- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2-3417-377/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01192-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. P., T. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
- Atsakovas
- O. L.
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo T. T. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Armonaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių T. L., atstovaujamos įstatyminės atstovės ir ieškovės A. P. (toliau – ieškovės), ieškinį atsakovui O. L. (toliau – atsakovas), institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo T. T. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau T. T. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius), dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters T. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; nustatyti nepilnametės dukters T. L. ir O. L. bendravimo tvarką bendru susitarimu; priteisti iš atsakovo O. L. materialinį išlaikymą T. L., gimusios 2020 m. liepos 21 d., poreikiams tenkinti po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės. Lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti vaiko mamą A. P.. Priteistos lėšos indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters T. L.. Gimus dukrai gyveno kartu, tačiau santuokos įregistravę nebuvo. Atsakovas dukrą pripažino, ją padėjo auginti. Tačiau nuo 2021 m. birželio mėnesio kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Atsakovas išsikraustė iš jos namų, per tris paskutinius mėn. lėšų dukros išlaikymui neteikė, liepos mėnesį davė 1000 Eur ir daugiau jokių lėšų neskyrė. Taikiai susitarti dėl dukros išlaikymo nepavyko. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra. Mano, kad atsakovas su dukra bendraus šalių susitarimu, jeigu tai neprieštaraus dukters interesams. Šiuo metu ji viena rūpinasi dukros išlaikymu, jos auklėjimu, ugdymu, jos poreikių tenkinimu. A. O. L yra sveikas ir darbingas vyras, Lietuvoje nedirba, dar birželio mėnesį dirbo Švedijoje, žino, jog jo gaunamos pajamos sudarė 1200 Eur. Šiuo metu jo pajamų dydžio, turtinės padėties nežino, žino, jog dirba Japonijoje, jo darbo pobūdis susijęs su elektra. Ji šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, pragyvena iš gaunamos išmokos už vaiką, padeda jos tėvai. Dukros būtiniems poreikiams, jos normaliam vystymuisi, t. y. maistui, aprangai, higienai, žaislams, medicininėms išlaidoms, būstui, kurui apmokėti ir panašiai, per mėnesį išlaidžia ne mažiau kaip 500 eurų. Dukra gimė neišnešiota, turi sveikatos problemų, todėl tenka kas 3-4 mėn. ją vežioti pas gydytojus į Klaipėdą, Kauną, kelionei išleidžia apie 50 Eur. Vaikui maistui išleidžia apie 200 Eur, perka mišinėlius; vaiko higienai išleidžia apie 100 Eur, rūbams skiria 100 Eur. Ji jokio turto neturi, prieš nėštumą ir gimdymą nedirbo, todėl išmokų negauna, padeda tėvai. Nuo kitų metų liepos mėn. dukra pradės lankyti darželį, ji pati ieškosis darbo. Gauna 70 Eur išmoką už vaiką.
Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog palaiko savo pateiktą Išvadą. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimų nekyla. Mama rūpinasi vaiku. Gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama. Dėl bendravimo tvarkos tarp šalių nesutarimų nekyla, atsakovas telefoninio pokalbio metu paaiškino, jog dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta nereguliariai, todėl detali bendravimo tvarka būtų sunkiai įgyvendinama. Dėl išlaikymo priteisimo dydžio šalių siūloma suma atitiktų mažametės T. L. interesus, ji patenkintų būtiniausius vaiko poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. T. T. apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos Išvados matyti, jog atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dukros išlaikymui mokėti po 200 Eur per mėnesį. Ginčo dėl bendravimo tvarkos bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad šalys yra T. L., gimusios(duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas nuo 2021 m. birželio mėnesio gyvena skyrium.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su ieškove jos motinos A. P. namuose. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukros buitiniais poreikiais, jos lavinimu. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko T. T. apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei jų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnametės T. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
Ieškovės teigimu, ji niekada netrukdė ir ateityje netrukdys atsakovui matytis su dukra, todėl nėra tikslinga šiuo metu nustatyti konkrečią bendravimo tvarką.
Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos Išvados matyti, jog O. L. 2021 m. rugsėjo 27 d. pokalbio metu skyriaus specialistei paaiškino, kad sutinka su ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kadangi nesutarimų dėl bendravimo su vaiku nėra buvę ir mano, jog ateityje jų neturėtų kilti. Atsakovas taip pat paaiškino, kad dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta nereguliariai, detali jo ir dukters bendravimo tvarka būtų sunkiai įgyvendinama, todėl nėra tikslingą ją nustatyti.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku nėra. Tai patvirtino T. T. apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė teismo posėdžio metu.
Atsižvelgiant į ieškovės A. P. bei atsakovo O. L. nuomones, į tai, kad nėra duomenų, jog tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl tėvo bendravimo su dukterimi, teismas nustato, jog šalys geranoriškai bendrauja su dukra T. L. bendru tarpusavio sutarimu ir detali bendravimo tvarka šiuo metu nenustatoma. Nurodytina, jog tuo atveju, jei ateityje kiltų nesutarimų dėl O. L. bendravimo su dukterimi, bet kuris iš nepilnamečio vaiko tėvų turėtų teisę kreiptis į teismą dėl detalesnės bendravimo tvarkos nustatymo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Nustatyta, kad šalių dukra gyvena su ieškove, kuri viena prižiūri dukrą ir ja rūpinasi. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuo birželio mėnesio kartu su šeima nebegyvena, dukros nelanko, jos materialiai auginti nepadeda. Paskutinį kartą atsakovas liepos mėnesį dukros išlaikymui skyrė 1000 Eur, daugiau jokių lėšų paskutiniu metu nėra gavusi.
Ieškovė prašo išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 250 Eur nuo 2021 m. spalio 1 d. Ieškovė dukrą išlaiko iš gaunamos 70 Eur išmokos vaikui, artimųjų (jos tėvų) teikiamos paramos.
Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad šalių dukra T, gimusi (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra mažametė, pusantrų metų, darželio nelanko, tačiau kaip nurodė ieškovė, gimusi neišnešiota, todėl turi sveikatos problemų (duomenų iš sveikatos įstaigos nėra pateikta). Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, jos pateikto paskaičiavimo nustatyta, kad dukros būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga skirti 500 Eur kas mėnesį, tai yra 200 Eur skiria maistui, 100 Eur aprangai, 100 Eur sveikatos priežiūrai, vaistams, 50 Eur skiria kelionės išlaidoms (vykimas pas gydytojus į Kauną, Vilnių), 50 Eur buities išlaidoms (ir kitos išlaidoms). Ieškovė šiuo metu nedirba, gyvena su tėvais. Nuo 2022 m. liepos mėnesio planuoja dukrą vesti į darželį, o pati pradėti dirbti. Ieškovė Lietuvoje neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovė nėra sudariusi santuokos su kitu asmeniu, kitų išlaikytinių neturi.
Atsakovas neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad Lietuvoje registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto jis neturi. Atsakovas nuo 2021 m. sausio mėn. Lietuvoje nedirba. Ieškovės teigimu, atsakovas Tauragėje nuomojasi butą, dar birželio mėnesį dirbo Švedijoje, jo gaunamos darbo pajamos sudarė 1200 Eur, šiuo metu, pasak ieškovės, dirba Japonijoje. Atsakovas yra jauno amžiaus, byloje nenustatyta, kad jis būtų nedarbingas ar turėtų kitų išlaikytinių.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turi remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).
Atsižvelgiant į T. L. amžių, į aplinkybę, kad ji šiuo metu yra mažametė, turinti sveikatos problemų, teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės.
Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių dukros būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 500 eurų suma per mėnesį. Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti dukrai išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nėra pagrindas iš jo nepriteisti išlaikymo arba priteisti mažesnę dalį. Pažymėtina, kad dukra nuolatos gyvena tik su mama. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, o šiuo atveju ieškovei, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Nustatyta, kad valstybė kiekvieną mėnesį ieškovei moka 70 Eur išmoką vaikui. Atsižvelgiant į tai, nustatyta T. L. reikalingo išlaikymo suma mažintina iki 460 Eur (460 Eur : 2 = 230 Eur). Dukros išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis. Iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina po 230 eurų per mėnesį. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas. Kartu teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo 2021 m. spalio 1 d. iki jos pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). T. L. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už neturtinį reikalavimą, taikant indeksavimą priteistinas 85 Eur žyminis mokestis (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą) ; už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį – 230 Eur (230 Eur × 12 mėnesių = 2760 Eur × 3 % = 82,80 Eur × 75 % = 62 Eur ). Viso – 147 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 3,32 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 150,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
N. T. L, gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai T. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšas pervedant iki einamo mėnesio 20 d. į A. P. vardu Swedbank, AB esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Priteistų lėšų vaikui tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendraus su dukra T. L., gimusia (duomenys neskelbtini), bendru su A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutarimu, atsižvelgiant į dukros interesus.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 150,32 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą– 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant T. T. apylinkės T. T. rūmus.