- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2S-1673-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00781-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., R. J.
- Pareiškėjas
- I. K.
- Skolininkas
- A. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. J. ir R. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys - skolininkas A. J., bendraturtė R. J., antstolė A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama vykdymo procese nustatyti skolininko A. J. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturte R. J., t. y. ½ dalį šiame nekilnojamame turte: 0,1770 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad 2007 m. gruodžio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismas išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr.L2-1389-644, kuriuo iš skolininko A. J. priteisė 12 019,23 Eur skolą. Teismo išduotas vykdomasis raštas vykdomas antstolės A. K. kontoroje vykdomojoje byloje Nr.0133/08/01493. 2022 m. birželio 13 d. antstolė A. K. pateikė pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjos prašymu antstolės nustatytas kreipimosi į teismą terminas pratęstas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Aplinkybė, kad skola priteista 2007 m. gruodžio 14 d. ir per 14,5 metų nesumokėta, patvirtina, kad skolininkas ir jo bendraturtė elgiasi nesąžiningai ir vengia vykdyti teismo įsakymą. Antstolė, vykdydama išieškojimą, nustatė, kad skolininkas gauna nuolatinę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmoką, kuri yra nepakankama teismo įsakymo įvykdymui. Skolininkas geranoriškai nesumokėjo skolos, atvirkščiai - į žodinius raginimus grąžinti skolą nereaguoja, elgiasi įžūliai, tyčiojasi, ignoruoja teisėtų reikalavimų vykdymą. Nors skolininkas A. J. gauna nedideles socialinio draudimo išmokas, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - 0,1770 ha žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini)., todėl prašo nustatyti, kad A. J. priklauso ½ dalis minėto turto.
2. Suinteresuoti asmenys A. J. ir R. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose analogiškai prašo atsisakyti priimti 2022 m. liepos 11 d. pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, įpareigoti antstolę A. K. sutvarkyti vykdomąją bylą taip, kad ji visiškai atitiktų norminių aktų reikalavimus, panaikinti antstolės A. K. patvarkymą „Dėl termino pratęsimo“, dėl to, kad antstolė šiurkščiai pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją teisingumo ministrui arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Nurodė, kad antstolė tam pačiam vykdomajam dokumentui, to paties išieškotojo naudai užvedė ir vykdo dvi skirtingas vykdomąsias bylas, o pratęsė terminą pareiškėjai tik vienoje vykdomojoje byloje. Teismas negali nagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškimo „Dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, nes jo reikalavimai neatitinka faktinių aplinkybių, nes turto arešto aktu antstolė areštavo jame nurodytus daiktus: žemės sklypus ir turtinę teisę, o realiai visų žemės sklypų teisinė padėtis yra vienoda. Antstolė tam pačiam vykdomajam dokumentui, to paties išieškotojo naudai užvedė ir vykdo dvi skirtingas vykdomąsias bylas, išieškodama iš skolininko ir skolą, ir vykdymo išlaidas, ir atlyginimą sau. Šiomis neteisėtai pradėtomis skirtingomis vykdomosiomis bylomis antstolė, šiurkščiai pažeisdama norminių aktų reikalavimus, manipuliuoja bei tokiu būdu siekia nuslėpti savo neteisėtus veiksmus ir suklaidinti teismą. Pažymėjo, kad turto arešto aktas surašytas 2019 m. liepos 17 d., o patvarkymas dėl turto arešto Nr. S-21-133-28984 priimtas tik 2021 m. gruodžio 6 d. taigi, per tokį ilgą laikotarpį nuo turto arešto akto surašymo iki patvarkymo priėmimo antstolė privalėjo pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, ir, jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, išieškojimą iš to turto reikia nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas nustatė, kad skolininkui A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. J. priklauso ½ dalis 0,1770 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad skolininkas A. J. ir R. J. yra sutuoktiniai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nepasibaigusi, jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus, sprendė, kad nėra pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Be to, nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nereglamentuoja CPK 667 straipsnio 2 dalyje numatyto termino pratęsimo klausimo, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra imperatyvi norma, o taikant įstatymo analogiją, nepasibaigęs ne įstatymo nustatytas terminas galėjo būti pratęstas CPK 77 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, nors suinteresuoti asmenys prašo panaikinti antstolės A. K. patvarkymą „Dėl termino pratęsimo“, tačiau teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o ne dėl antstolės veiksmų priimant patvarkymą „Dėl termino pratęsimo“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismuose nėra pradėtos ar baigtos bylos dėl suinteresuotų asmenų A. J. ir R. J. santuokos nutraukimo. A. J. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas – 0,8088 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad patikrinus duomenis iš Vedybų sutarčių registro nustatyta, kad A. J. ir R. J. 2009 m. gruodžio 31 d. sudarę Povedybinę sutartį. Nepilnamečių vaikų skolininkas ir jo sutuoktinė neturi. A. J. vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, kuris, nors ir registruotas A. J. vardu, tačiau įgytas santuokos su R. J. metu, dėl ko suinteresuotiems asmenims nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad įgytas turtas pagal Povedybinę sutartį galėtų būti laikomas asmenine skolininko A. J. nuosavybe, iš esmės laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). Šias aplinkybes patvirtino ir A. J. sprendime dėl teritorinių registratoriaus priimtų sprendimų, nurodydamas, kad žemės sklypai yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įgijus teises atkurti nuosavybės teises iš bendrų lėšų (vykdomoji byla Nr. 0133/08/01493, b. l. 184 – 187).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. J. ir Rasa J. K. apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir atsisakyti priimti 2022 m. liepos 11 d. pareiškimą „Dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, įpareigoti antstolę A. K. sutvarkyti vykdomąją bylą taip, kad ji visiškai atitintų norminių aktų reikalavimus, panaikinti antstolės A. K. patvarkymą „Dėl termino pratęsimo“, dėl to, kad antstolė šiurkščiai pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją teisingumo ministrui arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi CPK 278 straipsniu, kuris nustato, kad „Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.“ (278 straipsnio 1 dalis). Šiuo konkrečiu atveju tokio prašymo išaiškinti sprendimą apskritai nebuvo.
5.2. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nutarė, kad „dalis turtinių teisių į 0,8088 ha nekilnojamąjį daiktą, unikalus (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ir plotai yra skirtingi: „0,0800 ha žemės sklypas“, o „turtinių teisių į 0,8088 ha“.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Teismas nutartimi tenkino pareiškėjos pareiškimo „Dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“ prašymą padalinti tai, ko nėra. Teismas apskritai neturėjo teisės nagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškimo „Dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“, nes jo reikalavimai neatitinka faktinių aplinkybių.
5.4. Antstolė tam pačiam vykdomajam dokumentui, to paties išieškotojo naudai užvedė ir vykdo dvi skirtingas vykdomąsias bylas, išieškodama iš skolininko ir skolą, ir vykdymo išlaidas, ir atlyginimą sau. Šiomis neteisėtai pradėtomis skirtingomis vykdomosiomis bylomis antstolė, šiurkščiai pažeisdama norminių aktų reikalavimus, manipuliuoja bei siekia nuslėpti savo neteisėtus veiksmus ir suklaidinti teismą.
5.5. Taip užvestos vykdomosios bylos neturėtų būti vykdomos. Teismas privalo įpareigoti antstolę A. K. sutvarkyti vykdomąją bylą taip, kad ji visiškai atitiktų norminių aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
5.6. CPK 613 straipsnis, kuriuo vadovaudamasi antstolė pratęsė terminą pareiškėjai, nesuteikia teisės antstolei priimti tokį sprendimą. Antstolės A. K. patvarkymas „Dėl termino pratęsimo“, kuriuo ji pratęsė terminą pareiškėjai pateikti teismui pareiškimą „Dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“ yra be motyvų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė A. K. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
6.1. Pažymėtina, kad skola priteista 2007 m. gruodžio 14 d. ir per 14,5 metų nesumokėta, tai lik patvirtina, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai ir vengia vykdyti teismo įsakymą. Atskirasis skundas iš esmės remiasi apeliantų subjektyvia nuomone, sau palankių faktų ir aplinkybių nurodymu.
6.2. Civilinė byla užvesta ne dėl antstolio veiksmų, o dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. A. J. skundas grindžiamas motyvais, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus vykdomosiose bylose, tačiau skundas dėl antstolio veiksmų jau buvo teiktas ir motyvai buvo tokie patys. Skundas buvo atmestas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos.
6.3. Antstolės veiksmai nepripažinti neteisėtais. Antstolė neprivalo bylos tvarkyti pagal skolininko norus ir vykdymo veiksmus atlikti, taip kaip patogu skolininkui. Akivaizdu, kad skolininkas, teikdamas skundus dėl kiekvieno jam nepalankaus patvarkymo ir teismo nutarties, vilkina vykdymo procesą ir bando išvengti turto pardavimo.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja (išieškotoja) I. K. apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
7.1. Atskirasis skundas iš esmės remiasi apeliantų subjektyvia nuomone, savu teisės normų suvokimu, sau palankiu faktų ir aplinkybių nurodymu.
7.2. Šioje byloje teismas nagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, bet ne antstolio veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą pagal skolininko ar suinteresuoto asmens, ar išieškotojo skundą. Taigi, nepagrįstas teiginys, jog antstolė siekia nuslėpti savo neteisėtus veiksmus ir suklaidinti teismą.
7.3. Teisės aktuose nėra reglamentuotas detalus patvarkymų turinys. Termino pratęsimas pagal savo teisinę prigimtį yra rezoliucija, kuri įforminta patvarkymu.
7.4. Priverstinį vykdymo procesą lemia išimtinai skolininko veiksmai - geranoriškai nevykdomas teismo procesinis sprendimas. Teisės aktais priverstinis teismo sprendimų vykdymas priskirtas antstolių kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
11. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0133/08/00862 vykdomas išieškojimas I. K. naudai iš skolininko A. J. nekilnojamojo turto pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1389-644 dėl 41 500 Lt skolos išieškojimo (pirminis vykdomasis raštas), o vykdomojoje byloje Nr. 0133/08/01493 – pagal tą patį teismo įsakymą, tačiau iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų (antrinis vykdomasis raštas). Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkas A. J. gauna pajamas iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos, tačiau šios yra nepakankamos teismo įsakymo įvykdymui. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 17 d. antstolė turto arešto aktu Nr. TA2-19-090224 vykdomojoje byloje Nr. 0133/08/00862 areštavo skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolė, 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-21-133-28684, susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka formą Nr. S-21011414, ir išsiuntė juos skolininkui bei jo sutuoktinei, tačiau sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo skolininkas antstolei nepateikė. Antstolė 2022 m. birželio 13 d. pateikė pasiūlymą pareiškėjai iki 2022 m. liepos 4 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėja 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į antstolę dėl termino kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo pratęsimo, 2022 m. liepos 5 d. patvarkymu pratęstas pareiškėjai terminas kreiptis į teismą iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėja 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama vykdymo procese nustatyti skolininko A. J. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su bendraturte R. J. .
12. Atskirąjį skundą apelintai grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi CPK 278 straipsniu, tačiau tokio prašymo išaiškinti sprendimą apskritai nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartyje nurodytas straipsnis (CPK 278 straipsnis) iš esmės nelemia tokios nutarties neteisėtumo, todėl apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir negali būti pripažįstami proceso pažeidimu.
13. Apeliantai nurodo, kad nutartyje skirtingai nurodytas turtinių teisių į žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dydis, pažymi, kad ir plotai yra skirtingi: „0,0800 ha žemės sklypas“, o „turtinių teisių į 0,8088 ha“.
14. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko A. J. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas – 0,8088 ha žemės sklypas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje žemės sklypo dydis nurodytas teisingai, t. y. 0,8088 ha, išskyrus nutarties motyvuojamosios dalies 9-ąjį punktą, kuriame nurodyta 0,0800 ha. Šiuo atveju, vertinant visą skundžiamos nutarties turinį, 9-me punkte nurodytas žemės sklypo dydis yra akivaizdus rašymo apsirikimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Dėl to šį apsirikimą motyvuojamosios dalies 9- me punkte būtina ištaisyti, t. y. vietoje 0,0800 ha įrašyti 0,8088 ha. Toks rašymo apsirikimas nekeičia nutarties turinio ar esmės.
15. Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka su tuo, kad antstolė tam pačiam vykdomajam dokumentui, to paties išieškotojo naudai užvedė ir vykdo dvi skirtingas vykdomąsias bylas, išieškodama iš skolininko ir skolą, ir vykdymo išlaidas, ir atlyginimą sau. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokie apeliantų argumentai buvo išspręsti ir įvertinti tiek Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartyje, tiek ir Kauno apygardos 2022 m. balandžio 12 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-623-480/2022. Apeliacinės instancijos teismas minimoje nutartyje nurodė, kad nagrinėjamu atveju nors yra užvestos dvi vykdomosios bylos pagal tą patį vykdomąjį raštą, tačiau iš skolininko visų rūšių turimo turto, ar tai būtų nekilnojamas turtas, ar gaunamas pajamos, vykdomas vienas išieškojimas, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliantai nepagrįstai pakartotinai kelia klausimą dėl nurodytų aplinkybių.
16. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia ir tuo, kad antstolės A. K. patvarkymas „Dėl termino pratęsimo“, kuriuo ji pratęsė terminą pareiškėjai pateikti teismui pareiškimą „Dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo“ yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje teismas nagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Be to, patvarkymas „Dėl termino pratęsimo“ įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstas. Todėl teismas dėl šių apeliantų argumentų daugiau nepasisako.
17. Apeliantai atskirajame skunde taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją teisingumo ministrui arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, nes, jų manymu, antstolė šiurkščiai pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas.
18. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-623-480/2022 sprendė minėtą prašymą ir nenustatė, kad skundžiama nutartis, kuria buvo konstatuota, jog antstolė veiksmus vykdomosiose bylose dėl skolos išieškojimo iš A. J. atliko teisėtai ir pagal įstatymus, priimta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo priimti atskirąją nutartį, konstatavo, kad ši nutartis neužkerta skolininkui galimybės pačiam kreiptis į atitinkamas institucijas dėl antstolės A. K. veiksmų.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartyje. Nutarties motyvuojamosios dalies 9 punkto antrame sakinyje vietoje nurodyto „0,0800 ha“ įrašyti „0,8088 ha“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.