Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas P. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog nekilnojamasis turtas priklausė A. S., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas dėl palikimo priėmimo.

Nurodė, kad jo tėvas A. S. 1996-02-28 testamentu visą savo turtą paliko jam ir įpareigojo jį leisti gyventi jo žmonai O. S., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini) m., kai tuo metu pareiškėjui buvo 19 metų, iki jos gyvos galvos. P. S. tėvo palikimą priėmė, yra jo įpėdinis pagal testamentą, teisių bei pareigų perėmėjas. Teigė, kad tarp pareiškėjo ir tėvo sutuoktinės kilo ginčas dėl sodybos, nes ji pretenduoja į ½ šio turto. Mano, kad O. S. neturi teisių į šį turtą, kadangi šis turtas priklausė pirmajai A. S. žmonai, kuri turtą paveldėjo iš (duomenys neskelbtini) mirusio savo pirmojo vyro G. P.. Ginčo turtą A. S. jau turėjo iki santuokos su O. S., todėl mano, kad turtas turėtų būti pripažintas jo tėvo asmenine nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo O. S. teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad prieš susituokiant su A. S., jis jau turėjo sodybą, tačiau santuokos metu, gyvenamasis namas iš esmės pagerintas, išpirktas sodybos žemės sklypas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą, apeliantas (pareiškėjas) P. S. prašo teismo sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiuo esminiu argumentu: teismas nustatęs, kad byla negali būti nagrinėjama ypatingąja teisena, privalėjo civilinę bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

2016-07-14 P. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvui A. S. asmeninės nuosavybės teise iki jo mirties priklausė nekilnojamas turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini)., ( b. l. 1 – 2). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu apelianto (pareiškėjo) P. S. pareiškimą atmetė, spręsdamas, kad reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka ( b. l. 41 – 43 ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Konstatavus faktą, jog pareiškėjui prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, t. y. nesukuria pareiškėjui teisinių padarinių, Šiaulių apylinkės teismas, remiantis anksčiau išdėstytomis nuostatomis, turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, o esant pareiškimui priimtam – bylą nutraukti.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, o byla, nutrauktina kaip nenagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 str., 293 str. 1 p., 1 p.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo P. S. a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.