Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo T. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-66-885/2025, kurioje, be kita ko, T. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje; UAB „T“, kurios vadovas T. Š., kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. liepos 25 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai, nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2023 m. sausio 25 d., apribota UAB „T“ nuosavybės teisė į pinigines lėšas – 18 450 Eur, uždraudžiant jomis disponuoti. Turto – piniginių lėšų saugotoju paskirta Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

3. Laikino UAB „T“ nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Kaltinamasis T. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį, kuria 6 mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas UA? „T“ piniginėms lėšoms – 18 450 Eur, ir panaikinti nurodytą apribojimą.

7. Kaltinamasis skunde nurodo, kad aptariamoms piniginėms lėšoms negali būti taikomas konfiskavimas, nes jas savanoriškai, kaip įmonės vadovas, pervedė į prokuratūros sąskaitą. Nurodytos lėšos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes niekaip nėra susijusios su pateiktais kaltinimais. Byloje yra pareikštas patikslintas VMI civilinis ieškinys 49 495,96 Eur dydžio sumai, prašant ją solidariai išieškoti ne tik iš UAB „T“, bet ir iš kitų 5 kaltinamųjų. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Iš į bylą kaltinamojo pateikto VI Registrų centras NT registro duomenų bazės 2025 m. vasario 27 d. išrašo apie paminėtą turtą matyti, jog buto, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (147 000 Eur) beveik 3 kartus viršija byloje pareikštų civilinių ieškinių sumą. Tai patvirtina 2025 m. birželio 19 d. teismo posėdyje kaltinamojo išdėstytą poziciją, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „T“ turtui – piniginėms lėšoms šiuo metu jau yra perteklinis, dėl ko jo terminas nepratęstinas.

8. Taip pat nurodo, kad skundžiamos nutarties 16 punkte procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo proporcingumas grindžiamas juridiniam asmeniui pareikštų kaltinimų bei pačios baudžiamosios bylos sudėtingumu. Nesutikdamas su tokiu vertinimu, pažymi, kad siekimas užtikrinti civilinį ieškinį neturėtų būti siejamas su bylos apimtimi, kaltinamųjų skaičiumi, nagrinėjimo eigos ypatumais ar kitais subjektyviais faktoriais. Pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ne tik kaltinamojo, bet ir kito kaltinamojo D. Š. turtui, o tai tik papildomai padeda užtikrinti civilinių ieškinių galimą padengimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnyje nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, o jų taikymas turi būti nutrauktas, kuomet tampa nereikalingas. Susidariusioje situacijoje UAB „T“ patiriami suvaržymai dėl negalėjimo disponuoti teisėtai gautomis lėšomis viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomos prievartos priemonės ir siekiamo tikslo ribas. Beveik 3 metus taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą juridinio asmens teisėtai gautoms piniginėms lėšoms, kurių kilmė nėra konkrečios bylos nagrinėjimo objektas, grubiai pažeidžiamos UAB „T“ teisės. Daroma išvada, kad aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymas šiuo metu jau yra neproporcingas bei perteklinis.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių. BPK 151 straipsnyje nustatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo kaip procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį, kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą arba kai reikalinga užtikrinti nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

10. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. UAB „T“ šioje baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Aukštesnysis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą laikyti pagrįstu kaltinimą juridiniam asmeniui UAB „T“ pagal nurodytus BK straipsnius. Tokie duomenys yra užfiksuoti, be kita ko, kitų kaltinamųjų parodymuose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

11. Skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „T“ turtui pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį.

12. Šioje byloje be kitų atsakovų ir UAB „T“ atžvilgiu yra pareikštas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 49 495,96 Eur žalos atlyginimo. Ar ši žala išties buvo padaryta, jei taip, koks konkrečiai buvo jos dydis, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Tačiau, įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnės instancijos teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai.

13. Skunde akcentuojama, kad civiliniu ieškiniu prašoma žalą solidariai išieškoti ne tik iš UAB „T“, bet ir iš kitų kaltinamųjų byloje, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti UAB „T“ taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju aplinkybė, kad civilinio ieškinio užtikrinimui pakanka kaltinamojo T. Š. bei kitų kaltinamųjų byloje turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, savaime nėra pagrindas panaikinti UAB „T“ taikomą nuosavybės teisės apribojimą. Pažymėtina, jog pareikštu civiliniu ieškiniu prašoma valstybės biudžetui padarytą žalą išieškoti solidariai iš UAB „T“, T. Š., M. Š., D. Š., G. Š. bei D. Š., taigi pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priimtu procesiniu sprendimu tenkinus šį reikalavimą, t. y. nusprendus žalą solidariai išieškoti iš visų nurodytų asmenų, tokio galimo sprendimo įvykdymo užtikrinimui išlieka pagrindas toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „T“ turtui civiliniam ieškiniui užtikrinti.

14. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pažymėtina, jog nusikalstama turtinė nauda (nusikalstamos veikos rezultatas) gali būti ne tik bet kokio pavidalo turto įgijimas, bet ir turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas (pvz., apgaule išvengiama į valstybės biudžetą mokėtino PVM, valstybės tarnautojui kaip kyšis nemokamai suteikiamos turtinės paslaugos). Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2016). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „T“ inkriminuotų nusikalstamų veikų – apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio, kurių suma viršija 900 MGL, pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir kitas aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas, t. y. siekis užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

15. Pastebėtina, jog šios procesinės prievartos priemonės taikymui neturi reikšmės kaltinamojo skunde nurodytas argumentas, jog turtas – piniginės lėšos, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamojo buvo savanoriškai kaip įmonės vadovo pervestos į prokuratūros sąskaitą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, turto įgijimo aplinkybių nevertina. Nors galutines išvadas dėl turto atitikimo konfiskuotino turto požymiams teismas spręs tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, vien tai neleidžia tvirtinti, kad juridinio asmens nuosavybės teisė suvaržyta nepagrįstai ar neproporcingai. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl juridiniam asmeniui priklausantis turtas, nepaisant to, kaip jis yra įgytas, taip pat gali būti skirtas BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo užtikrinimui. Teismui nusprendus išieškoti iš UAB „T“ konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tokio sprendimo vykdymas gali būti nukreiptas ir į jam priklausantį turtą, kuriam šioje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Be to, kaip minėta anksčiau, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas siekiant užtikrinti ne tik galimą turto konfiskavimą, tačiau ir civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė laikino nuosavybės teisės apribojimo tolesnio taikymo juridiniam asmeniui priklausančiam turtui pagrindus.

16. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinai apribojant asmeniui nuosavybės teisę į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kokia yra konfiskuotino turto vertė, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-976/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma proporcingai. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys 49 495, 96 Eur sumai, taigi akivaizdu, jog civilinio ieškinio suma yra didesnė nei turto, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, vertė (18 450 Eur). Duomenų apie civilinio ieškinio atlyginimą nėra. Be to, kaip minėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Kaip minėta, aplinkybė, jog padarytos žalos atlyginimas gali būti priteistas solidariai, nepaneigia taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo ir proporcingumo.

17. Papildomai pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas (BPK 151 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas nuo 2022 m. liepos 25 d. Baudžiamoji byla yra nagrinėjama ir dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, inkriminuoto ir UAB „T“, todėl, pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, BPK nuostatos nepažeistos. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau kaltinamojo interesų iškelia nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisę į jiems nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Šiuo atveju nors taikomas nuosavybės teisės apribojimas trunka jau beveik trejus metus, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos UAB „T“, T. Š. ir kitiems kaltinamiesiems, pobūdį, jų sunkumą ir pavojingumą bei baudžiamosios bylos apimtį (7 kaltinamieji, 45 bylos tomai (šiuo metu 46), byloje įvyko 14 posėdžių, taip pat apygardos teismas, siekdamas užtikrinti spartesnį bylos nagrinėjimą, suplanavo teisiamųjų posėdžių grafiką – byloje suplanuoti dar 3 teismo posėdžiai), baudžiamojo proceso trukmę (baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2024 m. liepos 26 d., teisiamajam posėdžiui perduota 2024 m. rugsėjo 26 d.), konstatuoti, kad UAB „T“ atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcinga ar per griežta priemonė, teisinio pagrindo nėra. Nors ir taikoma sąlyginai ilgai, aukščiau nurodytos tai pateisinančios priežastys, į kurias apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė, tokia procesinės prievartos priemonė vis dar yra reikalinga, tikslinga ir proporcinga, nesuvaržo juridinio asmens ar kitų asmenų teisės į nuosavybę labiau, nei to reikia tokiais apribojimais siekiamiems tikslams pasiekti.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti UAB „T“ taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Baudžiamojo proceso įstatyme laikinam nuosavybės teisės apribojimui numatyti reikalavimai nėra pažeisti, todėl darytina išvada, kad šios procesinės prievartos priemonės terminas šiuo atveju tęsiamas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant BPK nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl galimo turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio įvykdymas, todėl kaltinamojo T. Š. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo T. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.