- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- 1-99-167/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49085-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Kaltinamasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Advokatai
- Jonas Špelveris
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Ingai Adomėlytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2016 m. spalio 15 d., apie 23 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventiniu A. D. metu tyčia peiliu dūrė savo sugyventiniui A. D. vieną kartą į kairį šoną, tuo padarydama nukentėjusiajam A. D. durtinę-pjautinę kiauryminę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą su kairiojo plaučio sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji D. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. A. D. buvo pas V. G.. Nežino, ar jis ten vartojo alkoholį. Ji tuo metu buvo pas draugę, kuri buvo grįžusi į Lietuvą iš Anglijos. Su drauge truputį pasisėdėjo, išgėrė šampano. Įvykio vakarą su drauge praleido apie 2 valandas, išgėrė vieną butelį šampano. Jautėsi gerai, tačiau ji turi problemų su nervais. Vartoja raminamuosius vaistus, juos taip pat vartojo ir įvykio dieną. Kai grįžo į namus, A. D. miegojo. Vėliau jis atsikėlė ir puolė prie šaldytuvo ieškoti sidro. A. D. buvo labai stipriai girtas. Ji pyko dėl to ir sakė jam, kad, jeigu jis nori kartu gyventi, turi atsisakyti alkoholio. Kartu su A. D. ji išgerdavo kartu tik esant progai. A. D. namuose dar norėjo išgerti sidro, o ji jam pasakė, kad alkoholio jis nebegaus. Galėjo būti, kad A. D. paėmus sidrą norėjo jį iš jo atimti ir išpilti į kriauklę. Alkoholį nuo A. D. yra slėpusi, taip pat yra ir išpylusi į kriauklę. A. D. išgerdavo dažnai, dažniausiai gerdavo sidrą. Nenorėjo, kad jis toliau gertų, ir įvyko konfliktas. Ji buvo sutrikusi, pikta, turi problemų su nervais, todėl gal jam ir įdūrė. Niekada anksčiau nebuvo prieš jį pakėlusi rankos, tarp jų konfliktai vykdavo tik dėl A. D. girtavimo. Po įvykio A. D. niekuo nesiskundė, jis parūkė, atsigulė į lovą ir užmigo. Tą vakarą, kai įvyko įvykis, ji peiliu pjaustė dešrą. Konfliktas tarp jų įvyko virtuvėje. Virtuvės kampe stovėjo šaldytuvas, kuriame buvo sidras. Negali prisiminti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, kai ji jam įdūrė, jis tikriausiai stovėjo. Durdama nenorėjo jo sužaloti, nesuvokė, kad jis gali stipriai nukentėti. Nepagalvojo, kad duriant peiliu gali būti pažeisti nukentėjusiojo gyvybiškai svarbūs organai. Įvykio metu A. D. buvo apsirengęs megztinį, o po juo buvo marškinėliai. Iš jai pateiktų atpažinti daiktų atpažino vieną peilį, nes jis buvo iš jos namų. Ryte po įvykio atsikėlęs A. D. iš karto norėjo vėl išgerti sidro. Ji pasakė, kad jam negalima gerti sidro, pasiūlė A. D. vykti pas gydytojus, bet jis atsisakė, pasakė, kad jam viskas gerai. Pamačiusi kraują ji pasakė, kad A. D. reikia persirengti. Ji A. D. pakeitė marškinius, bet žaizdų netvarstė, nes nebuvo panašu, kad jas reikia tvarstyti. Paklausė, ar jam viskas gerai, ir A. D. pasakė, kad viskas gerai. Antrą dieną ji buvo išėjusi su reikalais, o, kai parėjo, pasakė A. D., kad jis prastai atrodo. Pas juos atėjo V. G., jos draugė, kuri norėjo pasiskolinti pinigų, G. A.. Visi kartu sėdėjo virtuvėje ir gėrė brendį. Gali būti, kad į butą atėjusiems svečiams pasakė, kad įdūrė A. D.. Neleido jiems duoti A. D. alkoholio. A. D. gulėjo lovoje. Jai nepatiko, kaip A. D. kvėpuoja, jis duso, todėl prašė G. A., kad šis iškviestų greitąją pagalbą, nes bijojo susijaudinti kalbant su medikais. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, A. D. atsisakė su jais vykti, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jai nurodė kartu nevažiuoti, todėl ji A. D. ir nelydėjo, o vėliau atvyko policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Jie su A. D. kartu gyveno apie 4 metus. Prisipažįsta savo kaltę, pripažįsta, kad dūrė nukentėjusiajam, ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Ji A. D. lankė ligoninėje, nešė jam maistą. Ji A. D. atsiprašė. Yra kalbėję apie tolesnius jų santykius, apie tų santykių įteisinimą. Nežino, ar būdama blaivi būtų taip pasielgusi, tikriausiai nebūtų. Kai A. D. grįžo namo, prieš konfliktą. jis niekuo nesiskundė. Jos nuomone, A. D. namo grįžo sveikas. Tikriausiai buvo dvi žaizdos, nes buvo du smūgiai. Parodymų patikrinimo vietoje ji buvo išsigandusi. Gal sakė neteisybę ar neteisingai kažką rodė, nes rodė taip, kaip galvojo, kad yra geriausia.
Parodymų patikinimo vietoje metu kaltinamoji D. V. 2016-10-19 parodė aplinkybes, kaip 2016-10-15 peiliu sužalojo A. D. (b. l. 169–170).
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu D. V. 2016-11-17 parodė, kad peilis Nr. 1 yra paimtas iš buto, kad juo dažnai naudojasi. Ar būtent tuo peiliu ji dūrė A. D., nurodyti negali, tačiau galėjo būti, nes šį peilį buityje naudoja dažniausiai, dažniau nei kitus peilius (b. l. 176–180).
Nukentėjusysis A. D. parodė, kad jis kaltinamąją D. V. pažįsta maždaug 4 metus. Maistą pirkdavo abu, tačiau komunalinius patarnavimus apmokėdavo jis. Prieš įvykį gyveno kartu su D. V.. Apie bylos aplinkybes žino tik iš aplinkinių kalbų. 2016 m. spalio 15 d. buvo stipriai išgėręs, nes turėjo asmeninių problemų. Vakare eidamas namo gatvėje susidūrė su 3 vaikinais. Vienas iš vaikinų prašė jo cigaretės, tačiau jis jam nedavė. Jį pastūmė ir jie išsiskirstė. Jis nepajuto jokio skausmo, nukritęs taip pat nebuvo. Kadangi viskas vyko netoli jo namo laiptinės, jis parėjo namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, jam grįžus namuose nieko nebuvo ir jis nuėjo miegoti. Jam pabudus ryte namuose taip pat nieko nebuvo, nes neprisimena, jog būtų su kuo nors bendravęs. Atsikėlęs iš lovos jis tik norėjo nueiti į tualetą ir rasti ką nors atsigerti. Lovoje kraujo dėmių nematė. Jautėsi blogai, nes jį troškino, pykino. Šaldytuve rado sidro, atsigėrė jo ir vėl nuėjo miegoti. Grįžęs į lovą tikriausiai vėl užmigo. Nuo šio momento daugiau nieko neprisimena. Tik pamena, kai tėtis J. D. atvažiavo į ligoninę (duomenys neskelbtini) ir pasakė jam, kad jis ligoninėje guli jau daugiau negu 2 mėnesius. Kad buvo sužalotas, sužinojo tik po trijų mėnesių būdamas ligoninėje. Neprisimena, kaip greitosios pagalbos automobilyje kalbėjo su policijos pareigūnu. Jo nuomone, D. V. negalėjo jo sužaloti. Tarp jų yra buvę žodinių konfliktų, bet jie nenaudojo fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. Pretenzijų D. V. neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Šiuo metu su D. V. kartu negyvena. Planuoja ateityje savo draugystę su D. V. įteisinti.
Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Telšių AVPK Akmenės RPK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Darbo metu gavo iškvietimą, kad greitajai medicinos pagalbai reikalinga pagalba, nes ligonis atsisako vykti į ligoninę, todėl reikia padėti jį išgabenti. Nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), ir pamatė lovoje gulintį vyriškį. Tai galėjo būti 2016 m. spalio 17-osios vidurdienis. Be nukentėjusiojo namuose dar buvo kaltinamoji D. V.. Jie įkalbinėjo nukentėjusįjį A. D. vykti kartu su greitosios pagalbos medikais, klausė, kas nutiko. Vyriškis sakė, kad jam pagalbos nereikia, tačiau buvo akivaizdu, kad jo būklė itin sunki. Greitosios pagalbos medikai negalėjo suteikti būtinosios pagalbos įvykio vietoje, nes buvo matyti, jog asmeniui reikalinga detalesnė apžiūra dėl žaizdos. Asmuo sunkiai kvėpavo, išoriškai atrodė prastai. Ligoniai turi teisę atsisakyti vykti į gydymo įstaigą, tačiau nukentėjusįjį, nepaisant jo valios, nešė neštuvais į greitosios pagalbos automobilį. Paklausus A. D., kas jam nutiko, D. V. iš virtuvės pasakė: „A., juk žinai, kad tave užpuolė gatvėje“. Jam pasirodė, kad D. V. bando įtikinti A. D. apie tai, kad jį neva užpuolė gatvėje, nors pats nukentėjusysis nesakė, kas jam nutiko. Jis sureagavo į D. V. pasakymą ir pradėjo teigti, jog jį gatvėje užpuolė kažkokie jaunuoliai. Nunešus nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį, jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Vėliau A. D. reikėjo lydėti į (duomenys neskelbtini). Jo ir A. D. pokalbis įvyko greitosios pagalbos automobilyje. A. D. jam papasakojo, kad sugyventinė D. V. jo namuose dėl neaiškių priežasčių jam peiliu dūrė į nugarą. Bendraudamas su A. D. tikėjo tuo, ką jis sako, nes jis buvo sąmoningas, suvokė, ką kalba, o jo būklė buvo sunki tuo, kad jam buvo sunku kvėpuoti. Jam nepavyko realiu laiku užprotokoluoti apklausos, nes nukentėjusysis tuo metu buvo vežamas į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl grįžęs į policijos komisariatą surašė tarnybinį pranešimą, kuriame detaliai nurodė viską, ką sakė A. D.. A. D. ir D. V. buvo žinomi kaip girtaujantys asmenys. Atvykus į butą D. V. buvo neblaivi, o ar A. D. buvo neblaivus, buvo sunku pasakyti, nes jo būklė buvo itin prasta. Neprisimena, ar ant A. D. veido buvo kraujo ar kitų sumušimų žymių. Pakėlus nukentėjusįjį nuo sofos, ant kurios jis gulėjo, matėsi kruvina patalynė. Nežino šių asmenų tarpusavio santykių, tačiau jie nurodė, kad yra sugyventiniai, todėl taip viskas ir buvo užrašyta. Bute, be nukentėjusiojo ir kaltinamosios, dar buvo G. A. ir G. K.. Atvykus į butą jam susidarė nuomonė, kad tai yra buitinis sužalojimas. Kad kaltinamoji yra neblaivi, suprato iš jos elgesio, kalbos, veido, kvapo, sklindančio iš burnos. Tiksliai neprisimena, kiek smūgių peiliu jam nurodė nukentėjusysis jį vežant į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jo tarnybiniame pranešime viskas nurodyta tiksliai, nes tuo metu visas šias aplinkybes prisiminė geriau.
Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Telšių AVPK Akmenės RPK Operatyvinės grupės tyrėja. Buvo gautas pranešimas, kad vyriškis atsisako vykti į ligoninę. Į iškvietimą nuvyko D. G. ir L. Š.. Nuvykęs ekipažas pranešė, kad įvykio vietoje yra sužalotas asmuo, todėl reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Jai taip pat pranešė, kad reikia sulaikyti D. V.. Siekiant sulaikyti įtariamąją, adresu: (duomenys neskelbtini), nuvyko su L. Š. ir V. P.. Joms nuvykus į vietą viena neblaivi moteris gulėjo lovoje, bute buvo dar du vyriškiai. Visi nepageidaujami asmenys buvo paprašyti palikti butą. Neprisimena, ar sulaikoma įtariamoji D. V. buvo blaivi. Apžiūrėjus įvykio vietą ir sulaikius įtariamąją D. V., ji užrakino buto duris ir išvyko į komisariatą. D. V. daugiau bendravo su kita tyrėja, nes ji sėdėjo prie kompiuterio ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Bute ant patalynės matė kraujo, tačiau laiptinėje jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo. Bute buvo fotografuojama. Neprisimena, ar iš įvykio vietos buvo paimti kokie nors daiktai, tačiau visos šios aplinkybės turi būti nurodytos protokole. Į įvykio vietą vyko tą dieną, kai nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, tačiau suprato, jog sužalojimai A. D. buvo padaryti prieš 2 dienas ir tai sužinojo iš tyrėjo D. G..
Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusįjį pažįsta, nes jie yra jo draugai, piktuoju su jais nėra. Įvykio aplinkybes prisimena sunkiai. V. G. 2016-11-17 apklausos protokole bei 2017-03-17 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi), kad jis patvirtina savo pirminius parodymus, kad 2016 m. spalio mėnesio viduryje, tikslesnės datos nepamena, pavakary, pas jį į namus atėjo A. D.. Norėjo pasiskolinti mobiliojo ryšio įkroviklį. A. D. atsinešė alaus, kurį kartu išgėrė. Tuo metu A. D. nebuvo sužalotas. Po kurio laiko A. D. išėjo namo. Kitą dieną, buvo sekmadienis, jis apie 19–20 val. nuėjo pas A. D. į namus. Namuose buvo ir A. D. sugyventinė D. V.. Namuose buvo dar keli asmenys, kas jie tokie – nežino. Jie visi virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Kalbantis D. V.pasakė, kad vakarykščiai įdūrė peiliu A. D., kad tarp jų buvo įvykęs konfliktas, ji supykusi ir dėl to dūrusi A. D.. D. V. paminėjo, kad konfliktas su A. D. įvykęs todėl, kad jis į namus grįžo girtas. D. V. jam minėjo, kad A. D.įdūrė kartą į šoną, į kurį konkrečiai, neminėjo. Jis matė, kad A. D. sunkiai kvėpuoja, kad jam reikalinga kviesti greitąją med. pagalbą, tačiau A. D. pasakė, kad jam nieko rimto nėra, praeis savaime. V. G. apie sužalojimą klausęs A. D., tačiau jis jam neatsakęs, kas jam įdūrė, tik sakęs, kad jam viskas yra gerai (b. l. 97–98, 101–102).
Liudytojas V. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat parodė, kad D. V. ir A. D. yra sugyventiniai, nes jie tai sakė patys. Pas juos lankėsi dažnai, nes jie buvo jo draugai. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, jis buvo sąmoningas. Mano, kad D. V. nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, o jie visi virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Neprisimena, kokie asmenys tą kartą buvo virtuvėje. Į butą buvo atėjęs kitą dieną po to, kai A. D. iš jo pasiskolino telefono įkroviklį.
Liudytojas J. D. parodė, kad A. D. yra jo sūnus. Su sūnumi gyveno atskirai. Apie įvykį 2016 m. spalio 17 d. sužinojo iš spaudos ir nuvyko į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. D. komos būsenos išbuvo apie du su puse mėnesio. Kai sūnus pabudo iš komos, jis sakė, kad apie įvykį jis nieko neprisimena. Sūnus (duomenys neskelbtini) gyveno su drauge D. V.. A. D. ir D. V. nėra susituokę. Kai sūnus A. D. gulėjo (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje, kaltinamoji D. V. jį lankė, nešė jam maistą.
Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi), ir 2017-02-14 liudytojos G. K.apklausos protokole bei 2017-03-17 liudytojos G. K.apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu užfiksuota, kad tą dieną, kai A. D. išvežė į ligoninę, jai buvo bloga „dūšia“ ir ji sugalvojo paskambinti D. V. ir paprašyti 1 euro. D. V. ją pakvietė ateiti. Kai nuėjo pas D. V., bute buvo pilna vyrų, o D. V. vyras gulėjo sofoje-lovoje. D. V. buvo išgėrusi. D. V. jai pasakė, kad pripjovė savo vyrą A. D.. Ji klausė D. V., kaip pripjovė Arūną, tačiau D. V. jai atsakė, kad geriau neklaustų (b. l. 109–112, 115–116).
Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK vyresniojo tyrėjo D. G. tarnybiniame pranešime Nr. 0116000586699 nurodyta, kad 2016-10-17 jam lydint A. D. greitosios medicinos pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę, A. D. jam pasakė, kad 2016-10-15 namuose jį, būdama neblaivi, peiliu sužalojo jo sugyventinė D. V. (b. l. 10).
Apžiūros protokole 2016-10-17, papildomos apžiūros protokole 2016-10-18 užfiksuota, kad bute (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), yra du kambariai ir virtuvė. Virtuvėje, prie vakarinės sienos, stovi kampinė sofa. Sofos gobeleno viršutinėje dalyje, kampe, aptiktas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas, kurio ilgis 14 mm. Apatinėje sofos dalyje silpnai matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Virtuvės šiauriniame kampe esančioje spintelėje įmontuota plautuvė. Plautuvėje sudėti indai bei trys peiliai. Kambaryje, prie rytinės sienos stovi sofa-lova. Ant jos yra dvi pagalvės ir viena antklodė. Ant sofos-lovos esančios vienos pagalvės matosi rudos spalvos, galbūt kraujo, dėmės. Apžiūrint antklodę, jos gale matosi rudai raudonos spalvos, galbūt kraujo, dėmė. Ant juodos spalvos kėdės, kuri stovi šiaurinėje kambario pusėje, šalia stalo su kompiuteriu, rastas juodos spalvos vyriškas megztinis, kurio nugaros pusėje, kairiame šone rastas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Pažeidimo ilgis 18 mm. Prie šio pažeidimo matosi rudai raudonos spalvos, galbūt kraujo, dėmės. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: 3 peiliai, pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas, megztinis, užtiesalas (b. l. 12–19, 20–34 ).
Daiktų apžiūros protokole 2016-11-07 užfiksuota papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtų trijų peilių ir megztinio apžiūra. Nurodyta, kad paimto megztinio nugarinėje dalyje, kairėje pusėje yra 1,8 cm. dydžio skylė, aplink ją – rudos spalvos dėmės (b. l. 37–40).
Specialisto išvadoje Nr. 11-242 (17), 11-255 (17), 11-357 (17) nurodyta, kad tirti pateiktame megztinyje yra vienas durtinis-pjautinis pažeidimas. Tirti pateikti peiliai yra fabrikinės gamybos virtuviniai peiliai, priskiriami prie plačios ūkinės-buitinės paskirties įrankių, kurie nėra nešaunamieji ginklai. Požymių, individualizuojančių tirti pateiktų peilių geležtes, nėra, todėl nustatyti, ar tirti pateikto megztinio durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas vienu iš tirti pateiktų peilių, negalima (b. l. 45–49).
Specialisto išvadoje Nr. G 1693 /2016 ( 04) nurodyta, kad: 2016-10-17 atvykęs į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę pacientas skundėsi, kad šeiminio konflikto metu žmona dūrė peiliu į nugarą. Specialisto išvadoje duotos išvados, kad A. D. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu. Sužalojimai padaryti 1 trauminio poveikio metu paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-10-17. A. D. nustatyti kūno sužalojimų visuma dėl kiauryminės krūtinės ląstos sužalojimo kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53–54).
Specialisto išvadoje Nr. pG 651/2015 ( 04) nurodyta, kad A. D. nustatyti kūno sužalojimai neprieštarauja durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu padarymo galimybei tiek nukentėjusiajam būnant vertikalioje, tiek ir gulimoje ant dešinio šono padėtyje minėtą sritį paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. A. D. nustatytos durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu kanalas patenka į krūtinplėvės ertmę. Priežastinio ryšio tarp durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu ir ūmaus pankreatito nėra (b. l. 59–60).
Ekspertas T. Š. parodė, kad specialisto išvadoje Nr. G 1693/2016 (04) nurodyta, kad A. D. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu. Kadangi sužalojimas yra kairėje pusėje, su asmenį sužalojusiu įrankiu kontaktas turėjo įvykti kairėje pusėje. Nėra galimybės tiksliau pasisakyti, kurioje pusėje nukentėjusiojo atžvilgiu stovėjo užpuolikas. Kadangi sužalojimas yra kiauryminis ir dar su plaučio sužalojimu, jis kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam buvo suteikta galimybė apžiūrėti sužeistąjį gydymo įstaigoje. Pacientas apžiūros metu dėl sunkios sveikatos būklės nejudintas. A. D. buvo apžiūrėtas tiek, kiek tai buvo galima padaryti nejudinant paciento, o tolesnis tyrimas buvo atliekamas remiantis medicininias dokumentais. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad A. D. nustatyta diagnozė – sužalotas kairysis plautis, durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda ties priekine pažastine linija, 7-ajame tarpšonkaulyje kairio plaučio durtinis sužalojimas, o rašto pabaigoje nurodyta, kad žaizda yra tik viena. Durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu padaryta vieno trauminio poveikio metu. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad asmuo į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko su siuntimu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės. Atvykęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę A. D. skundėsi dusuliu, bendru silpnumu, nežino, kas įdūrė peiliu į kairę krūtinės ląstos pusę. Nurodyta, kad objektyviai asmuo sąmoningas, orientuotas, o tai reiškia, kad medicininės apžiūros metu asmuo buvo sąmoningas. Jo apžiūros metu pacientas gulėjo ant nugaros, buvo intubuotas ir prijungtas prie gyvybinių funkcijų palaikymo aparatų, o tai reiškia, kad bendrauti su juo jis negalėjo. Negali konkretizuoti, kiek laiko prieš kreipiantis į ligoninę buvo padarytas sužalojimas. Asmens apžiūra buvo vykdoma po maždaug 2 mėnesių, todėl sužalojimai buvo sugiję tiek, kad tikslesnio jų padarymo laiko nusakyti nebuvo galimybės. Iš medicininių dokumentų negali tiksliai pasisakyti, kokiu konkrečiai duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu buvo padarytas sužalojimas. Peilis priskiriamas prie duriančių-pjaunančių savybių turinčių daiktų. Kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą visa bylos medžiaga jam nebuvo pateikta. Duriančių-pjaunančių savybių turi ne tik peilis, pasisakyti apie sužalojimo įrankį negali, nes peiliai jam nebuvo pateikti. Net ir turint peilius, kurie yra šioje byloje, negalima patikslinti, kuriuo įrankiu buvo padarytas sužalojimas, nes nukentėjusysis yra gyvas ir žaizdos iš jo kūno išpjauti nėra galimybės. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad žaizda yra viena, o iš šių duomenų buvo nuspręstas trauminių poveikių skaičius. Nukentėjusysis gulėjo ir, kiek jo kūno jis matė, yra aprašyta specialisto išvadoje. Sužalojimai nenurodo konkrečios nukentėjusio padėties sužalojimo padarymo metu. Priežastinio ryšio tarp durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu ir ūminio nekrotinio pankreatito nėra.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.
Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamosios D. V., liudytojų D. G., V. K., V. G., G. K., eksperto parodymais, tarnybiniu pranešimu, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis – nustatyta, kad kaltinamoji D. V. 2016 m. spalio 15 d., apie 23 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sugyventiniu A. D. metu tyčia peiliu dūrė savo sugyventiniui A. D. vieną kartą į kairį šoną, tuo padarydama nukentėjusiajam A. D. durtinę-pjautinę kiauryminę kairės krūtinės ląstos pusės žaizdą su kairiojo plaučio sužalojimu – sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra sunkiai sužalojo savo šeimos narį.
Byloje surinktais įrodymais patvirtinama, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios iki sužalojimo įvyko buitinis konfliktas, nes nukentėjusysis būdamas girtas norėjo ir toliau vartoti alkoholinius gėrimus, o kaltinamoji norėjo juos išpilti į kriauklę, tuomet nukentėjęs puolė prie kaltinamosios ir ji nesugebėjusi įvertinti situacijos ir aplinkos sugriebusi peilį dūrė nukentėjusiajam. Kaltinamoji sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairį šoną rankoje laikytu peiliu, kuris prieš tai buvo naudojamas maistui pjaustyti. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji būtų tyčia siekusi nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, o jos veiksmai vertintini kaip spontaniški, iš dalies išprovokuoti nukentėjusiojo.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytų veikų faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamosios D. V. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. D. sunkus sveikatos sutrikdymas – tiesioginis kaltinamosios D. V. veikos rezultatas.
Teismas sutinka su kaltinamosios D. V. argumentu, kad ji neturėjo tyčios sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamosios asmeninės savybės (jos amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamoji, peiliu durdama nukentėjusiajam, privalėjo suvokti pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių (nukentėjusiajam nuo dūrio peiliu gali atsirasti sužalojimai), ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. sunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui, veikdama netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Kadangi sveikata buvo sunkiai sutrikdyta šeimos nariui – sugyventiniui, todėl kaltinamosios D. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011, 2K-297/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. V. nuosekliai nurodo, jog ji su nukentėjusiuoju konfliktavo dėl jo vartojamo alkoholio, o kas įvyko toliau, nepamena, nurodo, kad momento, kai peiliu sužalojo nukentėjusįjį, nepamena, tačiau savo kaltę pripažįsta ir dėl savo veiksmų labai gailisi, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu šių savo parodymų ji irgi neatsisakė.
Toks įvykio aplinkybių aiškinimas laikytinas kaltinamosios prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi, nes ji nurodė esmines byloje nustatytas aplinkybes, kurias objektyviai prisimena, todėl teismas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, jog atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.
Kaltinamoji D. V. nurodo, kad kartu su drauge išgėrė butelį šampano, be to, vartojo raminamuosius vaistus nuo nervų, nusikalstamų veikų padarymui įtakos, kaip nurodė pati kaltinamoji D. V., girtumas turėjo ir blaivi ji taip nebūtų pasielgusi. Šiuos kaltinamosios parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu apklausiant patvirtino liudytojai, todėl, teismo nuomone, kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bausmės skyrimas
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam iš jų negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos padarytą nusikalstamą veiką (padarytas labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimai) ir neigiamų padarinių dydį bei faktines aplinkybes, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.
Skirdamas bausmę kaltinamajai D. V., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neįtraukta į psichikos centro psichiatrinę įskaitą, atsiprašė nukentėjusiojo, gulint ligoninėje teikė paramą, nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų kaltinamajai, jai atleido, nepateikė byloje civilinio ieškinio, abu teismą informavo, kad žada įteisinti savo santykius vedybomis.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).
Nors kaltinamajai D. V. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti, t. y., kad ji savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.
BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Tačiau teismas pripažįsta tikslinga šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje, tai yra laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Kaltinamoji nei iki šio nusikaltimo padarymo, nei po to jokių kitų nusikalstamų veikų bei administracinių teisės pažeidimų nepadarė, nukentėjusysis ir kaltinamoji iki nusikalstamos veikos padarymo fizinio smurto vienas kito atžvilgiu nenaudojo, įvykio metu kaltinamoji buvo praradusi nuovoką, peiliu dūrė nukentėjusiajam vieną kartą, tai, teismo nuomone, rodo, kad padarytas nusikaltimas nebuvo dėsninga jos ankstesnio elgesio pasekmė, o jos padarytas nusikaltimas atsitiktinis, kaip susiklosčiusių aplinkybių pasekmė, tai pripažįstama išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, be to, kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo, jam gulint ligoninėje teikė paramą, nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų kaltinamajai, jai atleido, nepateikė byloje civilinio ieškinio, abu teismą informavo, kad žada įteisinti savo santykius vedybomis.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Iš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto (1 t., b. l. 70) matyti, kad už nukentėjusiajam A. D. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų iš kaltininko bus išieškoma civilinio proceso tvarka.
Daiktiniai įrodymai – trys peiliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini (duomenys neskelbtini) apygardos teismų muziejui, pagalvės ir antklodės užvalkalai, megztinis, užtiesalas, vokas su pluoštais, saugomi Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kompaktinis diskas su filmuota medžiaga, gauta, atliekant D. V. parodymų patikrinimą vietoje, paliktinas byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką D. V. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 19 d. (2 paros), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos tos pačios – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. 2 p., 297–298 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307–308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką D. V. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. spalio 19 d. (2 paras), prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Daiktinius įrodymus – 3 peilius, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti (duomenys neskelbtini) apygardos teismų muziejui, pagalvės ir antklodės užvalkalus, megztinį, užtiesalą, voką su pluoštais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompaktinį diską su filmuota medžiaga palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.