- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- e2-24825-808/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18891-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės V. P. 855,77 Eur negrąžinto kredito dalį, 1006,71 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. birželio 21 d.), 53,83 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki visiško kredito gražinimo dienos, 77,02 Eur delspinigių, 44,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 EUR mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 198,00 EUR už advokato teisinis paslaugas rengiant procesinius dokumentus.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis) Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Nordecum“ ir atsakovė V. P. 2016 m. rugsėjo 26 d., naudodami nuotolinio ryšio priemones, sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP356013, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 900,00 Eur kreditą 24 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje numatyta tvarka ir terminais bei mokėti 53,83 proc. metines palūkanas. Atsakovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atliko dalinius mokėjimus, paskutinis mokėjimas atliktas 2017 m. sausio 8 d. Atsakovė pradelsė mokėti mokėjimus pagal sutartį, pradinis kreditorius UAB ,,Nordecum“ 2017 m. vasario 9 d. rašytiniu pranešimu pareikalavo atsakovę sumokėti susidariusią skolą. Atsakovei skolos nesumokėjus per kreditoriaus nustatytą terminą, pradinis kreditorius UAB ,,Nordecum“ 2017 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė 2016 m. rugsėjo 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP356013 su atsakove V. P.. Sutarties nutraukimas atitinka sutarties 5.4 punktą, 8.6 punktą ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnyje nustatytas sąlygas. Atsakovė liko skolinga pradiniui kreditoriui 855,77 Eur negrąžinto kredito dalies.
Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 1 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Nordecum“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“, pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovės skolą pagal sutartį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2017 m. birželio 13 d. pranešimu. Be to, išsiuntus ir įteikus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).
Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. CK 6.881 str. 1 d. numatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsakovė sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytą 900,00 Eur kredito sumą ir 588,00 Eur palūkanas (vartojimo kredito palūkanų norma 53,83 proc., bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 70,55 proc.). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kadangi atsakovė nemokėjo eilinių įmokų, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteisiama 855,77 Eur negrąžintas kreditas.
Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.5. p. numatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kliento prievolės mokėti kreditoriui pagal sutartį mokėtinas sumas. Palūkanos, nurodytos specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo. Atsakovė įsipareigojo mokėti 53,83 proc. metines palūkanas, tokiu atveju šio kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (toliau - BVKKMN) – 70,55 proc., palūkanų norma neviršija sutarties sudarymo metu galiojusioje Vartojimo kredito įstatymo redakcijoje numatytos maksimalios BVKKMN ribos. Palūkanos skaičiuojamos nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką. Nuo sutarties nutraukimo dienos (2017-04-15) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019-06-21) kreditu buvo naudojamasi 26 mėnesius ir 6 dienas. Nesumokėtos palūkanos už šį laikotarį sudaro 1006,71 Eur (855,77 Eur x 4,49 : 100 x 26,20 mėn). Kadangi palūkanos skaičiuojamos iki visiško kredito gražinimo, atsakovė privalo sumokėti 53,83 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos (855,77 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. (kita diena, po ieškinio teismui parengimo dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės priteisiamos 1006,71 Eur sutartinės palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. birželio 21 d.) ir 53,83 procentų dydžio metinės palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos 855,77 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki visiško kredito gražinimo dienos.
Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 77,02 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 5.4, 8.3 punktais, atsakovė įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 15 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki bylos iškėlimo teisme dienos, tačiau ne daugiau kaip už 180 d. laikotarpio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 77,02 Eur delspinigių tenkinamas (855,77 Eur x 0,05 : 100 x 180 d.).
Ieškinį patenkinus visiškai, CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 44,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą, 198,00 Eur už advokato teisinis paslaugas rengiant procesinius dokumentus, iš viso 242,84 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės (3,72 Eur) negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl vadovaujantis CPK 92, 96 straipsniais valstybės naudai iš atsakovės priteistini 3,72 Eur pašto išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, į.k. 300115639, naudai 855,77 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 77 ct) negrąžinto kredito dalį, 1006,71 Eur (vieną tūkstantį šešis eurus 71 ct) palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos (2017 m. balandžio 15 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. birželio 21 d.), 77,02 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 02 ct) delspinigių, 53,83 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negražinto kredito sumos (855,77 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki visiško kredito gražinimo dienos, bei 242,84 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,72 Eur (trys eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.