- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-2186-794/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38301-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Suinteresuotas asmuo
- D. Č., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB Swedbank, AB SEB bankas, BKB „Nacionalinė kredito unija“, A. D., Kredito
- Pareiškėjas
- D. Č.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. Č. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys: Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB Swedbank, AB SEB bankas, BKB „Nacionalinė kredito unija“, A. D., D. Č., Kredito unija Vilniaus taupomoji kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM Druskininkų užkarda, UAB „Gelvora“, antstolio D. K. kontora, antstolių V. Č., B. Č., R. V. ir V. L. kontora, antstolių V. M. ir D. M. kontora, antstolių V. M. ir I. G. kontora, antstolių D. Š. ir A. S. kontora, antstolio S. M. kontora, antstolės D. P. kontora).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. Č. prašė iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad jo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas – įsiskolinimo suma yra apie 287390 Eur, turto – 104046 Eur. Pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų, kadangi gauna nedideles pajamas, lyginant su kreditorinių įsiskolinimų suma, neturi pakankamai turto, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Turi debitorinį įsiskolinimą 38969,34 Eur sumai. Nemokumo priežastimi tapo 2011 m. sumažėjęs pareiškėjo darbo užmokestis ir tai, jog 2012 metais pareiškėjas nedirbo. Nekilnojamasis turtas, kuris įkeistas Nordea Bank pagal kredito sutartį, buvo parduotas už ženkliai mažesnę sumą, nei įvertinta turto įkeitimo metu. Iš pareiškėjo jo nepilnamečiam sūnui šiuo metu išieškomas išlaikymas 227,6 Eur/per mėn., dukters išlaikymui skiria 140 Eur per mėnesį. Pareiškėjo šiuo metu gaunamos pajamos sudaro darbo užmokestis – 1412 Eur per mėnesį, būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga: komunalinėms išlaidoms – 171 Eur, dukros išlaikymui - 140 Eur, sūnaus išlaikymui – 227,6 Eur, sutarties su AB Swedbank vykdymui – 290 Eur, iš viso 1129 Eur. Likusi 300 Eur suma bus kaupiama atsiskaitymui su kreditoriais.
Suinteresuotas asmuo bankrutavusi KB „Nacionalinė kredito unija“ prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui D. Č. fizinio asmens bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjas su kredito unija 2012 m. kovo 14 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jam iki 2017 m. kovo 14 d. buvo suteikta 30000 Lt vartojamoji paskola, už kurią laidavo D. Č. Dėl įsipareigojimų nevykdymo sutartis buvo nutraukta 2014 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjo ir D. Č. taikos sutartį dėl skolos mokėjimo dalimis, iš viso 42159 Lt per 18 mėn. Tačiau įmokos buvo gautos tik du kartus ir ne pilnai, o netrukus pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas sąmoningai galėjo leisti susidaryti skoloms, neketindamas jų vykdyti, todėl elgėsi nesąžiningai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. D. prašė atsisakyti iškelti pareiškėjui D. Č. bankroto bylą. Paaiškino, kad pareiškėjas skolingas jam 9325,16 Eur vekselio pagrindu. Pareiškėjas yra savo darbovietės vadovas, gauna 1404,66 Eur mėnesinį atlyginimą. Tačiau antstolei vykdant išieškojimą, pareiškėjas sistemingai nevykdė antstolės įpareigojimų. Toks pareiškėjo elgesys vykdant prievoles yra nesąžiningas.
Suinteresuotas asmuo AB Swedbank atsiliepime nurodė, jog pagal laidavimo sutartį pareiškėjas turi solidarų įsipareigojimą su Z. M. Č. (pareiškėjo motina) pagal 2006 m. kovo 29 d. sudarytą kredito sutartį. Kadangi skola yra solidari, į bylą turi būti įtraukta solidari skolininkė, turi būti vertinamos jos galimybės padengti įsiskolinimą bei atsižvelgta į pareiškėjo turtinę būklę ir jo gebėjimus vykdyti skolinius įsipareigojimus.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus. Paaiškino, kad pareiškėjo prievolė bankui kilo pagal 2008 m. gruodžio 16 d. būsto kreditavimo sutartį. 2013 m. lapkričio 13 d. buvo išduoti vykdomieji įrašai, kurie buvo perduoti antstoliui dėl skolos išieškojimo. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl kredito sutarties neteisėto nutraukimo ir tolimesnio vykdymo. Todėl pareiškėjo siekis iškelti bankroto bylą prieštarauja toje byloje pareiškėjo siekiama rezultatui. Pareiškėjas būtiniesiems poreikiams prašo skirti tokią pačią sumą, kurią uždirba. Tokia suma yra akivaizdžiai per didelė ir turi būti mažinama iki 1 MMA.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir AB SEB bankas prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškimą tenkino – iškėlė D. Č. bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“; patvirtino 232 Eur sumą, įskaitant PVM, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 325 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo D. Č. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo neįvykdyti kreditoriniai įsipareigojimai siekia 287390,00 Eur, iš kurios didžioji dalis – 197025 Eur skola Nordea Bank AB; apie 40862 Eur skola AB „Swedbank“ pagal laidavimo sutartį už M. Z. Č., kuri yra pareiškėjo motina. Šiuos įsipareigojimus pareiškėjas ketina vykdyti ir po bankroto bylos iškėlimo. Tuo tarpu pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertė yra apie 104046 Eur. Skolos grąžinimas kreditoriui Nordea Bank AB yra užtikrintas buto, įkeitimu. Debitoriaus A. S. skola pareiškėjui yra 38696 Eur. Pareiškėjo gaunamos pajamos siekia apie 1412 Eur per mėnesį. Todėl remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, jog pareiškėjas dėl turtinės padėties negali vykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma akivaizdžiai ir ženkliai viršija Vyriausybės patvirtintas 25 minimalias algas. Vykdymo procesas praktiškai nevyksta dėl to, jog pareiškėjo gaunamos pajamos yra nedidelės, pareiškėjas neturi pakankamai nekilnojamojo ir kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas ir jį pardavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų teisme nenustatė, kad pareiškėjas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą padavimo būtų tapęs nemokiu dėl Civilinio kodekso 6.67 str. nurodytų sandorių sudarymo, kurie pažeistų kreditorių interesus ar kitokių nesąžiningų veiksmų. Taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų tapęs nemokiu dėl žalingų įpročių, dėl nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų. Teismas atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas sumas, reikalingas būtiniems poreikiams tenkinti, patvirtino 325 Eur dydžio sumą per mėnesį. Nurodė, jog pareiškėjo būtinų poreikių tenkinimui skiriama suma prilyginama minimalaus darbo užmokesčio dydžiui ir iš šios sumos privalo būti skiriamos lėšos ir nepilnametės dukters Dovilės išlaikymui. Kadangi pareiškėjo D. Č. turtinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamos tesudaro 1412 Eur per mėnesį, todėl prie dukters išlaikymo prisidėti ir daugiau lėšų skirti privalo vaiko motina. Vadovaujantis šiuo principu privalo būti sprendžiami ir gyvenamojo būsto išlaikymo bei kitų mokesčių (komunalinių, už paslaugas ir kt.) mokėjimo klausimai. Teismas sprendė, jog pareiškėjo teismo posėdžiu metu nurodyta 290 Eur suma, kurią jis ketino skirti solidariųjų įsipareigojimų pagal AB Swedbank ir Z. M. Č. pasirašytą kredito sutartį vykdymui, yra kreditorinis įsipareigojimas, todėl nepriskirtina prie išlaidų, būtinų pareiškėjo poreikiams tenkinti. Pareiškėjo nepilnamečio sūnaus išlaikymo suma išieškoma pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, todėl taip pat nepriskiriama prie lėšų, kurios būtinos pareiškėjo poreikių tenkinimui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo D. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti fizinio asmens D. Č. bankroto bylą. Paaiškino, kad teismas netinkamai atliko pareiškėjo nemokumo priežasčių analizę, netinkamai įvertino fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį bei skolininko perspektyvas įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėjas, turėdamas 214687,78 Eur skolinius įsipareigojimus Nordea Bank AB Lietuvos skyriui pagal kredito sutartį bei ženklų 40862 Eur įsiskolinimą „Swedbank“ AB pagal skolos grąžinimo sutartį, sudarė 2012 m. vasario 29 d. paskolos sutartį su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl 3475,44 Eur kredito su 12 % metinių palūkanų ir 2012-03-14 paskolos sutartį su kredito unija „Nacionalinė kredito unija“ dėl 8688,60 Eur kredito su 11 % metinių palūkanų. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepagrįstai didino jau turimus kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėjo teigimu jis nuo 2011 metų pabaigos neteko darbo ir 2012 metais niekur nedirbo. Akivaizdu, kad toks skolinimasis su didelėmis palūkanomis neatitinka sąžiningo asmens kriterijų. Pareiškėjas taip pat nemoka vaikams jokio išlaikymo. Pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, neprotingai bei neatsakingai, nes Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą reiškia, kad asmenys, kurie, neturėdami pakankamai lėšų, norėdami gyventi ne pagal turimas pajamas, imdami paskolas iš kredito unijų su didelėmis palūkanomis, jau turint ženklius kreditorinius įsipareigojimus bankui, negali būti laikomi sąžiningais asmenims ir jiems nėra suteikiama teisė bankrutuoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo bankrutavusi KB „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepimu prašo tenkinti apeliantės atskirąjį skundą ir atsisakyti iškelti pareiškėjui D. Č. fizinio asmens bankroto bylą dėl neatitikimo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygoms. Paaiškino, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė jo nesąžiningumas, kadangi pagal faktines aplinkybes pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, sudarydamas su suinteresuotu asmeniu paskolos sutartį, turėdamas finansinių sunkumų ir neturėdamas darbo. 2012 m. kovo 5 d. pareiškėjas pateikė unijai prašymą dėl paskolos išdavimo, kurioje nurodė duomenis apie darbovietę, pajamomis nurodė 2500 Lt už turto nuomą. Vertinant tai, kad D. Č. finansiniai sunkumai prasidėjo tada, kai 2011 m. birželio 1 d. sumažėjo darbo užmokestis, o vėliau jis neteko darbo, akivaizdu, kad kreipdamasis į uniją dėl paskolos išdavimo jis suvokė, arba turėjo suvokti, kad vykdyti įsipareigojimus bus sunku arba neįmanoma. Savo prievolę vykdė tik 3 mėnesius, todėl toks trumpas paskolos mokėjimas suponuoja išvadą, kad jo įsipareigojimo prisiėmimas buvo su išankstine nuostata nevykdyti mokėjimo.
Pareiškėjas D. Č. atsiliepimu prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškino, kad dirbdamas Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje vadovaujančiose pareigose gaudavo didelį atlyginimą, dėl ko iš savo darbovietės paėmė 214687,78 Eur kreditą butui įsigyti, o likusią kredito sumą numatė skirti namo statyboms nuosavybės teise turėtame žemės sklype. Tačiau ženkliai sumažėjus pajamoms, o nuo 2011 m. pabaigos netekus darbo, pareiškėjas pradėjo vėluoti mokėti bankui kredito įmokas. Todėl pareiškėjas sudarė apeliantės minimas paskolos sutartis, tikėdamasis bent dalinai dengti kredito įmokas bankui. Tai, kad sudarytos paskolos sutartys būtų pripažintos sandoriais, pažeidžiančiais kreditorių teises, nenustatė nei teismas, nei pareiškėjo kreditoriai, nei pats pareiškėjas. Apeliantė jokiais svariais argumentais nepagrindė, kodėl būtent jos nurodomos paskolos sutartys yra laikomos pažeidžiančiomis kreditorių interesus CK 6.67 str. prasme, be to, lėmusios pareiškėjo nemokumą, kas yra privalomas aspektas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl nutarties, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, pagrįstumo, kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, kai pareiškėjas prisiėmė naujus finansinius įsipareigojimus tuo metu, kai jau nebegalėjo vykdyti ankstesniais sandoriais prisiimtų finansinių įsipareigojimų, ir negali būti laikomas sąžiningas pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (6 str. 1 d.). Bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei nustatoma, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (5 str. 8 d. 2-4 p.), yra mokus (5 str. 8 d. 1 p.), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (5 str. 8 d. 5 p.), paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (5 str. 8 d. 6 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodyta, kad: nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006 m. gruodžio 29 d. pareiškėjo motina M.-Z. Č. su AB Swedbank sudarė sutartį dėl 200000 Lt kredito grąžinimo. Kredito grąžinimas užtikrintas žemės sklypų įkeitimu ir pareiškėjo D. Č. laidavimu. Kredito gavėjai nevykdant įsipareigojimų kredito sutartis buvo nutraukta ir kreiptasi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Tačiau laiduotojui prašant 2013 m. liepos 31 d. su banku buvo sudaryta skolos grąžinimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo parduoti įkeistą turtą, o iki tol mokėti bankui įmokas pagal sudarytą grafiką, skolos likutis sudarė 40862,8 Eur (t. I, b. l. 83-89). 2008 m. gruodžio 16 d. pareiškėjas su Nordea Bank AB sudarė būsto ir būsto kredito iš AB Swedbank refinansavimui kreditavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjui iki 2038 m. gruodžio 15 d. buvo suteiktas 201576 Eur kreditas. Kredito grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas žemės sklypas ir už suteiktą kreditą įsigytas butas (t. I, b. l. 57-60). Kredito sutartis su Nordea Bank AB buvo nutraukta 2013 m. birželio 8 d., pareiškėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų, t. y. nesumokėjus 1168,56 Eur susidariusio įsiskolinimo nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. (t. I, b. l. 80). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog 2014 m. spalio 16 d. D. Č. su ieškiniu atsakovui Nordea Bank AB kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl kredito sutarties, sudarytos su Nordea Bank AB, nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo vykdyti sutartį (c. b. Nr. 2-2648-129/2015). Byloje D. Č. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – stabdyti išieškojimo veiksmus antstolio I. G. vykdomojoje byloje išieškant iš hipoteka įkeisto turto-buto, 2014 m. spalio 10 d. nutartimi buvo atmestas. D. Č. neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, 2015 m. vasario 26 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu. 2011 m. rugpjūčio 25 d. paprastasis vekselis tvirtina, kad pareiškėjas paskolino A. S. 33500 Lt, kurių debitorius negrąžino, taip pat tam pačiam asmeniui yra paskolinęs 67000 Lt, kurių A. S. negrąžino (t. I, b. l. 106-108). 2012 m. vasario 29 d. pareiškėjas su KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė sutartį dėl 12000 Lt su 12 proc. metinių palūkanų vartojimo kredito suteikimo, skolos grąžinimo terminas – 2015 m. vasario 5 d. (t. I, b. l. 90-96). 2012 m. kovo 14 d. pareiškėjas su Nacionaline kredito unija, laiduojant D. Č., sudarė sutartį dėl 30000 Lt su 11 proc. metinių palūkanų vartojimo kredito suteikimo, skolos grąžinimo terminas – 2017 m. kovo 14 d. (t. I, b. l. 100-104). Pareiškėjas sutarties nevykdė, todėl kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2014 m. gegužės 6 d. tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią mėnesinėmis įmokomis per 18 mėn. pareiškėjas su D. Č. įsipareigojo iš viso grąžinti 42159 Lt (t. III, b. l. 18-20). 2012 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas pasiskolino iki 2013 m. gegužės 9 d. iš A. D. 32000 Lt (t. I, b. l. 97). Pareiškėjas skolos kreditoriui negrąžino, o vykdant skolos išieškojimą per antstolį, už antstolio įpareigojimų nevykdymą pervesti iš pareiškėjo darbo užmokesčio lėšas, pareiškėjui kaip VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“ vadovui buvo skirtos baudos (t. III, b. l. 102-104). VSDFV pažyma tvirtina, jog pareiškėjas nedirbo nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2013 m. Iš tos pačios pažymos matyti, jog pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis už 2008 m. siekė apie 79585 Lt (7958 Lt/mėn.); 2009 m. – 106049 Lt (8837 Lt/mėn.); 2010 m. – 155214 Lt (12934 Lt/mėn.); 2011 m. iki spalio mėn. – 63450 Lt (7050 Lt)/mėn.; 2013 m. – 42134 Lt (3511 Lt/mėn.); 2014 m. iki spalio mėn. – 34552 Lt (3839 Lt/mėn.) (t. I, b. l. 11-18). Bankų sąskaitų išrašai tvirtina, jog pareiškėjo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 18 d. iš viso įplaukų buvo 9713,15 Lt, išlaidų – 10485,78 Lt; sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) už tą patį laikotarpį buvo 107148,28 Lt įplaukų ir tiek pat išlaidų (t. II, b. l. 13-40); sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai, pateikti už atskirus laikotarpius (2013-08-31 – 2013-08-31; 2013-09-01 – 2013-09-30; 2013-11-01 2013-11-30; 2013-12-01 – 2014-11-19), tvirtina, kad pareiškėjas jo vadovaujamos darbovietės jam pervedamą darbo užmokestį (iš viso 30095,49 Lt) pervesdavo J. Č. ir M. Z. Č., mokėjimo paskirtis – skolų grąžinimas (t. II, b. l. 44-48); sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2014-11-19 iš viso įplaukų buvo 33248,29 Lt, išlaidų – 33455,09 Eur (t. II, b. l. 49-50).
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2011). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2011).
Kaip minėta, Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas savo kreditorių atžvilgiu nebuvo sąžiningas, t. y. pareiškėjas, turėdamas įsipareigojimus didžiausiam kreditoriui Nordea Bank AB pagal būsto įsigijimo kredito sutartį ir pagal jo motinos su AB Swedbank sudarytą kredito sutartį bei būdamas bedarbis ir negaudamas jokių pajamų (kaip nurodyta jo pareiškime), sudarė eilę sandorių (2012 m. vasario 29 d., 2012 m. kovo 14 d., 2012 m. lapkričio 9 d.), kurie ženkliai (20852 Eur suma) padidino jo jau turėtus įsipareigojimus. Teismas pažymi, kad pareiškėjas paskolas ėmė jau, nebegalėdamas padengti ankstesnių finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį su Nordea Bank AB, nors praktiškai iki 2011 m. pabaigos, pareiškėjo pajamos iš darbo užmokesčio buvo pakankamos protingų poreikių tenkinimui. Tačiau kaip matyti iš bankų išrašų, lėšos buvo išleidžiamos ne patiems būtiniausiems poreikiams tenkinti (kavinės, žinomų prekių ženklų parduotuvės ir pan.). Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas iki 2010 m. pabaigos dirbo Nordea Bank AB vadovaujančiose pareigose. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjo išsilavinimas, užimtos pareigos, darbo patirtis ir įgytos žinios leido jam objektyviai ir subjektyviai suprasti tiek su Nordea banku, tiek su kitais kreditoriais sudarytų sutarčių sąlygas ir jų nevykdymo pasekmes. Todėl darytina išvada, jog galimas pareiškėjo nemokumas atsirado ne dėl netekto nedarbo, o dėl nepasverto įsipareigojimų prisiėmimo. Pareiškėjas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, imdamas paskolas su didelėmis palūkanomis ir trumpam terminui, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydamas tokius sandorius, apsunkina savo turtinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Pastebėtina ir tai, jog 2011 metais, prieš pat darbo netekimą, pareiškėjas paskolino dideles sumas A. S., kuris iki šiol skolos negrąžino. Be to, nors pareiškėjas savo nemokumą grindžia netekto darbo aplinkybe, tačiau kaip matyti iš VSDFV pažymos, pareiškėjas iš abiejų darboviečių (po Nordea Bank AB) buvo atleistas savo noru. Pareiškėjas jokių paaiškinimų, patvirtintų įrodymais, jog daugiau nei metus būtų aktyviai ieškojęsis darbo, į bylą nepateikė. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjui 2013 m. įsidarbinus VšĮ „Vilniaus logistikos parkas“ vadovu ir gaunant pakankamą atlyginimą, pareiškėjas gaunamą atlyginimą (iš viso 30095,49 Lt sumą) pervedė J. Č. ir M. Z. Č., o ne savo kreditoriams, taip pat būdamas įmonės vadovu nevykdė antstolės nurodymų išskaičiuoti iš atlyginimo sumas kreditoriui A. D. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rūpestingas ir sąžiningas skolininkas turėtų siekti, kad skolų našta nebedidėtų ir nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, tačiau pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti naujoms skoloms. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir tai, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl kredito sutarties, sudarytos su Nordea Bank AB, nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo sutartį vykdyti toliau, tačiau byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymo), 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taigi mažiau nei vieno mėnesio laikotarpyje pareiškėjas iš pradžių siekė vykdyti toliau kredito sutartį, tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pateikė teismui pareiškimą, kuriame įrodinėjo savo nemokumą. Pastebėtina ir tai, jog kredito sutartis buvo nutraukta dar 2013 m. birželio 8 d., t. y. daugiau nei prieš metus iki kreipimosi į teismą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir tolesnio jos vykdymo. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą atsižvelgtina ir į tai, kad 2014 m. gegužės 6 d. buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo, jo buvusio sutuoktines kaip laiduotojos ir kredito davėjo Nacionalinės kredito unijos dėl 42159 Lt skolos grąžinimo mėnesinėmis įmokomis per 18 mėn. Tačiau po labai trumpo tarpo, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog byloje nėra akivaizdžių pareiškėjo nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau lieka nemokus, o iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą. Nemokiu pareiškėjas lieka tiek iškėlus bankrotą bylą, tiek ir jo neiškėlus, tačiau neiškėlus bankroto bylos, pareiškėjo skolos nebūtų nurašomos, o tai šiuo atveju, nustačius pareiškėjo nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu, atitiktų kreditorių interesus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareiškėjo nemokumo priežasčių analizę. Kadangi šiuo atveju bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimas prieštarauja esminiam Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjui D. Č. bankroto bylą atsisakytina kelti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutarė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui D. Č. bankroto bylą.