Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-31 · Byla Nr. 1N-109/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
1N-109/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Kęstutis Jucys, Violeta Ražinskaitė (pran.)
Nuteistasis
M. P., V. Š., F. Š., A. M.
Byla Nr. 1N-109/2012
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.19
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant antstolei Nemirai Šiugždaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų M. P. (M. P.), V. Š. (V. Š.), F. Š., A. M. ir antstolės Nemiros Šiugždaitės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžio vykdymo dalis dėl procesinių išlaidų išieškojimo tvarkos: nuosprendžiu priteistos proceso išlaidos negali būti išieškomos iš konfiskuoto turto – tauriųjų metalų gaminių su juose įtvirtintais juvelyriniais akmenimis.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundams nagrinėti pateikta baudžiamąja byla ir išnagrinėjusi skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu M. P., F. Š., V. Š., A. M. ir S. C. (S. C.) pripažinti kaltais bei nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį; 49 797,35 g svorio tauriųjų metalų gaminiai su juose įtvirtintais juvelyriniais akmenimis konfiskuoti kaip perduotos nusikalstamai veikai padaryti vertybės (BK 72 straipsnio 1 dalies 1 punktas); iš M. P., F. Š., V. Š. ir A. M. priteista Lietuvos kriminalinės policijos biurui po 30 948,33 Lt proceso išlaidų; iš A. M. priteista Lietuvos kriminalinės policijos biurui dar 4 069,94 Lt proceso išlaidų.

Antstolė N. Šiugždaitė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išaiškinti nuosprendžio dalies vykdymo tvarką dėl proceso išlaidų išieškojimo ir galimybės tokias išlaidas atlyginti iš lėšų, gautų realizavus konfiskuotą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi išaiškino, kad nuosprendžiu priteistos proceso išlaidos negali būti išieškomos iš konfiskuoto turto – tauriųjų metalų gaminių su juose įtvirtintais juvelyriniais akmenimis. Teisėja nurodė, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn, todėl jokios turtinės prievolės išieškojimas negali būti nukreiptas į konfiskuotiną turtą.

Šalies argumentai

Nuteistieji M. P., V. Š., F. Š. ir A. M. skunde nurodo, kad teismas išsamiai neanalizavo turto konfiskavimo procedūras reglamentuojančių teisės normų, nesigilino į šio instituto esmę bei paskirtį vykdymo procese, nutartis prieštarauja įstatymui ir teismų praktikai.

Žemesnės instancijos teismas

BPK nenustatyta teismo nuosprendžio, kuriuo konfiskuotas turtas, detali vykdymo tvarka. Teismo sprendimų vykdymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normos. CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Tai reiškia, kad pagal CPK normas vykdomos tiek nuosprendžių dalys dėl turto konfiskavimo, tiek tos dalys, kuriomis patenkinti dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusių asmenų civiliniai ieškiniai. Teismo nuosprendžio dėl konfiskavimo vykdymo eilė nustatyta CPK 755 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuosprendyje, nutartyje ar nutarime išvardyti daiktai jau konfiskuoti, nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai turi būti tenkinami išieškant iš kito turto, o iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, arba kai jo neužtenka.

Antstolė pagal vykdomąjį dokumentą vykdė išieškojimą iš visų nuteistųjų turto trečiojo asmens – Lietuvos kriminalinės policijos biuro naudai. Areštavusi bei realizavusi nuteistiesiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio nepakako padengti visoms proceso išlaidoms atlyginti, ji pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi CPK 755 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, kad iš konfiskuotų daiktų išieškoma tik tada, kai nėra kito turto, iš kurio gali būti išieškoma, išieškojimą nukreipė į konfiskuotą turtą – lėšas, gautas realizavus konfiskuotus tauriųjų metalų gaminius su juose įtvirtintais juvelyriniais akmenimis.

Konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, taigi CPK 755 straipsnio normos reglamentuoja situaciją, kai konfiskuotas turtas jau yra valstybės nuosavybė.

Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių imperatyvių teisės normų.

Šalies argumentai

Nuteistieji skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti.

Antstolė N. Šiugždaitė skunde nurodo, kad teisėja skundžiamoje nutartyje neanalizavo ir nepasisakė, ar išieškant priteistas proceso išlaidas (už tauriųjų metalų ekspertizę) ir vykdomųjų bylų vykdymo išlaidas pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius raštus iš nuteistųjų vykdomosiose bylose antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi vadovautis CPK 755 straipsniu, kuris numato, jog vykdant teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą dėl turto konfiskavimo skolininko turtas perduodamas realizuoti po to, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos.

Teismas vadovavosi vien BK 72 straipsnio 1 dalimi, bet nepasisakė dėl CPK 755 straipsnio taikymo šioje baudžiamojoje byloje, t. y., ar antstolis privalo vadovautis CPK 755 straipsniu, ar ne ir dėl kokių priežasčių viena ar kita teisės norma turi būti taikoma.

Šalies argumentai

Antstolė skundu prašo išaiškinti nuosprendžio dalies vykdymo tvarką dėl proceso išlaidų išieškojimo.

Teismo posėdyje antstolė prašo jos skundą tenkinti.

Nuteistųjų M. P., V. Š., F. Š., A. M. ir antstolės N. Šiugždaitės skundai atmetami.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų bei antstolės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos nutarties ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos sprendimas yra teisėtas ir teisingas. Tiesa, sprendimas nepakankamai ir ne visai tiksliai motyvuotas, tačiau pastaroji aplinkybė nėra pagrindas jį naikinti.

Nuteistieji M. P., F. Š., V. Š. ir A. M., prašydami panaikinti skundžiamą nutartį, skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 21 d. nutartimi Nr. 3K-3-45/2012, kuria nustatyta, jog konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, taigi CPK 755 straipsnio normos reglamentuoja situaciją, kai konfiskuotas turtas jau yra valstybės nuosavybė. Vadovaudamiesi šia nutartimi nuteistieji nurodo, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į konfiskuotus juvelyrinius dirbinius, kurie yra valstybės nuosavybė, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Atkreiptinas skundą padavusių asmenų dėmesys, jog reikalavimas atsižvelgti į teismų praktiką aiškinamas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta: ,,Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu“.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų skundo teiginys dėl galimumo išieškojimą nukreipti į konfiskuotą turtą, kuris jau yra valstybės nuosavybė, yra teisingas, tačiau nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas, nes joje ir nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.

Atkreiptinas dėmesys, jog išieškojimas galimas tik iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto.

Iš nuteistųjų minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinio matyti, kad toje baudžiamojoje byloje išieškojimas nukreiptas į automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė nuteistajam.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu konfiskuoti juvelyriniai dirbiniai, į kuriuos antstolė, vadovaudamasi CPK 755 straipsniu, nukreipė išieškojimą, nuteistiesiems M. P., F. Š., V. Š. ir A. M. nuosavybės teise nepriklausė. Teismas nuosprendyje aiškiai nurodė (tiesa, suklydo dėl teisės normos ir vietoje BK 72 straipsnio 2 dalies 1 punkto įrašė BK 72 straipsnio 1 dalies 1 punktą), jog juvelyrinius dirbinius konfiskavo kaip kaltinamiesiems perduotas nusikalstamai veikai padaryti vertybes (taigi ne nuosavybės teise priklausančias). Tai savaime panaikina galimybę taikyti CPK 755 straipsnio nuostatas, pagal kurias turi būti perduotas realizuoti skolininko turtas.

Šiuo atveju išieškojimo nukreipimas į kaltininkams nuosavybės teise niekada nepriklausiusį turtą sudarytų prielaidas nuteistiesiems pasipelnyti iš nusikalstamos veikos (išvengti prievolės atlyginti proceso išlaidas). Kita vertus, valstybė nepagrįstai patirtų nuostolių, nes savo turtu (teisėtai konfiskuotas ir valstybei perduotas turtas tampa jos nuosavybe) turėtų atlyginti proceso išlaidas, kurios teismo nuosprendžiu priteistos iš nuteistųjų ir turi būti išieškomos iš jiems nuosavybės teise priklausančio arba priklausiusio turto.

Dėl išdėstytų motyvų nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. P., V. Š., F. Š., A. M. bei antstolės Nemiros Šiugždaitės skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Violeta RažinskaitėTeisėjai Regina GaudutienėKęstutis Jucys