Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-296-434/2018 pagal pareiškėjų R. M. ir G. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą 2008 m. rugsėjo 6 d. bendru sutarimu, pateikė teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą tenkino, patvirtino pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių bei jų nepilnamečių vaikų interesų ir neprieštarauja viešajai tvarkai, todėl ją patvirtino (CK 3.53 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2018 m. sausio 18 d. sprendimą dalyje dėl prievolės pagal Mokėjimų draudimo susitarimus Nr.1 ir Nr. 2 po santuokos nutraukimo pripažinimo asmenine R. M. prievole, klausimą išspręsti iš esmės – palikti prievoles po santuokos nutraukimo nemodifikuotas, nurodant, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjai pagal Mokėjimų draudimo susitarimus Nr.1 ir Nr. 2 lieka atsakingi solidariai. Prašo prijungti s apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.Apeliantė nurodė, kad gavo pareiškėjų pranešimą apie teikiamą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo Biržų rajono apylinkės teismui, tačiau apie pradėtą bylą informacijos negavo, todėl nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nespėjo pareikšti savo pozicijos dėl nepritarimo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.4, 2.2.5 punktams.Nagrinėjamu atveju UAB „Būsto paskolų draudimas“ nebuvo išreiškęs sutikimo prievolių modifikavimui, todėl teismas neturėjo tvirtinti pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuria vienašališkai buvo modifikuotos pareiškėjų prievolės kreditoriui, nurodant, kad už priimtus įsipareigojimus pagal Mokėjimų draudimo susitarimus Nr.1 ir Nr. 2 atsako asmeniškai R. M., nors pagal prisiimtus įsipareigojimus pagal prievolę atsako abu sutuoktiniai.Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir pateikė naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, patikslintą pagal apeliacinio skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. 2p., 327 str. 1 d. 1p). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantams nebuvo pranešta apie bylą, o pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis patikslinta pagal apelianto reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus priima ir juos vertina (CPK 314 str.). Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių solidariąją atsakomybę pagal prievoles, bei proceso teisės normų, įtvirtinančių pareiškėjų pareigą informuoti kreditorių apie iškeltą bylą tinkamo laikymosi. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.

CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės kreditoriams pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam pakeitimui. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai.Nagrinėjamu atveju pareiškėjai R. M., G. M. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra sudarę Mokėjimų draudimo susitarimus Nr.1 ir Nr. 2, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjų prievolės UAB „Būsto paskolų draudimas“ yra solidarios (susitarimo 6 p.).Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai, nesant UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutikimo dėl prievolės modifikavimo, santuokos nutraukimo padarinių sutartyje, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu byloje, susitarė, kad teisės, pareigos ir atsakomybė pagal vartojimo kredito sutartį perėjo vienam iš sutuoktinių. Nutraukus santuoką, sutuoktinių prievolės pagal susitarimą su UAB „Būsto paskolų draudimas“, lieka solidarios ir atsakomybė pagal šias prievoles negali būti keičiama, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri pažeidžia pareiškėjų kreditorių interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 str.). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (CPK 382 str. 5 p., 539 str. 1 d. 4 p., 3 d. 4 p.). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nei pareiškime dėl santuokos nutraukimo, nei teismo sprendime nekalbama apie šalių kreditorius, bet santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi dėl jų pasisakyta.CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarime byloje Nr. 3K-P-186/2010, plenarinė sesija pažymėjo, kad turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendras dalines prievoles, kreditoriai trauktini dalyvaujančiais asmenimis, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms. Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tokių kreditorių procesinė padėtis gali būti skirtinga, priklausomai nuo nagrinėjamų ginčų ir pareikštų reikalavimų pobūdžio. Jeigu dėl prievolės pobūdžio ir jos padalijimo tarp sutuoktinių ir kreditoriaus yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas teisme, reikalavimas padalyti prievolę turi būti nagrinėjamas tik pagal ginčo teisenos taisykles pareiškus ieškinį kreditoriui kaip atsakovui. Tačiau tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.). Tokiais asmenimis į bylą traukiami ir solidarų reikalavimą į sutuoktinius turintys kreditoriai, išreiškę savo sutikimą dėl prievolių modifikavimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditoriai, nors ir buvo išsiųsta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, jie apie pareiškėjų santuokos nutraukimo bylą nebuvo tinkamai informuoti. Pareiškėjai, pateikdami teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo jame nenurodė kreditorių, neišsiųstos jiems pareiškimo kopijos, jie liko neinformuoti apie bylos iškėlimą. Pareiškėjams tinkamai neinformavus apie bylą, apeliantas ir kiti kreditoriai neturėjo realios galimybės pasinaudoti teise įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 str. 1 d.), taip pat pasisakyti dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų atitikimo jų interesams. Kas lėmė santuokos pasekmių sutarties, kuri neatitinka CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygų, bei pažeidžia kreditoriaus interesus, patvirtinimą. Pažymėtina, kad teismas, matydamas, kad pareiškėjai prašė modifikuoti prievoles, sprendimas gali turėti įtakos kreditorių interesams, turėjo juos įtraukti dalyvauti suinteresuotais asmenimis, tačiau pažeidė įstatymo reikalavimus, tinkamai neinformavo kreditorių apie iškeltą bylą. Pirmosios instancijos teismui modifikuojant solidariąsias prievoles nepranešus kreditoriui, yra pagrindas pripažinti, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – kreditoriaus teisių ir pareigų (CPK 266 str. CPK 329 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p.), dėl ko konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimas.Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, neanalizavo ir neįsitikino ne tik dėl apelianto, bet ir dėl kitų kreditorių prievolių pobūdžio (išskyrus BnP finance, kuris pateikė atsiliepimą). Pareiškėjų pateiktos santuokos metu sudarytų kredito sutarčių kopijos yra neįskaitomos, taigi, nors pareiškėjai ir pateikė tik rašytinius įrodymus apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, bet pareiškime nenurodė, kaip jie įsipareigoję atsakyti, teismas negalėjo tinkamai jų išanalizuoti ir kvalifikuoti prievolių pobūdžio. Tik pareiškėjai susitarė pripažinti asmeninėmis prievolėmis santuokoje įgytas prievoles, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad kitų ir kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Nustačius, kad teismas sprendime pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių, konstatuojamas 329 str. 2 d. 2 p. įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., 326 str. 1 d. 4 p.).Teismas, vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismas 2018 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.