- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1920-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37163-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB Swedbank, BKB „Nacionalinė kredito unija“, A. D., D. Č., Kredito
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. R. ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties atmesti R. R. prašymą leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB Swedbank, BKB „Nacionalinė kredito unija“, A. D., D. Č., Kredito unija Vilniaus taupomoji kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VSAT prie LR VRM Druskininkų užkarda, UAB „Gelvora“, antstolio D. K. kontora, antstolių V. Č., B. Č., R. V. ir V. L. kontora, antstolių V. M. ir D. M. kontora, antstolių V. M. ir I. G. kontora, antstolių D. Š. ir A. S. kontora, antstolio M. kontora, antstolės D. P. kontora).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas pareiškėjo D. Č. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
2015 m. gegužės 5 d. suinteresuotas asmuo R. R. padavė teismui prašymą leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, t. y. įsigyti varžytinėse Nr. 55465 parduodamą D. Č. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), o netenkinus prašymo paskelbti varžytines neįvykusiomis bei grąžinti varžytinių dalyvio mokestį arba įpareigoti tai padaryti antstolį. Paaiškino, kad antstolis I. G. vykdė skolininko D. Č. kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai įkeisto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines Nr. 55465. Varžytinėse, sumokėjęs dalyvio mokestį, dalyvavo ir R. R., kuris 2014 m. spalio 31 d. varžytines laimėjo pasiūlęs didžiausią kainą (73191,23 Eur). Teismui priėmus nagrinėti D. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, antstolis 2014 m. lapkričio 25 d. vykdomąją bylą sustabdė. Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta, jog jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytinių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinių asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Todėl vykdymo veiksmų procedūros turi būti užbaigtos. Tuo atveju pirmas prašymas nebūtų tenkintas, prašė paskelbti varžytines neįvykusiomis bei grąžinti varžytinių dalyvio mokestį arba įpareigoti tai padaryti antstolį, paaiškindamas, kad ilgą laiką negali nei pabaigti pirkimo, nei atgauti sumokėtos pradinės įmokos, tokiu būdu pažeidžiami jo interesai, nes turtas gali savaime nusidėvėti, būti pablogintas ar atsitiktinai žūti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Č. prašė suinteresuoto asmens R. R. prašymą atmesti. Paaiškino, kad prašymas nepagrįstas svariais argumentais ir aplinkybėmis, įrodančiomis, kad turto realizavimas turėtų būti baigtas. Patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių interesai, kadangi jie netektų galimybės iš šio turto gauti lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, o varžytines laimėjusiam asmeniui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus kreditorius.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašė suinteresuoto asmens prašymą tenkinti iš dalies – leisti antstoliui CPK nustatyta tvarka užbaigti pagal Vilniaus miesto 2 notarų biro 2013 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-6716 pradėtas vykdymo procedūras, t. y. gauti iš R. R. 73191,32 Eur kainą už varžytynėse įsigytą pareiškėjo D. Č. butą, sudaryti varžytinių aktą, o gautą kainą paskirstyti CPK nustatyta tvarka – atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti pinigines lėšas tiesiogiai išieškotojui; likusioje dalyje prašymą atmesti. Paaiškino, kad varžytinės vyko teisėtai ir nėra jokio pagrindo manyti, kad už įkeistą turtą būtų objektyviai galima gauti didesnę pinigų sumą. Neužbaigus varžytinių būtų esmingai pažeisti kreditoriaus interesai, kadangi iš bankui įkeisto turto gautos sumos neužtektų net pusei hipotekos kreditoriui priklausančiai skolai padengti, be to, dar turėtų būti dengiamos antstolio ir bankroto administratoriaus išlaidos.
Suinteresuotas asmuo bankrutavusi KB „Nacionalinė kredito unija“ suinteresuoto asmens R. R. prašymui neprieštaravo. Paaiškino, kad yra visos Fizinių asmenų bankroto įstatymo sąlygos tokio prašymo tenkinimui. Skolininko ir kreditorių interesai nebūtų pažeisti, kadangi pirkėjo pervestos lėšos būtų įmokamos į depozitinę sąskaitą, būtų baigta turto realizavimo procedūra, todėl bankroto bylos iškėlimo atveju nereikėtų rūpintis šio turto administravimu, vertinimu bei pardavimu, bankroto procedūra būtų labiau koncentruota ir ekonomiškai naudingesnė.
Suinteresuoti asmenys AB Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Druskininkų užkarda, antstoliai V. Č., I. G. ir A. S. prašė varžytines laimėjusio asmens prašymą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi R. R. prašymą leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus (varžytinės Nr. 55465) prašymą patenkino iš dalies – leido antstoliui I. G. pasirašyti varžytynių aktą vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02914 ir Nr. 0008/13/02915, varžytynes Nr. 55465 laimėjusiam dalyviui R. R. įmokėjus visą sumą už varžytinėse nupirktą turtą – 38,34 kv. m. bendro ploto butą, (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje prašymo netenkino. Nurodė, jog susidarius situacijai, kai pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas jau pasibaigus varžytynėms, yra tikslinga leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras, susijusias su skolininko turto realizavimu, t. y. varžytynes laimėjusiam dalyviui įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą leisti pasirašyti varžytynių aktą. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo antstoliui jau paskelbus įkeisto turto varžytynes, vykdymo veiksmų sustabdymas pažeidžia varžytynes laimėjusio asmens R. R. teisėtus interesus, sukelia jam nuostolių. Pareiškėjas D. Č. argumentai, jog patenkinus suinteresuoto prašymą būtų pažeisti kreditorių interesai, kadangi jie netektų galimybės iš šio turto gauti lėšų kreditoriniams reikalavimams tenkinti, o varžytines laimėjusiam asmeniui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus kreditorius, atmesti, kadangi nei vienas iš pareiškėjo kreditorių nepareiškė prieštaravimų dėl šio prašymo. Teismas sutiko su kreditorių nurodytomis aplinkybėmis, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad už įkeistą turtą būtų objektyviai galima gauti didesnę pinigų sumą, bankroto bylos iškėlimo atveju nereikėtų rūpintis šio turto administravimu, vertinimu bei pardavimu, bankroto procedūra būtų labiau koncentruota ir ekonomiškai naudingesnė.
Dėl pareiškėjo kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus prašymo leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus pilna CPK numatyta tvarka (pervesti gautas lėšas, atskaičius vykdymo išlaidas, bankui) teismas pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenustato antstoliui pirmumo teisės prieš kitus skolininko kreditorius turint reikalavimo teisę į skolininką ar kaip šiuo atveju teismui leidus baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas (t. y. pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą su laimėtoju R. R. ir laimėtojui pervesti antstoliui pinigines lėšas), iš šių gautų lėšų visų pirma atskaityti savo patirtas vykdymo išlaidas ir likusią dalį pervesti išieškotojui. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d. yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog išieškojus skolą, t. y. pasirašius turto pardavimo iš varžytynių aktą ir varžytynių laimėtojui pervedus atitinkamą sumą, antstolis įpareigotas pervesti gautas lėšas, o ne jų dalį, t. y. atskaičius turėtas vykdymo išlaidas, į nurodytą depozitinę sąskaitą. Teismo vertinimu, antstoliui iš gautų lėšų atskaičius savo patirtas vykdymo išlaidas, jam būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus skolininko kreditorius, gaunant atlyginimą už atliktą darbą ne Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui nėra priimta, skolininko kreditorių reikalavimai bus tenkinami skolininko bankroto byloje nustatyta tvarka. Nustatė, kad už priverstinai iš varžytynių parduotą įkeistą skolininko turtą gauta suma nepadengs viso hipotekos kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus reikalavimo. Remdamasis kasacinio teismo praktika nurodė, kad jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-364/2010). Todėl prašymo leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus pilna CPK numatyta tvarka, t. y. pervesti gautas lėšas, atskaičius vykdymo išlaidas tiesiogiai bankui, netenkino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Pareiškėjas D. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti naują – atmesti R. R. prašymą leisti baigti pradėtus vykdymo veiksmus. Paaiškino, kad R. R. savo prašymo nepagrindė jokiais svariais argumentais ar aplinkybėmis, kurios galėtų įrodyti, jog turto realizavimas turėtų būti baigtas, juo labiau, pareiškimai, kad turtas gali nusidėvėti ar būti tyčia sugadintas nėra niekuo pagrįsti ir negali būti vertinami teisiškai reikšmingais. Todėl visiškai neaišku, kodėl teismas skundžiama nutartimi tenkino suinteresuoto asmens prašymą. Aplinkybė, jog pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas po varžytinių pabaigos, negali būti tinkamu motyvu leisti užbaigti vykdymo veiksmus. Neatsižvelgta, kad turto pardavimo bankroto procese skirtumas nuo jo pardavimo varžytynėse yra tas, jog pradinę turto pardavimo kainą nustato kreditorių susirinkimas ir šio turto pradinė pardavimo kaina gali būti lygi rinkos kainai, todėl turto pardavimas gali būti žymiai pelningesnis, o tuo pačiu gali būti patenkinta ženkliai didesnė kreditorių finansinių reikalavimų dalis. Taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, turi būti išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės, sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-292/2009).
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje nurodyta leisti antstoliui I. G. pasirašyti varžytynių aktą vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02914 ir Nr. 0008/13/02915, varžytynes Nr. 55465 laimėjusiam dalyviui R. R. įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą – 38,34 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), pakeisti numatant šią dalį sekančiai – leisti antstoliui I. G. pasirašyti varžytynių aktą vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02914 ir Nr. 0008/13/02915, varžytynes Nr. 55465 laimėjusiam dalyviui R. R. įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą – 38,34 kv. m bendro ploto butą, (duomenys neskelbtini), ir gautą sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka – atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti pinigines lėšas tiesiogiai išieškotojui. Paaiškino, kad 2014 m. spalio 31 d. buvo įvyko D. Č. priklausančio bankui įkeisto turto varžytynės, kurias laimėjo R. R., pasiūlęs didžiausią kainą. D. Č. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas tik 2014 m. lapkričio 25 d., t. y. jau pasibaigus pačioms varžytynėms ir tapus aiškiam jų laimėtojui. Tai, kad iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų banko reikalavimas nebus patenkintas visa apimtimi ir tai, kad D. Č. nėra iškelta bankroto byla, nereiškia, kad bankui CPK nustatyta tvarka neturėtų būti pervestas iš įkeisto turto gautas dalinis reikalavimo patenkinimas. Bankas neprašė teismo leisti tęsti vykdymo veiksmus išieškant likusią nepadengtą skolą ir iš kito skolininko turto, o tik prašė teismo leisti operatyviai paskirstyti iš įkeisto turto pardavimo gautas lėšas CPK nustatyta tvarka – sumokėti bankui priklausančią dalį, atskaičius vykdymo išlaidas. Ginčo atveju jokios nutarties iškelti D. Č. bankroto bylą nėra priimta, taip pat nėra depozitinės sąskaitos, todėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d normos taikymas galimas tik atsižvelgiant į tai, ar yra nustatyta normoje aprašyta situacija. Šiuo atveju varžytynės įvyko dar iki skolininko pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo, todėl už įkeistą turtą gautas lėšas antstolis turi paskirstyti CPK nustatyta tvarka. Jeigu skolininkui būtų iškelta bankroto byla, bankui gavus reikalavimo dalinį patenkinimą, skolininko skola mažėtų ir bankroto procese reikėtų spręsti tik sumažėjusios skolos dengimo klausimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis I. Č. atsiliepimu prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl leidimo užbaigti turto realizavimo procedūrą, leidžiant gautas lėšas, atskaičius vykdymo išlaidas pervesti bankroto administratoriui. Paaiškino, kad varžytynės buvo pasibaigusios 2014 m. spalio 31 d. dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme. Didžiausią kainą varžytynėse pasiūlė R. R., jis kreipėsi į teismą, pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d. nuostatas prašydamas leisti baigti vykdymo veiksmus. Hipotekos kreditoriaus Nordea Bank AB reikalavimas D. Č. yra 214396,92 Eur, neskaičiuojant palūkanų, o už parduotą įkeistą turtą gauta 73191,32 Eur suma, taigi kiti kreditoriai į pinigines lėšas, gautas pardavus skolininko turtą, negali pretenduoti. FABĮ 29 str. 1 d. numato, jog jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę reikalauti įstatymo nustatyta tvarka parduoti įkeistą turtą ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus. FABĮ 27 str. 2 d. numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas varžytynėse Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Tiek priverstinio vykdymo proceso metu, tiek fizinio asmens bankroto proceso metu įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių, todėl skolininko teiginys, kad turto pardavimas bankroto procese bus objektyvesnis ir efektyvesnis bei parduotas už didesnę kainą yra nepagrįstas. Antstolis vykdymo procese negali būti nei šalis, nei suinteresuotas asmuo, nei šiuo atveju skolininko kreditorius. Vykdymo procesas yra finansuojamas įstatymų nustatyta tvarka, išieškotojas dengia vykdymo išlaidas, kurios pagal CPK nuostatas turi būti jam grąžinamos. Nusprendus vykdymo išlaidas dengti ne CPK tvarka, o bankroto procese, būtų pažeidžiama ir hipotekos kreditoriaus teisės, nes susidarytų situacija, kad kreditorius finansuoja įkeisto turto realizavimą, o realizavus turtą lėšos, tame tarpe ir kreditoriaus sumokėtos vykdymo išlaidos, padengus hipoteka užtikrintą prievolę, būtų skirstomos proporcingai. Taigi dalis hipotekos kreditoriui tenkančių lėšų atitektų vykdymo proceso nefinansavusiems bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams.
Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o nusprendus ją pakeisti – paskelbti varžytines neįvykusiomis ir grąžinti varžytinių dalyvio mokestį arba tai įpareigoti padaryti antstolį. Paaiškino, kad jis kaip varžytinių dalyvis elgiasi pagal įstatymą ir prašo leisti baigti pradėtas procedūras vien tam, kad nebūtų užšaldytos lėšos skirtos būstui įsigyti. Tuo tarpu draudimas baigti pradėtus vykdymo veiksmus pažeidžia vykdymo proceso principus, numatančius, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Patenkinus skolininko skundą, jos turto padėtis vykdymo procese nepasikeistų, tik viskas atsidėtų vėlesniam laikui, tuo tarpu tiek varžytinių dalyvio, tiek kreditoriaus interesai nukentėtų, nes varžytinių dalyvis nebenorėdamas veltis į neaiškią ir daug laiko reikalaujančią situaciją teiktų prašymą pripažinti varžytines neįvykusiomis ir grąžinti varžytinių dalyvio sumokėtą sumą, o kreditorius atveju būtų pažeista jo teisė į greitą ir ekonomišką procesą atgauti skolą. Situacijos neaiškumas pasireiškia tiek tuo, kad per šį laikotarpį yra labai aktualus klausimas dėl turto savaiminio nusidėvėjimo, tyčinio turto pabloginimo, nes šiuo metu turtui joks nešališkas turto administratorius nėra paskirtas ir juo šiuo metu naudojasi skolininkas, tiek galiausiai dėl turto savaiminio žuvimo rizikos. R. R. neprieštarauja banko atskirajam skundui, bet prašo sprendimą šioje dalyje priimti teismo nuožiūra, kadangi FABĮ 29 str. 1 d. numato, kad jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę reikalauti įstatymo nustatyta tvarka parduoti įkeistą turtą ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju skolininko interesų neįtakoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Atskiraisiais skundais, priešingą interesą klausimo išsprendimu turinčių asmenų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista antstoliui I. G. pasirašyti varžytynių aktą vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02914 ir Nr. 0008/13/02915, varžytynes Nr. 55465 laimėjusiam dalyviui R. R. įmokėjus visą sumą už varžytinėse nupirktą turtą – 38,34 kv. m. bendro ploto butą, (duomenys neskelbtini), ir neleista baigti pradėtus vykdymo veiksmus pilna CPK numatyta tvarka, t. y. pervesti gautas lėšas, atskaičius antstolio turėtas vykdymo išlaidas, bankui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis I. G. vykdo išieškojimą į pareiškėjo D. Č. bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą. Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita procesiniame įstatyme nustatyta tvarka (CPK 691 str. 1 d.). Areštuotą turtą, atsižvelgdamas į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija 2030 Eur, realizuojamas parduodant jį iš varžytynių (CPK 694 str.). CPK yra detaliai reglamentuota varžytynių tvarka, jos metu vykdomos teisinės procedūros, tarp jų – pinigų sumokėjimas nupirkus turtą iš varžytynių (CPK 716 str. 2 d.), varžytynių akto tvirtinimas sumokėjus per įstatyme nustatytus terminus pinigus už varžytynėse įsigytą turtą (CPK 724 str.). Varžytynėse parduodamo turto nuosavybės teisės pereina nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento (CPK 715 str.).
Ginčo atveju nustatyta, jog antstolio I. G. vykdytas skolininko D. Č. kreditoriaus Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai įkeisto nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėjęs dalyvio mokestį, dalyvavo ir R. R., kuris 2014 m. spalio 31 d. varžytines laimėjo pasiūlęs didžiausią kainą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. lapkričio 21 d. priėmus nagrinėti D. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, antstolis 2014 m. lapkričio 25 d. patvarkymu vykdomąją bylą sustabdė. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Taigi antstolis, gavęs informaciją apie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimą fiziniam asmeniui, vykdymo veiksmus sustabdė pagrįstai. Minėta įstatymo norma turi būti aiškinama kartu su Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Taigi šiuo atveju iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pirmosios instancijos teismas išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, pagrįstai sprendė, ar leisti antstoliui baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą.
Taigi tolimesni vykdymo veiksmai ginčo atveju tiesiogiai priklausė nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ar neiškėlimo pareiškėjui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui D. Č. bankroto bylą. Tačiau apeliacine tvarka išnagrinėjus suinteresuoto asmens Daivos atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atsisakė iškelti pareiškėjui D. Č. bankroto bylą (c. b. Nr. 2S-2186-794/2015). Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 9 d. nustatyta, jog teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos. CPK 339 str. nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Taigi išnykus aplinkybėms, dėl kurių nebuvo leista pilna apimtimi užbaigti antstolio I. G. vykdytus vykdymo veiksmus, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, leidžiant vykdymo veiksmus atlikti pilna CPK nustatyta tvarka.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. A. N. Bank AB pateikė įrodymus dėl advokato pagalbai patirtų išlaidų – 227,78 Eur už atskirojo skundo parengimą. Išlaidų advokato pagalbai atlyginimas turi būti paskaičiuotas remiantis Lietuvos advokatų tarybos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, galiojusiomis išlaidų atsiradimo metu – 2015 m. liepos mėn. Pagal Rekomendacijas rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, be individualių įmonių (7 p.). 2015 m. I ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių sudarė 699,8 Eur. Advokatė parengė atskirąjį skundą, už kurio parengimą gali būti apmokama maksimaliai 279,92 eurų (rekomendacijų 8.15 p.). Kadangi prašoma priteisti 227,78 eurų suma neviršija maksimalios rekomenduojamos, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties rezoliucinę dalį, kurioje „leista antstoliui I. G. pasirašyti varžytynių aktą vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02914 ir Nr. 0008/13/02915, varžytynes Nr. 55465 laimėjusiam dalyviui R. R. įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą – 38,34 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini)“, pakeisti ir išdėstyti šią dalį sekančiai:
„Leisti antstoliui I. G. pasirašyti varžytynių aktą vykdomosiose bylose Nr. 0008/13/02914 ir Nr. 0008/13/02915, varžytynes Nr. 55465 laimėjusiam dalyviui R. R. įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą – 38,34 kv. m bendro ploto butą, (duomenys neskelbtini), ir gautą sumą paskirstyti CPK nustatyta tvarka – atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti pinigines lėšas tiesiogiai išieškotojui AB Nordea Bank AB Lietuvos skyriui“.
Priteisti iš pareiškėjo D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens Nordea Bank AB Lietuvos skyriui (j. a. k. 303252632) naudai lygiomis dalimis 227,78 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus, septyniasdešimt aštuonis centus) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.