Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4529-235/2015 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui BUAB „FUCUS statyba“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

4. 2017 m. spalio 23 d. atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo14 d. nutarties, kuria tarp šalių patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka ir įpareigoti atsakovą įvykdyti nutartį per 18 mėnesių nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ginčo statinio dalis patenka į aukštos įtampos elektros oro linijų apsaugos zoną, todėl, siekiant gauti statinio statybą leidžiantį dokumentą, būtina parengti aukštos įtampos oro linijos, į kurios apsaugos zoną patenka statinys, kabeliavimo techninį projektą, gauti atskirą statybą leidžiantį dokumentą aukštos įtampos oro linijos kabeliavimui ir atlikti oro linijos kabeliavimo darbus. Norint gauti statinio statybą leidžiantį dokumentą, būtina gauti elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB sutikimą tokio statinio statybai. Atlikus aukštos įtampos oro linijos kabeliavimo darbus, t. y. antžeminę oro liniją pakeitus į po žeme nutiestą kabelį, būtų pakeista esamos oro linijos apsaugos zona, po ko statinio statyba būtu galima ir būtų gautas statinio statyba leidžiantis dokumentas. LITGRID AB 2015 m. sausio 29 d. ir 2015 m. kovo 5 d. išaiškino, kad statinio statybą leidžiantį dokumentą turėtų gauti žemės sklypo savininkas ar naudotojas. Žemės sklypo nuomininkas UAB „Piliuona“, kurio vardu buvo gautas statybos leidimas gyvenamajam kvartalui žemės sklype statyti, su projektuotoju UAB „A. Žilinskis ir Ko“ sudarė projektavimo rangos sutartį, pagal kurią projektuotojas įsipareigojo savo vardu gauti projektavimo sąlygas oro linijos kabeliavimui, parengti aukštos įtampos oro linijos kabeliavimo techninį projektą ir gauti atskirą statybą leidžiantį dokumentą oro linijos kabeliavimui. Parengtas oro linijos kabeliavimo techninis projektas turėjo būti suderintas su LITGRID AB, tačiau projektavimo sutarties galiojimo laikotarpiu projektavimo sąlygos oro linijos kabeliavimo darbams buvo itin dažnai keičiamos, todėl oro linijos kabeliavimo techninio projekto parengimas užtruko ilgiau nei buvo numatyta projektavimo sutartyje. Šiuo metu oro linijos kabeliavimo techninis projektas yra parengtas, suderintas su atsakingomis įstaigomis ir organizacijomis, 2017 m. kovo 30 d. atlikta techninio projekto ekspertizė, patvirtinanti, kad techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus ir normatyvinių statybos techninių dokumentų bei statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus. 2017 m. balandžio 5 d. LITGRID AB informavo, kad rašytinis projekto tvirtinimas nurodymu ir įgaliojimas statytojo vardu gauti statybą leidžiantį dokumentą išduodami tik pasirašius elektros įrenginių rekonstravimo paslaugos atlikimo sutartį. Žemės sklypo nuomininkas UAB „Piliuona“ 2017 m. gegužės 2 d. kreipėsi į AB LITGRID su prašymu sudaryti elektros įrenginių rekonstravimo paslaugų atlikimo sutartį tam, kad būtų išduotas rašytinis projekto tvirtinimas nurodymu ir įgaliojimas statytojo vardu gauti statybą leidžiantį dokumentą. 2017 m. birželio 2 d. LITGRID AB atsakė, kad įgaliojimą statytojo vardu gauti statybą leidžiantį dokumentą išduos tik pasirašius elektros įrenginių rekonstravimo paslaugos atlikimo sutartį ir kartu pridėjo Elektros įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos sutarties projektą. LITGRID AB nustatė neįgyvendinamas sąlygas, nustatydama 1 942 769,84 Eur preliminarią oro linijos perkėlimo (rekonstravimo) paslaugos kainą. Atsižvelgiant į tai, tarp atsakovo, UAB „Piliuona“ ir LITGRID AB vyksta derybos dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo ir galimo oro linijos kabeliavimo darbų finansavimo, kadangi oro linijos kabeliavimas yra valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės interesas, juolab, pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 m. buvo būtina keisti 110 kV oro linijos ruožą per Burbiškes TP 110/10 kV “Oro uostas” – TP 110/10 kV Pagiriai“, t. y. būtina kabeliuoti būtent tą aukštos įtampos oro linijos atkarpą, kuri ribojasi su ginčo statiniu. Dėl galimų Vilniaus miesto savivaldybės finansinių sunkumų, įsipareigojimai dėl aukštos įtampos oro linijos pakeitimo požeminiais kabeliais nėra realizuoti. Atsakovas kartu su suinteresuotais asmenimis nuo pat tada, kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų gautas statinio statybą leidžiantis dokumentas, tačiau dėl itin sudėtingų ir užsitęsusių kitų subjektų reikalavimų, reikalingas papildomas terminas taikos sutarčiai įvykdyti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė atsakovui skirti taikos sutartyje nustatytą 30 Eur baudą, skaičiuojant nuo 2017 m. kovo 23 d., jei būtų atidėtas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties vykdymas.

Rezoliucinė dalis

6.1. pakeisti nutarties vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartį įvykdyti per 18 mėnesių nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos;

6.2. skirti atsakovui BUAB „FUCUS statyba“ 7 980 Eur baudą. Teismas nurodė, kad šalys ginčą užbaigė taikiai, todėl papildomas 18 mėnesių terminas taikos sutarčiai įvykdyti nėra neprotingai ilgas laiko tarpas ir ieškovo interesų nepažeis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas taikos sutarties sąlygų neįvykdė, todėl privalo mokėti 30 Eur baudą, skaičiuojamą už kiekvieną įsipareigojimo neįvykdymo dieną nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. už 266 dienas atsakovas privalo sumokėti 7 980 Eur baudą (CPK 284 str., 646 str., 771 str.).

7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi Nr. e2S-1207-852/2018 nutarė:

7.1. atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties atmesti;

7.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria atsakovui paskirta bauda, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

7.2.1. Išduoti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai vykdomąjį raštą dėl 30 Eur baudos iš atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ išieškojimo už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną.

7.3. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą. Teismas nurodė, kad taikos sutartyje numatyta bauda yra sutartinė civilinė atsakomybė, o ne procesinė stadija, todėl teismas turėjo ne skirti baudą, o išduoti vykdomąjį raštą dėl baudos pagal taikos sutartį išieškojimą (CPK 584 str., 646 str.).

8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-806-912/2020 nutarė BUAB „FUCUS statyba“ iškelti bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Nemokumo sprendimai“.

9. 2019 m. liepos 4 d. atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ pateikė prašymą pakeisti 2015 m. rugsėjo 15 d. teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą BUAB „FUCUS statyba“ įvykdyti teismo nutartį per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė vilkina žemės sklypo detalaus plano keitimo procedūras, todėl UAB ,,Piliuona“ 2017 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoją, tačiau į tai nebuvo sureaguota. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 3R-221(AG-165/03-2018) patenkino UAB ,,Piliuona“ skundą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių priimti sprendimą dėl UAB ,,Piliuona“ prašymų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2688/18(2.1.1E-TD2), leidžiantį keisti žemės sklypo detalųjį planą. 2018 m. spalio 23 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pasirašyta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis Nr. A615-75/18(2.15.1.7-TD2), kurios pagrindu yra rengiamas ir bus išviešintas bei suderintas pakeistas žemės sklypo detalus planas. Šio pakeisto detalaus plano pagrindu ir bus gautas naujas pastato statybą leidžiantis dokumentas. Detaliojo plano rengimo etapas turėtų būti įvykdytas iki 2019 m. rugsėjo 30 d., o baigiamasis detaliojo plano keitimo etapas turėtų būti įvykdytas iki 2020 m. kovo 30 d. Statinio statybos projekto parengimas, naujų projektavimo sąlygų gavimas, pakoreguoto objekto įkėlimas į informacinę sistemą, derinimas su atsakingomis institucijomis ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas turėtų būti užbaigtas apytiksliai iki 2020 m. birželio 30 d.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą BUAB „FUCUS statyba“ įvykdyti teismo nutartį per 6 mėnesius, skaičiuojant terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad atsakovas dalį veiksmų, kuriais grindžia prašymą dėl nutarties vykdymo atidėjimo, atliko iki 2017 m. gruodžio 6 d. teismo nutarties, kuria procesinio sprendimo vykdymas atidėtas pirmą kartą, priėmimo. Atsakovas nenurodė veiksmų, atliktų po 2018 m. spalio 23 d. sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo pasirašymo, o tik abstrakčiai įvardijo galimus detaliojo planavimo etapų terminus. Atsakovas neįrodė, kad atsakingos institucijos išdavė planavimo sąlygas ar veiksmus, atliktus parengiamajame planavimo etape, kuris taip pat nustatytas planavimo darbų programoje. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1491-110/2015 nurodyta, jog BUAB „FUCUS statyba“, prašydama pakeisti nurodytoje byloje 2015 m. gegužės 26 d. priimtos nutarties vykdymo tvarką, rėmėsi tais pačiais UAB ,,Piliuona“ veiksmais bei sudaryta 2018 m. spalio 23 d. teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartimi ir teigė, jog reikiama projektinė dokumentacija, būtina statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jau yra parengta, o pakeisto žemės sklypo detalaus plano parengimas, išviešinimas ir suderinimas gali užtrukti nuo 10 iki 12 mėnesių. Teismas padarė išvadą, kad paties atsakovo skaičiavimais termino iki 2019 m. pabaigos turėtų pakakti, nes atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pasikeitusios nuo teritorijų planavimo inicijavimo sutarties sudarymo 2018 m. spalio 23 d. Teismas pažymėjo, kad beveik per vienerius metus nuo 2018 m. spalio 23 d. nutarties priėmimo nėra jokių duomenų apie atliktus kokius nors veiksmus ar dėtas pastangas vykdyti reikalingas procedūras, nors pirmą kartą teismo nutarčiai įvykdyti buvo pratęstas pakankamai ilgam 18 mėnesių laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad prašomas skirti papildomas 12 mėnesių terminas yra nepagrįstai ilgas ir neskatintų aktyviai imtis veiksmų įsipareigojimams vykdyti. Siekdamas šalių interesų pusiausvyros ir įvertinęs tai, kad, nors teritorijų planavimo procesai iš tiesų yra sudėtingi ir gali užtrukti, tačiau atsakovas neįrodė kokių nors aktyvių veiksmų atlikimo, teismas padarė išvadą, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiks 6 mėnesių papildomo termino nustatymas (CPK 284 str.). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį išdavimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

24. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 ir 2 d.; CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

25. Pagal CPK 646 str. 3 d. jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

27. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

28. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ne tik sutarties šalims, bet ir kitiems asmenims. CPK 7 str. 1 d. yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nutarė patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui BUAB „FUCUS statyba“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nutraukti. 2015 m. rugsėjo 14 d. teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ turėjo įvykdyti iki 2020 m. kovo 9 d. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ neįvykdė taikos sutarties sąlygų, t. y. ginčo statinio neįteisino, nenugriovė ir nepašalino savavališkos statybos padarinių. Atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ nesutiko su ieškovo prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti, nurodydama, kad yra įvykdžiusi taikos sutartį ir yra gavusi ginčo statinio statybą leidžiantį dokumentą dar 2013 m., visus dokumentus ir duomenis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo perdavė žemės sklypo nuomininkui UAB „Piliuona“, kuris įgyvendina statytojo teises bei pareigas žemės sklype, ir kuris turi teisę išregistruoti žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žymas apie savavališką statybą bei atlikti ginčo statinio teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė išduoti ieškovui vykdomąjį raštą, kuriuo ieškovui leista nugriauti ginčo statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, nes atsakovas, kuris pagal taikos sutarties sąlygas turėjo statinį įteisinti arba nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.

30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažymi, kad tarp šalių sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iki šiol atsakovas taikos sutarties sąlygų neįvykdė, t. y. projektinės dokumentacijos ir jų pagrindu išduotų statybą leidžiančių dokumentų nepateikė, savavališkai pastatyto statinio nenugriovė ir statybvietės nesutvarkė. Atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ nurodomos aplinkybės nepaneigia fakto, kad atsakovas atliko teismo patvirtintos taikos sutarties 3–5 punktų pažeidimą, dėl kurio ieškovas įgijo teisę į vykdomojo rašto išdavimą dėl ginčo statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo atsakovo lėšomis. Atsakovas, neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė esmines taikos sutartyje numatytas pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė išduoti ieškovui vykdomąjį raštą.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ argumentais, kad visų dokumentų ir duomenų dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo perdavimas žemės sklypo, ant kurio savavališkai pastatytas ginčo statinys, nuomininkui UAB „Piliuona“, kuris įgyvendina statytojo teises bei pareigas žemės sklype, ir kuris turi teisę išregistruoti žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žymas apie savavališką statybą bei atlikti ginčo statinio teisinę registraciją, pateisina taikos sutarties nevykdymą, nes 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje įsipareigojimai įteisinti statinį arba jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę buvo nustatyti atsakovui BUAB „FUCUS statyba“, o ne kitam subjektui, todėl atsakovo argumentai, jog taikos sutarties vykdymas nepriklauso nuo jo valios, atmestini, kaip nepagrįsti.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, kad taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jis negali įvykdyti, kol tam tikrų formalumų nesutvarkė žemės sklypo nuomininkas, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ prašymuose dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo teigė, kad būtent jis imasi aktyvių veiksmų taikos sutarties sąlygoms įvykdyti. 2019 m. liepos 4 d. atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ prašyme dėl teismo nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo nurodyta, kad ginčo statinio statybos projekto parengimas, naujų projektavimo sąlygų gavimas, pakoreguoto objekto įkėlimas į informacinę sistemą, derinimas su atsakingomis institucijomis ir naujo statybą leidžiančio dokumento gavimas turėtų būti užbaigtas iki 2020 m. birželio 30 d. Nors pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarties vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovą BUAB „FUCUS statyba“ įvykdyti teismo nutartį iki 2020 m. kovo mėn., tačiau nei nustatytu terminu, nei iki šiol teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys ginčo statinio įteisinimą arba kiti duomenys, leidžiantis tikėtis, jog artimiausiu metu ginčo statinys bus įteisintas. Atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ taikos sutartį turėjo įvykdyti iki 2020 m. kovo mėn., tačiau iki šiol neįvykdė net dalies taikos sutarties sąlygų.

33. Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių taikos sutartis buvo sudaryta su nuolaidomis, pagal kurias būtent atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ nustatytais terminais privalėjo įteisinti ginčo statinį arba jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę per ženkliai ilgesnį terminą nei ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinyje. Vadinasi, nurodytos taikos sutarties sąlygas ginčo šalys laikė reikšmingomis ir esminėmis, išsprendžiant taikiai tarp šalių kilusį ginčą.

34. Atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ argumentai dėl taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir atsisakymas išduoti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos vykdomąjį raštą iš esmės paneigtų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas bei viešąjį interesą, kadangi ginčo statinys yra neteisėtai pastatytas valstybinėje žemėje.

35. Atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ nesutikimo su vykdomojo rašto išdavimu argumentai dėl statinio įteisinimo perdavimo kitam asmeniui yra teisiškai nepagrįsti, nes taikos sutarties sąlygos nėra pakeistos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

36. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ argumentus, kad jis taikos sutarties sąlygas įvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 2 d. ir 2013 m. liepos 3 d. rašytiniai pritarimai buvo išduoti laikino statybinio transporto garažo rengimui statybos laikotarpiui, o ne ginčo statinio įteisinimui. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktą surašė 2014 m. sausio 9 d., šioje byloje taikos sutartis, pagal kurią atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ įsipareigojo įteisinti ginčo statinį arba jį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, buvo patvirtinta 2015 m. rugsėjo 14 d. ir atsakovas BUAB „FUCUS statyba“ ilgą laiką deklaravo, jog ėmėsi visų veiksmų ginčo statiniui įteisinti, tačiau apie jo įteisinimą duomenys teismui nepateikti iki šiol. Akivaizdu, kad atsakovo BUAB „FUCUS statyba“ argumentai dėl taikos sutarties įvykdymo yra deklaratyvaus pobūdžio.

37. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista. Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.983 str., 6.985 str.; CPK 7 str., 18 str., 179 str., 185 str., 279 str., 284 str., 330 str., 338 str., 584 str., 646 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą.