Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl to, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nebuvo sudaryta galimybė kalbėti internetine telefonija (toliau – ir vaizdo pokalbis, ir vaizdo skambutis).

Bylos duomenys (b. l. 9, 13) patvirtina, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis). Pareiškėjas skundėsi tuo, kad vaizdo skambučių iki šiol nėra (b. l. 1). Pareiškėjo skundas surašytas 2019 m. spalio 10 d. (b. l. 2), taigi, ir skundžiamo laikotarpio pabaiga taip pat yra 2019 m. spalio 10 d. (b. l. 1, 9), tad pareiškėjas skundėsi tuo, kad vaizdo skambučių nebuvo iki ginčo laikotarpio pabaigos.

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu; skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. BVK 73 straipsnio 4 punktas nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. BVK 102 straipsnio 5 dalis nustato, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistųjų skambinimą ir kalbėjimą telefonu reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyrius, kurio 124 punkto (2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 1R-10 redakcija) pirma pastraipa nustato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. V-430 yra patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (<http://www.kaldep.lt/lt/kalejimu-departamentas/teisine-informacija/teises-aktai/kiti-teises-aktai.html>, žr. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. V-430 „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašo patvirtinimo“), nustatantis laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarką (šio Tvarkos aprašo 2 punktas). Šiuo Tvarkos aprašu siekiama įgyvendinti, be kita ko, BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86 ir 102 straipsnių, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyriaus nuostatas bei užtikrinti suimtiesiems ir nuteistiesiems teisę skambinti ir kalbėti telefonu bei naudotis interneto telefonija (Tvarkos aprašo 2 punktas).

Iš atsakovės atstovo paaiškinimų atsiliepime (b. l. 10) ir Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto pažymos (b. l. 14) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo pateikęs prašymų dėl galimybės pasinaudoti vaizdo skambučiais. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją Tvarkos aprašo nustatyta tvarka su rašytiniais prašymais, prašydamas suteikti jam pokalbį internetine telefonija (vaizdo skambutį), bei, kad Pravieniškių PN-AK administracija atsisakė tenkinti tokius pareiškėjo prašymus.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad informacija apie vaizdo skambučių suteikimo tvarką yra skelbiama pataisos namų informaciniuose stenduose, be to, nuteistieji visada gali paklausti būrių viršininkus apie tai (b. l. 10). Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog informacija apie vaizdo skambučių suteikimo tvarką yra skelbiama ir pataisos namų informaciniuose stenduose (b. l. 10), todėl sprendžia, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti, kaip realizuoti savo teisę į vaizdo skambutį.

Remdamasis tuo, kas pirmiau nurodyta, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo sudaryta galimybė pasinaudoti internetine telefonija (vaizdo skambučiu), tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo ne dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo), o dėl savo paties neveikimo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK veiksmus (neveikimą).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Taisyklių 124 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams, bei, kad pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Aukštesnės teisinės galios teisės aktas – BVK neįtvirtina savarankiškos nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2019, 2019 m. vasario 27 d. administracinėje byloje Nr. A-1594-629/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1581-756/2018). Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad jo teisė paskambinti telefonu buvo pažeista, taigi, jis naudojosi savo teise skambinti telefonu.

Byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir šios institucijos pareigūnų veiksmus. Nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Be to, atsakovės atsiliepimo paaiškinimais (b. l. 10), Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo pažymos (b. l. 15) duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų dvasinių kančių, dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti negalėjimas paskambinti artimiesiems ar pasinaudoti vaizdo skambučių paslauga, nesikreipė, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta kita būtina valstybės civilinei atsakomybei kilti sąlyga – neturtinės žalos padarymo faktas.

Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.