Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui V. B., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

institucija teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametės dukters E. B. gyvenamoji vieta nėra nustatyta, tačiau nuo išsiskyrimo su atsakovu, nepilnametė dukra visą laiką gyvena su ieškove. Tuo tarpu atsakovas, nuo 2015 m. birželio mėnesio, kai ieškovė su nepilnamete dukra grįžo į Lietuvą, tik keletą kartų yra bendravęs su savo nepilnamete dukra per Skype programą. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvenu nuomojame būste, kuriame mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Dukra turi atskirą kambarį, gyvenamoji aplinka yra saugi, atitinka visus reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovės požiūris į šeimą bei į vaiko auklėjimą yra susiformavęs ir labai atsakingas, ji rūpinasi visais dukros poreikiais, jos sveikata, ugdymu. Dukra yra prie jos prisirišusi. Tuo tarpu atsakovas nėra atsakingas bei patikimas, jau ilgą laiką visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, neteikia jai išlaikymo, visiškai ja nesidomi ir su ja nebendrauja. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji gauna pastovias pajamas, susijusias su darbo santykiais, jos finansinė padėtis yra stabili. Todėl mano, kad nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų nepilnametės poreikius ir interesus.

Dėl prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio ieškovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą - t. y. po 162,50 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-05-19) iki dukros pilnametystės, o taip pat 1462,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos (už 9 mėnesius x 162,50 Eur). Mano, kad tokio dydžio išlaikymas leistų užtikrinti dukros būtinuosius poreikius, prie kurių tenkinimo ji prisidėtų didesne dalimi.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė byloje rašytinę išvadą (b.l. 30-31). Teismo posėdyje institucijos atstovė išvadą palaikė. Nurodė, kad ieškovės šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Pranešimų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi savo dukra E. B., kad pažeistų nepilnamečio vaiko teises, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS nėra gavęs. Duomenų apie atsakovą Kauno miesto VTAS neturi, kadangi V. B. gyvena ir dirba Ispanijoje. VTAS yra žinoma, kad nepilnametė šalių dukra gyvena kartu su ieškove. Atsakovas gyvena skyrium. Duomenų, kad nepilnametės E. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina O. K. pažeistų vaiko teises ar neatitiktu jo interesų, VTAS neturi. Taip pat nėra duomenų, jog atsakovo V. B. ir jo nepilnametės dukters bendravimas pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką neatitiktų vaiko interesų. Todėl siekiant, kad vaikas galėtų planuoti savo dienotvarkę, nepatirtų streso konfliktuojant tėvams, išvadą teikiančios institucijos nuomone, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka galėtų būti teismo nustatyta pagal ieškovės pageidavimą.

Dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nurodė, kad kadangi ieškovė gyvena kartu su dukra ir tenkina jos poreikius, todėl jai geriausiai yra žinomos dėl to patiriamos išlaidos. VTAS nuomone, nustačius nepilnametės E. B. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai, kuris atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukters faktinė gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) byloje pateikė išvadą (b.l. 30-31), kurioje nurodė, kad duomenų, kad nepilnametė E. B. būtų netinkamai prižiūrima, pažeidinėjamos jos teisės, VTAS neturi. O. K. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 30-31).

Bylos duomenimis, ieškovė yra dirbanti ir gauna pastovias darbines pajamas, šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti duomenys apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą, pažyma iš darbovietės apie gaunamas pajamas (b.l. 14-15, 78). Pažymėtina, kad 2017 m. ieškovės darbo užmokesčio vidurkis sudarė apie 740 eurų.

Kadangi duomenų apie netinkamą ieškovės rūpinimąsi vaiku byloje nėra, konstatuota, jog ieškovė O. K., tinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios turinį ir nėra jokio pagrindo abejoti ieškovės galimybėmis užtikrinti kartu gyvenančiai dukrai saugias ir vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, taip pat sudaryti sąlygas dukrai visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra, nepilnametė faktiškai gyvena su ieškove, institucija teikianti išvadą byloje nusiskundimų dėl ieškovės elgesio neturi bei neprieštarauja nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, darytina išvada, kad nepilnametės šalių dukters E. B. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove O. K. nepažeis nepilnametės interesų, todėl tenkintinas. Nepilnametės E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos mama O. K. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Dėl bendravimu su vaiku tvarkos nustatymo.

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė, teikdama ieškinį teismui, nurodė, kad neprieštarauja atsakovo maksimaliam bendravimui su vaiku, tačiau dėl to, kad atsakovas su dukra pastaruoju metu visai nebendrauja, tik kelis kartus nuo 2015 m. bendravimo su dukra per Skype programą, yra būtina į tai atsižvelgti, nustatant bendravimo tvarką.

Kadangi atsakovas savo pageidavimų dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nepareiškė, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina ieškovės prašoma bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, ją papildant, kad atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra ryšio priemonėmis nėra ribojamas, bei pakoreguojant bendravimo pradžios laiką, atsižvelgiant į nepilnametės užimtumą mokykloje.

Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti ir teismo pakoreguota atsakovo bendravimo su dukra tvarka nei ieškovės, nei atsakovo teisių nepažeis, o nepilnametei šalių dukrai, kurios interesai svarbiausi, konkreti bendravimo tvarka taip pat bus naudinga, nes tokiu būdu bus išvengta šalių tarpusavio konfliktų, dėl kurių galėtų nukentėti vaikas.

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192-3.203 straipsniuose įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur iki dukters pilnametystės. Nurodė, kad jos prašoma priteisti suma sudaro mažesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingų lėšų dalį, o ieškovei tenka didesnioji išlaikymo dalis. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo nereiškė, vaiko poreikių ir jiems patenkinti reikalingų išlaidų neginčijo.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl ieškovės prašomos priteisti išlaikymo sumos neprieštaravo, nurodė, kad ji atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė dukters poreikių paskaičiavimą, pagal kurį nepilnametei reikalinga lėšų suma per mėnesį sudaro 392 Eur (b.l. 19). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad kai kurie vaiko poreikiai yra pasikeitę – dukra nebelanko darželio, todėl nebereikia už jį mokėti, tačiau lanko mokyklą, todėl reikalingos lėšos ne tik mokymosi priemonėms, bet ir papildomam užklasiniam ugdymui (būreliams), kurių teikiant ieškinį dar nebuvo. Iš ieškovės paaiškinimų taip pat matyti, jog atsirado išlaidos įvairiems renginiams, padidėjo išlaidos sveikatai – mergaitė nešioja dantų plokštelę, yra skiepijama mokamomis vakcinomis, profilaktiškai atliekamas mokamas jos regėjimo patikrinimas. Pagal ieškovės paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus (b.l. 16, 19, 79- 116), bendros vaiko išlaikymo išlaidos sudarė ir šiuo metu sudaro apie 400 Eur.

Išlaikymo dydis turi užtikrinti ne tik vaiko būtinųjų fiziologinių ir fizinės būklės specialiųjų poreikių patenkinimą, bet ir sudaryti sąlygas visapusiškai ugdyti ir lavinti nepilnametį vaiką. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta suma, skiriama nepilnametei E. B., gim. 2010 m. liepos 20 d., kuriai šiuo metu yra beveik 8 metai, atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir kainų lygį Lietuvoje. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas sumas, darytina išvada, kad ieškovės nurodyta vaikui reikalingo išlaikymo suma nėra padidinta ir yra reali bei reikalinga, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas. Pažymėtina, kad siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Pagal byloje pateiktus duomenis, ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b.l. 12). Jos vardu registruota transporto priemonė OPEL VECTRA (b.l. 13). Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „MAREX Boasts“ (b.l. 78), jos gaunamos darbinės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 740 Eur (po mokesčių). Ieškovės paaiškinimu, ji dar užsidirba papildomai, apie 120 Eur per mėnesį.

Duomenų apie atsakovo V. B. vardu registruotą turtą ir gaunamas pajamas Lietuvoje, byloje nėra. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas 2010-12-02 išvyko į Ispaniją, kur iki šiol gyvena ir dirba. Tai patvirtina teismo šaukimo jam įteikimas per ieškovės nurodytą darbovietę (b.l. 73,77). Ieškovės paaiškinimu, atsakovo gaunamos pajamos toje darbovietėje sudaro apie 800-900 eurų per mėnesį.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra). Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, todėl pilnai tikėtina, kad gauna ieškovės nurodyto dydžio darbines pajamas. Vertintina, kad atsakovas yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai E. B. priteistinas išlaikymas po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2016-05-19) iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė O. K., išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms, jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai E. B. 1462,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį per 9 mėn. (nuo 2015-09-01 iki 2016-05-19, t.y. iki ieškinio pateikimo teismui dienos). Nurodė, kad nepilnametės išlaikymui tiek iškėlus bylą teisme, tiek iki bylos iškėlimo, per mėnesį buvo reikalinga 162,50 Eur suma.

Byloje nustatyta, kad tėvams išsiskyrus, nepilnametė dukra liko gyventi su ieškove. Todėl ji gali reikalauti priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, tai yra netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalims išsiskyrus, t.y. nuo 2013 m. sausio mėnesio, atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai mokėjo geranoriškai, tačiau nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio padavimo teisme (2016-05-19), išlaikymo neteikė. Kaip minėta, atsakovas šios ieškovės nurodytos aplinkybės neginčijo ir nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu išlaikymą teikė.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, tačiau jokių įrodymų apie išlaikymo teikimą nurodytu laikotarpiu nepateikė, teismas sprendžia, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi nustatyta, kad nepilnametės išlaikymui tiek iškėlus bylą teisme, tiek iki bylos iškėlimo buvo reikalinga 162,50 Eur suma, per 9 mėn. iki ieškinio padavimo susidarė 1 462,50 Eur ((9 mėn. x 162,50 Eur) = 1 462,50 Eur) išlaikymo įsiskolinimas. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo V. B. nepilnametei dukrai E. B. 1 462,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei O. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.). Pagal antrinės teisinės pagalbos pažymą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 70,92 Eur (b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti pilnai, iš atsakovo V. B. valstybei priteistina 70,92 Eur už ieškovei teiktą teisinę pagalbą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752), sumokant į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo V. B. valstybei priteistinas ir 302 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, kuriai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, buvo atleista paduodant ieškinį (58 Eur už išlaikymą periodinėmis išmokomis priteisimą + 44 Eur už išlaikymo įsiskolinimą + 100 Eur už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir + 100 Eur už bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą).

Teismas šioje byloje turėjo 20,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis). Atsakovui išaiškintina, kad šias išlaidas ji turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos (2016 m. gegužės 19 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1462,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters E. B., gim.(duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra vieną dieną savaitėje, pasiimdamas nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val., ar iš ugdymo įstaigos po užsiėmimų, ir grąžindamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą 18.00 val. Bendravimo diena turi būti iš anksto suderinta su nepilnametės dukters motina. Atsakovas turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamete dukra ryšio priemonėmis. Atsakovas neturi teisės išsivežti nepilnametės dukters už Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro rašytinio nepilnametės dukters motinos sutikimo.

Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei: 20,13 Eur ( dvidešimt eurų 13 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir 302 Eur (tris šimtus du eurus) žyminio mokesčio, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, bei 70,92 Eur (septyniasdešimt eurų 92 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Mokėjimo kvitus pristatyti į 119 k.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.