Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-20 · Civilinė byla Nr. 2A-72-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-20
Bylos Nr.
2A-72-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-16393-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Gintautas Koriaginas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
D. M., J. P., R. S., Kauno miesto 20-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-72-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16393-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3; 34.5; 63.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1619-717/2013 pagal D. R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims D. M., J. P., R. S., Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarei R. V., akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl kreditorinio reikalavimo patenkinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų paveldėto turto po A. R., mirusios 2009 m. rugsėjo 20 d., mirties 38 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. tarp ieškovės ir A. R. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė A. R. paskolino 38 000 Lt. A. R. mirė 2009 m. rugsėjo 20 d., skola liko negrąžinta. Sužinojusi apie A. R. mirtį, ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 20-ąjį notaro biurą su pareiškimu dėl jos įtraukimo į kreditorius. Notarė pranešė, jog po A. R. mirties niekas nesikreipė į Kauno miesto 20-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Vėliau paaiškėjo, kad A. R. yra palikusi testamentą, kuriuo dalį savo turto paliko D. M. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9920-151/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir D. M., kuria ieškovei iš D. M. priteista 38 000 Lt paveldimo turto ribose. Ieškovė ne kartą kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama inicijuoti likusios dalies turto paveldėjimą valstybės vardu po A. R. mirties. Kauno miesto 20-ojo notaro biuro 2012 m. lapkričio 7 d. pažyma Nr. 27-1/2010/2012 patvirtina, kad dėl A. R. palikimo priėmimo kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, ir D. M. kaip testamentinis įpėdinis. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, priėmus palikimą po A. R. mirties, esant įsiteisėjusiai Kauno miesto apylinkės teismo nutarčiai dėl 38 000 Lt skolos priteisimo iš testamentinio įpėdinio, ieškovė prašė priteisti skolą iš kito paveldėtojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldėto turto po A. R., mirusios 2009 m. rugsėjo 20 d., mirties 37 220 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 141 Lt žyminį mokestį. Konstatavo, kad ieškovė nepraleido įstatymų nustatyto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą, nes skolininkė ir turto palikėja A. R. mirė 2009 m. rugsėjo 20 d., o ieškovė Kauno 20-ojo notaro biuro notarei R. V. apie savo kreditorinį reikalavimą į palikėjos turtą pateikė 2009 m. gruodžio 14 d. Sprendė, kad ieškovė paskolos sutartimi, liudytojos D. D. parodymais įrodė, jog 2006 m. birželio 15 d. ji paskolino A. R. 38 000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra kreipusis į notarą dėl palikimo į A. R. turtą, todėl ji negalėtų atsakyti už palikėjos skolas. Konstatavo, kad už A. R. skolas turėtų atsakyti turto paveldėtojai: D. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėto turto ribose, nes pirmasis palikimą priėmė pagal apyrašą (CK 5.52 str.), o antrasis – vadovaujantis 5.62 straipsnio 2, 3 dalimis. Sprendė, kad atsakovai nesikreipė į teismą dėl 2006 m. birželio 15 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir palikėjos A. R., nuginčijimo, ši sutartis yra galiojanti, todėl jos pagrindu pagrįstai reiškiamas kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo D. M. taikos sutartimi pripažino ieškovės kreditorinį reikalavimą, jam pardavus šias teises trečiajam asmeniui J. P., pastarajai turėtų pereiti ir visi D. M. įsipareigojimai, kylantys iš atsiskaitymų iš paveldimo turto, atitinkamai 780 Lt suma sumažino kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš atsakovo paveldimo turto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nenagrinėtos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2006 m. birželio 15 d. rašte nėra užfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, nėra pateiktas paskolos raštelio originalas, o tai kelia pagrįstas abejones, ar paskola nėra grąžinta, ar paskolos raštelis pasirašytas pačios A. R.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo D. M. prašo atmesti apeliacinį skundą, o atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, prašo patenkinti apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad byloje yra pateiktas skolos raštelis, kuriame užfiksuota paskolinta suma, paskolos sutarties sudarymo aplinkybes patvirtino ieškovė ir byloje apklausta liudytoja D. D. Apeliantė gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad šios patvirtintų arba paneigtų jos abejones dėl paskolos raštelyje esančio A. R. parašo tikrumo. Apeliantė taip pat gali ginčyti paskolos raštelį ar ieškovės turtines pretenzijas, tačiau jokių aktyvių veiksmų neatlieka.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. M. nurodo, kad 2011 m. gegužės 16 d. D. M. ir J. P. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria D. M. pardavė J. P. paveldėjimo teises į 2008 m. spalio 28 d. testamentu paliktą mirusios A. R. turtą ir turtines teises, todėl J. P. perėjo ir visi D. M. įsipareigojimai, kylantys iš atsiskaitymų iš paveldimo turto. 2010 m. balandžio 12 d. D. M. ir ieškovė sudarė taikos sutartį dėl 38 000 Lt skolos pagal 2006 m. birželio 15 d. paskolos sutartį priteisimo, teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl D. M., sudarydamas taikos sutartį, yra išreiškęs savo poziciją dėl paskolos davimo.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nurodo, kad ieškovės atstovės advokatės S. Ž. patvirtinta raštelio kopija negali būti laikoma tinkamu paskolos suteikimo įrodymu, nes ieškovės atstovė advokatė S. Ž. suinteresuota bylos baigtimi ieškovės naudai. Nenoras pateikti paskolos raštelį atsakovams susipažinti patvirtina atsakovų abejones apie paskolos suteikimo bei grąžinimo faktines aplinkybes. Liudytoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, jog yra ieškovės draugė, todėl ji gali būti neobjektyvi ir jos parodymai apie paskolos suteikimą vertintini kritiškai bei neįrodo, kad paskola buvo suteikta ir nebuvo gražinta. Nepagrįstai spręsta, kad dėl minėtos paskolos jau yra priimta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9920-151/2010. Pastarąja nutartimi tik patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir D. M., kuris yra A. R. testamentinis įpėdinis, o ne paskolos gavėjas. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nenustatinėjo paskolos sutarties sudarymo faktinių aplinkybių. Ieškovės teismui pateiktoje paskolos raštelio kopijoje pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas, t. y. skolos dokumentas neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Dėl to turėjo būti ištirtos 38 000 Lt perdavimo A. R. aplinkybes, privalėjo būti išsiaiškintos šio dokumento nuostatos, jo surašymo aplinkybės, tikroji šalių valia. Nustatyta, kad D. M. palikimą priėmė pagal 2010 m. sausio 22 d. antstolio R. B. padėjėjo V. V. sudarytą apyrašą. Šio turto apyrašo 3 punkte įvardijami A. R. „skoliniai reikalavimai“ kitiems asmenims, tačiau skola ieškovei nėra nurodyta. 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9920-151/2010 patvirtinta taikos sutartimi D. M. įsipareigojo atlyginti ieškovei A. R. skolą, t. y. tą pačią skolą, kurią atlyginti ieškovė reikalauja ir iš Lietuvos valstybės, todėl atsakomybė dėl skolos sumokėjimo tenka D. M., o ne galimam įpėdiniui – valstybei. Ieškovės reikalavimai betarpiškai susiję su paskolos rašteliu, todėl paskolos suteikimo faktinės aplinkybės turėjo būti iš esmės tiriamos šioje byloje. Nepagrįstai nenagrinėtos aplinkybės, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9920-151/2010 buvo nurodyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti ieškovei 855 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2010 m. kovo 26 d., todėl ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad jos reikalavimas neturėtų būti antrą kartą apmokestinamas žyminiu mokesčiu dėl tos pačios skolos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacijos ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nevertindamas įpėdinės, nepripažįstančios palikėjos kreditorės reikalavimo teisės, atsikirtimų dėl šią reikalavimo teisę grindžiančio paskolos sandorio fakto.

Nustatyta, kad, nesutikdama su ieškiniu, Lietuvos Respubliką atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad skolos dokumente turi būti aiškiai užfiksuotas paskolos dalyko perdavimo faktas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui (CK 6.875 straipsnio 3 dalis, 6.870 straipsnis). Teigė, kad ieškinio pagrindu esančiame rašte pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas nėra užfiksuotas, taip pat neaišku, ar ieškovė turėjo galimybę suteikti paskolą bei ar paskola, jei buvo suteikta, nėra grąžinta. Rėmėsi įstatymine prezumpcija, kad paskolos raštelio buvimas pas kreditorių patvirtina paskolos gavimo faktą, prašė išreikalauti iš ieškovės paskolos raštelio originalą (t. 2 b.l. 12-13, 118). Pirmosios instancijos teismas pastarąjį prašymą atmetė dėl to, jog yra įsiteisėjusi teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo byloje, kurios pagrindu buvo nurodomas skolos raštelis (t. 2 b.l.115,119). Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu konstatavo, kad atsakovai nesikreipė į teismą dėl 2006 m. birželio 15 d. paskolos sutarties, sudarytos ieškovės su palikėja, nuginčijimo, ši sutartis yra galiojanti, todėl jos pagrindu pagrįstai reiškiamas kreditorinis reikalavimas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teises į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą, bei kad nepripažįstantis skolos įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą, tačiau konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tirti su paskolos faktu susijusias aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, kad, atsakovams nesikreipus į teismą dėl ieškinio pagrindu esančios 2006 m. birželio 15 d. paskolos sutarties nuginčijimo, šia sutartimi paremtas kreditorinis reikalavimas reiškiamas pagrįstai.

Pasisakydama dėl apeliantės argumento pinigų perdavimo paskolos gavėjui fakto klausimu teisėjų kolegija konstatuoja, jog vertinimas, ar pagal CK 6.870 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo suformuotą praktiką paskolos raštelio kopijoje užfiksuoti paskolos gavėjos žodžiai „iš D. R. pasiskolinau 38 000 litų“ gali būti pripažinti pinigų perdavimo faktą patvirtinančiu įrodymu, priklauso ne vien nuo šių žodžių lingvistinio ištyrimo.

Kasacinio teismo praktikoje dėl įpėdinio teisės ginčyti skolines palikėjo pareigas, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nurodoma, jog tais atvejais, kai įpėdinis kreditoriaus reikalavimo netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Finansų spektro investicija“ v. likviduojama AB „Vilmakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2006; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2011; 2011 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-286/2011, priimta civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Zeta Reticuli“ ieškinį atsakovams I. B., D. B., K. B., V. B. ir G. S. dėl skolos išieškojimo). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovė Lietuvos Respublika tokius atsikirtimus pateikė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. L. B. dėl skolos priteisimo, bylos Nr. 3K-7-430/2013, kuria suvienodinta kasacinio teismo praktika formuojama praktika paskolos sutarties ir jos formos, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo, išaiškinta, kad bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas. Cituojamoje nutartyje taip pat konstatuota, jog, kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti atsakovės atsikirtimus dėl to, kad ji ieškinio teisenos tvarka neginčijo ieškinio pagrindu esančios paskolos sutarties, netinkamai pritaikė CPK 185 straipsnyje ir 270 straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte įtvirtintas procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo pareigą įvertinti įrodymus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo atsisakymas išreikalauti paskolos raštelio originalą dėl to, kad to paties raštelio pagrindu iškeltoje civilinėje byloje Nr.2-9920-151/2010 pagal D. R. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo iš paveldėto turto buvo sudaryta ir 2010 m. gegužės 6 d. teismo patvirtinta taikos sutartis, yra neteisėtas. Formuodama teismų praktiką dėl prejudicinių faktų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad, aiškinant proceso teisės normas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį) dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-17/2011 pagal UAB ,,Beltateksas“ ieškinį atsakovams UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firmai dėl juridinio asmens valdymo organo sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir draudimo atlikti veiksmus). Taigi, ieškovės susitarimas su kitu palikėjos turto paveldėtoju neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes Lietuvos Respublika nebuvo nurodomoje byloje dalyvaujančiu asmeniu, antra vertus, toje byloje nebuvo tirta, ar ieškovė turi paskolos sutarties originalą (byloje Nr.2-9920-151/2010 paskolos sutarties originalo nėra, teismas jo nereikalavo) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Dėl nurodomų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnyje nustatytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, todėl panaikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad, netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, liko neatskleista bylos esmė, be to, ieškovė neįvykdė reikalavimo pateikti paskolos sutarties originalą (t. 2 b.l. 182 nurodė jį turinti, tačiau negalinti surasti), tokiu būdu dėl tirtinų aplinkybių apimties byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, konstatuotinas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėGintautas Koriaginas