- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- e2A-641-881/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36133-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.16.11.1Bendrosios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nuostatos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaclovo Pauliko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui E. A. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo E. A. 3 330,73 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 25 d. šalys sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos, kuria atsakovas prisiėmė sutartinę prievolę (sutarties 3.3.6. p.) tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuomojamose patalpose esančią vandens tiekimo įrangą bei pareigą laiku atlikti nuomojamų patalpų einamąjį remontą (sutarties 3.3.5. p.). 2013 m. rugpjūčio 4 d. dėl unitazo bakelio vandens tiekimo lanksčiosios žarnelės trūkimo įvyko avarija, kurios metu aplieti kaimyniniai butai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu priteisė iš ieškovo žalą patyrusiems asmenims. 2013 m. rugpjūčio 4 d. įvykusios vandentiekio avarijos metu, ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą valdė atsakovas, kuris šį faktą patvirtino vykusio teismo proceso metu. Atsakovas taip pat patvirtino, kad avarija įvyko jam esant bute, todėl jis privalėjo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos padarymo arba bent jau ją sumažinti. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dėl jo kaltės ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas privalo atlyginti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog aplietų butų savininkams žala buvo padaryta būtent ieškovo, o ne nuomininko neteisėtais veiksmais. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi, ieškovui atsakomybė buvo taikyta CK 6.266 straipsnio pagrindu. Sudarant nuomos sutartį, ieškovas neinformavo atsakovo apie nekokybišką ir galinčią trūkti šalto vandens žarnelę (vandens tiekimo sistemos dalį), taigi nuomininkas pagrįstai tikėjosi, jog ieškovas, priėmęs butą iš buvusio nuomininko, jį patikrino, ir perdavė atsakovui gyventi tinkamos kokybės. Tuomet, kai įvyko vandentiekio avarija, atsakovas išsinuomotame bute buvo pragyvenęs tik 7 mėnesius, taigi jis negalėjo ir neturėjo numatyti gręsiančios avarijos bei imtis kokių nors atsargumo priemonių jai išvengti. Ieškovas nenurodė, kokiais konkrečiais atsakovo veiksmais sutartis buvo pažeista, taip pat nepasisakė nei dėl atsakovo kaltės, nei dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo 216 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovas, avarijos metu valdęs jo butą Gyvenamosios patalpos nuomos pagrindu, privalo jam atlyginti patirtus nuostolius, nes jis, esą, netinkamai prižiūrėjo įrenginį, neatliko laiku einamojo buto remonto.Teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad buto nuomininkas, atsakovas, tyčia ar netyčia, atlikdamas neteisėtus veiksmus, sugadino bakelio žarnelę, dėl ko ji suplyšo ir išsiliejo vanduo.Teismas nustatė, jog pagrindinis ginčo objektas tarp šalių yra dėl to, ar atsakovas laiku neatliko einamojo remonto išsinuomotame bute, dėl ko galėjo įvykti lanksčiosios žarnelės trūkimas. Teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, pagrįstus suformuota teismų praktika, kad lanksčiosios tualeto bakelio žarnelės keitimas įeina į einamąjį buto remontą, tačiau nesutiko, kad atsakovas po 6 mėnesių privalėjo tokį remontą atlikti. Nelogiška ir neteisinga manyti, kad bet koks asmuo kas 6 mėnesius privalo atlikti einamąjį buto remontą, o nagrinėjamu atveju – po pusės metu keisti lanksčiąją žarnelę, kuriai gamintojas pagal bendruosius parametrus yra nustatęs gana ilgą garantinį terminą. Taigi teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), konstatavo, kad atsakovas, pragyvenęs išsinuomotame bute pusę metų, neprivalėjo atlikti einamojo buto remonto (o ypač keisti lanksčiąją santechnikos žarnelę), nes pagal vidutinius, statistinius gyventojų duomenis, einamasis remontas butuose atliekamas ne dažniau nei kas du, tris metus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas perdavė atsakovui naudotis netvarkingą butą, ir dėl to pats privalo prisiimti atsakomybę už gedimus jam nuosavybės teise priklausančiame bute.Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų, todėl konstatavo, kad jam nekyla atsakomybė dėl trūkusios lanksčiosios žarnelės trūkimo metu įvykusio vandens užpylimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą, 2016 m. balandžio 12 d. papildomą sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3 330,73 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Šioje byloje atsakovo kaltė preziumuojama ir būtent jam tenka įrodyti, jog ne jis tyčia ar netyčia sugadino bakelio žarnelę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų dėl nuo atsakomybės atleidžiančių CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimo.Teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovo pareigos atlikti einamąjį remontą po 6 mėnesių pragyvenus nuomojamam bute nebuvimo. Pareiga atlikti einamąjį remontą ieškinyje buvo nurodyta tik kaip papildoma sąlyga atsakovo atsakomybei, nes jis buvo prisiėmęs pareigą laiku atlikti nuomojamų patalpų einamąjį remontą (Nuomos sutarties 3.3.5. p.). Kada ir kokia apimtimi atlikti einamąjį remontą sprendžia tokią pareigą prisiimantis asmuo, šiuo atveju atsakovas, kuris sutartyje buvo įsipareigojęs atlikti tokį remontą laiku. Tai, kad lanksčioji bakelio žarnelė plyšo, įrodo jog ji nebuvo pakeista laiku ir nevykdoma šio vandens įrenginio tinkama priežiūra (Nuomos sutarties 3.3.6. p).Teismas iš esmės neatsižvelgė į esminį ieškinio pagrindą, jog be kitų įsipareigojimų, atsakovas prisiėmė sutartinę prievolę (Nuomos sutarties 3.3.6. p) tinkamai naudoti bei prižiūrėti nuomojamose patalpose esančią vandens tiekimo įrangą ir ja rūpintis. Teismas apskritai nepasisakė dėl nurodytos atsakovo pareigos nevykdymo, kuri iš esmės ir nulėmė nuostolių atsiradimą ieškovui. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad ieškovas neįrodė atsakovo atsakomybės sąlygų. Atsakovo atsakomybė būtų galima tik apeliantui (ieškovui) įrodžius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas.Apeliantas, teigdamas, jog nuomininkas pažeidė Nuomos sutarties 3.3.6 punktą, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas pažeidė minėtos Sutarties nuostatos pagrindu prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis Sutarties 3.3.5 punkto nepažeidė, kadangi nuomininkui pragyvenus išsinuomotame bute tik 7 mėnesius einamajam remontui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Apeliantas nepateikė įrodymų minėtai teismo išvadai paneigti. Nuomos sutartis buvo sudaryta pakankamai trumpam laikotarpiui – vieneriems metams. Taigi, atsakovas visiškai pagrįstai tikėjosi, jog tokį trumpą laiką išsinuomotas butas bus tinkamas naudoti visą nuomos laikotarpį. Lanksčiųjų vandentiekio žarnų specifika neleidžia pamatyti ir įvertinti, kokios būklės yra vidinis jos sluoksnis, taigi atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, neturėjo galimybės įvertinti sumontuotos vandentiekio žarnos keliamos grėsmės. Naudojantis išsinuomotu butu, prieš įvykstant vandentiekio avarijai, nebuvo jokių požymių, kad vandentiekio žarna yra su trūkumais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo E. R. apeliacinio skundo ribose. Ištyrusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą. Absoliučių sprendimo ar papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomininkui taikomos sutartinės atsakomybės, netinkamai vykdžius prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, dėl ko nuomojamame buvo kilo nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų, todėl ieškinį atmetė. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp ginčo šalių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, o būtent, ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė (CK 6.256 str.). Šiai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryšys, kaltė. Taigi, šiuo atveju, priešingai, nei teigia apeliantas, būtent jis turi įrodyti visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe ir atsakovo kaltę. CPK 182 straipsnyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Remiantis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-6788-779/2014 nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 4 d., nakties metu E. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl tualeto patalpoje trūkusios žarnelės, kuria vanduo teka į klozeto bakelį, vanduo ištekėjo ant buto grindų ir tokiu būdu buvo užpilti žemesniuose aukštuose esantys butai – J. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir Z. V. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Dėl šio įvykio buvo padaryta turtinė žala. Taip pat minėtoje byloje nustatyta, kad pagal 2012 m. lapkričio 25 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 atsakovas jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 1 d. išnuomojo trečiajam asmeniui E. A.. Teismas minėtoje byloje konstatavo, kad atsakovas nevykdė savo kaip buto savininko pareigos užtikrinti, kad naudojantis jam priklausančiu turtu nebūtų padaryta žala žemiau gyvenantiems asmenims. Atsakovui priklausančio santechnikos įrenginio trūkumas lėmė tai, kad buvo padaryta turtinė žala. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog žalos padarymas buvo sąlygotas trečiojo asmens neteisėto neveikimo – naudojamo vandens tiekimo įrenginio priežiūros nevykdymo jį eksploatuojant. Šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 sprendimą, kuriuo iš E. A. J. S. ir Z. V. naudai buvo priteista 4 512,09 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, paliko nepakeistą. Kadangi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota viena iš šioje byloje nustatinėjamų civilinės atsakomybės sąlygų – žala, todėl šioje byloje ieškovui nereikia iš naujo įrodinėti žalos ir jos dydžio. Taigi pirmosios instancijos teismas taip pat neturėjo pareigos žalą iš naujo analizuoti ir nustatinėti.Apelianto teigimu, žalos padarymas tretiesiems asmenims buvo sąlygotas atsakovo (nuomininko) neteisėtų veiksmų (neveikimo), o būtent, naudojamo vandens tiekimo įrenginio priežiūros nevykdymu jį eksploatuojant, kadangi pareigą rūpintis šiuo vandentiekio įrenginiu pagal Nuomos sutarties 3.3.6 punkto nuostatas buvo prisiėmęs nuomininkas – atsakovas. Taip pat tvirtina, kad atsakovas pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, įtvirtintą CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties sąlygas ir jų turinį, sutinka su apelianto argumentu, jog nuomininkas sutarties 3.3.6 punktu įsipareigojo tinkamai naudoti bei prižiūrėti nuomojamose patalpose esančią vandens tiekimo įrangą ir ja rūpintis, tačiau įrodyti, jog šią pareigą atsakovas vykdė netinkamai vėl gi yra ieškovo pareiga. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas pažeidė minėtos sutarties nuostatos pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovo netinkamas įrangos naudojimas ar mechaninis pažeidimas sąlygojo lanksčiosios santechnikos žarnelės trūkimą. Vertinant, ar atsakovas, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, įtvirtintą CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, kas būtų pagrindas ne sutartinei, bet deliktinei atsakomybei kilti, pažymėtina, kad kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, sužinojęs apie nakties metu įvykusią avariją, atsakovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad kilusi žala būtų kuo mažesnė, t. y. buvo iškviesta avarinė tarnyba, užsuktas vanduo, o išsinuomotame bute išsiliejęs vanduo nedelsiant išsemtas. Taigi, toks atsakovo elgesys atitiko bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant išvengti žalos padidėjimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo bute kokie nors įrangos trūkumai ar gedimai būtų pasireiškę anksčiau, pvz., lašėjo vanduo, ir į juos atsakovas nereagavo ar panašiai. Kaip matyti, ieškovas atsakovo neteisėtus veiksmus grindžia ir aplinkybe, kad pastarasis laiku nepakeitė vėliau trūkusios lanksčiosios žarnos, t. y., kad laiku neatliko nuomojamų patalpų einamojo remonto pagal nuomos sutarties 3.3.5 punktą, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar duomenų, jog tam būtų buvusios prielaidos ar konkretūs pagrindai (pvz., atsakovas būtų pastebėjęs, kokius nors lanksčiosios žarnos trūkumus, informavęs apie tai ieškovą, tačiau nepasydamas gedimų ir trūkumų, būtų nesiėmęs jokių veiksmų įrangai suremontuoti ir žalai išvengti, ir pan.). Sprendžiant, ar atsakovas privalėjo pakeisti lanksčiąją žarną, t. y. atlikti einamąjį remontą, reikšmės turi ir aplinkybė, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 1 metų laikotarpiui, o 2013 m. rugpjūčio 4 d. vandentiekio avarija įvyko praėjus 7 mėnesiams nuo sutarties sudarymo dienos. Toks laiko tarpas iš vienos pusės yra pakankamai ilgas, per kurį įrenginio būklė gali esmingai pasikeisti, tačiau tai galima nustatyti tik žinant įrenginio būklę, buvusią nuomos sutarties sudarymo metu. Nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kad lanksčioji santechnikos žarnelė privalo būti keičiama kas pusmetį ar kasmet. Kita vertus, patikrinti santechnikos būklę, prieš išnuomojant butą, yra buto savininko pareiga. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad gamintojai pagal bendruosius parametrus yra nustatę gana ilgą garantinį terminą lanksčiajai žarnelei, todėl konstatuoti, jog atsakovas jos laiku nepakeitė, galima tik žinant kokio gamintojo žarnelė buvo sumontuota, koks naudojimo terminas jai buvo nustatytas, kada ji sumontuota ir ar tinkamai sumontuota. Visų šių aplinkybių ieškovas nei nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nenurodė ir neįrodinėjo. Be to, ieškovas nėra išsaugojęs ir trūkusios žarnelės, todėl nėra galimybės nustatyti kokios priežastys sąlygojo jos trūkimą, t. y. ar natūralus susidėvėjimas, ar mechaninis pažeidimas, ar netinkamas jos sumontavimas, ar netinkama eksploatacija. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog sudarydamas Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovas su atsakovu buvo aptarę nuomojamo buto trūkumus, ar, kad ieškovas buvo informavęs atsakovą, jog galimai baigiasi lanksčiosios vandentiekio žarnelės naudojimo terminas ir kad ją būtina keisti, taip pat, nesant duomenų, jog atsakovo kokie nors veiksmai ar neveikimas sąlygojo lanksčiosios santechnikos žarnelės trūkimą, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog lanksčioji vandentiekio žarnelė buvo susidėvėjusi, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas perdavė atsakovui naudotis netvarkingą buto įrangą, dėl ko pats privalo prisiimti atsakomybę už gedimus jam nuosavybės teise priklausančiame bute.Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nesant bent vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, nei sutartinė, nei deliktinė atsakomybė nėra galima. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir jo kaltės, nėra teisinio pagrindo pasisakyti ir analizuoti kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Be to, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra išsamiai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkami vertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, visapusiškai atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir tesėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Palikus nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą, nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 12 d. priimtą papildomą sprendimą, nes apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo išvadai, jog bylinėjimosi išlaidos būtų buvę paskirstytos neproporcingai (CPK 277 str.).Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 180 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.Teismas, įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą bei galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina (CPK 98 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo E. R. atsakovo E. A. naudai 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.