Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., viešoji įstaiga ,,Klaipėdos keleivinis transportas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0010/04/01230, Nr. 0010/04/03997, Nr. 0010/05/01317 ir Nr. 0010/05/02502 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog išieškojimą nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius) Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 736 straipsnio nustatyta tvarka, visi antstolio veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/04/01230, pradėta vykdyti pagal Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ 2004 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 3-1-1383 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojos VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai (v. b. Nr. 0010/04/01230, b. l. 1); vykdomoji byla Nr. 0010/04/03997, pradėta vykdyti pagal 2004 m. liepos 7 d. VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą Nr. 3-1-2555 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojos VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai (v. b. Nr. 0010/04/03997, b. l. 1); vykdomoji byla Nr. 0010/05/01317, pradėta vykdyti pagal VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ 2005 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. 3-1-3870 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojos VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas naudai (v. b. Nr. 0010/05/01317, b. l. 1); vykdomoji byla Nr. 0010/05/02502, pradėta pagal 2005 m. kovo 29 d. VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ nutarimą Nr. 3-1-4337 dėl 5,79 Eur (20 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojos VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 1). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas nuo 2014 m. balandžio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėje prie pataisos namų (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 3). Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 8). 2017 m. sausio 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis nurodė priverstinai iš skolininko vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos kredito įstaigoje nurašyti pinigines lėšas (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 10-11). 2017 m. sausio 26 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1b-7162 antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. Nr. 0010/05/02502, b. l. 13).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog per raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytą terminą skolininkas įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolis pradėjo priverstinį skolos (skolų) išieškojimą. Išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (Civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko

pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas – darbines pajamas bei trečiųjų asmenų išmokamas pinigines lėšas, nurodė iš šių pajamų išskaityti pinigines lėšas CPK 733-743 straipsniuose, reglamentuojančiuose išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, nustatyta tvarka, o nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, patvarkymą persiuntė laisvės atėmimo vietos įstaigai vykdymui, todėl pripažinti, jog antstolis apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir kitų reikmenų, o ne nukreipė išieškojimą į skolininko turtą, nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog ieškojimas gali būti nukreipiamas tik į pinigines lėšas, viršijančias 1 MMA sumą. Tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta.

Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Instrukcijoje. Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Instrukcijos 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Taigi remianti formuojama teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje patenkančias lėšas gali būti nukreipiamas išieškojimas CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. Duomenų, jog antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko turto, nurodyto CPK 668 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. Pažymėtina, jog pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamos lėšos yra laikomos kitomis pajamomis (Civilinio proceso kodekso 733 straipsnio 1 dalis), iš kurių, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra išieškoma pagal kelis vykdomuosius raštus, o byloje nėra duomenų, jog iš šių pajamų negalimas išieškojimas CPK 739 straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti vykdomas išieškojimas ir nurašyta 50 proc. visų pajamų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolis išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų vykdo Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka, iš skolininko pajamų atliekant įstatyme įtvirtinto dydžio išskaitas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, jog pagal skundžiamą patvarkymą iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiamu patvarkymu antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kas mėnesį išskaityti 70 proc. nuo pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog tuo atveju, kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – išskaitoma ne daugiau kaip 50 proc. Taigi po išskaitų likusias pinigines lėšas pareiškėjas gali ir turi teisę naudoti savo reikmėms. Esant nurodytoms aplinkybėms, panaikinti antstolio taikomus turtinio pobūdžio apribojimus nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo prašymas grąžinti jam pagal skundžiamą patvarkymą nurašytas lėšas, jei tokios buvo nurašytos ar areštuotos, negali būti tenkinamas, kadangi vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, jog pagal 2017 m. sausio 26 d. patvarkymą iš skolininko turto buvo įvykdytas išieškojimas ir nurašytos lėšos, be to, vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje yra skolininkui priklausančios piniginės lėšos, kurios turėtų būti grąžintos skolininkui.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju antstolis, pradėjęs priverstinius išieškojimo veiksmus, nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dirbo, priėmė patvarkymą, kuriuo išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, taip pat į pajamas, gaunamas iš darbo teisinių santykių ar gaunamas iš trečiųjų asmenų, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patvarkė iš skolininko lėšų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis atlikdamas išieškojimo veiksmus iš skolininko turto (piniginių lėšų) nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. Z. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/04/01230, Nr. 0010/04/03997, Nr. 0010/05/01317 ir Nr. 0010/05/02502 grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.