- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-2467-436/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03828-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- B. C., V. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės kredito unijos „Sūduvos parama“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4604-802/2015 pagal ieškovių B. C. ir V. S. ieškinį atsakovams kredito unijai „Sūduvos parama“ ir L. S. dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovės B. C. ir V. S. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis 2007-09-11 laidavimo sutartis Nr. 07-00128 ir Nr. 07-00129, 2009-07-23 L. S. kredito unijos „Sūduvos parama“ naudai išduoto vekselio sumos apmokėjimą užtikrinančią laidavimo sutartį. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovės pateikė teismui prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0140/14/00790 ir Nr. 0140/14/00789.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovių prašymą patenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0140/14/00790 ir Nr. 0140/14/00789 iki bus priimtas procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Teismas nurodė, kad antstolė A. L. vykdo priverstinius išieškojimus iš ieškovės V. S. vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/00790, ir iš ieškovės B. C. vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/00789. Patvarkymu buvo areštuotos lėšos, iš sąskaitų bankuose nurašytos piniginės lėšos ir atlikti kiti vykdymo veiksmai. Teismas vertino, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose bus pažeistas ekonomiškumo principas, gali būti pažeisti šalių interesai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė kredito unija „Sūduvos parama“ prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirajame skunde nurodo, kad 2014-04-08 Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. K. išduoto vykdomojo įrašo Nr. RK-3497 pagrindu išieškoma skola išieškotojo KU „Sūduvos parama“ naudai iš skolininkių, šioje byloje ieškovių. Teismas neturėjo pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus pagal išduotą vykdomąjį įrašą. Išieškojimo vykdymo veiksmų sustabdymas dėl to, kad ieškovės pareiškė ieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, prieštarauja sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai. Pažymi, kad jeigu ir būtų išieškomos piniginės lėšos iš ieškovių pagal vykdomąjį įrašą, CPK yra numatytas sprendimo įvykdymo atgręžimo institutas ir šiuo atveju neegzistuoja jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad būtų apsunkintas lėšų sugrąžinimas, nes atsakovė yra kredito įstaiga ir ji finansiškai pajėgi tai padaryti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės B. C. ir V. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės pareiškė ieškinį dėl laidavimo sutarčių, kurių pagrindu yra išduotas notaro vykdomasis įrašas ir pradėti priverstinio skolų išieškojimo veiksmai, negaliojančiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesustabdžius vykdomojoje byloje išieškojimo veiksmų, bus pažeistas ekonomiškumo principas, bei gali būti pažeisti šalių interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Laikinosios apsaugos priemonės - tai civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurios turi būti įvertintos sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, tarp jų ir poreikį užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises, pašalinti naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1289-330/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarė R. K. 2014-04-08 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. RK-3497, reikalaudama iš skolininkės L. S. laiduotojų – ieškovių B. C. ir V. S. išieškoti solidariai 287.193,18 Lt, remdamasi 2009-07-23 pasirašytu skolininkės L. S. paprastuoju vekseliu. Šio vykdomojo įrašo pagrindu antstolė A. L. vykdo priverstinius išieškojimo veiksmus iš ieškovės V. S. vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/00790 ir iš ieškovės B. C. vykdomojoje byloje Nr. 0140/14/00789 išieškotojo KU „Sūduvos parama“ naudai. Pateiktu teismui ieškiniu ieškovės (vykdomosiose bylose skolininkės) ginčija 2007-09-11 laidavimo sutarčių Nr. 07-00128 ir Nr. 07-00129 sudarymo faktą, kurių pagrindu yra pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Tai reiškia, kad pripažinus šias laidavimo sutartis negaliojančiomis, būtų eliminuota galimybė tęsti vykdymo veiksmus pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą.
Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, o teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės. Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovių reikalavimas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Todėl sutiktina su ieškovių argumentais, kad nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovėms, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes iki sprendimo priėmimo jau gali būti išieškota visa suma iš ieškovių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikydamas minimas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti apie galimą grėsmę ieškovėms palankaus sprendimo priėmimo atveju, todėl pagrįstai sustabdė šiuos išieškojimo veiksmus (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to apelianto argumentai, kad šis sustabdymas prieštarauja teismo sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, bendriesiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, atmetami kaip nepagrįsti.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose, procesinių teisės normų nepažeidė ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.