuojant P. M. kaltės turinį dėl jo pateiktų dokumentų nukentėjusiajam D. J., akivaizdu, kad jokio siekio sukelti teisiškai reikšmingas pasekmes nebuvo. Pripažintina, kad pateikdamas dokumentus, kuriuose nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys, P. M. turėjo siekį parodyti save ne kaip beviltišką skolininką, o kaip asmenį disponuojantį tam tikromis piniginėmis lėšomis ir taip parodyti, kad jo noras ir galimybės grąžinti skolas yra realūs, tuo pačiu tuo momentu išvengiant nemalonių pasiaiškinimų dėl negrąžinamos skolos. Apeliacinės instancijos teismo tokie P. M. veiksmai vertinami kaip savotiškas gudravimas, bet ne kaip baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 str.1d. užtraukianti veika. Byloje nėra jokių duomenų, kad P. M. pateikdamas duomenis apie savo sąskaitą ar padarytus pinigų pervedimus siekė išvengti kokios nors piniginės prievolės. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta ir tai, kad jis siekė gauti kokią nors paskolą ar gauti kitokios turtinės naudos, pateikdamas klaidingus duomenis apie savo finansinę padėtį. Nenustatytos ir jokios kitos aplinkybės, įgalinančios teigti, kad dėl disponavimo dokumentais, kurių turinys neatitinka tikrovės, atsirado kokie nors kiti teisiškai reikšmingi neigiami padariniai.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2009 m. kovo 25 d. AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas bei 2009 m. kovo 26 d. Negrynųjų pinigų pervedimo kvitas Nr. 338864865 nelaikytini dokumentais BK 300 str. 1d. prasme, tad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas P. M. kaltu, įvykdžius BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas (2 veikos), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendis, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (2 veikos), naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo P. M. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Nuteistojo P. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-23 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
P. M. išteisinti pagal BK 300 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.