- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- e2YT-7732-291/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06365-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- O. S.
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius, Irma Bekerė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. S. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, 0,3 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Ginkūnų k.v., kitos paskirties; pastatas - Gyvenamasis namas, 103,60 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Viralinė, 27 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Sandėlis, 3 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Garažas, 34 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Daržinė, 75 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Malkinė, 32 kv.m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Daržinė, 43 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Ūkinis pastatas, 57 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Sandėlis, 13 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Kiemo rūsys, 27 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Pirtis, 12 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas - Sandėlis, 29 kv. m. užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kiti statiniai (inžineriniai) - Šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), priklausė A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini)) asmeninės nuosavybės teise. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas dėl palikimo priėmimo.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškime nurodytą prašymą ir nurodė, kad jo tėvas su O. S. susituokė 1977 m., tuo metu jam buvo 19 metų. A. S. vardu yra įregistruotas: žemės sklypas 0,3 ha ploto, gyvenamasis namas, 103,60 kv. m. bendro ploto ir kiti ūkiniai statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jo tėvas A. S. mirė. A. S. 1996-02-28 testamentu visą savo turtą paliko jam ir įpareigojo jį leisti gyventi šiuose pastatuose jo žmonai O. S. iki jos gyvos galvos. P. S. tėvo palikimą priėmė ir yra jo įpėdinis pagal testamentą, teisių bei pareigų perėmėjas.
Tarp pareiškėjo ir tėvo sutuoktinės O. S. kilo ginčas dėl sodybos, nes ji pretenduoja į ½ šio turto. Pareiškėjas mano, kad O. S. neturi teisių į šį turtą. Šis turtas priklausė pirmajai A. S. žmonai L. S. (Pumputienei), nes jį paveldėjo iš (duomenys neskelbtini) mirusio savo pirmojo vyro G. P.. A. S. ir L. S. (P.s) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. S. mirė, todėl jos turtas atiteko sutuoktiniui A. S.. A. S. su O. S. susituokė (duomenys neskelbtini), t.y. ginčo turtą A. S. jau turėjo iki santuokos su O. S., todėl mano, kad turtas turėtų būti pripažintas jo tėvo asmenine nuosavybe. A. S. buvo leista išsipirkti po jam priklausiusiu namu esantį sodybinį 0,3 ha ploto žemės sklypą. 2004-03-23 buvo sudaryta Sutartis Nr. P91/04-0438 dėl valstybinės žemės pirkimo už 36,45 Lt ir šio sklypo perdavimo-priėmimo aktas. Vien ta aplinkybė, kad 36,45 Lt A. S. sumokėjo santuokos su O. S. metu, negali būti pagrindu jai įgyti nuosavybės teises į šį turtą, nes teisė pirkti šį žemės sklypą priklausė tik A. S., todėl turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir paveldėjimo pagrindais visa apimtimi turi atitekti jo įpėdiniui pagal testamentą. Tėvas su O. S. santuokoje pragyveno beveik 40 metų, tačiau iš esmės tas turtas nepasikeitė, tik vietoj medinės virtuvės buvo pastatyta plytinė lauko virtuvė, pastatų skaičius nesikeitė, gyvenamasis namas irgi nebuvo remontuotas, tik perdažytas, nes yra medinis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė advokatė Irma Bekerė teismo posėdyje savo atstovaujamojo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad O. S. naudojosi A. S. turtu, vien dėl to, kad buvo santuokoje, neatsiranda nuosavybės teisė į A. S. priklausiusius pastatus, nes turtas santuokos metu iš esmės nebuvo pagerintas. O. S. žinojo apie testamentą ir jam neprieštaravo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo O. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė su pareiškimu sutinkanti. Teismo posėdyje su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad su A. S. susituokė 1977 m., tuo metu jau vyras turėjo šią sodybą, tačiau jie kartu dirbo, santuokos metu pasistatė lauko viralinę iš plytų, prie jos dar yra kambariukas, kur galima gyventi, po daržine pasistatė garažą, gyvenamąjį namą taip pat tvarkė, įsivedė vietinę kanalizaciją, vandentiekį, įsirengė tualetą, įsivedė šildymą, buvo perdažytas namas du kartus ir stogas, taip pat, jau gyvenant santuokoje, buvo išpirktas sodybos žemės sklypas iš bendrų lėšų, todėl su pareiškimu nesutinka, mano, kad ir jai turi kažkas priklausyti. Be to, namas senas, medinis, per tiek laiko, nieko nedarant nieko nebebūtų iš jo ir likę. Paskutinius 6 metus vyras buvo aklas, sunkiai vaikščiojo, tai ji prižiūrėjo sutuoktinį viena, sūnus atvažiuodavo, nupjaudavo žolę. Ji savo turto neturi, vaikų neturi. Ji taip pat ir laidojo sutuoktinį, tiesa, tam ir iš valstybės buvo gautos lėšos, bet jų viskam neužteko. Apie testamentą žinojo, tačiau jis buvo sudarytas prieš dvidešimt metų sutuoktinio sūnaus iniciatyva. Testamentui neprieštaravo, nes niekas nebūtų ir klausęs. Mirus sutuoktiniui buvo nuvykusi pas notarą, kuris ją informavo, kad ji taip pat turi teisę į palikimą.
Suinteresuoto asmens atstovas advokatas G. A. nurodė, kad visas turtas, kurį pareiškėjas prašo pripažinti jo tėvo asmenine nuosavybe, negali būti ja pripažintas, nes dalis pastatų pastatyta ir įteisinta jau O. S. ir A. S. gyvenant santuokoje, gyvenamasis pastatas yra iš esmės pagerintas, išpirktas sodybos žemės sklypas.
Liudytoja D. Z. teismo posėdyje nurodė, yra A. S. buvo jos dėdė. Visas turtas buvo jo įgytas iki santuokos su O. S.. O. S. turėjo namą, tačiau jį pardavė, nupirko namą dukterėčiai, išleido ją į mokslus. Gyvenant santuokoje silikatinėmis plytomis buvo sutvirtinta viena dalis daržinės ir pastatyta vasaros viralinė, remontai gyvenamajam name – tai buvo radiatoriai išvedžioti, dažomas namas, bet baldai likę seni. Ji dėdei buvo patarus surašyti pas notarą testamentą. Paskutinius 6 metus dėdė sirgo, O. S. jį prižiūrėjo, neatidavė į globos namus, nes gaudavo slaugą.
Liudytojas L. J. nurodė, kad A. S. buvo jo žmonos patėvis. Jau iki santuokos su O. S. A. S. turėjo sodybą su pastatais, kuriuos jam buvo palikusi jo buvusi sutuoktinė. Gyvenant santuokoje su O. S. po daržine pasistatė garažą ir namuką - viralinę iš plytų. Ona rūpinosi sergančiu savo vyru, ligonis buvo prižiūrėtas, vaikai dirbo, todėl tėvo prižiūrėti negalėjo, tačiau taip pat lankydavosi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti faktą, jog turtas, nurodytas pareiškime, priklausė palikėjui A. S. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas įrodinėja, kad palikėjas iki santuokos sudarymo su O. S. šį turtą jau turėjo. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso ir įrodyti, kad turtas yra asmeninė palikėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į turtą, pareiga (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t.y. palikėjo turto teisinį režimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, kai galioja sutuoktinių turto prezumpcija, bei siekdamas nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., teismas
nusprendžia:
P. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.