- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- eAN2-147-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00049-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo V. V. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį nutraukta konstatavus, kad V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo įrodyta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-02-24 V. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020-02-23 5.45 val. iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie tai, kad sugyventinės Ž. G. neišleidžia pažįstamas, tačiau informacija nepasitvirtinto. Tokie V. V. veiksmai administracinio nusižengimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-06-03 nutarimu V. V. administracinio nusižengimo teiseną nutraukė konstatavęs, kad šioje byloje nebuvo įrodyta V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas, įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažino, kad V. V. kaltė be pakankamo pagrindo sutrukdžius specialiųjų tarnybų – policijos – darbą, kviečiant šios įstaigos pareigūnus 2020-03-23 naktį atvykti į D. K. namus ir padėti išvaduoti iš jų neišleidžiamą jo sugyventinę Ž. G., nebuvo įrodyta. Nors ir V. V. ir Ž. G. tą naktį buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jiems nebuvo reikalinga policijos pareigūnų pagalba. Kaip nurodė V. V., D. K. vakare jį iš savo namų išvarė, grasindamas kirviu, ir jam teko išeiti, palikus D. K. neišleistą Ž. G., kuri vėliau žinute prašė jo pagalbos ištrūkti, o jam sugrįžus susitarti su D. K. dėl jos išleidimo nepavyko. Dėl šių priežasčių V. V. ir Ž. G. galėjo tikrai reikėti policijos pagalbos ir jis ją išsikvietė. Tai, kad vėliau situacija pakito, vos atvykus pareigūnams, D. K. Ž. G. išleido, o policijos pareigūnai ir V. V., ir Ž. G. užfiksavo esant girtus ir todėl ne visai rišliai nupasakojančius situaciją, nesudaro pagrindo vertinti pagalbą kvietusio V. V. veiksmus kaip sąmoningą šios tarnybos trukdymą, nes teisę į būtiną šios tarnybos pagalbą turi ir apsvaigę, ir asocialūs, ir visi kiti asmenys, kuriems ji tuo metu yra reikalinga. Šiuos V. V. parodymus visiškai patvirtina Ž. G. parodymai, taip pat ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota jo telefoninio pranešimo policijai informacija. Faktines šio įvykio aplinkybes patvirtino ir D. K., o jo tvirtinimą, kad jis Ž. G. netrukdė išeiti, teismas įvertino kaip siekimą pačiam išvengti atsakomybės už galbūt neteisėtus veiksmus, suvaržant šiai moteriai laisvę. Tuo tarpu policijos pareigūno A. P. tarnybinį pranešimą teismas laikė beverčiu ir netgi klaidinančiu teismą, nes iškviestas liudyti šis policijos pareigūnas pareiškė, jog pats į įvykio vietą nevyko ir aplinkybių, nurodytų paties surašytame tarnybiniame pranešime, patvirtinti negali. Nustatyti, kas iš policijos pareigūnų vyko į šį įvykį, iš teismui pateiktos itin negausios bylos medžiagos buvo neįmanoma, jie niekur konkrečiai neįvardyti, o į teismo prašymą juos pagal savo šaukinių kodus nustatyti ir atsiųsti liudyti policijos komisariatas neatsiliepė. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija turi pareigą surinkti ir pateikti teismui asmens kaltę nusižengimo padarymu patvirtinančius įrodymus, o jai to nedarant, tenka konstatuoti tokių įrodymų nebuvimą, asmens nekaltumą ir policijos darbo broką. Atsižvelgdamas į visa tai, Klaipėdos apylinkės teismas V. V. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį nutraukė, konstatavęs, kad jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo įrodyta.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-06-03 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; 2) iškviesti į bylos nagrinėjimą liudytojus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėją A. M. ir Reagavimo skyriaus tyrėją E. V..
3.1. Nurodo, kad Institucija, skundžianti priimtą nutarimą, sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo skundžiamo nutarimo dėstomąja ir įrodomąja dalimi, kurioje pasisakoma apie tai, kad administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija turi pareigą surinkti ir pateikti teismui asmens kaltę nusižengimo padarymu patvirtinančius įrodymus. Tačiau Institucija nesutinka su tuo, kad, pasak teismo, D. K. parodymai vertintini kaip siekimas pačiam išvengti atsakomybės už galbūt neteisėtus veiksmus, suvaržant Ž. G. laisvę. Kaip liudytojas apklaustas D. K. nurodė, kad 2020-02-23 parsivedė V. V. ir Ž. G. pas save į namus girtauti, vėliau V. V. išėjo, o Ž. G. pasiliko, bet jis jokios prievartos dėl to nevartojo. Ryte V. V. vėl atėjo, tačiau D. K. jo neįsileido, todėl šis iškvietė policijos pareigūnus. Pasak Institucijos, D. K. parodymai parodo, kad jis nedraudė išeiti Ž. G. ir niekas nelaikė jos prieš jos valią. Pažymėtina, kad Ž. G. yra suinteresuota duoti naudingus parodymus V. V. naudai, kadangi jie yra sugyventiniai ir ji siekia, kad jam nebūtų paskirta administracinė bauda. Taip pat pažymėtina, kad jeigu tikrai buvo suvaržyta Ž. G. laisvė tą naktį, kyla pagrįstų abejonių, kodėl tiesiogiai Ž. G. neskambino į bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 ir neinformavo policijos pareigūnų dėl galimo jos laisvės suvaržymo, o rašė SMS žinutę savo sugyventiniui. Darytina išvada, kad Ž. G. skubios pagalbos nereikėjo, nes ji tiesiogiai nesikreipė į policijos pareigūnus dėl jos laisvės suvaržymo. Iš surinktos medžiagos matyti, kad tuo metu, kai V. V. iškvietė policijos pareigūnus, jis kartu su Ž. G. buvo neblaivūs ir nerišliai galėjo papasakoti visas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad dėl galimo Ž. G. laisvės suvaržymo jokių skundų ar pareiškimų nebuvo gauta, dėl to darytina išvada, kad Ž. G. policijos pagalba buvo nereikalinga.
3.2. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad į V. V. gautą iškvietimą reagavo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėja A. M. ir šios institucijos Reagavimo skyriaus tyrėjas E. V.. Minėtų pareigūnų, vykusių į iškvietimą, parodymais teismas nesivadovavo. Pažymėtina, kad teismas prašė nurodyti tą naktį į iškvietimą reagavusius pareigūnus, tačiau per žmogišką klaidą pareigūnai nebuvo informuoti apie vykstantį teismo posėdį, į kurį nenuvyko, o minėtų pareigūnų parodymai būtų buvę labai svarbūs ir objektyvūs priimant teismui sprendimą. Konstatuotina, kad jeigu pareigūnai būtų atvykę į teismo posėdį liudyti, teismas galbūt būtų nenutraukęs administracinio nusižengimo bylos teisenos V. V., o procesinis sprendimas galbūt būtų buvęs visai kitoks negu yra dabar.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta V. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo, ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas V. V. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų neabejotinai patvirtinti V. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
10. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gal būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
11. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
12. ANK 493 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė tam, kas iškvietė policijos specialiąsias tarnybas, žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, jog pagalba nereikalinga. Ši veika gali būti padaroma tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.
13. ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Šie išaiškinimai yra aktualūs, sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba jam yra nereikalinga.
14. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje įtvirtinta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti aiškinama plečiamai. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi ir atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariatą, prašydamas nurodyti į V. V. iškvietimą reagavusius pareigūnus ir užtikrinti jų atvykimą į teismo posėdį liudyti, tačiau Institucija šį teismo nurodymą ignoravo. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad tai įvyko dėl žmogiškos klaidos, ir prašoma apklausti minimus liudytojus policijos pareigūnus. Vienok savo klaidų Institucija nesiėmė taisyti ir apeliacinio proceso metu, priešingai, pademonstravo visišką abejingumą procesui, kurį pati ir inicijavo. Nors vien dėl Institucijos prašymo apklausti liudytojus buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, Institucijos atstovas į teismo posėdį, kuriame turėjo būti apklausti Institucijos prašomi liudytojai, apskritai neatvyko. Į teismo posėdį kviečiama neatvyko ir liudytoja policijos pareigūnė A. M., nors abu liudytojai, Institucijai apeliaciniame skunde nenurodžius jokių tikslesnių jų kontaktinių duomenų, buvo kviečiami pranešimais į policijos komisariato tarnybinį elektroninį paštą.
16. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju policijos pareigūnas E. V. parodė, kad pagal gautą iš budinčiojo nurodymą dėl V. V. pranešimo su kolege A. M. nuvyko prie D. K. namų, prie kurių juos pasitiko neblaivus V. V.. Jis paaiškino, kad D. K. namuose prievarta laiko Ž. G.. D. K. durų iš pradžių neatidarė, tačiau pagrasinus išlaužti duris, galiausiai jas atidarė, ir Ž. G. išėjo iš jo namų. Visi asmenys buvo neblaivūs, Ž. G. jokių pretenzijų neturėjo, sakė, kad V. V. iš pradžių gėrė kartu su jais, bet paskui išėjo. V. V. aiškino, kad Ž. G. atsiuntė jam sms žinutę prašydama pagalbos, tačiau apžiūrėjus jo telefoną, žinutės rasti nepavyko, gal buvo ją ištrynęs.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau aptarti liudytojo E. V. parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo V. V. veiksmuose.
18. Šioje byloje V. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020-02-23 5.45 val. iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie tai, kad sugyventinės Ž. G. neišleidžia pažįstamas, tačiau informacija nepasitvirtinto. Iš tokios protokolo formuluotės matyti, kad V. V. inkriminuojamas administracinis kaltinimas iš esmės siejamas su tuo, kad nepasitvirtino policijos pareigūnams jo nurodyta informacija, ir tai prilyginama pagalbos iškvietimui žinant, kad pagalba nereikalinga.
19. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamame apylinkės teismo nutarime padaryta išvada, jog aptartoje situacijoje V. V. turėjo pakankama pagrindą manyti, kad jo sugyventinė D. K. namuose galimai yra laikoma prieš jos valią, kad jai galimai gresia pavojus ir yra reikalinga pagalba. Ši apylinkės teismo išvada yra išsamiai motyvuota, pagrįsta byloje surinktų įrodymų analize, šiems motyvams apeliacinės instancijos teismas pritaria ir jų papildomai nebekartoja.
20. Institucija apeliaciniame skunde pati pripažįsta V. V. ir Ž. G. nurodytą aplinkybę, kad ji rašė V. V. sms žinutę, prašydama pagalbos, jog D. K. jos neišleidžia iš jo namų. Nors liudytojas E. V. parodė, kad apžiūrėjus V. V. telefoną, tokios žinutės jam nepavyko rasti, tačiau administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu Institucija nesiaiškino, ar tokia žinutė yra išlikusi Ž. G. telefone, ar apskritai nurodytu laiku tarp šių asmenų buvo telefoninis kontaktas, ir nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigė. Iš to seka, kad aptartos informacijos kontekste V. V. turėjo pakankamą pagrindą baimintis dėl jo sugyventinei galimai gresiančio pavojaus, ir dėl to kreiptis į policijos pareigūnus.
21. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, neva Ž. G. yra suinteresuota duoti V. V. palankius parodymus, kad jos sugyventinis tokiu būdu išvengtų atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą apylinkės teisme jau 2020-05-15 paaiškėjo, kad Ž. G. ir V. V. nebėra sugyventiniai, Ž. G. gyvena su kitu sugyventiniu A., taigi Ž. G. apklausos metu 2020-05-27 ji jau nebuvo V. V. sugyventinė. Aplinkybę, kad Ž. G. turi kitą sugyventinį, patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas E. V.. Priešingai, pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog nepatikimi gali būti V. V. ir Ž. G. parodymams prieštaraujantys liudytojo D. K. parodymai, kuris gali būti suinteresuotas išvengti atsakomybės dėl galimo Ž. G. laisvės suvaržymo. Tai netiesiogiai patvirtina ir liudytojo E. V. parodymai, jog D. K. iš pradžių neįsileido į namo vidų atvykusių policijos pareigūnų ir duris atidarė tik tuomet, kai pareigūnai perspėjo, jog kvies ugniagesius durims atidaryti ir pateks į namą jėga.
22. Tuo būdu V. V. versija, kad pagal įvykio aplinkybes jis pagrįstai manė, jog Ž. G. gresia pavojus ir reikalinga pagalba, todėl ir kreipėsi pagalbos į policiją, byloje surinktais įrodymais nėra paneigta. Tai, kad V. V. policijai nurodyta informacija apie Ž. G. galimai gresiantį pavojų nepasitvirtino, neduoda jokio pagrindo teigti, kad V. V. kvietė pagalbą žinodamas, kad pagalba nereikalinga. Iš to seka, kad V. V. veiksmuose nėra ANK 493 str. 2 d. numatyto nusižengimo sudėties, ir administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 3 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.