Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2189-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-10
Bylos Nr.
1-2189-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23296-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
Y. O.
Advokatai
Edgaras Gaučys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2189-1133/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23296-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.6.6; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,vertėjai Irinai Pikčilingienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič,kaltinamajam Y. O. ir jo gynėjui advokatui Edgarui Gaučiui,asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoja – D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje Y. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainoje, Ukrainos Respublikos pilietis, turintis laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ir Ukrainoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Y. O., 2020 m. birželio 14 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Parko g. 19, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis Y. O. teisme kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. birželio 14 d., apie 19 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su žmona išgėrė degtinės 0.5 litro, o jis dar ir apie 1 litrą alaus. Paminėjo tėvų mirties metines. Žmona nuėjo miegoti, o jis sugalvojo patikrinti savo automobilio „Volkswagen Golf“ sankabą, kadangi nedavė ramybės sankabos garsas. Užvedė automobilį ir pradėjo tikrinti sankabą, vietoje stovėdamas kaire koja minkė sankabą. Iš pradžių spaudė tik sankabą, o vėliau nusprendė sankabą spausti kartu su greičio pedalu. Įjungė atbulinę pavarą, kairė koja nuslydo nuo sankabos ir automobilis staigiai pajudėjo atgal. Už jo automobilio netoliese buvo kitas automobilis, pajuto ir išgirdo smūgį. Pripažįsta, kad jis apgadino už jo stovėjusius automobilius. Važiuoti neketino. Dėl įvykio labai gailisi, nemiega naktimis.

Kaltinamojo Y. O. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas Ž. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje, vyriausiojo patrulio pareigose. Jam bedirbant kartu su vyriausiuoju patruliu L. M., apie 19.40 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Parko g. 19, pranešėjas eidamas pro šalį, pastebėjo, kad automobilis „Volkswagen Golf“, išvažinėdamas iš aikštelės apgadino du automobilius. Apie 19.50 val. jiems atvykus į įvykio vietą, rado nurodytą automobilį „Volkswagen“, stovintį vidiniame daugiabučio namo kieme. Automobilio „Volkswagen“ vairuotojas stovėjo prie Vilniuje, Parko g. 19 esančio namo. Šį asmenį jiems nurodė priėjęs prie jų pranešėjas V. D., kuris patvirtino, kad matė, kaip Y. O. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvyki įvažiuodamas į automobilius. Y. O. pripažino, kad automobilį vairavo. Nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo šneka buvo kiek nerišli ir koordinacija sutrikusi. Pamatavus asmens blaivumą su alkoholio kiekio matuokliu, pirminiai parodymai 19.59 val. buvo 1.86 promilių neblaivumas, o po 15 minučių, 20.15 val., nustatytas 1.87 promilių neblaivumas. Asmuo alkotesterio parodymų neginčijo. Teigė, kad gėrė alkoholio maždaug prieš valandą laiko. Apžiūrint automobilį, jokių alkoholio butelių mašinoje nepastebėjo (b. l. 21).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. birželio 14 d., 19.37 val., gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas eidamas Vilniuje, Parko g. 19, pastebėjo, kad automobilis išvažinėdamas iš aikštelės apgadino automobilius, numeriai ir savininkai nežinomi, išvažiuojantį automobilį sustabdė ir pastebėjo, kad vairuotojas neblaivus, su juo laukia vietoje. Patikrinus informaciją nustatyta, kad nuvykus nurodytu adresu, rastas automobilis „Volkswagen“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas Y. O., stovėjo prie namo, esančio Vilniuje, Parko g. 19. Pranešėjas V. D. patvirtino, kad Y. O. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį įvažiuodamas į kitų asmenų automobilius (b. l. 17).

Iš 2020 m. birželio 14 d. neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad Y. O. atliktas neblaivumo tikrinimas, pirmo tikrinimo metu 2020 m. birželio 14 d., 19 val. 59 min., nustatytas 1,86 promilių girtumas, o antro tikrinimo metu, 20.15 val., nustatytas 1,87 promilių girtumas (b. l. 43 - 49).

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis automobilio „Volkswagen Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra Y. O. (b. l. 39).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė 2002 m. gamybos metų automobilio „Volkswagen Golf“ kaina Lietuvoje su PVM yra 1 540 eurų (b. l. 40).

2020 m. birželio 14 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu „Volkswagen Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), perduotas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b. l. 27-28).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, Y. O. kaltu dėl šios veikos padarymo pripažino visiškai, paaiškindamas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, norėdamas patikrinti automobilio sankabos darbą, užvedė automobilio variklį, spaudė sankabą ir greičio pedalus, buvo įjungęs atbulinę automobilio eigą, nes priekyje buvo bortelis. Taigi, matyti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus ir tai suvokdamas, tikrino galimą sankabos gedimą, valdydamas judantį automobilį, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivus, veikdamas tiesiogine tyčia. Tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme buvo gautas D. M. prašymas perduoti kaltinamąjį Y. O. jos atsakomybei pagal laidavimą.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Y. O. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Jis buvo nubaustas administracine tvarka už įvykio metu kitų automobilių apgadinimą, nuobaudą sumokėjo, su žalą kitų automobilių savininkams išmokėjusia draudimo bendrove susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis, sumokėjo pirmą įmoką. Taigi byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos sąlygos laidavimui taikyti.

Teismo manymu, byloje taip pat yra pagrindas išvadai, kad Y. O., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo elgesį įvertino kritiškai, teigė, jog supranta šios veikos pavojingumą ir galimas pasekmes. Y. O. nuoširdžiai gailisi ir išties dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Kaip minėta, asmuo anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Visa tai leidžia spręsti, jog asmuo nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

Visgi, be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis, jo gynėjas ir D. M. teisme nurodė, kad pagal savo asmenines savybes D. M. gali daryti Y. O. teigiamą įtaką. Ji gyvena kartu su sutuoktiniu Y. O., todėl jam yra vienas artimiausių žmonių, kuris gali kontroliuoti jo elgesį. Tiek D. M., tiek Y. O. savo tarpusavio santykius apibūdino kaip šiltus, glaudžius. D. M. niekada nebuvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn, administracine tvarka bausta du kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimas, tačiau vienas iš jų neatsargus, įvykęs dėl itin slidžios kelio dangos, kurio metu pati labai nukentėjo; antro pasekmės (atsitrenkimas į apšvietimo stulpą) taip pat kilo dėl neatsargumo, buvo konstatuotas pasišalinimas iš įvykio vietos, kurio ji neginčijo, nuobaudas įvykdė. Kitų administracinių pažeidimų laiduotoja nėra padariusi. Ji dirba Viešosios įstaigos (toliau – ir VŠĮ) Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centre, psichikos sveikatos slaugytoja bei Vilniaus lopšelyje – darželyje (duomenys neskelbtini) dietistės pareigose. Charakterizuojama teigiamai, kaip pasižyminti drausmingumu, punktualumu, patikimumu. Kaltinamojo gynėjas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad laiduotoja būdama tik iš dalies darbinga (nuo 2014 m. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), dirba, kas patvirtina, kad laiduotoja yra atsakingas, pareigingas ir tikslo siekiantis žmogus. Apklausta teisiamojo posėdžio metu D. M. patvirtino, kad po padarytos nusikalstamos veikos, šeimoje nekartą kalbama apie susiklosčiusią situaciją bei kokius padarinius galėjo sukelti neapgalvoti kaltinamojo veiksmai. Laiduotoja kritiškai vertina tokį sutuoktinio poelgį, tačiau tiki, jog vykstantis baudžiamasis procesas bus viso gyvenimo pamoka. Laiduotoja visą gyvenimą dirbanti psichologijos srityje, yra atsakinga ir pareiginga bei įsipareigoja savo sutuoktiniui, kaltinamajam Y. O., daryti teigiamą įtaką, bei užtikrina, kad jis ateityje bus sąžiningas, atidus, laikysis visų teisės aktų reikalavimų ir nedarys jokių priešingų teisei veikų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad D. M. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir yra asmuo, turintis kaltinamajam autoritetą, galintis jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgus į išdėstytą, į D. M. ir kaltinamojo gaunamas nedideles pajamas (pateiktais duomenimis, D. M. per mėnesį gauna apie 500 Eur, b. l. 172; Y. O. dirba, gauna mažas pajamas), skiriamas vidutinio termino laidavimas be užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jos taikymas bei konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva.

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, pagal teismų praktiką, taip pat paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019).

Nagrinėjamu atveju, Y. O., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę automobilių stovėjimo aikštelė, esančioje daugiabučio namo kieme. Nusikaltimas yra pavojingas ir kėlė realią grėsmę tiek paties kaltinamojo, tiek kitų asmenų turtui bei sveikatai ir/ar gyvybei. Todėl siekiant bausmės tikslų Y. O. turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad Y. O. anksčiau nėra teistas nei už analogišką, nei už kito pobūdžio nusikalstamą veiką, nėra baustas administracine tvarka, į nustatyto neblaivumo laipsnį, į pirmiau paminėtas Y. O. asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise, minimaliam laikotarpiui - 1 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Kadangi kaltinamasis Y. O. padarė tyčinį nusikaltimą vairuodamas automobilį, turi būti sprendžiamas klausimas dėl automobilio, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, konfiskavimo.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volkswagen Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), savininkas yra Y. O., padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl automobilis gali būti konfiskuojamas. Spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebus skirta bausmė ir neturės teistumo. Taip pat atsižvelgia ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė neblaivūs vairuotojai. Kaip nurodyta pirmiau, Y. O. vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta 1.87 promilės alkoholio, nusikaltimas padarytas daugiabučio namo kieme, taip sukeliant pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ar net gyvybei, dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimo taikymas užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir būtų proporcinga priemonė, siekiant baudžiamojo proceso tikslų ir teisingo asmens nubaudimo.

Teismas nuomone, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, šiuo atveju paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise 1 metų terminui bei transporto priemonės konfiskavimas - yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos pasiekti BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams.

Kaltinamajam Y. O. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus; specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – paliekamas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumetų paėmimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus ir: Ukrainos Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Ukrainos ambasadai; Ukrainos Respublikos pasas, išduotas kaltinamajam ir leidimas gyventi Lietuvoje po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini Y. O..

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į Y. O. priklausantį automobilį „Vokswagen Golf“ paliekamas nepakeistas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, o tuomet panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Y. O., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos D. M. atsakomybėn, nustatant dvejų metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Y. O. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2020 m. birželio 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti Y. O. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į Y. O. priklausantį automobilį „Vokswagen Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki automobilio konfiskavimo įvykdymo, o tuomet panaikinti.

Y. O. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus; kardomąją priemonę - teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumentų (Ukrainos respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini), Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą perduoti Ukrainos ambasadai, Ukrainos Respublikos pasą ir Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje grąžinti Y. O..

Y. O. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė