- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- e2-90-850/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01351-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockaitis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), ir UAB
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis, sekretoriaujant Neringai Navickienei, Irenai Žumajevienei, dalyvaujant vertėjai O. G., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei I. M., atsakovui V. V., jo atstovei advokatei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per ZOOM programą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė ir UAB(duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovui V. V. (toliau – atsakovas) dėl pripažinimo, kad ieškovė yra išmokėjusi atsakovui visas su darbo santykiais susijusias išmokas, bei atsakovo V. V. patikslintą priešieškinį ieškovei UAB(duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB(duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. V., nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. DGKS-2409 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)13721/2021 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo patenkinti darbuotojo prašymai išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) V. V. naudai 1589,31 Eur darbo užmokesčio ir 169,36 Eur delspinigių, prašo pripažinti, kad ieškovės UAB(duomenys neskelbtini)išskaitos iš atsakovo V. V. darbo užmokesčio už darbdaviui padarytą žalą yra teisėtos, patvirtinti, kad ieškovė yra išmokėjusi visas su darbo santykiais susijusias išmokas atsakovui bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
A. V. V. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui 6658,83 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, netesybas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė su pateiktu patikslintu priešieškiniu nesutinka. Ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas pagal 2020 m. liepos 2 d. darbo sutartį Nr. 214 buvo įdarbintas pas ieškovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju-ekspeditoriumi-autošaltkalviu. Šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Atsakovas 2021 m. liepos 1 d. pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą išnagrinėti individualų darbo ginčą dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, išieškojimo, kuriuo prašė Darbo ginčų komisijos priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 8316 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir delspinigius. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškovo prašymą patenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 1589,31 Eur darbo užmokesčio ir 169,36 Eur delspinigių. Kitoje dalyje V. V. prašymą atmetė. Ieškovė atsiliepime Darbo ginčų komisijai nurodė, jog iš V. V. atlyginimo buvo išskaičiuota 1589,31 Eur už padarytas žalas pagal 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. birželio 2 d. ir 2021m. liepos 21 įsakymus. Darbo ginčų komisija sprendime padarė išvadą, kad iš V. V. darbo užmokesčio išskaitos nebuvo daromos, o buvo išmokėta mažesnė suma, nei nurodyta atlyginimų žiniaraščiuose. Tokias išvadas Darbo ginčų komisija padarė todėl, kad bendrovė bylos nagrinėjimui nepateikė įrodymų, kad darbuotojas su darbdavio priimtais įsakymais dėl išskaitų darymo, buvo supažindintas, kad bendrovė atlygino trečiajam asmeniui įsakymuose nurodytas sumas ir taip realiai patyrė žalą, kad pirminiuose darbo užmokesčio priskaitymo ir išskaitymo žiniaraščiuose ir atsiskaitymo lapeliuose, tokių išskaitų darymas nėra užfiksuotas. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad atsakovas 2020 m. liepos 13 d. raštu patvirtino sutikimą, kad už jo padarytas žalas būtų išskaičiuota iš jam priklausančio darbo užmokesčio. Įstatymas numato, kad tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis yra 1184,75 Eur, o ieškovas rašytiniu patvarkymu išskaitė iš atsakovo darbo užmokesčio pagal 2021 m. kovo 5 d. įsakymą 1134 Eur (nors buvo padaryta 4028,89 Eur nuostolis), pagal 2021 m. birželio 2 d. įsakymą - 285,97 Eur, pagal 2021 m. liepos 12 d. įsakymą - 170 Eur, t. y. išskaityta neviršijant vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Bendrovės buhalterijoje vedama Asmens kortelė kiekvienam darbuotojui, kurioje yra užfiksuotos ir išskaitos už padarytą žalą, o ne tik išskaityti mokesčiai, kaip nurodyta atsiskaitymo lapeliuose. Atsakovo patikslintu priešieškiniu prašoma priteisti iš ieškovės 6658,83 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų tariama skola yra nepagrįsta, dėl jos yra priimtas ir įsiteisėjęs Darbo ginčų komisijos sprendimas. Atsakovas nesutinka, kad dėl jo kaltės ieškovui padaryta 4028,89 Eur žala dėl komandiruotės Prancūzijoje metu nukritusio vilkiko priekabos rato, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, pačio atsakovo pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad ratas nebuvo tinkamai prisuktas. 2020 m. lapkričio 3 d. vilkikui, kurį vairavo atsakovas, ir priekabai buvo atlikta privaloma transporto priemonės techninė apžiūra. Techniškai tvarkingas automobilis iki rato nukritimo buvo atsakovo žinioje, jo priežiūroje. Atsakovas komandiruotės metu iki vilkiko priekabos rato nukritimo buvo pradūręs padangą, todėl ratą pakeitė vilkike buvusiu atsarginiu ratu – tai įrodo 2021 m. sausio 15 d. sąskaita faktūra Nr. FE4269, kurioje užfiksuotas pradurtos padangos remontas. Atsakovas pačio žalos fakto iki pareiškiant priešieškinį teisme neginčijo, o prašyme Darbo ginčų komisijai tik nurodė, kad jis nedavė raštiško sutikimo išskaityti padarytą žalą iš jo atlyginimo, todėl ginčas keliamas praleidus įstatyme numatytus terminus ir nebuvo nagrinėtas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje. Nepagrįstas ir klaidinantis teismą atsakovo patikslinto priešieškinio teiginys, kad ieškovas, sumokėdamas atsakovui komandiruotpinigius, nekompensavo jo iš savo sąskaitos už ieškovą sumokėtų 4028,89 Eur, 983,28 Eur ir 57,35 Eur transporto priemonės remonto išlaidų. Ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą pinigų sumą, reikalingą sumokėti už automobilio remontą, ir atsakovas iš tų pinigų apmokėjo remonto išlaidas, taigi jam šių sumų kompensuoti nereikia. Su Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovas sutiko - 2021 m. spalio 5 d. prašymu Darbo ginčų komisijos prašė taikyti sankcijas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnyje už įsiteisėjusio jos priimto sprendimo nevykdymą, nurodė, kad ieškovas nesumokėjo priteistų 1758,67 Eur (1589,31 Eur+169,36 Eur delspinigių).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad dėl 4028,89 Eur išskaitų Darbo ginčų komisijoje nebuvo kalbama. Buvo tik pateikti visi dokumentai, įsakymai dėl išskaitų ir buvo nurodyta, kad 1134 Eur suma iš atsakovo išskaityta už žalą 2021 m. sausio 12 d. padarytą automobiliui, kurios dydis yra 4028,89 Eur ir dėl žalos fakto nebuvo keliama jokių klausimų, keltas klausimas tik dėl išskaitų. Asmens kortelė, kur matosi išskaitos, Darbo ginčų komisijai nebuvo pateikta. I. D. ginčų komisijos sprendime išdėstyti motyvai buvo siurpriziniai - buvo įrodinėjamas faktas apie išmokas, o jie pasisakė dėl išskaitų teisėtumo. Išskaitos buvo daromos nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. Viso per 6 mėn. išskaityta – 1589 Eur. Dėl 2021 m. sausio 12 d. apgadintos priekabos buvo išskaitinėjama dalimis: 2021 m. sausio mėn. - 66,95 Eur, vasario mėn. - 760,32 Eur, kovo mėn. - 206,72 Eur ir balandžio mėn. - 100,01 Eur iš viso 1134 Eur, t. y. neviršijanti vieno atlyginimo suma. Kita žalos dalis liko įmonei kaip nuostoliai. 2021 m. birželio 2 d. įsakymu išskaityta 2021 m. gegužės mėn. 285,97 Eur už apgadintą Peugeot automobilį (dureles). Kito reiso metu pagal 2021 m. liepos 12 d. įsakymą yra išskaityta 169,34 Eur taip pat už apgadintą krovinį pagal sąskaitą 900367784, už gabentą automobilį, kuriam buvo apgadinta priekinis dešinysis sparnas. Sudėjus tas tris išskaitų sumas gauna 1589 Eur, kuriuos ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) išskaitė savo įsakymais.
Atsiliepimas
Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais, laiko, kad ieškovė nėra su juo pilnai atsiskaičiusi. Darbo ginčų komisijos sprendimas išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 1589,31 Eur darbo užmokesčio ir 169,36 Eur delspinigių priimtas remiantis ieškovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, pagal kuriuos atsakovui už visą dirbtą laiką turėjo būti išmokėta 6168,74 Eur darbo užmokesčio ir 13669,50 Eur dienpinigių ir komandiruotės išlaidų. Iš viso 19838,24 Eur. Atsakovui į banko sąskaitą pervesta 16379,93 Eur ir kasos išlaidų orderiais išmokėta 1869 Eur. Bendra išmokėtų lėšų suma, remiantis pateiktais dokumentais, yra 18248,93 Eur (16379,93 Eur + 1869 Eur). Iš atsakovo atlyginimo buvo išskaičiuota 1589,31 Eur už padarytas žalas. K. P. metu, nukrito atsakovo vairuoto vilkiko priekabos ratas, dėl ko teko atlikti remonto darbus ir atsirado ieškinyje minima 4028,89 Eur žala. Kaip matyti iš jau pateiktų nuotraukų, ratas nukrito ne dėl blogo jo tvirtinimo, nes visi ratą tvirtinantys varžtai liko vietoje, o dėl techninių priežasčių, nepriklausiusių nuo atsakovo valios, jo veiksmų ar neveikimo, tačiau nurodytą 4028,89 Eur sumą per keturis kartus iš savo asmeninės banko sąskaitos apmokėjo atsakovas. Jam šių išlaidų ieškovė nekompensavo, todėl faktiškai išskaitė ne 1134 Eur, o 4028,89 Eur. Atsakovui nebuvo kompensuotos ir transporto priemonės remonto išlaidos - 983,28 Eur ir 57,35 Eur, kurias jis taip pat padengė iš savo asmeninių lėšų (operacijos data 2021-01-21 ir 2021-01-29). Remiantis ieškovės pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais atsakovui už visą darbo santykių laiką turėjo būti išmokėta 6168,74 Eur darbo užmokesčio ir 13669,50 Eur dienpinigių bei komandiruotės išlaidų, t. y. viso 19838,24 Eur. Atsakovui banko pavedimais ir grynaisiais išmokėta viso 18248,93 Eur, iš kurių 5069,52 Eur (4028,89 + 983,28 + 57,35) panaudota remonto darbams ir kitoms išlaidoms, susijusios su rato nukritimu, bei kitoms remonto išlaidoms, kurių ieškovė nekompensavo. Taigi atsakovui faktiškai išmokėta 13179,41 Eur (18248,93 - 5069,52) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų. Taigi ieškovė liko skolinga atsakovui 6658,83 Eur (19838,24 - 13179,41). Atleidimo iš darbo dieną ieškovė su atsakovu pilnai neatsiskaitė. Jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, todėl Ieškovė turėtų būti įpareigota sumokėti netesybas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad atsakovo sumokėtos už remontus sumos ieškovės apskaitoje nurodytos kaip dienpinigiai, ir tos sumos nekompensuotos. Šios sumos tik perėjo per atsakovo sąskaitą, bet jis jų negavo. Teigia, kad tai yra komandiruotės išlaidos, kurias turėtų kompensuoti darbdavys. Darbo ginčų komisija turėjo sąskaitos išrašą, buhalterinius duomenis su paskaičiavimais, tačiau ją suklaidino mokėjimo paskirties vardinimai. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis ir nežino įstatymo normų.
Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis). Ieškovei pateikus ieškinį teismui, atsakovas nagrinėjamu atveju tinkamai ir laiku (CPK 143 straipsnio 1 dalis) pareiškė priešieškinį, kadangi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas būtų netekęs galios (DK 231 straipsnio 7 dalis), todėl ieškovės argumentas, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurios neginčija ieškovė, yra įsiteisėjęs, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siejama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 214, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo ekspeditoriaus autošaltkalvio pareigoms. Atsakovas 2020 m. liepos 13 d., tai yra dieną, nuo kada jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) buvo supažindintas UAB (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklėmis, ką liudija jo parašas Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registravimo žurnale. Tą pačią dieną darbdavys su atsakovu sudarė Vairuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir papildomas instrukcijas. Atsakovas taip pat supažindintas su UAB(duomenys neskelbtini)vairuotojo ekspeditoriaus autošaltkalvio pareiginiais nuostatais. V. V. kreipėsi su prašymu dėl 8316 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo į Darbo ginčų komisiją, kuri 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu darbuotojo prašymą patenkino iš dalies: nusprendė išieškoti iš UAB(duomenys neskelbtini) 1589,31 Eur darbo užmokesčio bei 169,36 Eur delspinigių. Ieškovė UAB(duomenys neskelbtini) prašo teismo pripažinti, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu V. V., pastarasis patikslintu priešieškiniu prašo priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 6658,83 Eur su darbo santykiais išmokėtų išmokų. Tokiu būdu, byloje kilęs ginčas dėl darbdavio atliktų išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio už padarytą žalą pagrįstumo, bei dėl į atsakovo sąskaitą darbdavio pervestų pinigų dalies paskirties – ar jie laikytini suma, skirta žalai atlyginti, ar tai yra darbuotojui priklausančios, su darbo santykiais susijusios išmokos.
Dėl ieškinio
DK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše.
DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
UAB(duomenys neskelbtini) Vairuotojo ekspeditoriaus autošaltkalvio pareiginiuose nuostatuose (toliau – Nuostatai), aptarti šios pareigybės darbą dirbančiam darbuotojui keliami bendrieji reikalavimai, nustatytos jo teisės ir pareigos. Nuostatų 4 punkte aptarta vairuotojo ekspeditoriaus atsakomybė, 4.7.5. papunktyje nustatyta, kad vairuotojas-ekspeditorius privalo visiškai atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl krovinio praradimo (sužalojimo). Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Vairuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2.5. punkte.
Iš ieškovės teismui pateiktos atsakovo asmens kortelės, kuri Darbo ginčų komisijai nebuvo pateikta, matyti, kad pagal darbdavio vadovo įsakymus iš darbuotojo V. V. darbo užmokesčio išskaičiuota: 2021 m. sausio mėn. – 66,95 Eur, 2021 vasario mėn. - 760,32 Eur, 2021 m. kovo mėn. - 206,72 Eur, 2021 m. balandžio mėn. - 100,01 Eur, 2021 m. gegužės mėn. - 285,97 Eur, 2021 m. birželio mėn. - 169,34 Eur. Ieškovo atstovė paaiškino, kad sausio-balandžio mėn. iš atsakovo išskaityta suma – 1134 Eur, nes dėl 2012-01-12 įvykusio eismo įvykio ieškovas patyrė 4028,89 Eur žalą, todėl iš atsakovo per šiuos mėnesius išskaityta jos dalis, neviršijanti vieno mėnesinio atlyginimo. Dėl šio eismo įvykio, kurio metu nukrito vienas puspriekabės ratas, kaltas atsakovas, nes iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad priekabos ratlankis buvo nepriveržtas ir dėl laisvumo veržlės, kurios laiko ratlankį su padanga yra atsisukę, arba dalinai atsisukę; varžtai (špilkos) yra labai nutrinti, nes akivaizdu, kad atsakovas važiavo su nepriveržtu ratu ir metalas trynėsi į metalą, dėl ko atsirado pasekmės, varžtai prarado tvirtumą nuo trinties, sudilo ir deformavosi; varžtai yra išplakti, o tai patvirtina, kad su gerai neprisuktais varžtais buvo važiuota mažiausiai 3000 km.; trys iš aštuonių veržlės yra pilnai atsisukę, o ketvirta veržlė atsisukusi dalinai; vilkiko priekabos ratas turėjo daug laisvumo ant užmauto varžto, kadangi nebuvo gerai priveržtas su veržlėmis; užfiksuotas gedimas patvirtina, kad nuo trinties netolygiai sukantis ratlankiui, su nepriveržtomis veržlėmis jis deformavosi, ko pasekoje sutrūko. Jokių techninių priežasčių, nepriklausiusių nuo atsakovo valios, jo veiksmų ar neveikimo nebuvo ir negalėjo būti.
A. V. V. teismo posėdžio metu dėl 2012-01-12 įvykio paaiškino, kad Prancūzijoje greitkelyje atšoko vienas iš keturių priekabos galinių ratų. Stipriai snigo, greitis buvo nedidelis. To pajusti laiku vairuotojas negali. Pravažiuojanti mašina sustabdė ir parodė, kad nėra rato. Automobilį Prancūzijoje nutempė į servisą. Remontu užsiėmė profesionalūs darbuotojai, tai buvo užfiksuota vaizdo kamera. Apie įvykį informavo direktorių, išgirdo necenzūrinių žodžių. Pats konsultavosi, parodė nuotraukas kolegoms. Jie buvo jo pusėje. Prancūzai rodė diską, kur matėsi suvirinimo siūlė. Padanga prieš įvykį nebuvo nuleista, pats neremontavo rato. Kas buvo daroma servisuose Lietuvoje (su transporto priemone), nežino. Transporto priemonės techninę būklę prižiūri direktoriaus sūnus, jis užsiima remontais. Pervedė tą 983 Eur sumą ir buvo pasakyta, kad grįžus bus išsiaiškinta dėl to. Servisui jis pats sumokėjo, jam (darbdavys) paaiškino, kad kaltas dėl to įvykio.
Ieškovė preziumuoja atsakovo kaltę remdamasi su atsakovu pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartimi. Pažymėtina, kad 2017-07-01 įsigaliojus naujajam darbo kodeksui (DK) sutartyje su darbuotoju nebegalima numatyti visiškos materialinės atsakomybės. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki darbo kodekso įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. Taigi materialinė atsakomybė prilyginama civilinei atsakomybei. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1d.). Ieškovui, kaip darbdaviui, būtina įrodyti materialinės atsakomybės sąlygas: 1) žalos padarymą; 2) žalos padarymą darbuotojo darbo pareigų pažeidimu (neteisėta veika ar neveikimu); 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir žalos atsiradimo; 4) darbuotojo kaltę (nagrinėjamu atveju didelį neatsargumą); 5) aplinkybę, kad darbuotojas ir darbdavys teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) aplinkybę, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Jeigu pažeidimo padarymo metu nėra bent vienos atsakomybės sąlygos, nėra ir pagrindo taikyti materialinę atsakomybę.
Civilinio kodekso 6.247 stripsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Pagal įrodymų naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia ((duomenys neskelbtini) straipsnis), taigi, šiuo atveju įrodymus, jog 2012-01-12 įvykio metu žala buvo padaryta dėl atsakovo kaltės, turi pateikti ieškovė.
Vertinant byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad nėra įrodyta atsakovo kaltė dėl to, kad reiso Prancūzijoje metu nuo puspriekabės stebulės nukrito vienas ratas. Šalys pateikia skirtingas versijas dėl ko taip atsitiko, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šias versijas, nepateikė. Nors ieškovė atsakovo kaltę grindžia faktu, kad tiek vilkikui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek puspriekabei, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-11-03 buvo atlikta techninė apžiūra, taigi šios transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos, teismo įsitikinimu, tai nėra lemiamas veiksnys teigti, kad ir įvykio metu, tai yra, po daugiau nei dviejų mėnesių, jų techninė būklė išliko tokia pati. Įvertinant aplinkybę, kad transporto priemonės apgadinimai atsirado dėl nukritusio rato, o techninės apžiūros metu transporto priemonės ratų būklė tikrinama tik siekiant nustatyti, ar veikia stabdžių diskai ir ar nenudilusios padangos, neatmestinas V. V. argumentas, kad jis reiso metu rato nė karto nekeitė, o ratlankis sulūžo dėl to, kad jis anksčiau buvo suvirintas. Pažymėtina, kad, nors ieškovas, detaliai komentuodamas byloje esančias nuotraukas, daro išvadą, kad iš jų matyti, jog ratas buvo nepriveržtas, ši versija nėra patvirtinta ekspertų išvadomis ar kitais objektyviais leistinais įrodymais. Tokių įrodymų gauti teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu galimybės nėra, nes minimo rato nėra išlikę, šalys negali nurodyti, kur jis yra, taigi skirti autotechninės šio automobilio mazgo ekspertizės nėra įmanoma. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl aptariamu įvykiu jai atsiradusios žalos, todėl nepagrįstai iš atsakovo išskaitė 1134 Eur.
Iš 2021-03-23 sąskaitos-faktūros Nr. 9020058468 matyti, kad Prancūzijos įmonė (duomenys neskelbtini) SAS ją išrašė ieškovei 285,97 Eur sumai, kuri UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 21/ išskaityta iš darbuotojo V. V.. Minimas įsakymas išverstas į rusų kalbą. Atitinkamai ieškovės vadovo 2021 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 21/, pagal užsienio įmonės UAB(duomenys neskelbtini) pateiktą sąskaitą Nr. 9003677841 dėl padarytos 170 Eur žalos iš V. V. darbo užmokesčio išskaityta 169,34 Eur. Minimas įsakymas taip pat išverstas į rusų kalbą. Žalos dydį ir faktą pagrindžia CMR važtaraščiai, fotonuotraukos, byloje yra rašytinis V. V. sutikimas, kad už jo padarytas žalas būtų išskaičiuota iš jam priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių.
Pagal UAB(duomenys neskelbtini)vairuotojo ekspeditoriaus autošaltkalvio pareiginius nuostatus (4.7. punktas) vairuotojas - ekspeditorius už automobilių apgadinimus atsako materialiai frančizės ribose - iki 1500 Eur. Atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su Nuostatais jam suprantama kalba. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktų Vairuotojo ekspeditoriaus autošaltkalvio pareiginių nuostatų tekstas lietuvių ir rusų kalbomis skiriasi – minimas 4.7. punkto tekstas yra tik nuostatų vertime į rusų kalbą, todėl teismas vadovaujasi būtent ta teksto redakcija, kuri buvo suprantama atsakovui. Pagal minimus važtaraščius padarytos žalos fakto ir savo kaltės atsakovas V. V. neneigė ir teisminio civilinės bylos nagrinėjimo metu, žalos dydis neviršija nuostatų 4.7. nustatyto maksimumo, todėl darytina išvada, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) vadovo 2021 m. birželio 2 d. ir 2021 m. liepos 12 d. įsakymus iš V. V. pagrįstai išskaityta atitinkamai 285,97 Eur ir 169,34 Eur, iš viso 455,31 Eur.
N. D. ginčų komisija sprendė, kad minios išskaitos turėjo būti pagrįstos tinkamais apskaitos dokumentais, teismas sprendžia, kad ši aplinkybė svarbi galėtų būti mokestinių ginčų bylose, nors ir ten privalu vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu. Šiuo atveju sprendžiamas civilinis ginčas, taigi esminę reikšmę turi aplinkybė, ar buvo įrodytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismui sprendžiant, kad jas, šiais atvejais, ieškovė įrodė, nėra pagrindo teigti, kad šias išskaitas darbdavys atliko nepagrįstai.
Ieškovė taip pat ginčija Darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje dėl 169,36 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisimo.
Teismas sprendžia, kad DGK sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas, nes ši ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo institucija savo sprendimą dėl priskaičiuotų delspinigių grindė DK 146 ir 147 straipsnių nuostatomis, konstatavusi, kad darbo užmokestis nustatytais terminais V. V. buvo neišmokėtas už 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo, lapkričio, 2021 m. sausio, vasario ir birželio mėnesius. DGK apskaičiuota delspinigių suma nėra siejama su šiuo teismo sprendimu teismo atlikto darbdavio atlikto išskaičiavimo iš V. V. darbo užmokesčio, pagrįstumu, ieškovė nepasisakė, kuo pasireiškė DGK apskaičiuotų delspinigių ydingumas, tai yra, neįrodė, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl priešieškinio.
Atsakovas priešieškinį grindžia tuo, kad ieškovė, remiantis jos pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, atsakovui už visą darbo santykių laiką turėjo išmokėti 6168,74 Eur darbo užmokesčio ir 13669,50 Eur dienpinigių bei komandiruotės išlaidų, iš viso – 19838,24 Eur, tačiau banko pavedimais ir grynaisiais išmokėjo 18248,93 Eur sumą, į kurią nepagrįstai įtraukė 5069,52 Eur - ši suma tik perėjo per atsakovo sąskaitą, tačiau jis tų pinigų realiai negavo, nes juos pervedė prancūzų įmonei remonto darbams apmokėti ir šios sumos atsakovui nekompensavo. Faktiškai atsakovui išmokėta 13179,41 Eur, todėl išvedus skirtumą tarp apskaičiuotos ir išmokėtos sumos ieškovė liko skolinga atsakovui 6658,83 Eur, kuriuos ir prašo priteisti iš ieškovės.
Teismas pažymi, kad dėl skirtumo tarp atsakovo prašomos priteisti iš atsakovo sumos – 6658,83 Eur ir atsakovo nurodytos 5069,52 Eur sumos, atsakovo pervestos užsienio įmonėms už remonto darbus - 1589,31 Eur, tai yra sumos, kuri iš atsakovo darbo užmokesčio ieškovės buvo išskaityta jo padarytai žalai padengti, teismo pasisakyta sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, todėl dėl šios sumos papildomai nebus pasisakyta.
Ieškovės atstovė, nepripažindama priešieškinio, teisme paaiškino, kad Darbo ginčų komisija vertino visus pateiktus dokumentus ir visas aplinkybes. Tiek darbo užmokestis, tiek komandiruotpinigiai apskaičiuojami pagal faktiškai išdirbtą laiką ir faktiškai išbūtą laiką komandiruotėje. Atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisijos nustatyta suma, kurią darbdavys privalėjo sumokėti darbuotojui ir į kurią, pagal Darbo ginčų komisijos paskaičiavimus, įeina darbo užmokestis, dienpinigiai ir kitos išlaidos, patirtos komandiruotės metu. Banko sąskaitos išraše nėra kitokios paskirties pavedimų, tik atlyginimas, atlyginimo avansas ir komandiruotė, nėra nurodyta, kad tai kompensacija už kažkokias išlaidas. Tai padaryta todėl, kad pirmiausiai buvo pervestos sumos, tada buvo padarytas apmokėjimas. Apmokėjimas nesutapo su pervestomis sumomis, nes pervedama buvo avansu apytikslės sumos, kurių turėtų pakakti sumokėti už remontą.
Teismas, vertindamas Darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumą nustatė, kad šiai institucijai ieškovė pateikė visus dokumentus, reikalingus pagrįstam sprendimui priimti. Tachografų išklotinės leido nustatyti, kiek laiko atsakovas išbuvo komandiruotėje. Buvo pateikti visi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurių pagrindu Darbo ginčų komisija paskaičiavo, kiek darbdavys privalėjo išmokėti darbuotojui tiek darbo užmokesčio, tiek atskirai dienpinigių ir atskirai, kiek turėjo kompensuoti komandiruotėje patirtų išlaidų. Taip pat pateikti kiekvieno mėnesio atsakovo atlyginimo lapeliai bei apibendrinantis dokumentas - pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Darbo ginčų komisija šių dokumentų pagrindu sprendime detaliai pasisakė: dėl darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio ir dienpinigių bei jų išmokėjimo, dėl darbo ir poilsio laiko ir jo apskaitos. Teismas, įvertinęs Darbo ginčų komisijos sprendimo nuostatas darbo byloje esančių apskaitos dokumentų kontekste daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, kad jam nebuvo tinkamai apskaitytas ir išmokėtas visas darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis ir kitos išmokos.
Tiek iš ieškovo pateikto UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-07-01, tiek iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-11-03 iki 2021-06-21 matyti, kad iš ieškovo sąskaitos, esančios „Swedbank“ AB į tame pačiame banke esančią atsakovo sąskaitą pervesta: 2021-01-12 700 Eur; 2021-01-13 1600 Eur; 2021-01-15 1500 Eur ir 500 Eur, iš viso 4300 Eur. Atitinkamai iš atsakovo sąskaitos į gavėjo S. D. sąskaitą pervesta: 2021-01-14 582,99 Eur; 2021-01-19 1404,48 Eur, 1551,28 Eur ir 490,14 Eur, iš viso 4028,89 Eur. Atitinkamai 2021-01-21 iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervesta 1000 Eur, o 2021-01-22 iš atsakovo sąskaitos į gavėjo UAB(duomenys neskelbtini)sąskaitą pervesta 983,28 Eur, bei 2021-01-29 d. iš ieškovo sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervesta 100 Eur, o 2021-02-01 iš atsakovo sąskaitos į gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesta 57,35 Eur. Aptartos bankinės operacijos patvirtina, kad didžioji ieškovo į atsakovo sąskaitą pervestų pinigų dalis atsakovo buvo pervesta kitiems gavėjams užsienyje. Ginčo dėl to, kad tiek ieškovo atsakovui pervestos nurodytos sumos, tiek atsakovo gavėjams užsienyje pervestos nurodytos sumos buvo skirtos atsiskaitymui už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas, nėra. Akivaizdu, kad atsakovas už šias remonto paslaugas atsiskaitė ne savo asmeniniais, bet ieškovo jam pervestais pinigais, todėl nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad ieškovas jam šių sumų nekompensavo. Nors ieškovas, pervedamas atsakovui aptartas pinigų sumas jas įvardijo kaip „atlyginimas ir komandiruotė“, ar kaip „komandiruotė“, ši aplinkybė atsakovui nesudaro pagrindo jų taip ir traktuoti, nes iš 2021 metų sausio mėnesio atlyginimo lapelio matyti, kad V. V. iš viso priskaičiuota 931,19 Eur atlyginimo, o iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad minimą mėnesį apmokestinta tik atsakovui priskaičiuota 931,19 Eur suma – 116,65 Eur pajamų mokesčio ir 181,58 Eur socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveiktos draudimo įmokų. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad neteisingas ieškovo atsakovui pervestų aukščiau aptartų pinigų sumų paskirties įvardijimas nesudaro pagrindo jas traktuoti kaip atsakovui priklausantį atlyginimą ar komandiruotpinigius, nes dėl tokio atlyginimo bei kitų išmokų dydžio šalys nebuvo sutarę darbo sutartyje. Abejonių gali kelti šio darbo santykio šalių praktikoje taikytas modelis, kai už suteiktas paslaugas jų teikėjams užsienyje paslaugos gavėjas (darbdavys), atsiskaito ne tiesiogiai, o per tarpininką (darbuotoją), tačiau dėl tokio atsiskaitymo būdo su paslaugų teikėjais darbo sutarties šalys neprieštaravo, ginčo šiuo klausimu tarp jų nekilo, taigi šis klausimas nėra šio ginčo dalykas.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo už atstovavimą advokatei sumokėtas 1552 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (300 Eur už ieškinio surašymą, 150 Eur už atstovavimą Darbo ginčų komisijos posėdyje, 300 Eur už atsiliepimo į priešieškinį surašymą, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 102 Eur už dokumentų vertimą, 300 Eur už atsiliepimą į patikslintą atsakovo priešieškinį parengimą bei 200 Eur už papildomus teismo posėdžius). Ieškovė už ieškinio padavimą yra sumokėjusi 40 Eur žyminį mokestį. Prašo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.
Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis ar kad jos procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas. Priešingai - atsakovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus atlikta rašysenos ekspertizė. Gavus jos išvadą, kurioje konstatuota, kad ant atsakovo nurodytų kasos išlaidų orderių, kurių pasirašymą jis neigė, yra būtent jo parašai, buvo tikslinamas priešieškinis, skiriami papildomi teismo posėdžiai, ieškovė teikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, taigi ieškovės papildomos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo neigtų byloje nustatytų aplinkybių, tokiu būdu pats atsakovas neveikė prieš kuo greitesnį civilinės bylos išnagrinėjimą ir nesivadovavo proceso ekonomijos ir koncentruotumo principu.
A. V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 200 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 100 Eur priešieškinio rengimą, 50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 50 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (2022-02-08), 50 Eur už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje (2022-02-12), iš viso 450 Eur.
Teismui patenkinus 25,9 procentus ieškinio reikalavimų, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo priteistina 402 Eur (1552x26 proc.) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškovės UAB(duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad UAB(duomenys neskelbtini) pagrįstai iš atsakovo V. V. darbo užmokesčio išskaitė 455,31 Eur už darbdaviui padarytą žalą.
Pripažinti, kad UAB(duomenys neskelbtini) nepagrįstai iš atsakovo V. V. darbo užmokesčio išskaitė 1134 Eur, todėl privalo šią sumą sumokėti atsakovui.
Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. naudai 169,36 Eur delspinigių.
A. V. V. priešieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. DGKS-2409 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)13721/2021 laikyti netekusiu galios.
Priteisti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 402 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.