- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 1-246-870/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Civilinis ieškovas
- E. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Dainius Tamošiūnas
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį, 144 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. S. (V. S.) vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2013-01-19 apie 16.47 val. Vilniuje, Antakalnio g. ties 56 pastatu esančioje reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, degant raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „Stop liniją“, įvažiavo į perėją, ir partrenkė per kelio važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėja, ėjusią pėsčiąją E. S., kuriai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 36 (jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prie „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją), 78.11 (raudonas signalas draudžia eismą) punktų reikalavimus.
Taip pat jis 2013-01-19 apie 16.47 val. Vilniuje, Antakalnio g. ties 56 pastatu, vairuodamas automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta E. S. sveikata. Įvykus kelių eismo įvykiui V. S. nepasiliko įvykio vietoje, nepranešė apie tai policijai, o pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais V. S. pažeidė KET 231.4 punkto (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jam pačiam), 231.5 punkto (imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai) reikalavimus.
Kaltinamasis V. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Degė geltonas šviesoforo signalas, staigiai įsijungė raudonas, ir kai važiavo per sankryžą jau degė raudonas šviesoforo signalas. Jis partrenkė pėsčiąją E. S.. Jam buvo šokas ir jis pasimetė, nežinojo, ką daryti. Jis suprato, kad numušė pėsčiąją ir jis tiesiog išvažiavo. Po trijų dienų atvažiavo policija. Areštavo automobilį. Jį išvežė tikrinti dėl narkotinių medžiagų, alkoholio kraujyje. Jis nukentėjusiąją dešiniu mašinos sparnu užkabino. Jai nepadėjo, nes labai stipriai pasimetė. Jam buvo šokas, todėl niekam nepapasakojo, kas atsitiko. Jis sutinka su ta civilinio ieškinio dalimi, kurią išmokėjo draudimas, nes ją jis galės išmokėti. Jis moka po 150 Lt kiekvieną mėnesį. Paskaičiavo, kad tą sumą jis išmokės per visą savo gyvenimą. Daugiau jis išmokėti niekaip negalės. Jis turi 3 vaikus. Dabar laikinai dirba 3 mėn. Per mėnesį gauna 500 Lt. Žmona dirba, ji gauna iki 1000 Lt. Turi tik mašiną ir ta jau supuvo. Ją galima tik atiduoti laužui. Gyvena motinos bute. Jis iš karto prisipažino. Jis neturi profesijos bet yra savamokslis stalius-parketininkas. Dabar negali dirbti, nes neturi nei vairuotojo teisių, nei automobilio. Jį iš visur atleido. Dabar statybose dirba. Jį atleido, nes reikia turėti viską savo: automobilį, instrumentus ir šeimininkas nenorėjo turėti problemų.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad ėjo su merginomis vakare į parduotuvę ir ėjo iš parduotuvės. Degė joms žalia šviesa šviesofore. Važiavo automobilis ir partrenkė. Buvo prietema. Ji detalių neatsimena, jas pateikė iš karto atsigavusi po įvykio. Ji prašė pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teismui pagarsinus, ji juos patvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytos nusikalstamos veikos įrodytos surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, 2013-01-19 d. apie 17 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniuje, Antakalnio g., pirma eismo juosta link Šilo tilto, apie 50 km/h greičiu. Jam tęsiant judėjimą, V. S. matė, kad priekyje yra reguliuojama pėsčiųjų perėja ir pamatė, kaip jam užsidegė raudonas signalas. Koks tuo metu buvo atstumas tarp jo ir pėsčiųjų perėjos, jis tiksliai nurodyti negalėjo, bet gali būti apie 10 m. Jam pamačius, kad užsidegė raudonas signalas, V. S. pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, bet visiškai jo sustabdyti nesugebėjo ir automobilis įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Tuo metu jam iš kairės į jo važiavimo eismo juostą įžengė pėstieji, kažkur 4 žmonės, o atstumas tuo metu tarp automobilio ir pėsčiųjų buvo apie 3-4 m. Jau iki to momento, kai V. S. pamatė pėsčiuosius, jo automobilis buvo stabdymo režime, bet automobilis vis tiek kliudė paskutinį pėsčiąjį, tai buvo mergina. Automobilis priekinės dalies dešiniu kampu slystančiu smūgiu kliudė bebaigiančią eiti per kelią pėsčiąją į dešinę kūno pusę, labiau iš nugaros, po smūgio pėsčioji nukrito ant kelio. Po smūgio, V. S. labai išsigando, patyrė šoką, todėl nesustodamas nuvažiavo toliau, ir nepaskambino 112. Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 1, b.l. 92-93).
Parodymų patikrinimo metu V. S. nurodė, kad eismo įvykio vietoje, esančioje Vilniuje, Antakalnio g. ties 56 pastatu, jis važiavo pirma Antakalnio g. eismo juosta link miesto centro ir jam neprivažiavus „stop“ linijos, jis pamatė, kad užsidegė raudonas signalas, dėl ko jis pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau jo sustabdyti nepavyko ir stabdomas automobilis įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur partrenkė pėsčiąją. Partrenkimo vieta, yra pėsčiųjų perėjos ribose, 1,40 m. atstumu iki dešinio kelio borto ir 1,30 m. nuo perėjos pradžios, po įvykio jis nesustodamas nuvažiavo Antakalnio g. ir nusuko link Šilo tilto (t. 1, b.l. 94-96).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2013-01-19 apie 16.47 val., Vilniuje, ji kartu su G. Š., G. V., G. ėjo Antakalnio g. kairiuoju šaligatviu, žiūrint link Šilo tilto nuo Saulėtekio alėjos. Eidamos šaligatviu, jos priėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties Antakalnio g. 56 pastatu, kur joms reikėjo pereiti kelio važiuojamąją dalį, nes norėjo eiti į kolegijos bendrabutį. Priėjusi perėją, E. S. pamatė, kad joms užsidegė žalias signalas, todėl jos visos įžengė į kelio važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėja ir pradėjo normaliu tempu tiesiai, perėjos viduriu, eiti link kito šaligatvio. Prieš įžengdama į kelio važiuojamąją dalį, E. S. dar pažiūrėjo į šalis ir pamatė, kad iš kairės prieš perėją antroje eismo juostoje sustojo automobilis jas praleisti, o ar buvo iš dešinės prieš perėją sustojusių automobilių, E. S. neprisimena. G. su G. Š. ėjo priekyje, o E. S. su G. V. ėjo joms iš paskos, G. V. ėjo E. S. iš kairės. Visoms merginoms einant per perėją, jos sėkmingai praėjo pusę kelio važiuojamosios dalies ir kadangi vis degė žalias signalas, jos tęsė savo judėjimą link kito šaligatvio. E. S. jau bebaigiant eiti per perėją, kai iki šaligatvio jai buvo likę apie 1,5 m., ji staiga pajuto smūgį į dešinę kūno dalį, nuo kurio ji iš karto nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, ant automobilio E. S. užvirtusi nebuvo. Nukentėjusiąją partrenkęs automobilis nesustodamas nuvažiavo, E. S. spėjo pastebėti, kad tai buvo lengvasis automobilis tamsios spalvos, kitų jo duomenų ji nurodyti negalėjo (t. 1, b.l. 55-56).
Nukentėjusioji parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodė, kad eismo įvykis įvyko Vilniuje, Antakalnio g. ties 56 pastatu, esančioje reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, taip pat nurodė vietą, kurioje pajuto smūgį, ši vieta yra pėsčiųjų perėjos ribose 1,10 m. atstumu iki dešinio kelio borto, žiūrint link miesto centro ir 2,70 m. atstumu už įvažiavimo borto, esančio prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją (t. 1, b.l. 58-64).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. paaiškino, kad 2013-01-19 apie 16.47 val. Vilniuje, jis vairavo automobilį Fiat Ducato ir važiavo Antakalnio g. nuo Saulėtekio al., link Šilo tilto pirma eismo juosta. Liudytojui tęsiant savo judėjimą, jis matė, kad pro jį antra eismo juosta pravažiavo automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiavo į pirmą Antakalnio g. eismo juostą, t.y. prieš liudytoją, ir nuvažiavo toliau. Tuo metu priekyje buvo reguliuojama pėsčiųjų perėja, kurioje automobiliams užsidegė raudonas signalas, tačiau automobilis BMW nesustodamas važiavo toliau. Liudytojui priartėjus prie perėjos, jis pamatė, kad už jos guli sužalota mergina, o šalia jos yra trys draugės. A. D. suprato, kad mergina buvo partrenkta minėto automobilio BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi kitų transporto priemonių nebuvo, gatvė buvo tuščia ir automobilis BMW buvo vienintelis automobilis pravažiavęs per perėją. Tuo metu gatvėje buvo tik liudytojo vairuojamas automobilis Fiat ir automobilis BMW, kitų automobilių nebuvo gatvėje. Pamatęs šį įvykį A. D. paskambino 112 ir pranešė apie įvykį bei nurodė automobilio valstybinį numerį. Kaip įvyko kontaktas tarp automobilio BMW ir pėsčiosios A. D. nematė ir nurodyti negalėjo, taip pat A. D. nematė kas vairavo automobilį BMW, tačiau nurodė, kad automobilio BMW greitis buvo apie 80 km/h. (t. 1, b.l.71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. parodė, kad 2013-01-19 apie 16.47 val. Vilniuje, ji kartu su G. Š., G. V., E. S. ėjo Antakalnio g. kairiuoju šaligatviu, žiūrint link Šilo tilto nuo Saulėtekio al., ėjo iš parduotuvės „Rimi“, esančios prie Klinikos – Antakalnio g. sankryžos. Eidamos šaligatviu, jos priėjo reguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties Antakalnio g. 56 pastatu, kur joms reikėjo pereiti kelio važiuojamąją dalį, nes norėjo eiti į kolegijos bendrabutį. Merginoms priėjus perėją, G. K. paspaudė mygtuką, kad įsijungtų žalias signalas, nes tuo metu pėstiesiems degė raudonas, visos palaukė kol užsidegs žalias signalas. Sulaukusios žalio signalo, liudytoja pamatė, kad iš kairės pirmoje eismo juostoje sustojo automobilis, o iš dešinės nebuvo sustojusių automobilių prieš perėją, buvo tik artėjantys prie perėjos automobiliai. Pamačiusios, kad eiti per kelią yra saugu, jos visos įžengė į kelio važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėja, ir pradėjo normaliu tempu, tiesiai, perėjos viduriu, eiti link kito šaligatvio. Liudytoja su G. Š. ėjo priekyje, o E. S. su G. V. ėjo iš paskos apie 1 m. atstumu. Visos merginos sėkmingai praėjo pusę kelio važiuojamosios dalies ir kadangi vis degė žalias signalas, jos tęsė savo judėjimą link kito šaligatvio. G. K. būnant antroje Antakalnio g. eismo juostoje, skirtoje važiuoti link centro, ji staiga pamatė iš dešinės artėjantį automobilį, lengvąjį, tamsios spalvos, kuris net nestabdė, tuo metu atstumas tarp jo ir merginų buvo apie 20 m. Koks buvo automobilio greitis, liudytoja tiksliai nurodyti negalėjo. Pamačiusi šį automobilį, G. K. paspartino savo ėjimą ir sėkmingai pasiekė šaligatvį. G. K., pasiekusi šaligatvį, išgirdo iš nugaros sklindantį duslų garsą ir pasisukusi link kelio važiuojamosios dalies, pamatė ore skrendančią E. S., kuri nukrito ant kelio pirmoje eismo juostoje už perėjos, žiūrint link centro. O automobilis partrenkęs E. S., nesustodamas nuvažiavo link Šilo tilto, tai buvo tas pats automobilis dėl kurio judėjimo, liudytoja paspartino savo ėjimą per perėją. Kaip įvyko kontaktas tarp automobilio ir E. S. liudytoja nematė ir nurodyti negalėjo, ji tik pastebėjo, kad automobilis partrenkęs E. S. yra BMW markės tamsios spalvos, kitų duomenų ji nurodyti negalėjo, taip pat nematė kas vairavo automobilį (t. 1, b.l. 77-78).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. apie įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai kaip G. K. (t. 1, b.l. 75-76).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Š. apie įvykio aplinkybes paaiškino analogiškai kaip G. K. (t. 1, b.l. 73-74).
Iš 2013-01-19 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad užfiksuota eismo įvykio vieta, Vilniuje, Antakalnio g. ties 56 pastatu, kelio danga asfaltas, šlapias, tiesus horizontalus ruožas, šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja, užfiksuota, kad automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino (t. 1, b.l. 9-10).
Iš Transporto priemonės „BMW 520“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, automobilis yra be žymių sugadinimo požymių, dešinėje pusėje yra įbrėžtas variklio dangtis, kairėje pusėje priekinis sparnas yra įbrėžtas, nėra priekinio bamperio apdailos kairėje pusėje (t. 1, b.l. 15-26).
Iš Vilniaus apskrities VPK PR vyr.patrulio V. S. tarnybinio pranešimo apie pranešimo patikrinimo metu nustatytą eismo įvykį matyti, kad nukentėjusiąją pėsčiąją E. S. 2 GMP pristatė į Lazdynų ligoninę, automobilis, kuris partrenkė nukentėjusiąją BMW 520, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos (t. 1, b.l.6).
Iš Valstybinės Teismo Medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-N 135/13(01) matyti, kad V. S. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. V. S. šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, antidepresantų (fluvoksamino, venlafaksino, amitriptilino, nortriptilino, imipramino, doksepino, mirtazapino, sertralino, dosulepino, citalopramo, klomipramino, paroksetino) nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kanabinoidų, kokaino bei jo metabolitų nerasta (t. 1, b.l.82-83).
Iš Valstybinės Teismo Medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A 857/13(01) matyti, kad E. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l.46).
Valstybinės Teismo Medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Vilniaus skyriaus vyresnysis ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, 2013-02-28 susipažinęs su E. S. gydymo medicininiais dokumentais BPK 89, 90, 92 str. pagrindais ir BPK 205 str. nustatyta tvarka, pateikė išvadą, kad E. S. nustatyti daugybiniai dubens kaulų (dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio dešinės pusės) lūžiai, muštinė smakro žaizda, veido odos nubrozdinimai, kraujosruvos kairės akies junginyse, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis, sužalojimas kvalifikuojamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl abipusio dubens kaulų lūžimo suardančio dubens kaulinio žiedo vientisumą, atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu. (t. 1, b.l. 53).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai E. S. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti sunkaus masto sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2013-01-19 apie 16.47 val. Vilniuje, Antakalnio g. ties 56 pastatu esančioje reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje sukėlė kaltinamojo V. S. vairuojamas automobilis BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo V. S. kaltumo yra tai, jog kaltinamasis pažeidė jam inkriminuojamus KET 36 (jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prie „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“ linija“, šviesoforą, o jeigu jų nėra – prieš pėsčiųjų perėją), 78.11 (raudonas signalas draudžia eismą) punktų reikalavimus.Taip pat abejonių nekyla, kad V. S. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. S. sveikata pažeidė KET 231.4 punkto (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiajam asmeniui ar jam pačiam), 231.5 punkto (imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoje medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai) reikalavimus. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. S. pilnumoje kaltę pripažino – jis paaiškino, kad kai važiavo per sankryžą jau degė raudonas šviesoforo signalas. Jis partrenkė pėsčiąją E. S.. Jam buvo šokas ir jis pasimetė, nežinojo, ką daryti. Jis suprato, kad numušė pėsčiąją ir jis tiesiog išvažiavo. Jo parodymus patvirtina liudytojų (A. D., G. K., G. V., G. Š.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nukentėjusioji, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-10), eismo įvykio vietos planas (b. l. 12), Specialisto Jono Mindaugo Paliulio išvada (b. l. 53). Visi šie parodymai esmėje sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismui netikėti jais nėra pagrindo.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, BK 144 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Kaltinamasis padarė du nusikaltimus. V. S. padarė apysunkį, neatsargų nusikaltimą, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kitam žmogui sveikata bei nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (nukentėjusiosios atsiprašė, vedęs, augina tris vaikus). VTPT prie LR SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialistė V. M. pateikė išvadą Nr. 89TPK-241, kurioje nurodyta, kad nėra duomenų, kad V. S. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar kad įvykio metu būtų buvęs ūmaus psichikos sutrikimo būsenos, todėl dėl lengvo intelekto defekto jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 121). Teismo vertinimu, būtina atkreipti dėmesį, kad kaltinamasis itin grubiai pažeidė KET dėl ko kilo sunkios pasekmės – sunkiai sužalota jauna mergina.
Teismas laiko, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Jam baudą skirti netikslinga dėl sunkios jo materialinės padėties, o arešto bausmė būtų per švelni, neproporcinga. Už nusikalstamą veiką, BK 144 straipsnyje jam skirtina taip pat laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus jos atlikimo, todėl galima taikyti BK 75 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Taip pat taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones maksimaliam laikotarpiui, kadangi jis naudodamasis šia teise padarė nusikalstamas veikas (BK 68 str.). Tokia bausmė teismo vertinimu, atgrasins kaltinamąjį ateityje daryti nusikalstamas veikas.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 28 130, 30 Lt turtinės žalos ir 82 736 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš viso 110 866,30 Lt bei prašo atlyginti proceso išlaidas – 2000 Lt (t. 2, b. l. 4-56). Civilinį ieškinį nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos ji patyrė daugybinius lūžius, t. y. dešinės pusės gaktikaulio šakų lūžius, kryžkaulio lūžį dešinėje pusėje su sąnario pakenkimu, dešinės pusės žandikaulio lūžį, dantų pakenkimą ir galvos sumušimą. Jai padarytą turtinę žalą vertina 32 325,06 Lt. Šiuo metu jaučia neigiamas sužalojimo pasekmes – padidėjusį jautrumą, nemigą, baimę dėl savo sveikatos. Visi šie veiksniai apsunkino jos bendravimą su aplinkiniais riboja laisvę gyventi taip kaip iki įvykio. Kadangi už V. S. draudimo kompanija „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atlygino dalį turtinės žalos – 4194,76, tai likusią neatlygintą žalą vertina 28 130,30 Lt. Dalį neturtinės žalos – 17 264 Lt atlygino draudimo bendrovė.
Civilinis atsakovas draudimo kompanija „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje šioje baudžiamojoje byloje pateikė išsamius paaiškinimus dėl nukentėjusiajai E. S. išmokėtų draudimo išmokų bei pasisako dėl civilinio ieškinio. Paaiškinime yra nurodyta, kad E. S. yra išmokėta iš viso 21317,28 Lt. bei prašė draudimo bendrovės atžvilgiu ieškinį palikti nenagrinėtą (t. 2, b. l.68-69).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Šioje byloje atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę žalą – draudimo kompanija „BTA Insurance Company“, kadangi V. S. automobilis eismo įvykio metu buvo draustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu šioje kompanijoje.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (šiuo atveju civilinis atsakovas draudimo bendrovė), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala.
Byloje nustatyta, kad V. S. padarė BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis V. S. nukentėjusiajai E. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Specialistas Jonas Mindaugas Paliulis išnagrinėjęs E. S. pateiktus medicinius dokumentus bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad jai padarytas sužalojimas kvalifikuojamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu.
Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo V. S. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol (akivaizdžiai matėsi teisiamajame posėdyje, jog šiuo metu nukentėjusioji negali vaikščioti be pagalbinių priemonių).
Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę – ji buvo sužalota visiškai netikėtoje ir iš pažiūros saugioje vietoje – pėsčiųjų perėjoje, dėl patirtų sužalojimų nėra absoliučiai jokios nukentėjusiojos kaltės, net menkiausio nerūpestingumo. Nukentėjusioji ilgą laiką gulėjo ligoninėje (Valstybinė ligonių kasa nukentėjusiajai suteikė paslaugų už 3 342, 56 Lt, t. 2, b. l. 70), negalėjo pilnavertiškai leisti laiką pagal savo pageidavimus, privalėjo laikinai nutraukti studijas, yra jauna, patyrė daugybinius lūžius. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis yra darbingas asmuo, turi nedideles pajamas iš darbo, jis augina tris nepilnamečius vaikus. Šios kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Visgi teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010, 2K-95/2013). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 82 736 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį – 40 000 Lt. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi atsižvelgiant į tai, kad 17 264 Lt (5 000 EUR) atlygino draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“, likusi dalis priteistina iš kaltinamojo V. S.. Teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, kad V. S. pajamos yra šiai dienai mažos, jis neturi turto, augina tris nepilnamečius vaikus, visa suma įskaitant ir sumą kurią sumokėjo draudimo bendrovė galimai bus išieškoma iš kaltinamojo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.). Visgi kaltinamojo interesų negalima iškelti aukščiau nukentėjusiosios interesų.
Teismas pasisakydamas dėl nukentėjusiosios prašomos turtinės žalos atlyginimo atkreipia dėmesį į tai, kad kompanija „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atlygino dalį turtinės žalos – 4194,76. Likusią neatlygintą turtinę žalą nukentėjusioji vertina 28 130,30 Lt. Pateikti Odontologijos klinikos kasos pajamų orderiai (b. l. 10, 11, 12, 72) patvirtina, jog E. S. sumokėjo už odontologines paslaugas 4305 Lt., priemoką už vienkartines priemones, 12 Lt. (b. l. 14). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios sveikata eismo įvykio metu buvo sužalota sunkiai (nustatyti daugybiniai dubens kaulų (dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio dešinės pusės) lūžiai, muštinė smakro žaizda, veido odos nubrozdinimai, kraujosruvos kairės akies junginyse, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis) nukentėjusiosios siekis vykti konsultuotis pas užsienio specialistus yra pateisinamas, todėl jai turi būti atlyginamos patirtos išlaidos už įsigytus bilietus į Čikagą t. y. 2454 Lt sumai bei leidimas vykti t.y. 35 Lt. (UAB „Kelionės panorama“ pateikta sąskaita – faktūra, kasos pajamų orderis, bilietas, leidimas vykti (b. l. 15, 16, 18-19)). Tai, kad ji tikrai konsultavosi su Čikagos Ilinojaus Universiteto specialistais patvirtina konsultacijos išvada (t. 2, b. l. 48-50). Pateiktų dokumentų vertimai į anglų kalbą ir atvirkščiai patvirtina, jog E. S. turėjo sumokėti „Vertimų pasaulis“ MB už suteiktas paslaugas (193, 60 Lt., t. 2, b. l. 20-23). Teismo vertinimu, E. S. turi būti atlyginamos ir kelionės bilietų išlaidos (iš viso 117 Lt.) iš Panevėžio į Vilnių ir atgal (t. 2, b. l. 8-9), kadangi ji vyko konsultuotis ir gydytis iš savo gyvenamosios vietos Panevėžio į Vilnių ir grįždavo (t. 2, b. l. 51-53).
Nukentėjusioji bei jos atstovas prašo į patirtą turtinę žalą įtraukti ir būsimas dantų, žandikaulio gydymo išlaidas (suma sudaro 20 680 Lt pagal odontologijos klinikos sudarytą sąmatą (b. l. 13). Teismas atkreipia dėmesį, kad sisteminė CK 6.249 straipsnio 1 dalies ir 6.283 straipsnio 2 dalies analizė lemia, kad gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas, t. y. priteisiama daugiau nei iš tikrųjų buvo prarasta. Atsižvelgiant į tai, kad pastarosios išlaidos dar nėra patirtos, todėl teismas vadovaudamasis tik abstrakčia privačios klinikos sąmata, neatsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintas Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą ir kainas, vertina, kad šiuo metu negali būti priteisiamos būsimos išlaidos kaip faktiškai turėtos išlaidos. Teismo vertinimu, atsiradus išlaidoms ateityje neužkertamas kelias teisme pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Ši suma priteistina iš civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“.
Iš byloje esančių duomenų (pinigų priėmimo kvitų t. 2, b. l. 56, teisiamųjų posėdžių protokolų) matyti, kad nukentėjusiąją atstovavo advokatas Dainius Tamošiūnas, kuris ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo posėdžiuose ir pan., dėl to nukentėjusioji turėjo 2000 litų išlaidų. Šiuo procesiniu dokumentu V. S. bus pripažintas kaltu, todėl jis kaip kaltas asmuo turi atlyginti jos turėtas išlaidas. Dėl šių motyvų šios išlaidos priteistinos iš nusikalstamos veikos kaltininko V. S. (Lietuvos Respublikos BPK 106 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims ) mėnesiams.
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį ir nubausti laisvės atėmimu 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius metus) 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trims metams paskiriant įpareigojimą: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taikyti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.
Priteisti iš draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“, Lietuvoje vykdančios veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą imonės kodas 300665654 buveinės adresas Verkių g. 29, 11 korpusas LT-09108 Vilnius nukentėjusiajai E. S. 7116,60 (septynis tūkstančius vieną šimtą šešiolika litų, 60 centų) Lt. padarytos turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti iš V. S. nukentėjusiosios E. S. naudai 22,736 (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus) Lt. padarytos neturtinės žalos alyginimui ir 2000 (du tūkstančius litų) Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.