Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji D. V. kalta prisipažino ir parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. A. D. buvo pas V. G.. Nežino, ar jis ten vartojo alkoholį. Ji tuo metu buvo pas draugę, kuri buvo grįžusi į Lietuvą iš Anglijos. Su drauge truputį pasisėdėjo, išgėrė šampano. Įvykio vakarą su drauge praleido apie 2 valandas, išgėrė vieną butelį šampano. Jautėsi gerai, tačiau ji turi problemų su nervais. Vartoja raminamuosius vaistus, juos taip pat vartojo ir įvykio dieną. Kai grįžo į namus, A. D. miegojo. Vėliau jis atsikėlė ir puolė prie šaldytuvo ieškoti sidro. A. D. buvo labai stipriai girtas. Ji pyko dėl to ir sakė jam, kad, jeigu jis nori kartu gyventi, turi atsisakyti alkoholio. Kartu su A. D. ji išgerdavo kartu tik esant progai. A. D. namuose dar norėjo išgerti sidro, o ji jam pasakė, kad alkoholio jis nebegaus. Galėjo būti, kad A. D. paėmus sidrą norėjo jį iš jo atimti ir išpilti į kriauklę. Alkoholį nuo A. D. yra slėpusi, taip pat yra ir išpylusi į kriauklę. A. D. išgerdavo dažnai, dažniausiai gerdavo sidrą. Nenorėjo, kad jis toliau gertų, ir įvyko konfliktas. Ji buvo sutrikusi, pikta, turi problemų su nervais, todėl gal jam ir įdūrė. Niekada anksčiau nebuvo prieš jį pakėlusi rankos, tarp jų konfliktai vykdavo tik dėl A. D. girtavimo. Po įvykio A. D. niekuo nesiskundė, jis parūkė, atsigulė į lovą ir užmigo. Tą vakarą, kai įvyko įvykis, ji peiliu pjaustė dešrą. Konfliktas tarp jų įvyko virtuvėje. Virtuvės kampe stovėjo šaldytuvas, kuriame buvo sidras. Negali prisiminti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis, kai ji jam įdūrė, jis tikriausiai stovėjo. Durdama nenorėjo jo sužaloti, nesuvokė, kad jis gali stipriai nukentėti. Nepagalvojo, kad duriant peiliu gali būti pažeisti nukentėjusiojo gyvybiškai svarbūs organai. Įvykio metu A. D. buvo apsirengęs megztinį, o po juo buvo marškinėliai. Iš jai pateiktų atpažinti daiktų atpažino vieną peilį, nes jis buvo iš jos namų. Ryte po įvykio atsikėlęs A. D. iš karto norėjo vėl išgerti sidro. Ji pasakė, kad jam negalima gerti sidro, pasiūlė A. D. vykti pas gydytojus, bet jis atsisakė, pasakė, kad jam viskas gerai. Pamačiusi kraują ji pasakė, kad A. D. reikia persirengti. Ji A. D. pakeitė marškinius, bet žaizdų netvarstė, nes nebuvo panašu, kad jas reikia tvarstyti. Paklausė, ar jam viskas gerai, ir A. D. pasakė, kad viskas gerai. Antrą dieną ji buvo išėjusi su reikalais, o, kai parėjo, pasakė A. D., kad jis prastai atrodo. Pas juos atėjo V. G., jos draugė, kuri norėjo pasiskolinti pinigų, G. A.. Visi kartu sėdėjo virtuvėje ir gėrė brendį. Gali būti, kad į butą atėjusiems svečiams pasakė, kad įdūrė A. D.. Neleido jiems duoti A. D. alkoholio. A. D. gulėjo lovoje. Jai nepatiko, kaip A. D. kvėpuoja, jis duso, todėl prašė G. A., kad šis iškviestų greitąją pagalbą, nes bijojo susijaudinti kalbant su medikais. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, A. D. atsisakė su jais vykti, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Jai nurodė kartu nevažiuoti, todėl ji A. D. ir nelydėjo, o vėliau atvyko policijos pareigūnai ir ją sulaikė. Jie su A. D. kartu gyveno apie 4 metus. Prisipažįsta savo kaltę, pripažįsta, kad dūrė nukentėjusiajam, ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Ji A. D. lankė ligoninėje, nešė jam maistą. Ji A. D. atsiprašė. Yra kalbėję apie tolesnius jų santykius, apie tų santykių įteisinimą. Nežino, ar būdama blaivi būtų taip pasielgusi, tikriausiai nebūtų. Kai A. D. grįžo namo, prieš konfliktą. jis niekuo nesiskundė. Jos nuomone, A. D. namo grįžo sveikas. Tikriausiai buvo dvi žaizdos, nes buvo du smūgiai. Parodymų patikrinimo vietoje ji buvo išsigandusi. Gal sakė neteisybę ar neteisingai kažką rodė, nes rodė taip, kaip galvojo, kad yra geriausia.

Parodymų patikinimo vietoje metu kaltinamoji D. V. 2016-10-19 parodė aplinkybes, kaip 2016-10-15 peiliu sužalojo A. D. (b. l. 169–170).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu D. V. 2016-11-17 parodė, kad peilis Nr. 1 yra paimtas iš buto, kad juo dažnai naudojasi. Ar būtent tuo peiliu ji dūrė A. D., nurodyti negali, tačiau galėjo būti, nes šį peilį buityje naudoja dažniausiai, dažniau nei kitus peilius (b. l. 176–180).

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad jis kaltinamąją D. V. pažįsta maždaug 4 metus. Maistą pirkdavo abu, tačiau komunalinius patarnavimus apmokėdavo jis. Prieš įvykį gyveno kartu su D. V.. Apie bylos aplinkybes žino tik iš aplinkinių kalbų. 2016 m. spalio 15 d. buvo stipriai išgėręs, nes turėjo asmeninių problemų. Vakare eidamas namo gatvėje susidūrė su 3 vaikinais. Vienas iš vaikinų prašė jo cigaretės, tačiau jis jam nedavė. Jį pastūmė ir jie išsiskirstė. Jis nepajuto jokio skausmo, nukritęs taip pat nebuvo. Kadangi viskas vyko netoli jo namo laiptinės, jis parėjo namo, adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, jam grįžus namuose nieko nebuvo ir jis nuėjo miegoti. Jam pabudus ryte namuose taip pat nieko nebuvo, nes neprisimena, jog būtų su kuo nors bendravęs. Atsikėlęs iš lovos jis tik norėjo nueiti į tualetą ir rasti ką nors atsigerti. Lovoje kraujo dėmių nematė. Jautėsi blogai, nes jį troškino, pykino. Šaldytuve rado sidro, atsigėrė jo ir vėl nuėjo miegoti. Grįžęs į lovą tikriausiai vėl užmigo. Nuo šio momento daugiau nieko neprisimena. Tik pamena, kai tėtis J. D. atvažiavo į ligoninę (duomenys neskelbtini) ir pasakė jam, kad jis ligoninėje guli jau daugiau negu 2 mėnesius. Kad buvo sužalotas, sužinojo tik po trijų mėnesių būdamas ligoninėje. Neprisimena, kaip greitosios pagalbos automobilyje kalbėjo su policijos pareigūnu. Jo nuomone, D. V. negalėjo jo sužaloti. Tarp jų yra buvę žodinių konfliktų, bet jie nenaudojo fizinio smurto vienas kito atžvilgiu. Pretenzijų D. V. neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Šiuo metu su D. V. kartu negyvena. Planuoja ateityje savo draugystę su D. V. įteisinti.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Telšių AVPK Akmenės RPK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Darbo metu gavo iškvietimą, kad greitajai medicinos pagalbai reikalinga pagalba, nes ligonis atsisako vykti į ligoninę, todėl reikia padėti jį išgabenti. Nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), ir pamatė lovoje gulintį vyriškį. Tai galėjo būti 2016 m. spalio 17-osios vidurdienis. Be nukentėjusiojo namuose dar buvo kaltinamoji D. V.. Jie įkalbinėjo nukentėjusįjį A. D. vykti kartu su greitosios pagalbos medikais, klausė, kas nutiko. Vyriškis sakė, kad jam pagalbos nereikia, tačiau buvo akivaizdu, kad jo būklė itin sunki. Greitosios pagalbos medikai negalėjo suteikti būtinosios pagalbos įvykio vietoje, nes buvo matyti, jog asmeniui reikalinga detalesnė apžiūra dėl žaizdos. Asmuo sunkiai kvėpavo, išoriškai atrodė prastai. Ligoniai turi teisę atsisakyti vykti į gydymo įstaigą, tačiau nukentėjusįjį, nepaisant jo valios, nešė neštuvais į greitosios pagalbos automobilį. Paklausus A. D., kas jam nutiko, D. V. iš virtuvės pasakė: „A., juk žinai, kad tave užpuolė gatvėje“. Jam pasirodė, kad D. V. bando įtikinti A. D. apie tai, kad jį neva užpuolė gatvėje, nors pats nukentėjusysis nesakė, kas jam nutiko. Jis sureagavo į D. V. pasakymą ir pradėjo teigti, jog jį gatvėje užpuolė kažkokie jaunuoliai. Nunešus nukentėjusįjį į greitosios pagalbos automobilį, jis buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Vėliau A. D. reikėjo lydėti į (duomenys neskelbtini). Jo ir A. D. pokalbis įvyko greitosios pagalbos automobilyje. A. D. jam papasakojo, kad sugyventinė D. V. jo namuose dėl neaiškių priežasčių jam peiliu dūrė į nugarą. Bendraudamas su A. D. tikėjo tuo, ką jis sako, nes jis buvo sąmoningas, suvokė, ką kalba, o jo būklė buvo sunki tuo, kad jam buvo sunku kvėpuoti. Jam nepavyko realiu laiku užprotokoluoti apklausos, nes nukentėjusysis tuo metu buvo vežamas į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl grįžęs į policijos komisariatą surašė tarnybinį pranešimą, kuriame detaliai nurodė viską, ką sakė A. D.. A. D. ir D. V. buvo žinomi kaip girtaujantys asmenys. Atvykus į butą D. V. buvo neblaivi, o ar A. D. buvo neblaivus, buvo sunku pasakyti, nes jo būklė buvo itin prasta. Neprisimena, ar ant A. D. veido buvo kraujo ar kitų sumušimų žymių. Pakėlus nukentėjusįjį nuo sofos, ant kurios jis gulėjo, matėsi kruvina patalynė. Nežino šių asmenų tarpusavio santykių, tačiau jie nurodė, kad yra sugyventiniai, todėl taip viskas ir buvo užrašyta. Bute, be nukentėjusiojo ir kaltinamosios, dar buvo G. A. ir G. K.. Atvykus į butą jam susidarė nuomonė, kad tai yra buitinis sužalojimas. Kad kaltinamoji yra neblaivi, suprato iš jos elgesio, kalbos, veido, kvapo, sklindančio iš burnos. Tiksliai neprisimena, kiek smūgių peiliu jam nurodė nukentėjusysis jį vežant į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jo tarnybiniame pranešime viskas nurodyta tiksliai, nes tuo metu visas šias aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba Telšių AVPK Akmenės RPK Operatyvinės grupės tyrėja. Buvo gautas pranešimas, kad vyriškis atsisako vykti į ligoninę. Į iškvietimą nuvyko D. G. ir L. Š.. Nuvykęs ekipažas pranešė, kad įvykio vietoje yra sužalotas asmuo, todėl reikia pradėti ikiteisminį tyrimą. Jai taip pat pranešė, kad reikia sulaikyti D. V.. Siekiant sulaikyti įtariamąją, adresu: (duomenys neskelbtini), nuvyko su L. Š. ir V. P.. Joms nuvykus į vietą viena neblaivi moteris gulėjo lovoje, bute buvo dar du vyriškiai. Visi nepageidaujami asmenys buvo paprašyti palikti butą. Neprisimena, ar sulaikoma įtariamoji D. V. buvo blaivi. Apžiūrėjus įvykio vietą ir sulaikius įtariamąją D. V., ji užrakino buto duris ir išvyko į komisariatą. D. V. daugiau bendravo su kita tyrėja, nes ji sėdėjo prie kompiuterio ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Bute ant patalynės matė kraujo, tačiau laiptinėje jokių kraujo pėdsakų nepastebėjo. Bute buvo fotografuojama. Neprisimena, ar iš įvykio vietos buvo paimti kokie nors daiktai, tačiau visos šios aplinkybės turi būti nurodytos protokole. Į įvykio vietą vyko tą dieną, kai nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, tačiau suprato, jog sužalojimai A. D. buvo padaryti prieš 2 dienas ir tai sužinojo iš tyrėjo D. G..

Liudytojas V. G. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusįjį pažįsta, nes jie yra jo draugai, piktuoju su jais nėra. Įvykio aplinkybes prisimena sunkiai. V. G. 2016-11-17 apklausos protokole bei 2017-03-17 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi), kad jis patvirtina savo pirminius parodymus, kad 2016 m. spalio mėnesio viduryje, tikslesnės datos nepamena, pavakary, pas jį į namus atėjo A. D.. Norėjo pasiskolinti mobiliojo ryšio įkroviklį. A. D. atsinešė alaus, kurį kartu išgėrė. Tuo metu A. D. nebuvo sužalotas. Po kurio laiko A. D. išėjo namo. Kitą dieną, buvo sekmadienis, jis apie 19–20 val. nuėjo pas A. D. į namus. Namuose buvo ir A. D. sugyventinė D. V.. Namuose buvo dar keli asmenys, kas jie tokie – nežino. Jie visi virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Kalbantis D. V.pasakė, kad vakarykščiai įdūrė peiliu A. D., kad tarp jų buvo įvykęs konfliktas, ji supykusi ir dėl to dūrusi A. D.. D. V. paminėjo, kad konfliktas su A. D. įvykęs todėl, kad jis į namus grįžo girtas. D. V. jam minėjo, kad A. D.įdūrė kartą į šoną, į kurį konkrečiai, neminėjo. Jis matė, kad A. D. sunkiai kvėpuoja, kad jam reikalinga kviesti greitąją med. pagalbą, tačiau A. D. pasakė, kad jam nieko rimto nėra, praeis savaime. V. G. apie sužalojimą klausęs A. D., tačiau jis jam neatsakęs, kas jam įdūrė, tik sakęs, kad jam viskas yra gerai (b. l. 97–98, 101–102).

Liudytojas V. G. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat parodė, kad D. V. ir A. D. yra sugyventiniai, nes jie tai sakė patys. Pas juos lankėsi dažnai, nes jie buvo jo draugai. Kai bendravo su nukentėjusiuoju, jis buvo sąmoningas. Mano, kad D. V. nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio, o jie visi virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Neprisimena, kokie asmenys tą kartą buvo virtuvėje. Į butą buvo atėjęs kitą dieną po to, kai A. D. iš jo pasiskolino telefono įkroviklį.

Liudytojas J. D. parodė, kad A. D. yra jo sūnus. Su sūnumi gyveno atskirai. Apie įvykį 2016 m. spalio 17 d. sužinojo iš spaudos ir nuvyko į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę. A. D. komos būsenos išbuvo apie du su puse mėnesio. Kai sūnus pabudo iš komos, jis sakė, kad apie įvykį jis nieko neprisimena. Sūnus (duomenys neskelbtini) gyveno su drauge D. V.. A. D. ir D. V. nėra susituokę. Kai sūnus A. D. gulėjo (duomenys neskelbtini) slaugos ligoninėje, kaltinamoji D. V. jį lankė, nešė jam maistą.

Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi), ir 2017-02-14 liudytojos G. K.apklausos protokole bei 2017-03-17 liudytojos G. K.apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu užfiksuota, kad tą dieną, kai A. D. išvežė į ligoninę, jai buvo bloga „dūšia“ ir ji sugalvojo paskambinti D. V. ir paprašyti 1 euro. D. V. ją pakvietė ateiti. Kai nuėjo pas D. V., bute buvo pilna vyrų, o D. V. vyras gulėjo sofoje-lovoje. D. V. buvo išgėrusi. D. V. jai pasakė, kad pripjovė savo vyrą A. D.. Ji klausė D. V., kaip pripjovė Arūną, tačiau D. V. jai atsakė, kad geriau neklaustų (b. l. 109–112, 115–116).

Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK vyresniojo tyrėjo D. G. tarnybiniame pranešime Nr. 0116000586699 nurodyta, kad 2016-10-17 jam lydint A. D. greitosios medicinos pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę, A. D. jam pasakė, kad 2016-10-15 namuose jį, būdama neblaivi, peiliu sužalojo jo sugyventinė D. V. (b. l. 10).

Apžiūros protokole 2016-10-17, papildomos apžiūros protokole 2016-10-18 užfiksuota, kad bute (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), yra du kambariai ir virtuvė. Virtuvėje, prie vakarinės sienos, stovi kampinė sofa. Sofos gobeleno viršutinėje dalyje, kampe, aptiktas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas, kurio ilgis 14 mm. Apatinėje sofos dalyje silpnai matomos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Virtuvės šiauriniame kampe esančioje spintelėje įmontuota plautuvė. Plautuvėje sudėti indai bei trys peiliai. Kambaryje, prie rytinės sienos stovi sofa-lova. Ant jos yra dvi pagalvės ir viena antklodė. Ant sofos-lovos esančios vienos pagalvės matosi rudos spalvos, galbūt kraujo, dėmės. Apžiūrint antklodę, jos gale matosi rudai raudonos spalvos, galbūt kraujo, dėmė. Ant juodos spalvos kėdės, kuri stovi šiaurinėje kambario pusėje, šalia stalo su kompiuteriu, rastas juodos spalvos vyriškas megztinis, kurio nugaros pusėje, kairiame šone rastas kiauryminis durtinis-pjautinis pažeidimas. Pažeidimo ilgis 18 mm. Prie šio pažeidimo matosi rudai raudonos spalvos, galbūt kraujo, dėmės. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: 3 peiliai, pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas, megztinis, užtiesalas (b. l. 12–19, 20–34 ).

Daiktų apžiūros protokole 2016-11-07 užfiksuota papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtų trijų peilių ir megztinio apžiūra. Nurodyta, kad paimto megztinio nugarinėje dalyje, kairėje pusėje yra 1,8 cm. dydžio skylė, aplink ją – rudos spalvos dėmės (b. l. 37–40).

Specialisto išvadoje Nr. 11-242 (17), 11-255 (17), 11-357 (17) nurodyta, kad tirti pateiktame megztinyje yra vienas durtinis-pjautinis pažeidimas. Tirti pateikti peiliai yra fabrikinės gamybos virtuviniai peiliai, priskiriami prie plačios ūkinės-buitinės paskirties įrankių, kurie nėra nešaunamieji ginklai. Požymių, individualizuojančių tirti pateiktų peilių geležtes, nėra, todėl nustatyti, ar tirti pateikto megztinio durtinis-pjautinis pažeidimas padarytas vienu iš tirti pateiktų peilių, negalima (b. l. 45–49).

Specialisto išvadoje Nr. G 1693 /2016 ( 04) nurodyta, kad: 2016-10-17 atvykęs į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę pacientas skundėsi, kad šeiminio konflikto metu žmona dūrė peiliu į nugarą. Specialisto išvadoje duotos išvados, kad A. D. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu. Sužalojimai padaryti 1 trauminio poveikio metu paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę 2016-10-17. A. D. nustatyti kūno sužalojimų visuma dėl kiauryminės krūtinės ląstos sužalojimo kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53–54).

Specialisto išvadoje Nr. pG 651/2015 ( 04) nurodyta, kad A. D. nustatyti kūno sužalojimai neprieštarauja durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu padarymo galimybei tiek nukentėjusiajam būnant vertikalioje, tiek ir gulimoje ant dešinio šono padėtyje minėtą sritį paveikus duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. A. D. nustatytos durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu kanalas patenka į krūtinplėvės ertmę. Priežastinio ryšio tarp durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu ir ūmaus pankreatito nėra (b. l. 59–60).

Ekspertas T. Š. parodė, kad specialisto išvadoje Nr. G 1693/2016 (04) nurodyta, kad A. D. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu. Kadangi sužalojimas yra kairėje pusėje, su asmenį sužalojusiu įrankiu kontaktas turėjo įvykti kairėje pusėje. Nėra galimybės tiksliau pasisakyti, kurioje pusėje nukentėjusiojo atžvilgiu stovėjo užpuolikas. Kadangi sužalojimas yra kiauryminis ir dar su plaučio sužalojimu, jis kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jam buvo suteikta galimybė apžiūrėti sužeistąjį gydymo įstaigoje. Pacientas apžiūros metu dėl sunkios sveikatos būklės nejudintas. A. D. buvo apžiūrėtas tiek, kiek tai buvo galima padaryti nejudinant paciento, o tolesnis tyrimas buvo atliekamas remiantis medicininias dokumentais. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad A. D. nustatyta diagnozė – sužalotas kairysis plautis, durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda ties priekine pažastine linija, 7-ajame tarpšonkaulyje kairio plaučio durtinis sužalojimas, o rašto pabaigoje nurodyta, kad žaizda yra tik viena. Durtinė-pjautinė kiauryminė kairės krūtinės ląstos pusės žaizda su kairiojo plaučio sužalojimu padaryta vieno trauminio poveikio metu. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad asmuo į VšĮ Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko su siuntimu iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės. Atvykęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę A. D. skundėsi dusuliu, bendru silpnumu, nežino, kas įdūrė peiliu į kairę krūtinės ląstos pusę. Nurodyta, kad objektyviai asmuo sąmoningas, orientuotas, o tai reiškia, kad medicininės apžiūros metu asmuo buvo sąmoningas. Jo apžiūros metu pacientas gulėjo ant nugaros, buvo intubuotas ir prijungtas prie gyvybinių funkcijų palaikymo aparatų, o tai reiškia, kad bendrauti su juo jis negalėjo. Negali konkretizuoti, kiek laiko prieš kreipiantis į ligoninę buvo padarytas sužalojimas. Asmens apžiūra buvo vykdoma po maždaug 2 mėnesių, todėl sužalojimai buvo sugiję tiek, kad tikslesnio jų padarymo laiko nusakyti nebuvo galimybės. Iš medicininių dokumentų negali tiksliai pasisakyti, kokiu konkrečiai duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu daiktu buvo padarytas sužalojimas. Peilis priskiriamas prie duriančių-pjaunančių savybių turinčių daiktų. Kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimą visa bylos medžiaga jam nebuvo pateikta. Duriančių-pjaunančių savybių turi ne tik peilis, pasisakyti apie sužalojimo įrankį negali, nes peiliai jam nebuvo pateikti. Net ir turint peilius, kurie yra šioje byloje, negalima patikslinti, kuriuo įrankiu buvo padarytas sužalojimas, nes nukentėjusysis yra gyvas ir žaizdos iš jo kūno išpjauti nėra galimybės. Medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad žaizda yra viena, o iš šių duomenų buvo nuspręstas trauminių poveikių skaičius. Nukentėjusysis gulėjo ir, kiek jo kūno jis matė, yra aprašyta specialisto išvadoje. Sužalojimai nenurodo konkrečios nukentėjusio padėties sužalojimo padarymo metu. Priežastinio ryšio tarp durtinės-pjautinės kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės žaizdos su kairiojo plaučio sužalojimu ir ūminio nekrotinio pankreatito nėra.

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.