Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo (ės) V. J. ieškinį atsakovui (ei) L. J. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Santuoka sudaryta V. J. jau būnant Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje. Atsakovė apie 4 metus nebuvo atvykusi pas V. J., tiek laiko sutuoktiniai ir nesimatė. Išryškėjo skirtingi požiūriai į gyvenimą, nes sutuoktiniai - visiškos priešingybės.

Sutuoktiniai vaikų neturi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje yra nurodęs, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į LR CK 3.26 - 3.30 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu LR CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006).

Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų Civilinio kodekso trečioje knygoje, pažeidimo faktas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (LR CK 3.27 str. 1 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Norėdamas kaip įmanoma greičiau ir paprasčiau išspręsti susidariusią problemą, V. J. pasiūlė atsakovei dėl santuokos nutraukimo susitarti geruoju ir nutraukti santuoką bendru sutikimu. L. V. J. atsakovė parašė, kad nenutrauks santuokos.

Savo elgesiu atsakovė pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas (LR CK 3.26 - 3.30 str.). V. J. taip pat laiko save iš dalies atsakingu, kad šiuo metu tarp sutuoktinių nėra jokių santykių, todėl mano, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto padalijimo.

V. J. dalintino turto neturi.

Atsakovė, pagal 2010 m. gruodžio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Kadangi tai atsakovės asmeninė nuosavybė (LR CK 3.89 str. l d. 2 p.), šis turtas nedalintinas.

Tokiu būdu dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nutraukiant santuoką, nėra.

Dėl santuokos metu įgytų prievolių.

Jokių kreditorinių įsipareigojimų V. J. neturi, taip pat jis neturi žinių apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus.

Kiti spęstini klausimai.

Po santuokos nutraukimo V. J. prašo palikti pavardę - J.

Išlaikymo sau iš atsakovės V. J. nereikalauja, taip pat nesutinka mokėti išlaikymą atsakovei, nes jo žiniomis ji yra darbinga, turi galimybes gauti pajamų ir save išsilaikyti.

Žyminį mokestį sudaro (byla elektroninė): dėl santuokos nutraukimo - 31 EUR.

Galimybė susitarti taikiai neatmestina.

Vadovaujantis LR CK 3.60 str., 3.69 str., LR CPK 143 str., ieškovas (ė) teismo prašė:

1. Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę - J.

3. Įpareigoti atsakovę pateikti teismui santuokos liudijimo originalą.

Ieškovas (ė) savo reikalavimus atsakovui (ei) grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas (ė) nepateikė teismui į bylą atsiliepimo dėl ieškovo ieškinio reikalavimų, tačiau 2018-09-05 ir 2018-09-17 pateikė pareiškimus kuriuose nurodė, kad nuo 2018-05-29 gyvena ir dirba VFR, atstovo nagrinėjamoje byloje neturi ir sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jai nedalyvaujant arba teismo posėdis atidėtas (CPK 246 str. 2 d.).

Atsakovas (ė) nepateikė teismui į bylą jokių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs šalių prašymus dėl tolesnės proceso eigos byloje nusprendė ją nagrinėti teismo posėdyje šalims ir jų atstovams nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (CPK 234 str.).

Ieškovo (ės) ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos ir ieškovo (ės) ieškinio seka, kad šalys Kaišiadorių raj. Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (67 b. l.). Sutuoktinių santuokos nutraukimo momentu šeimoje gimusių nepilnamečių vaikų nėra (20 b. l.). Šalys gyvendamos santuokoje savo vardu neįsigijo nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto, kuris būtų dalintinas santuokos nutraukimo metu (CK 3. 88 str.) (6-8 b. l.). Tenkintinas ir ieškovo (ės) prašymas teismo sprendime nurodyti, kad atsakovo (ės) vardu viešame registre įregistruota gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise (7-8 b. l.). Kadangi atsakovas (ė) šį butą įgijo paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu iki jų santuokos sudarymo, todėl šis turtas pripažintinas ir laikytinas jo (jos) asmenine nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinas (CK 3. 89 str. 1d. 2p.).

Iš ieškovo (ės) ieškinio motyvų bei teismui pateiktų įrodymų seka, kad šalys nesiekė darnos santuokiniame gyvenime, pažeidinėjo lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos šeimos santykiuose pareigas. Dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio nuo 2014 m. jie neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (1-2 b. l.). Tuo pačiu sutuoktiniai nepaneigė, kad po to, kai jie pažeidė ankščiau minėtas pareigas, jų bendras gyvenimas jau neteko prasmės.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26-3.30; 3.35-3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovas (ė) dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo sutuoktinių lojalumo ir pagarbos nebuvimą vienas kitam, paramos neteikimą šeimai bei dėl santuokos iširimo prašė pripažinti abu sutuoktinius kaltais. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio ar abiejų kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovas teigė, kad būtent abiejų sutuoktinių elgesys ir jų požiūris į šeiminį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Abi šalys nepaneigė aplinkybių, kad jų kaltė dėl santuokos iširimo nėra abipusė. Be to šalys suprato savo elgesio pasekmes, tačiau jų požiūris į santuokos iširimą nesikeičia, nes jos nutraukimo metu jau jie nesidomi šeimos reikalais, seniai gyvena atskirą gyvenimą (14 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterio bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o sutuoktiniai gyvendami kartu nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Teismas laiko, kad visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos sutuoktinių šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį abi šalys netinkamai elgėsi viena kitos atžvilgiu, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad abiejų sutuoktinių elgesys, patvirtina jų santuokos iširimo faktą ir abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 str. 2 d.). Tokie sutuoktinių veiksmai įrodo, kad jie abu nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus vienas kitam. Todėl teismas mano, kad abu sutuoktiniai ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.61 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovo (ės) nurodytais motyvais ir atsakovo (ės) pareiškimais bei kita byloje esančia medžiaga, o tuo pačiu ir tuo, jog atsakovas (ė) nepateikė teismui tinkamų įrodymų paneigiančių jo (jos) kaltę dėl santuokos iširimo (20, 25-27 b. l.). Iš to seka, kad sutuoktiniai nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas (ė) irgi negali paneigti ieškovo ieškinyje nurodytų motyvų ir aplinkybių bei neturi jas patvirtinančių įrodymų, išskyrus pareiškimus dėl santuokos nutraukimo.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovo (ės) ir atsakovo (ės), kartu išsprendžia ir kitus su sutuoktinio V. J. reikalavimais kitam sutuoktiniui L. J., susijusius klausimus.

Kadangi kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažįstami abu sutuoktiniai, dėl to nė vienam iš jų išlaikymas negali būti priteistas (CK 3. 72 str. 4 d.).

Ieškovas (ė) nurodė, kad jis (ji) nei vienas, nei kartu su atsakovu (e) kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl jie irgi tarp sutuoktinių nedalintini. O esami atsakovo (ės) vardu kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams laikytini jo (jos) asmeninėmis prievolėmis (36-38 b. l.).

Tenkintinas ieškovo (ės) prašymas nutraukus santuoką tarp jo (jos) ir atsakovo (ės), palikti jam (jai) santuokinę pavardę - Jonušienė (CK 3.69 str. 1d.).

Dėl to, jog teismas dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažino abu sutuoktinius, atsižvelgiant į atsakovės statusą ir jos socialinę padėtį iš jų valstybei irgi nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija minimalaus dydžio (CPK 80 str. 1d. 5 p., 88 str. 1d. 3 p., 6p., 92 - 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60 - 3.61 str. 2d.; 3.66 - 3.67; 3.69; 3.72 str. 4 d., 3.88; 3.114 str., LR CPK 259 - (duomenys neskelbtini) str.,

nusprendžia:

1. Ieškovo V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei L. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

2. Nutraukti - ieškovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių raj. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. palikti pavardę „J.“, o atsakovei - „J.“.

4. Tarp šalių nesant bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, jis nedalintinas.

5. Nustatyti, kad atsakovės L. J. vardu viešame registre įregistruota gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

6. Ieškovas V. J. nei vienas, nei kartu su atsakove L. J. kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl jie tarp sutuoktinių nedalintini. Esami atsakovės L. J. vardu kreditoriniai įsipareigojimai laikytini jos asmeninėmis prievolėmis.

7. Šalims išlaikymas vienai iš kitos nepriteistinas, nes jos abi pripažintos kaltomis dėl santuokos nutraukimo.

8. Nepriteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš šalių bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.