Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1122-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
2A-1122-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02478-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Erika Misiūnienė
Atsakovas
DNSB „Bastas“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
UAB „Alyra“

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1122-163/2015

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-02478-2013-8)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 44.2.; 73.2.5.5.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugsėjo 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės DNSB „Bastas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei DNSB „Bastas“, trečiajam asmeniui UAB „Alyra“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei DNSB „Bastas“, trečiajam asmeniui UAB „Alyra“ (ankstesnis pavadinimas S. N. individuali įmonė) dėl 5397,48 Lt žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2010-02-28 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, užkritęs nuo namo stogo ledo gabalas apgadino transporto priemonę TOYTOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią trečiajam asmeniui, kuri buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl padarytos žalos draudėjui buvo išmokėta 5397,48 Lt draudimo išmoka. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai yra įkūrę bendriją „Bastas“, kuri privalėjo tinkamai valdyti, remontuoti, eksploatuoti bei prižiūrėti bendrąją namo inžinerinę įrangą. Ši prievolė nebuvo tinkamai vykdoma. Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti, t. y. laiku nenuvalė sniego nuo namo stogo. Dėl tokio atsakovės neveikimo kilo žala, t. y. buvo apgadintas ieškovės apdraustas automobilis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, motyvavo, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą, o iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, kad nukentėjusioji (S. S.) automobilį buvo pastačiusi draudžiamoje vietoje. Atsakovės pateikta privataus autotransporto stovėjimo schema yra abejotina, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad namo gyventojai žinojo apie šią schemą. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo nurodė, kad nežinojo, jog nurodytoje vietoje kam nors draudžiama statyti automobilį, kadangi jokių tai nurodančių ženklų nėra, o automobiliai nurodytoje vietoje statomi ir šiuo metu. Antra, tam, kad būtų žinoma apie draudimą statyti transporto priemones tam tikroje vietoje, būtina tai pažymėti tam tikrais ženklais. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji būtų kaip nors specialiai paženklinusi potencialai pavojingą vietą. Trečia, policijos komisariato atsakingi pareigūnai dėl nurodyto įvykio nepradėjo jokio tyrimo, taip pat ir dėl automobilio stovėjimo draudžiamojoje vietoje, todėl teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiosios veiksmai, pasistatant automobilį gyvenamojo namo kieme, nesant įspėjimo apie galimą pavojų, negali būti traktuojami kaip rizikos prisiėmimas, dėl ko, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, būtų visai netaikoma atsakovo civilinė atsakomybė. Atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė, kadangi CK 1.125 str. 7 d. nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Byloje nustatyta, kad draudimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Alyra“, atsakovės DNBS „Bastas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ tokie santykiai nesieja. Todėl teismas konstatavo, kad tarp draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens nėra draudimo teisinių santykių, bet ieškovei, kaip draudikei, pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija). Dėl žalos dydžio pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad automobilio remonto išlaidas patvirtina byloje esanti remonto sąmata, PVM sąskaitos faktūros, transporto priemonės apžiūrėjimo aktas ir kiti dokumentai. Šias išlaidas patvirtino ir 2014-05-15 teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. R., kuris patvirtino, kad remonto išlaidos susijusios su įvykiu (sniego ar ledo užkritimas ant automobilio). Panašius parodymus davė ir liudytojas V. L.. Atsakovei abejojant dėl automobilio remonto išlaidų, teismas pasiūlė jai prašyti skirti ekspertizę, tačiau atsakovė jos atsisakė. Taigi nors atsakovė abejojo dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų dėl žalos dydžio netinkamo apskaičiavimo, nepateikė alternatyvaus žalos dydžio apskaičiavimo.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovės kaltės netinkamai administruojant gyvenamąjį namą buvo patirta žala, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų patį automobilio apgadinimo nukritus nuo namo stogo ledo gabalui faktą, o teismas tokios aplinkybės nevertino. Taip pat apie minėtą įvykį atsakovė nebuvo informuota ir nebuvo suteikta galimybė apžiūrėti įvykio vietą. Policija taip pat nebuvo iškviesta užfiksuoti įvykį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktą administruojamo namo teritorijos autotransporto stovėjimo schemą bei atsakovės paaiškinimus, todėl neteisingai nustatė šią esminę aplinkybę.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovė nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad į įvykio vietą nebuvo iškviesta policija ir kad nebuvo užfiksuotas šis draudžiamasis įvykis, kadangi visi šie duomenys yra pateikti byloje. Tačiau pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių policijos medžiagoje nurodytas aplinkybes. Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimą, kadangi atsakovė, kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos subjektas, atliekantis daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus, privalo nuolat stebėti namo bendrojo naudojimo objektų būklę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų perleidusi šias funkcijas kitam asmeniui, todėl darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų atsakovės veiksmų yra. Byloje taip pat yra pateikti visi žalos dydį patvirtinantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui turto draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – namo administratoriaus.

Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo bendraisiais pagrindais būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Taip pat CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Namo stogas, kaip pagrindinė namo konstrukcija, yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (LR CK 4.82 str.), kurios tinkamą priežiūrą, remiantis LR CK 4.84 straipsniu, turi atlikti bendrojo naudojimo objektų administratorius. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Šiuo atveju namo administravimas ir jo priežiūra pavesta DNSB „Bastas“, todėl jis turi įstatymo numatytą prievolę organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) – namo būklės nuolatinį stebėjimą, taip pat ir prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas ant namo stogo ar kitų paviršių, o jam susikaupus –pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 metrų atstumu (LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-347 11.3 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei buvo padaryta žala dėl nuo stogo nukritusio sniego ir ledo gabalo, kuris turėjo buvo nuvalytas namo administravimą vykdančio subjekto. Šį žalos faktą patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto I policijos komisariatas išdavė pažymą, patvirtinančią apie byloje išdėstytas draudžiamojo įvykio aplinkybes, t. y. kad nuo namo stogo nukritęs ledo gabalas sudaužė priekinį stiklą ir buferį. Byloje nepateikta duomenų, ar atsakovės pateikta privataus autotransporto stovėjimo schema yra žinoma namo gyventojams, iš ieškovės pateiktų fotografijų matyti, kad iki šiol automobiliai yra statomi vietoje, kurioje stovėjo ginčo automobilis, nėra pastatyta jokių stovėjimą draudžiančių ženklų. Be to, atsakovo pateikta schema yra nekonkreti, t. y. joje nenurodyti jokie atstumai, todėl vadovautis šia schema praktiškai neįmanoma. 2010-03-05 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto I PK viešosios policijos skyriaus pažymoje „Dėl apgadinto automobilio“ pažymima, kad šiame įvykyje nėra įžvelgiama nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinės teisės pažeidimo požymių. Jeigu, atsakovės nuomone, automobiliui padaryti sugadinimai negalėjo atsirasti nuo nukritusio ledo ji galėjo šias aplinkybes įrodinėti atliekant ekspertizę. Tačiau pirmosios instancijos teismui nurodžius galimybę paskirti ekspertizę, atsakovė ekspertizės nepageidavo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje yra nustatytos visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti - neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Apeliantei įstatymo nustatyta tvarka yra numatyta prievolė atlikti namo būklės nuolatinį stebėjimą, todėl neatlikus šių veiksmų, apeliantė yra pripažįstama kalta dėl neteisėtų veiksmų atlikimo t. y. daugiabučio gyvenamojo namo nepriežiūros. Ieškovė pateikė duomenis apie nukentėjusios automobiliui kilusią žalą ir įrodė esant priežastinį ryšį tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, todėl konstatuotina, kad žala nukentėjusiajai, apgadinant automobilį, atsirado dėl DNSB „Bastas“ kaltės.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi įstatymo pagrindu draudikui pereina reikalavimo teisė, kurią turėjo draudėjas arba naudos gavėjas. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina tais pačiais pagrindais ir tomis pačiomis sąlygomis kaip draudėjas arba naudos gavėjas išmokėtos jiems draudimo išmokos dydžiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ši draudiko teisė yra subrogacijos teisė, kurios atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje jau egzistuojančioje prievolėje. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos teisės normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015). Nagrinėjamu atveju, ieškovei išmokėjus draudimo išmoką atsakovei įvykus draudžiamajam įvykiui, ieškovė įgavo reikalavimo teisę išieškoti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. DNSB „Bastas“, dėl administruojamo daugiabučio nepriežiūros, dėl ko buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įvykusio draudžiamojo įvykio aplinkybes ir nustatė atsakovės atsakomybę šioje byloje, vadovaujantis LR CK 1.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šioje byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuketėjusioji patyrė 1 563,21 Eur žalos. Šias automobilio remonto išlaidas patvirtina byloje esanti remonto sąmata, PVM sąskaitos faktūros, transporto priemonės apžiūrėjimo aktas ir kiti dokumentai bei byloje dalyvavę liudininkai. Apeliantė teigia, kad šie įrodymai nėra pakankami nustatyti žalos faktą, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui apeliantei pasiūlius pasitelkti eksperto paslaugas, šio teismo pasiūlymo ji atsisakė bei pati į bylą nepateikė jokių kitų papildomų įrodymų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus byloje, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos fakto ir jos dydžio yra pagrįsta ir teisėta, todėl ieškovė teisėtai įgavo teisę išieškoti išmokėtą sumą iš apeliantės DNSB „Bastas“.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje byloje, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėErika Misiūnienė