Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-417-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-07
Bylos Nr.
e2A-417-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06105-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-417-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06105-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5.; 2.6.10.9.; 3.4.5.11.; 3.5.1.; 3.3.1.18.2. (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10373-924/2016 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei antstolei R. S. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. L. ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės antstolės R. S. 7 928,68 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė vykdydama mokestinės nepriemokos išieškojimą 2012 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.27-08)-320-59156 išieškoti 7 928,67 Eur mokestinę nepriemoką iš V. L. turto ir perdavė šį sprendimą vykdyti atsakovei. Antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, jį priėmė ir vykdė priverstinius vykdymo veiksmus. Ieškovei raštu pasikreipus į banko ir kredito įstaigas dėl informacijos apie V. L. banko ir banko filialų sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktų paskolų likučius, taip pat informaciją apie atliktas valiutos keitimo operacijas bei turimų terminuotų indėlių sumas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki informacijos pateikimo dienos, Akademinė kredito unija 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 1-223 pateikė išrašus apie V. L. piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos, iš kurių matyti, kad nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d. V. L. gavo 28 000,00 Eur pajamų ir, iš kurių 27 735,53 Eur išsimokėjo grynaisiais pinigais, kitos išlaidos sudarė 264,47 Eur. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė vykdymo procese neteisėtai nesikreipė į kredito unijas siekdama sužinoti, ar jose V. L. turi sąskaitų, todėl neareštavo ir Akademinėje kredito unijoje esančios V. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje buvo prarasta galimybė išsiieškoti skolą iš skolininkės piniginių lėšų (t. y. piniginių lėšų, kuriomis jis disponavo laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d.). Ieškovė nurodė, kad yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, kadangi ieškovei kilo žala, kuri atsirado dėl atsakovės neveikimo, t. y. nepritaikyto arešto V. L. piniginėms lėšoms, esančioms Akademinėje kredito unijoje esančioje sąskaitoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovei iš ieškovės priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų žinojusi apie V. L. sąskaitą Akademinėje kredito unijoje, tačiau būtų nesiėmusi veiksmų šią sąskaitą areštuoti. Pati ieškovė dar prieš kreipdamasi 2015 m. gruodžio 7 d. raštu į konkrečius bankus ir kredito uniją žinojo apie skolininkės visas sąskaitas. Ieškovė bendradarbiaudama su atsakove turėjo informuoti atsakovę apie skolininkės sąskaitą Akademinėje kredito unijoje.

Teismas nurodė, kad antstoliui yra suteikta diskrecijos teisė, o ne konkretus reikalavimas, naudojantis CPK 654, 688 straipsniuose suteiktomis teisėmis užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto bei nukreipti išieškojimą į jo pinigines lėšas ar kitokį turtą. Antstolė, priešingai nei ieškovė, neturėjo duomenų apie skolininkės Akademinėje kredito unijoje esančią sąskaitą.

Teismas vertino, kad antstolės iniciatyva nuolatinių paklausimų siuntimas Lietuvos Respublikoje veikiančioms kredito unijoms būtų neefektyvus ir neekonomiškas. Iki Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) veikimo pradžios (2015 m. rugsėjo 14 d.) antstolis neturėjo techninių galimybių automatiniu būdu teikti užklausas kredito unijoms apie asmenų turimas sąskaitas.

Teismas sprendė, kad išieškojimas iš skolininkės turto bus periodiškai vykdomas ir toliau, todėl ieškovė nėra praradusi galimybių išieškoti visą skolą ateityje. Be to, skolininkė turi ir daugiau kreditorių, tokiu atveju, jei išieškotos sumos neužtektų visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie būtų tenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Dėl to teismas laikė, kad nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog, net jei ir būtų areštuota skolininkės sąskaita, ieškovės naudai būtų išieškota visa skolos suma. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė VMI prie LR FM prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Įrodytos visos sąlygos antstolės civilinei atsakomybei kilti. Antstolė turėjo visas galimybes sužinoti apie esamas V. L. sąskaitas bankuose ir kredito unijose. Vien ta aplinkybė, kad neveikė PLAIS sistema, kurioje matomos visos skolininkų sąskaitos, nepanaikina antstolės atsakomybės už jo netinkami atliktas funkcijas.

Skolininkės sąskaita Akademinėje kredito unijoje buvo atidaryta ilga laiko tarpą, tačiau antstolė nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti nesiėmė aktyvių veiksmų sužinoti apie skolininkės turtą, t. y. nebuvo apklausta nei pati skolininkė, nei užklausta kredito unija.

Vien ta aplinkybė, kad skolininkė turi ir daugiau kreditorių kurių reikalavimų apimtis yra 75 827,61 Eur, dėl ko ieškovės reikalavimas nebūtų patenkintas pilna apimtimi, nepanaikina antstolės atsakomybės atlyginti savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytą žalą. Tokiu atveju ieškovės naudai turėjo būti priteista atitinkama suma, paskaičiavus proporcingai jai tenkančia dalį nuo bendros kreditorių reikalavimo sumos, kas sudarytų 37 procentus.

Vykdant ir toliau išieškojimą iš skolininkės turto, susidariusi nepriemoka bus išmokėta per 22 metus, kai tuo tarpu antstolė visą skolą galėjo išieškoti per 5 mėnesius, tačiau dėl jos nerūpestingumo nebuvo taikyti areštai skolininkės sąskaitoms ir skolos išieškojimo galimybės ženkliai sumažėjo.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų argumentų dėl atsakovės veiksmų dėl areštuotų transporto priemonių pardavimo nevykdymo, periodinio V. L. darboviečių netikrinimo bei išieškojimo iš V. L. darbo užmokesčio nevykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė R. S. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovė turėjo net ik galimybę, bet ir pareigą pati betarpiškai vykdyti išieškojimą iš kredito įstaigose esančių sąskaitų, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, be to, nebendradarbiavo su antstole ir pati, žinodama apie skolininkės turimas sąskaitas, nepateikė antstolei informacijos apie jas. Ieškovė pati savo neteisėtais veiksmais prisiėmė atsakomybę dėl galimų neigiamų pasekmių. Ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino ieškovės teismo posėdžio metu papildami nurodytų aplinkybių dėl to, kad antstolė nevykdė areštuotų transporto priemonių pardavimo, periodiškai netikrino V. L. darboviečių, nevykdė išieškojimo iš V. L. darbo užmokesčio, kadangi ieškinio pagrindo keitimas galimas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat iškėlė naujus argumentus, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, t. y. ieškovė be kita ko, antstolė neteisėtą neveikimą grindžia naujomis aplinkybėmis – jog byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė užklausė pačią skolininkę apie jai priklausantį turtą. Ieškovė šio argumento negali kelti apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pati ieškovė nevykdė bendradarbiavimo pareigos vykdymo procese, o taip pat neįrodė civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas pagal ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką dėl antstolio, kurio veikla reglamentuojama teisės aktais, civilinės atsakomybės. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą (ieškinio dalykas), pateikdama argumentus ir juos patvirtinančius duomenis (ieškinio pagrindas), kad žala kilo dėl atsakovės (antstolės) nerūpestingai atliekamų pareigų, kai ši neapribojo skolininkės V. L. piniginių lėšų judėjimo Akademinėje kredito unijoje esančioje sąskaitoje.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, vykdydama mokestinės nepriemokos iš V. L. išieškojimą, 2012 m lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (23.27-08)-320-59156 išieškoti 7 928,67 Eur mokestinę nepriemoką iš turto ir perdavė šį sprendimą vykdyti atsakovei. Antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, jį priėmė ir vykdė priverstinius vykdymo veiksmus. 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (23.4-08) RNAV-8333 ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti pažymą apie vykdomo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (23.17-08)-320-59156 dėl 7 928,67 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš V. L. turto eigą, nurodant konkrečius veiksmus, jų atlikimo datą ir rezultatą. 2015 m. lapkričio 23 d. gautas atsakovės atsakymas Nr. 12661/13/1 S-11806, kuriame nurodyta, kad Sodros duomenimis skolininkė nedirba, areštuotos jos banko sąskaitos ir transporto priemonės, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės 2015 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (23.31-08) RNA-45362 pagrindu bankinės įstaigos: AB SEB bankas, AB DNB bankas, AB „Citadele“ bankas pateikė informaciją, kad V. L. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos paskolų neturėjo, valiutos keitimo operacijų neatliko, piniginių lėšų judėjimo nebuvo, likutis banko sąskaitose 0,00 Eur. Akademinė kredito unija 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 1-223 ieškovei pateikė informaciją apie V. L. piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos, iš kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d. V. L. gavo 28 000,00 Eur pajamų, iš jų: 12 000,00 Eur sudaro UAB „SIBELA“ 4 pavedimai, 10 000,00 Eur – V. P. pavedimas, 6 000,00 Eur – A. E. 6 pavedimai, iš kurių 27 735,53 Eur išsimokėjo grynaisiais pinigais, kitos išlaidos sudarė 264,47 Eur.

Ieškovės teigimu, atsakovė vykdymo procese neteisėtai nesikreipė į kredito unijas siekdama sužinoti, ar jose V. L. turi sąskaitų, todėl neareštavo ir Akademinėje kredito unijoje esančios V. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo prarasta galimybė išsiieškoti skolą iš skolininkės piniginių lėšų.

Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje jokių duomenų, kad atsakovė būtų žinojusi apie V. L. sąskaitą Akademinėje kredito unijoje, tačiau būtų nesiėmusi veiksmų šią sąskaitą areštuoti, nėra.

Minėta, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, vykdančiam savo profesinę veiklą, keliami griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei paprastai. Išieškotojas, pateikdamas antstoliui vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi pagrįstą lūkestį, kad, antstoliui vykdant jam suteiktus įgaliojimus, išieškotojo reikalavimas (visas ar tam tikra dalis) bus patenkintas išieškant iš skolininko turto. Byloje nustatyta, kad pradėjus išieškojimo iš skolininkės veiksmus, antstolė teikė užklausas į valstybės viešuosius registrus, pritaikė turto areštą skolininkės banko sąskaitoms ir transporto priemonėms, savalaikiai tikrino skolininkės darbovietes, areštavo skolininkės lėšas draudimo bendrovėje.

Apeliantė (išieškotoja) apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad atsakovei buvo sudarytos visos galimybės tiek įstatymiškai, tiek techniniu požiūriu sužinoti apie esamas skolininkės sąskaitas bankuose ir kredito įstaigose. Apeliantės vertinimu, nustatyta aplinkybė, jog iki 2015 m. rugsėjo mėn. neveikė PLAIS sistema, nepanaikina atsakovės atsakomybės.

Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą principą įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė priverstinai apriboti nuosavybės teises į skolininko turtą, (CPK 675 straipsnis), išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 str., kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. CPK 662 straipsnio l dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. CPK 662 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Vienas iš vykdymo proceso veiksmų, skirtų išieškojimui iš skolininko turto užtikrinti, yra skolininko lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas (CPK 689 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolis apribojimus taikė tik skolininkės transporto priemonei, ginčas byloje, kad į šį skolininkės turtą išieškojimas nubuvo nukreiptas, nekyla, antstolis pripažįsta, kad nesuradus tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, kitam skolininkės turtui apribojimai taikyti nebuvo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, jog antstolė, nesuradusi kito skolininkei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, privalėdama akivaizdžiai suvokti, kad areštuoto skolininkės turto nepakanka patenkinti kreditorių reikalavimų, yra pagrindas spręsti, kad netaikydama esančių ir būsiančių piniginių lėšų, esančių kredito įstaigoje, arešto, antstolė neatliko įstatyme numatytų reikalavimų savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė neturėjo techninių galimybių automatiniu būdu teikti užklausas visoms kredito unijoms, o skolininkės turto patikrinimas siunčiant pašto siunta užklausas į kredito unijas, teismo vertinimu, neatitinka ekonominio ir efektyvaus būdo, nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolė ėmėsi visų jai prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti. Įstatyme įtvirtinta galimybė taikyti apribojimus skolininko turtui net ir neturint išsamių skolininko turto duomenų ar skolininkui nedalyvaujant (CPK 678 straipsnio 4, 5 dalys). Nesant galimybės areštuoti kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą ar jo dalį ir taikius apribojimus esančioms ar būsimoms skolininkės piniginėms lėšoms, esančioms kredito įstaigoje, nepažeidžiant skolininkės teisių bei teisėtų interesų galimai būtų galimybė užtikrinti išieškotojo interesus.

Minėta, kad ieškovė iš Akademinės kredito unijos 2015 m. gruodžio 10 d. gavo informaciją apie V. L. piniginių lėšų judėjimą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakymo pateikimo dienos, iš kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. liepos 29 d. V. L. gavo 28 000,00 Eur pajamų, iš jų: 12 000,00 Eur sudaro UAB „SIBELA“ 4 pavedimai, 10 000,00 Eur – V. P. pavedimas, 6 000,00 Eur – A. E. 6 pavedimai, iš kurių 27 735,53 Eur išsimokėjo grynaisiais pinigais, kitos išlaidos sudarė 264,47 Eur. Šios byloje nustatytos aplinkybės įgalina spręsti, kad skolininkė turėjo kito turto, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo ir sprendžia, kad, buvus neužtikrintam apeliantės reikalavimui pakankama apimtimi mažesnio likvidumo turtu apskritai (ką iš esmės patvirtina reali vykdymo proceso eiga) ir buvus galimybei šį reikalavimą bent iš dalies užtikrinti didesnio likvidumo turtu-piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigoje, t. y. veikiant nepakankamai efektyviai, nors veikti efektyviau galimybė iš esmės egzistavo, atsakovės veikla (neveikimas) nelaikytina atitinkančia asmeniui, juo labiau, profesionalui keliamus apdairumo ir rūpestingumo pareigos vykdymo standartus, kas suponuoja išvadą apie atliktų veiksmų vertinimą kaip neteisėtų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nebuvus neteisėtų atsakovės veiksmų ir taikant apribojimus skolininkės lėšoms, esančioms kredito įstaigoje, antstolė būtų galėjusi nukreipti išieškojimą į šias lėšas ir skolininkės mokėtinas sumas paskirstyti išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus. Kadangi netaikius šioms lėšoms apribojimų, galimybė nukreipti išieškojimą išnyko ir dėl to skolininkės lėšos negalėjo būti panaudotos vykdant išieškojimą apeliantei, yra pagrindas konstatuoti neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos priežastinį ryšį.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Šioje byloje prašomą priteisti žalą – 7 928,68 Eur – apeliantė kildina iš antstolės neveikimo (apribojimų netaikymo skolininkės lėšoms, esančioms kredito įstaigoje), dėl kurios (neveikimo) apeliantė prarado galimybę nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Atsakovė nesutinka, kad jos veiksmais (neveikimu) ieškovei buvo padaryta žalos, pažymėdama, jog ieškovė neįrodė realios žalos.

Pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka jos atlyginimą priteisti prašančiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes. Sprendžiant šioje byloje dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, kolegija atsižvelgia į tai, kad išieškojimas iš skolininkės turto vykdomas ne pagal vieną vykdomąjį dokumentą, nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. duomenis pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus išieškotinos iš skolininkės skolos dydis yra 75 302,90 Eur, o ieškovės suma sudaro kiek daugiau nei 10 procentų nuo visų išieškotinų sumų (7 928,67 Eur). Akivaizdu, jog taikius apribojimus skolininkės lėšoms, esančioms kredito įstaigoje, jų nebūtų pakakę išieškojimams pagal visus vykdomuosius dokumentus. Išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka reglamentuoja CPK 753-759 straipsnių nuostatos. Atsižvelgiant į ieškovei tenkančią išieškojimo dalį (10,5 procentus) spręstina, kad išieškota apeliantei priklausančios sumos dalis neabejotinai būtų mažesnė nei prašoma priteisti suma, priėmus sprendimą apriboti skolininkės lėšas ir nukreipus į jas išieškojimą, ieškovei tenkanti suma apytiksliai sudarytų 2 940,00 Eur, todėl ši suma, gali būti vertinama kaip apeliantės patirta žala.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad iš jos priteistino žalos atlyginimo dydis mažintinas arba žalos atlyginimas nepriteistinas dėl ieškovės kaltės. Byloje nenustatyta, kad ieškovė neįvykdė kokių nors jai vykdymo procese nustatytų pareigų. Ta aplinkybė, kad ieškovė nepasinaudojo suteikta jai teise pačiai atlikti priverstinio vykdymo veiksmus, nepripažintina pagrindu sumažinti žalos atlyginimo dydį arba atleisti skolininką nuo atsakomybės – asmuo negali patirti neigiamų padarinių dėl to, kad dispozityviai pasirinko neatlikti veiksmų, kurie pagal įstatymų leidžiami, tačiau išieškotojui nėra privalomi atlikti.

Atsakovė neveikdama, neareštuodama pakankamai skolininkės turto, sudarė galimybes skolininkei disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito įstaigoje ir nepanaudoti šių lėšų atsiskaitymui su išieškotoja. Praradus pagrįstą galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą, išieškotojai padaryta žala. Šią žalą su antstolės neveikimu sieja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ryšio tarp žalos ir ieškovės neveikimo nebuvimo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma ir dėl to, kad nėra žalos, nes vykdymo procesas nepasibaigęs. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad galimybės nukreipti išieškojimą į kitą skolininkei priklausantį turtą nėra, teisėjų kolegija, nepaisant to, kad vykdymo procesas nėra pasibaigęs, neturi pagrindo manyti, kad apeliantė iš skolininkės kito areštuoto turto turi galimybę atgauti visą priteistą sumą ar, kad esant dar ir kitiems kreditoriams, skolininkė yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą ir ateityje. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas daryti išvadą apie žalos atsiradimą apeliantei.

Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste pastebėtina, kad būtent atsakovė turėtų paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu, kaip minėta, jos dėstyti argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, šios prezumpcijos nepaneigia.

Ieškovė pareiktu teismui ieškiniu taip pat pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Dėl nurodytų priežasčių, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (2 940,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Pirmiau paminėtų aplinkybių viseto vertinimas teikia pagrindą pripažinti įrodytomis atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, dėl ko skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą – padidinus apeliantei priteistinos turtinės žalos dydį, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimų daliai. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies (37,08 procentais), todėl ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Tuo tarpu atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 095,05 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl ieškovės reikalavimus atmetus 62,92 procentais, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 689,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme (1 095,05*62,92/100).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė taip pat nėra pateikusi įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Tuo tarpu atsakovė pateikė prašymą jai iš ieškovės priteisti 605,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 380,67 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso antstolės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 069,67 Eur (380,67+689,00).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės antstolės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, naudai priteisti 2 940,00 Eur žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 940,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, atsakovės antstolės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 069,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas