Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Jurgitos Sujetienės, Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „NEO Finance“, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 3 277,84 Eur negrąžintą kreditą, 144,57 Eur sutartines (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.), 1,28 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. spalio 14 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugsėjo 13 d.).

7. Nustatė, jog atsakovas savo prievolės nevykdė, todėl sutarties bendrųjų sąlygų 5.3. punktas šalių susitarimu joms negalioja. Teismo vertinimu, sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkto nuostata savo esme reiškia papildomų netesybų nustatymą vartojimo kredito gavėjui, kai jis netinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad sutartyje numatytas atsakovo atsakomybės dydis (pritaikytų nuolaidų panaikinimas vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų) neatitiko Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto netesybų dydžio, taip pat reglamentavimo, kad jokios kitos netesybos, be nurodytų minėtoje įstatymo nuostatoje, kredito gavėjui negali būti taikomos. Sprendė, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą ir jos pagrindu tarpininkavimo mokesčio dydis, viršijantis šalių susitartą tarpininkavimo mokesčio su nuolaida dydį, priteistas būti negali. Todėl teismas Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkto nuostatą pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.284 straipsnis). Kredito sutarčių specialiųjų dalių sąlygos, kuriose nustatytas konkretus tarpininkavimo mokesčio dydis, liko galioti nepaisant negaliojančia pripažintos kredito sutarties sąlygos, todėl atsižvelgus į tai, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2020 m. spalio 14 d., ieškovei iš jo priteista sutartyje nustatyto ir sumokėto tarpininkavimo mokesčio skirtumas – 234,08 Eur (321,02 Eur – 86,94 Eur = 234,08 Eur).

8. Sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina aptariamą reikalavimą, neatitiko VKĮ 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procentai už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šį reikalavimą atmetė.

9. Sprendė, jog ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 107 Eur dydžio žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Ieškinį patenkinus 77,56 procentais, ieškovei iš atsakovo priteisė 238 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

13. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas priteisė ieškovei po 17 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant kiekvieną mėnesį nuo 3 277,84 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2021 m. sausio 19 d. atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant šias palūkanas nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 13 d., bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14. Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pasiūlė ieškovei ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikti papildomus įrodymus (duomenis) – vartojimo kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį nustatytomis mokėjimo datomis ir mėnesinėmis įmokomis vartojimo kredito gavėjas (atsakovas) privalėjo mokėti mokėtinas sumas ieškovei. Ieškovė papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalimi, nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

16. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė 48 mėnesių terminui suteikė atsakovui 4 139 Eur dydžio kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2023 m. rugsėjo 13 d. ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1 593,64 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 17 procentų) ir 321,02 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida Sutarties specialiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Sutartimi nustatyta bendros kredito kainos metinė norma – 22,04 proc. Atsakovas savo įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė ir dalies paskolos negrąžino. Todėl ieškovė vartojimo kredito sutartį 2021 m. sausio 19 d. vienašališkai nutraukė.

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad 17 procentų negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties nutraukimo turėjo būti skaičiuojamos nuo visos negrąžinto kredito sumos (3 277,84 Eur) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 13 d.), o ne pagal Sutarties grafiką nuo negrąžinto tą mėnesį kredito likučio.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėtų, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos 3 277,84 Eur kredito sumos, sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 17 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 277,84 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 13 d.), priteisimo, sprendė, kad egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo po 17 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant kiekvieną mėnesį nuo 3 277,84 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2021 m. sausio 19 d. atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant šias palūkanas nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 13 d.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje ieškovė prašė priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos, taikant sutartines 17 procentų dydžio palūkanas, ne už Sutarties grafike nurodytas kredito grąžinimo sumas, bet už visą 3 277,84 Eur negrąžinto kredito sumą. Skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei negautas pajamas nuo visos 3 277,84 Eur negrąžintos kredito sumos. Tačiau 17 procentų negautos pajamos už nurodytą laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 13 d.) turėjo būti priteistos nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Būtent toks pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų ieškovė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai – sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju apeliantė neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes palūkanas, negu numatyta Sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu ir turi būti priteista.

25. Nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrindu atmetus apeliacinį skundą iš dalies pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovo po 17 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant kiekvieną mėnesį nuo 3 277,84 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2021 m. sausio 19 d. atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant šias palūkanas nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 13 d., nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 17 procentų metinės palūkanos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

26. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalis, kuria teismas sprendė dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, keistina, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo pakeitimas neturi įtakos skundžiamo sprendimo už akių dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių dalį palieka nepakeistą, kartu atmesdamas ieškovės prašymą dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą už akių pakeisti, nurodant, kad vietoj ieškovei NEO Finance, akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 303225546, buveinė: Vilnius, A. Vivulskio g. 7 iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), priteistų po 17 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant kiekvieną mėnesį nuo 3 277,84 Eur negrąžinto kredito sumos nuo 2021 m. sausio 19 d. atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant šias palūkanas nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2023 m. rugsėjo 13 d., priteisiamos 17 procentų metinės palūkanos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 13 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.