- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 2-153-454/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01022-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei S. J., atsakovei J. Š., jos atstovui advokatui M. Š., viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl skolos už buto nuomą priteisimo atsakovei J. Š., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2701,14 Lt buto nuomos mokesčio, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė paaiškino, kad gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso ieškovei. 1999-01-27 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi šis butas išnuomotas atsakovei, kuri ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. AB „City Service", vykdydami Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo paslaugas, 2009-10-06 raštu Nr. 1381 informavo ieškovę, kad buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė - atsakovė nemoka buto nuomos mokesčio. Ieškovė per AB „City Service" 2009-09-11 priminimu dėl įsiskolinimo už buto nuomą priminė atsakovei, kad ji nevykdo įsipareigojimo mokėti buto nuomos mokestį bei pasiūlė per 15 dienų nuo priminimo gavimo dienos apmokėti įsiskolinimą. Tačiau atsakovė nei per 15 dienų nuo priminimo gavimo dienos, nei iki šiol buto nuomos mokesčio įsiskolinimo nepadengė, mokesčio skola didėja. Pagal pateiktą patikslintą AB „City Service" 2010-01-14 raštą Nr. 85 atsakovė skolinga už buto nuomą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-12-01 2701,14 Lt. Gera valia mokesčiai už buto (duomenys neskelbtini) nuomą sumokėti nebuvo, todėl skola turi būti išieškota teismine tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsikirtimus grindžia byloje pateiktais įrodymais.
Atsakovė ir jos atstovas paaiškino, kad 1999-01-27 su ieškovu sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo suteikia neterminuotai valdyti ir naudoti 61,84 kv m. bendro (naudingojo) ploto gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini). Ji iki 2006-01-01 už nuomojamas gyvenamąsias patalpas mokėjo LR Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001-12-18 sprendimu Nr. 1716 „Dėl neprivatizuotų gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio nustatymo, jo surinkimo tvarkos" patvirtintą nuomos mokestį. 2007-09-13 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr, T-458 buvo patvirtintas naujas Savivaldybes gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), kuriame nustatyta, kad nuo 2006-01-01 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai privalo mokėti nuomos mokestį, susidedantį iš dviejų dalių: 1) kaupiamųjų lėšų nuomojamoms patalpoms, su jomis susijusioms namo bendroms konstrukcijoms, bendrojo naudojimo patalpoms ir bendrajai inžinerinei įrangai atnaujinti; ir 2) išlaidų gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Ji neprieštarauja ir pripažįsta ieškovo teisę reikalauti sumokėti išlaidas gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Be to, ši neginčijama nuomos mokesčio dalis yra sumokėta ieškovui. Ji ginčija visą ieškinyje nurodytą tariamą skolą, kuri susidarė išimtinai dėl ieškovo neteisėtai renkamo kaupiamojo mokesčio. Mano, kad ieškovo sprendimu vienašališkai nustatytas ir su ja nesuderintas kaupiamasis mokestis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Vadinasi, bet koks Nuomos sutarties sąlygų pakeitimas turi būti tarp šalių iš anksto suderintas ir įformintas atitinkamu rašytiniu dokumentu, o nesant tokio dokumento, bet koks vienašalis Nuomos sutarties sąlygų pakeitimas laikytinas negaliojančiu. Nei iki, nei po Kauno miesto savivaldybės sprendimo dėl Kaupiamojo mokesčio nustatymo priėmimo ieškovas nesikreipė dėl Nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, todėl mano, kad ieškovas, vienašališkai pakeisdamas Nuomos sutartį, iš esmės nesilaikė Nuomos sutarties pakeitimo tvarkos ir neteisėtai pakeitė esminę šios sutarties sąlygą, nuomos mokesčio dydį. Tokią ieškovo pareigą suderinti padidinto nuomos mokesčio dydį atitinkamai pakeičiant su nuomininkais sudarytas nuomos sutartis numatė ir paties ieškovo sprendimo Nr. T-458 3.4 punkte nustatytas įpareigojimas savivaldybės administracijai, tačiau nežiūrint į tai, ieškovas iki ieškinio pateikimo dienos šios pareigos nėra įvykdęs. Be to, šią aplinkybę, taip pat patvirtina faktas, kad vadovaujantis Aprašo 20 punkto nuostatomis nuomininkams turi būti pateiktas suderinti Aprašo priede nurodytas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas, kuris tampa neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalimi tik jį pasirašius ir su juo sutikus nuomininkui. Joks aktas iki šios dienos nebuvo pateiktas ir nebuvo derintas. Mano, kad Apraše nustatyta tvarka apskaičiuotas padidintas nuomos mokestis galėtų būti taikomas tik nuo to momento, kai šalys tarpusavyje suderina jo dydį ir atitinkamai pakeičia Nuomos sutarties sąlygas. Nuomos sutarties 4 punkte, pagal kurį nuomotojas (ieškovas) įsipareigoja užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą, tuo tarpu nuomininkas (atsakovas), vadovaujantis Nuomos sutarties 2.3 punktu, įsipareigojo savo lėšomis daryti einamąjį nuomojamų gyvenamųjų patalpų remontą, kurio apimtys detalizuotos 2.3.1-2.3 6 punktuose, pavyzdžiui, tinkuoti, balinti, dažyti lubas ir sienas. Kadangi ieškovo tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-258 patvirtinta Kauno miesto savivaldybes pajamų, surenkamų už gyvenamųjų patalpų nuomą, planavimo, naudojimo, apskaitos ir atskaitomybės tvarkos aprašo 3.1 punkte patalpų atnaujinimas išskiriamas kaip savarankiška nuomos lėšų panaudojimo sritis, atskirta nuo kapitalinio remonto darbų, todėl mano, kad atnaujinimas iš esmės turėtų būti priskiriamas einamojo remonto darbų kategorijai. Taigi, patalpų atnaujinimą priskyrus paprastajam (einamajam) remontui, kurį, privalo daryli nuomininkas, ji yra neteisėtai verčiama antrą kartą sumokėti už patalpų remonto darbus, kuriuos privalo atlikti savo lėšomis. Kita vertus dėl patalpų „atnaujinimo" sąvokos neapibrėžtumo ir neaiškumo patalpų atnaujinimą ar jo dalį priskyrus kapitaliniams statinio remonto darbams, ji būtų neteisėtai verčiama mokėti už patalpų kapitalinio remonto darbus, kuriuos pagal Nuomos sutarti privalo savo lėšomis atlikti ieškovas (nuomotojas). Nuomos sutartis įstatymų nustatyta tvarka nebuvo pakeista, o nuomininko prievolė apmokėti kapitalinio remonto išlaidas nebuvo ir nėra numatyta nei Nuomos sutartyje net jokiame LR įstatyme, todėl vienašališkai nustatydamas Kaupiamąjį mokestį ieškovas neteisėtai perkėlė nuomotojo pareigas nuomininkui ir tokiu būdu iš esmės pažeidė atsakovės teises ir Nuomos sutarties sąlygas. Ieškovas ginčijamą kaupiamojo mokesčio dydį nustatė vienašališkai, neturėdamas atitinkamo patalpų savininkų sprendimo. Kaupiamąjį mokestį pripažinus teisėtu, susidarytų nuomininkus diskriminuojanti situacija, kai visa našta kaupti lėšas namui atnaujinti tektų tik savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkams, tuo tarpu kiti patalpų savininkai jokio kaupiamojo mokesčio nemokėtų. Nurodo, kad daugiabučio namo butų savininkų kaupiamųjų lėšų mokestis paprastai renkamas konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti. Savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, šiems sprendimams įgyvendinti apmoka išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje iš nuolat renkamo socialinio būsto nuomos mokesčio. Tačiau nesant kitų namo bendraturčių (kitų būtų esančių tame name savininkų) bendram sutarimui imtis bendrųjų konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų ir bendros inžinerinės įrangos atnaujinimo darbų ieškovas negalėtų panaudoti iš nuomininkų surinkto kaupiamojo mokesčio. Esant tokiai situacijai savivaldybės renkama tikslinė kaupiamojo mokesčio dalis prarastų savo tiesioginį tikslą, kadangi savivaldybės surinktų kaupiamųjų lėšų panaudojimui būtų reikalinga papildoma sąlyga, t.y. namo bendraturčių sprendimas, kuris visiškai nepriklauso nuo nuomotojo (ieškovo) valios. Mano, kad, 2007-09-13 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-458 patvirtinta nauja Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarka, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme apibrėžtiems socialinio būsto nuomos principams. Socialinis būstas yra nekomerciniu pagrindu nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti. Savo ruožtu valstybė/savivaldybė nuomoja socialinius būstus ne siekdama gauti ekonominės naudos, o įgyvendindama socialinę politiką aprūpinti mažiau pasiturinčias šeimas gyvenamuoju plotu. Mano, kad mokamas nuomos mokestis turėtų padengti tik išlaidas gyvenamųjų patalpų nuomai administruoti. Nuomodama socialinį būstą ir tokiu būdu gaudama iš valstybės paramą, ji pagrįstai tikisi, kad savivaldybė nereikalaus papildomų lėšų savivaldybei priklausančiam būsto fondui atnaujinti, remontuoti nuomojamas patalpas, su jomis susijusias namo bendrąsias konstrukcijas, bendrojo naudojimo patalpas ir bendrąją inžinerinę įrangą, juo labiau, kai nuomininkai jau yra nuomos sutartimi įsipareigoję savo lėšomis daryti einamąjį gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-06-05 d. nutarimu Nr. 548 patvirtintos Socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programos 20-22 punktuose numatyta, kad Savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nustatytų tikslinių asignavimų, kurie skiriami statinių statybos ar rekonstravimo darbams atlikti, o ne iš socialinio būsto nuomininkų surenkamų mokesčių. Kadangi valstybė, suteikdama gyvenamąjį būstą šeimoms, neturinčioms ir negalinčioms įsigyti nuosavo būsto, tokiu būdu jas remia, tai mokestis už jo nuomą niekaip negali apimti kitų nei tokio būsto nuomos administravimo išlaidų. Be to, savo esme mokesčio už socialinį būstą paskaičiavimas, įvertinant vietovę kurioje jis randasi, nekilnojamojo turto vidutinę statybos vertę, namo nusidėvėjimo normatyvus, kaip tai nurodoma minimo Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašo IV dalyje, yra negalimas. Šie kriterijai paprastai taikomi tik komerciniu pagrindu nuomojamam materialiniam turtui, tačiau neturi nieko bendra su socialinio būsto nuomos kainos apskaičiavimu ir valstybės siekiu remti savo būsto negalinčius įsigyti asmenis. Atsižvelgiant į socialinio būsto paskirtį, taip pat pagrįstai tikimasi, kad nuomos mokestis nebus priemonė socialinio būsto nuomininkų lėšomis pildyti savivaldybės biudžetą. Be to, mano, kad kaupiamojo mokesčio dydis yra ekonomiškai nepagrįstas. Šią aplinkybę patvirtina LR Aplinkos ministerijos užsakymu UAB „Sistela" parengtos ataskaitos „Daugiabučių gyvenamųjų namų administravimo, nuolatinės techninės priežiūros ir kaupiamųjų įmokų nustatymo metodiniai klausimai" duomenys, kur įvertinus 5 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo, konstrukcijų elementų atnaujinimo darbų kaupiamojo mokesčio vidutinius tarifus pagal pastato konstrukcinius elementus (2008 m.) bendras vidutinis kaupiamojo mokesčio tarifas tesudarytų 1,245Lt./m2 (naudingo ploto). Taigi, jos nuomojamam butui mėnesinis kaupiamasis mokestis įvertinus bendrą naudingą plotą (61,84 m2) sudarytų tik 76,99Lt., kai tuo tarpu ieškovas reikalauja mokėti apie 100,00 Lt dydžio mokestį. Teigia, kad ekonominei logikai taip pat prieštarauja kaupiamojo mokesčio dydžio apskaičiavimo formulėje naudojamos koeficiento K1 vertės, kurias taikant mokesčio dydis geros būklės turtui yra didesnis, nei blogos būklės turtui. Taip pat ekonomiškai nepagrįstai formulėje naudojamas vietovės pataisos koeficientas Kv, kadangi kaupiamųjų lėšų poreikis patalpoms atnaujinti visiškai nepriklauso nuo to, kokioje Kauno miesto vietoje yra nuomojama patalpa.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2701,14 Lt buto nuomos mokesčio, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė ginčija visą ieškinyje nurodytą skolą, kuri susidarė išimtinai dėl ieškovo neteisėtai renkamo kaupiamojo mokesčio. Mano, kad ieškovo sprendimu vienašališkai nustatytas ir su ja nesuderintas kaupiamasis mokestis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-30 nutartimi ši nagrinėjama byla buvo atsakovų prašymu sustabdyta, kol įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-382-423/2010 (b.l. 54). Šios bylos nagrinėjimas atnaujintas įsiteisjus sprendimui paminėtoje byloje (b.l. 55).
LR CK 4.82 straipsnis numato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. LR CK 6.583 straipsnyje numatytas gyvenamosios patalpos nuomos mokestis, o šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį arba reikalauti jo perskaičiavimo nepraėjus dvylikai mėnesių po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punktas numato, kad administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai (patalpų naudingajam plotui) apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius, jeigu sutartyse su paslaugų teikėjais nenumatyta kitaip: namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų kaupiamajam fondui – vadovaudamasis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu dėl reguliariųjų kaupiamųjų mokesčių dydžio ir jų naudojimo tvarkos (8.8 p.). Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. Šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalis įpareigoja savivaldybės tarybą nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio materialaus turto nuomos tvarką. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 punktas nustato, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra priskiriamas savarankiškajai savivaldybės funkcijai, o 16 straipsnio 31 punktas nustato, jog savivaldybės taryba priima sprendimus dėl socialinio būsto fondo sudarymo tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio. Visa tai turi būti įgyvendinama pagal Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, reikalavimus, taip pat pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus, patvirtintus LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603. Todėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimas Nr. T-458 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos“ patvirtintas Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas priimtas tinkamai vadovaujantis minėtų teisės aktų reikalavimais. LR CK 6.487 str. 1 d. nurodyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. LR CK 6.493 str. 1 d. numatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Daugiabučio namo butų savininkai kaupiamųjų lėšų mokestį renka konkretiems butų ir kitų patalpų savininkų sprendimams įgyvendinti. Savivaldybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtė, šiems sprendimams įgyvendinti apmoka išlaidas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje. Šias išlaidas savivaldybė apmoka panaudodama kaupiamąsias lėšas, surenkamas iš socialinio būsto nuomos mokesčio, kuris gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta tvarka mokamas nuolat. Kauno miesto savivaldybė, nustatydama tokį surenkamų lėšų panaudojimą, nepažeidžia, o tinkamai įgyvendina LR CK 4.82 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, kadangi surinktas už nuomos mokestį lėšas naudoja savo, kaip atitinkamų patalpų savininko, iš bendrosios dalinės nuosavybės kylančių pareigų įgyvendinimui. Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį arba reikalauti jo perskaičiavimo nepraėjus dvylikai mėnesių po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Taip pat to paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius), o 2 dalyje numatyta, kad Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinėje nuomos sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas, tačiau 2.2 punkte nustatytas nuomininko įsipareigojimas LR Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti nuomojamo buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, o 4.5 punkte nustatytas įpareigojimas nuomotojui padidėjus ar sumažėjus buto ir komunalinių paslaugų mokesčių tarifams arba pastebėjus klaidų, nedelsiant tuos mokesčius perskaičiuoti. Kadangi sutartyje konkretus nuomos mokesčio dydis nenustatytas, o duodama nuoroda į jo apskaičiavimo tvarką, pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui, ši sutartis, remiantis jos nuostatomis, neprivalo būti keičiama, o nuomininko pareiga mokėti nustatytą nuomos mokestį išlieka. Todėl laikytina, kad Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458, III skyriaus 6.1 punktas atitinka LR CK 6.583 straipsnio 6 daliai numatytai tvarkai. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 2.2 punkte numatytos išlaidos, į Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos apraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-09-13 sprendimu Nr. T-458, numatytą nuomos mokestį, nėra įtrauktos. Tokia galimybė numatyta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2001-04-25 nutarimu Nr. 472, 6 punkte.
Todėl laikytina, jog ieškovo ieškinys yra įrodytas ir pilnutinai tenkintinas.
Patenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 81,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93str.ld.) ir 14,40Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 88 str., 93 str., 96 str.). .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.245 str., LR CPK 92 str., 96 str., 117 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str., 284 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti ieškovui – Kauno miesto savivaldybei (į.k. 111106319, buveinė: Laisvės al. 96, Kaunas, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB Nord bankas) iš atsakovės – J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini)) – 2701,14 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai vienas Lt, 14 ct.) įsiskolinimą, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (byla iškelta 2010-01-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 81,00 Lt (aštuoniasdešimt vienas Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio ir pašto išlaidas, susijusias su teismo šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimu – 14,40 Lt (keturiolika Lt, 40 ct.) – valstybei, (pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank").
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.