Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-12-01 · Civilinė byla Nr. e2S-742-368/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
e2S-742-368/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14908-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kreditorius
UAB „Transporto nuoma“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-742-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14908-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; (S) 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Transporto nuoma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-23358-454/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Transporto nuoma“ (toliau – UAB, kreditorė) kreipėsi į teismą dėl 6 715,50 Eur skolos, 196,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 39,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą, 242,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 41,00 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistic“ (toliau – UAB, skolininkė), kurio pagrindu išduotas teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymas. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš anksto nepranešus skolininkei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti 6 911,50 Eur sumai skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininkę kasoje, banke ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su kreditore, kadangi teikiami įrodymai patvirtina, kad teismo įsakymo įsiteisėjimo ir vykdymo atveju yra didelė grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas arba jo įvykdymas gali ženkliai pasunkėti.

2. Nurodė, kad suteikė skolininkei autotransporto priemonių nuomos paslaugą, o skolininkė be pagrindo už šią paslaugą neatsiskaito. Viešai prieinami duomenys patvirtina, kad skolininkės turtinė padėtis yra bloga - 2021 m. rugsėjo 20 d. skolininkė turėjo daugiau nei 1 300,00 Eur skolą Sodrai. 2020 metais skolininkė jau dirbo ir dirba itin nuostolingai. Dar daugiau yra duomenų, kad skolininkė elgiasi nesąžiningai, t. y. kaip matyti iš kreditorės ir skolininkės el. susirašinėjimo, skolininkė įsipareigojo grąžinti vilkiką, v. n. (duomenys neskelbtini) kreditorei iki 2021 m. rugsėjo 20 d. vėliausiai, tačiau šiai dienai minėtas vilkikas nebuvo ir nėra grąžintas, kas patvirtina, kad skolininkė slepia turtą – yra nesąžininga. Dar daugiau, skolininkė ne tik dirbo ir dirba nuostolingai, tačiau kreditorės reiškiamo reikalavimo dydis (6 911,50 Eur) netgi viršija skolininkės įstatinio kapitalo dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Vien tai, jog šalys taikiai neišsprendžia kilusio ginčo, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai (skolininkės) nesąžiningumu priešingos šalies (kreditorės) atžvilgiu. Kreditorė neįrodinėja, kad skolininkė ketintų savo turimą turtą slėpti, suvaržyti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat kitaip vengti vykdyti teismo įsakymą (pavyzdžiui, nevykdo ūkinės komercinės veiklos) (CPK 178 straipsnis).

3.2. Šiuo atveju kreditorės prašoma priteisti suma – 6 911,50 Eur – skolininkei nėra ypatingai didelė, atsižvelgiant į tai, jog skolininkė yra juridinis asmuo, vykdantis komercinę veiklą, ir tokiu būdu savaime nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės. Priešingai, patenkinus kreditorės prašymą gali būti sutrikdyta normali skolininkės veikla, atsiskaitymai, dėl ko atitinkamai pasunkėtų kreditorės galimybės teismo įsakymo pagrindu atgauti skolą.

3.3. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininkės turtui, iš kurio kreditorė galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti. Kreditorė neįrodė, jog egzistuoja realios ir pagrįstos prielaidos (grėsmės), kad skolininkė bet kokiomis priemonėmis gali siekti (vengti) jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Skųsdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį, apeliantė (kreditorė) UAB „Transporto nuoma“ prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti skolininkei laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naujus įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė ir nevertino naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir skolininko nesąžiningumo įrodinėjimo ypatybių, taip pat visapusiškai neįvertino kreditorės pateiktų įrodymų dėl skolininkės turtinės padėties, kurie kartu su skolininkės nesąžiningumą patvirtinančiais įrodymais, sudaro pagrindą spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.2. Kreditorė kartu su pareiškimu pateikė įrodymus, kad skolininkė įsipareigojo grąžinti vilkiką, v/n (duomenys neskelbtini) iki 2021-09-20, tačiau jo negrąžino, nenurodė priežasčių, kodėl jo negrąžina, kas neabejotinai patvirtina esant skolininkę nesąžiningą, kaip tai akcentuojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus. Minėta aplinkybė sudaro akivaizdų pagrindą abejoti skolininkės sąžiningumu, nes tai iš esmės patvirtina, kad skolininkė nenori vykdyti savo prievolės – yra nesąžininga.

4.3. Vertinant galimą grėsmę, nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, kad skolininkė iš tiesų siekia (sieks) perleisti savo turtą, taip apsunkindama kreditorei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pakanka, kad teismui yra pateikiami duomenys, jog sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų skolininkės veiksmų“. Kreditorės reikalavimą pareiškė dėl 2021 m. liepos mėnesio skolos. Skolininkė per visą laiką iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, galėjo kreiptis dėl skolos išdėstymo, pateikti atitinkamas garantijas, bendradarbiauti, tačiau to nedarė. Be to, skolininkė neturi jokio turto, turi veiklos nuostolį, turi skolą Sodrai, kitų bylų, todėl akivaizdu, kad kreditorės pareikšto reikalavimo suma (6.911,50 Eur) skolininkei yra didelė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į kreditorės UAB „Transporto nuoma“ atskirąjį skundą, skolininkė UAB „RS Logistic“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti UAB „RS Logistic" naudai bylinėjimosi išlaidas ir prijungti naujus įrodymus. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1. Kreditorė prašomus prijungti naujus įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jų nepateikė, o susipažinusi su nutartimi, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nusprendė iš naujo įrodinėti antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kreditorės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

5.2. Kreditorė teikdama teismui atskirąjį skundą, tikėtina, sąmoningai nutyli, jog viena iš dviejų sąskaitų, kurios buvo nurodytos pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, jau 2021 m. rugsėjo 23 d. yra apmokėta ir nepaisant šių aplinkybių, teismo prašo areštą taikyti net ir sumai, kurios skolininkė nėra skolinga. Tokie veiksmai neabejotinai rodo pačios kreditorės nesąžiningumą ir iš esmės piktnaudžiavimą procesu ir piktnaudžiavimą laikinųjų apsaugos priemonių institutu.

5.3. Pagal su kreditore sudarytą 2020 m. rugpjūčio 3 d. Autotransporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo paslaugos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.6. punktą, skolininkė yra sumokėjusi 6 000,00 Eur dydžio užstatą, kurį pagal Sutarties Nr. 1 3.6. punktą kreditorė privalėjo skolininkei grąžinti per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai nuomininkas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal šią sutartį. Skolininkė nuomotą vilkiką kreditorei grąžino dar 2021-07-30, o 2021-08-04 kreditorė surašė Autotransporto priemonės grąžinimo nuomotojui aktą, pagal kurį skolininkės kompensuotinų defektų suma iš užstato yra 2 903,78 Eur. Taigi, pati kreditorė turi pareigą skolininkei grąžinti 3 096,22 Eur užstatą (6 000,00 Eur - 2 903,78 Eur), tačiau to nėra padariusi iki šios dienos.

5.4. Be to, pagal su kreditore sudarytą 2021 m. sausio 7 d. Autotransporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo paslaugos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.6. punktą, skolininkė yra sumokėjusi 4 500,00 Eur dydžio užstatą, kurį pagal tos pačios Sutarties Nr. 3.6. punktą kreditorė privalo skolininkei grąžinti per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai nuomininkas visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal šią sutartį. Šio atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienai skolininkė grąžina kreditorei pagal Sutartį Nr. 2 nuomotą vilkiką, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atitinkamai, turės būti sprendžiama dėl užstato, sumokėto pagal Sutartį Nr. 2 grąžinimo. Akivaizdu, jog ne skolininkės vengimas įvykdyti prievolę, o turimi tarpusavio priešpriešiniai įsipareigojimai lėmė situacijos susidarymą, kad kreditorės pateikta sąskaita už liepos mėnesį dar yra neapmokėta.

5.5. Kreditorė nei kartu su pareiškimu, nei juo labiau atskirajame skunde nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas apie skolininkės nesąžiningumą konkrečiai kreditorės atžvilgiu. Juolab, kad pati kreditorė šiai dienai disponuoja skolininkės sumokėtu užstatu, kurio dydis gerokai viršija prašoma priteisti skolą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta, teisinga ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Kreditorė nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą skolininkei priklausančiam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms bei laiko, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skolininkė su kreditorės atskiruoju skundu nesutinka ir pateikia savo poziciją. Šalys prašo priimti naujus įrodymus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantė (kreditorė) kartu su atskiruoju skundu prašo priimti naują įrodymą - vilkiko, Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame yra sumontuota sekimo sistema, sekimo ataskaita už laikotarpį nuo 2021-09-20 (t. y. nuo tos dienos, kai skolininkė įsipareigojo grąžinti minėtą vilkiką) iki 2021-09-29 (atskirojo skundo pateikimo diena). Ši ataskaita, pasak apeliantės, įrodo, kad vilkikas nebuvo ir nėra Lietuvoje, o važinėjo ir yra kitose valstybėse, kas reiškia, jog nei pareiškimo dėl teismo įsakymo teikimo dienai (t. y. 2021-09-22), nei atskirojo skundo teikimo dienai skolininkė vilkiko nėra ir nebuvo grąžinusi, ir tai, apeliantės nuomone, patvirtina skolininkės nesąžiningumą. Taip pat prašo priimti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, patvirtinančius, jog skolininkė neturi jokio nekilnojamojo turto. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik susipažinus su skundžiama nutartimi. Mano, jog šie prašomi priimti įrodymai yra reikšmingi siekiant objektyviai įvertinti ir išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

10. Skolininkė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat prašo priimti įrodymus - 2021-09-23 UAB „RS Logistic" banko sąskaitos išrašas, patvirtinantį kreditorės sąskaitos Nr. TS-03511 apmokėjimą, 2020-12-30 mokėjimo nurodymas, patvirtinantį 4 500,00 Eur užstato sumokėjimą pagal Sutartį Nr. 2, 2020-08-03 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 6 000,00 Eur užstato sumokėjimą pagal Sutartį Nr. 1. Nurodo, kad apie priimtą skundžiamą nutartį sužinojo tik gavusi nutartį bei kreditorės UAB „Transporto nuoma" atskirąjį skundą dėl 2021-09-23 nutarties, todėl objektyviai neturėjo jokios galimybės pateikti įrodymus ginčo klausimu. Laiko, kad dėl šios priežasties prašomų prijungti įrodymų prijungimo būtinybė atsirado tik dabar, teikiant atsiliepimą į kreditorės atskirąjį skundą.

11. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

12. Taigi, įvertinus apeliantės (kreditorės) pateiktus naujus įrodymus - vilkiko, Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame yra sumontuota sekimo sistema, sekimo ataskaita už laikotarpį nuo 2021-09-20 iki 2021-09-29 bei Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenis, kreditorės teigimu, patvirtinančius, jog skolininkė neturi jokio nekilnojamojo turto, prašymo motyvus, apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, grindžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantės prašymo motyvas, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su skundžiama nutartimi, pagrindžia apeliantės siekį ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą iš naujo su papildomais įrodymais, kas nėra leistina apeliacinės instancijos teisme.

13. Pabrėžtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio (atskirojo) skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas atsisako apeliantės pateiktus naujus įrodymus priimti, nes jie galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14. Vertinant skolininkės pateiktus įrodymus - 2021-09-23 UAB „RS Logistic" banko sąskaitos išrašas, patvirtinantį kreditorės sąskaitos Nr. TS-03511 apmokėjimą, 2020-12-30 mokėjimo nurodymas, patvirtinantį 4 500,00 Eur užstato sumokėjimą pagal Sutartį Nr. 2, 2020-08-03 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 6 000,00 Eur užstato sumokėjimą pagal Sutartį Nr. 1 ir jų pateikimo vėliau priežastis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skolininke, kad šių įrodymų ji neturėjo galimybės pateikti anksčiau, kadangi pirmosios instancijos teismo 2021-09-23 nutartis priimta nepranešus skolininkei. Kadangi prašomų prijungti įrodymų prijungimo būtinybė atsirado tik teikiant atsiliepimą į kreditorės atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta skolininkės nurodytas priežastis motyvuotomis ir pagrįstomis, todėl naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamoje byloje kreditorė reiškia piniginį reikalavimą skolininkei, kuris kildinamasis iš transporto nuomos be vairavimo paslaugos sutarčių, prašė priteisti iš skolininkės 6 715,50 Eur skolos, 196,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 39,00 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą, 242,00 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 41,00 Eur žyminio mokesčio už laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistic“ (toliau – UAB, skolininkė), kurio pagrindu išduotas teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. įsakymas. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš anksto nepranešus skolininkei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo areštuoti 6 911,50 Eur sumai skolininkei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias pas skolininkę kasoje, banke ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš jų atsiskaityti su kreditore.

16. Teismui netenkinus šio prašymo su tokia nutartimi nesutinka kreditorė, atskirajame skunde nurodydamas, kad teismas netinkamai sprendė apie pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

17. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad kreditorius neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – t. y. teismas sprendė, kad kreditorius neįrodė, kad kyla grėsmė, jog galimas teismo sprendimo įvykdymas dėl skolininko veiksmų gali būti neįvykdomas ar jo vykdymas apsunkintas. Apeliantas, nesutikdama su nutartimi, skunde nurodo, kad teismas be pagrindo vertino, jog kreditorius neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl grėsmės kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo pažymėjo, jog reiškiamo ieškinio suma, negali būti pagrindu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, kreditorius neįrodė, kad jo reiškiamo reikalavimo suma yra didelė skolininkei (6 911,50 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors kreditorė ir nurodo, kad skolininkė turto neturi, turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, kitiems asmenims, tačiau šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tai nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, juo labiau, kreditorė nepateikė jokių duomenų apie skolininkės nesąžiningumą. Dar daugiau, atskirsdama skolininkė nurodo, kad dalį 2238,50 Eur iš 6911,50 Eur sumos yra sumokėjusi, tai patvirtina ir pateiktas kartu su atsiliepimu skolininkės sąskaitos išrašas, be to, pati kreditorė turi bendrą įsiskolinimą skolininkei – 10 500 Eur skolininkės sumokėto kreditorei užstato už transporto priemonių be vairavimo paslaugos nuomą pagal dvi tarp šalių sudarytas sutartis. Taip pat skolininkė nurodo, kad abi transporto priemonės atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo dienai, kreditorei yra grąžintos. Taigi, šiuo atveju, netgi kyla klausimas ir dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino kreditorės reikalavimo pagrįstumo.

21. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

22. Vertinant apeliantės argumentus apie tai, kad reiškiamų reikalavimų suma skolininkui, kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele, pirmiausia nurodytina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikoma, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, o tai suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o jų tikslas – išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018). Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie skolininko nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad skolininkas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017 ir kt.). Akivaizdu, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, į nurodytą teismų praktiką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, todėl apeliantės argumentai, kad teismas į tai neatsižvelgė, atmestini kaip nepagrįsti.

23. Nurodytina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Tai be kita ko, reiškia, kad tik esant duomenų, kad atsakovas atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius jai galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, ši aplinkybė, kartu su faktu, kad ieškinio reikalavimo suma atsakovui yra didelė, neabejotinai padidintų teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo galėtų būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų atsakovo pajamų.

24. Nagrinėjamu atveju kreditorė skolininkės nesąžiningumą įrodinėjo būtent faktais, kad skolininkė, vengia mokėti, laiku vilkikių negrąžina. Teismas šiuos teiginius vertina kaip deklaratyvius ir neįrodančius skolininkės ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti apeliantei naudai priimtą teismo sprendimą, juo labiau, skolininkė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad sumokėjo kreditorei tam tikrą sumą, abu vilkikus grąžino, o pati kreditorė dar turi grąžinti skolininkei juos įmokėtus avansus, kurių suma bendrai sudėjus yra didesnė nei skolininkė turi sumokėti kreditorei (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės turtui.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą, iš jos skolininkės naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (484,00 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Transporto nuoma“ 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų UAB „RS Logistic“ naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius