Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio AVPK atstovė K. Z. teismo posėdyje, remdamasi atsiliepimo argumentais ir motyvais, prašė Ž. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Be to atsakovo atstovė tvirtino, kad Panevėžio AVPK Išvada nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 30 straipsnio 7 dalį, neskatinami ir neapdovanojami tik tie pareigūnai, kurie turi galiojančią tarnybinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju, atlikus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjui tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta. Atstovės vertinimu pareiškėjas pagrįstai buvo griežtai įspėtas, kadangi vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcija, už pakartotinės dalinės apžiūros atlikimą atsakingas pristatančio ekipažo vyresnysis, konkrečiu atveju Ž.S. Jis 2016 m kovo 28 d. apie 19 val. 34 min. neatliko ar neišsamiai atliko pakartotinę sulaikyto asmens S.J. dalinę apžiūrą , kadangi vėliau S.J. laikino sulaikymo patalpoje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuriuo S.J. skambino būdamas laikino sulaikymo patalpoje.

Skundas netenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Ž. S. vykdo Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK VPS PP viršininko pareigas, o 2016 m. kovo 28 d. ekipaže „Mūša 255“ dirbo kartu su Pasvalio rajono PK VPS PP tyrėja V. B. ir buvo policijos patrulio vyresnysis. Panevėžio AVPK viršininkas 2016 m. gegužės 4 d. patvirtino 2016 m. gegužės 4 d. parengtą Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-53 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų“, kurios rezoliucinės dalies 2-ajame punkte buvo suformuluotas ir Panevėžio AVPK viršininkui pateiktas tvirtinti siūlymas pareiškėjui Ž. S. neskirti tarnybinės nuobaudos, jį griežtai įspėti (b. l. 6-11, Tarnybinio patikrinimo išvados medžiaga, l. 206-211).

Ž. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo buvo užbaigta Panevėžio AVPK viršininkui 2016 m. gegužės 4 d. rezoliucija „Tvirtinu“ patvirtinus 2016 m. gegužės 4 d. parengtą Išvadą. Nesant priimto kito atskiro sprendimo, toks įstaigos vadovo, turinčio teisę pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, patvirtinimas kartu yra ir galutinis įstaigos vadovo sprendimas pareiškėjo tarnybinės atsakomybės klausimu. Taip vertinama atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ( administracinė byla Nr. AS-123-143/2016 ).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m gegužės 4 d. patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 50-IS-53 suformuluoto siūlymo pareiškėjui tarnybinės nuobaudos neskirti, o jį griežtai įspėti, teisėtumo ir pagrįstumo. Šia Išvada pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, tačiau pritaikyta profilaktinio poveikio priemonė – griežtas įspėjimas, už tai, kad 2016 m. kovo 28 d. apie 19.34 val. jis neatliko arba neišsamiai atliko pakartotinę sulaikyto asmens S. J. dalinę apžiūrą, kadangi vėliau S. J. laikino sulaikymo patalpoje rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Pareiškėjas kaltinamas, kad tokiais savo veiksmais pažeidė Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 57 punkto reikalavimus. Atsižvelgus į tai, kad, pagal pareiškėjo vykdomos pareigybės aprašymą, Ž. S. yra statutinis valstybės tarnautojas, kuriam priskirtina atlikti funkcijas visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, tyrimo organizavimo srityse, sprendžiant ginčą dėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluoto siūlymo teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Statute (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtintos teisės normos. Be to, ginčui spręsti taikomas ir nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. Nr. 1V- 885 redakcija), nustatantis tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams taisykles.

Pagal Statuto 2 straipsnio 7 dalį, tarnybinis nusižengimas suprantamas kaip Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Tvarkos aprašo 3 punkte apibrėžiama, kad tarnybinis nusižengimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas; tarnybinio nusižengimo sudėtis suprantama kaip neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Pagal minėto Statuto straipsnio ir Tvarkos aprašo nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Teisminėje praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimas vertinamas kaip plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (tikrintojas) privalo surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant pažeistą įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-2967-11)

Tarnybinio patikrinimo išvados medžiagos duomenys patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas dėl Ž. S. veiksmų buvo pradėtas, gavus Panevėžio AVPK viršininko E. L. 2016 m. kovo 29 d. nurodymą atlikti tarnybinį patikrinimą. Toks policijos vadovo pavedimas buvo duotas, atsižvelgus į 2016 m. kovo 28 d. Policijos registruojamų įvykių registre gautą informaciją (reg. Nr. 50-AP-1912), jog iš Pasvalio rajono PK areštinės skambino asmuo, prisistatęs sulaikytuoju S. J. (taip originale), kuris teigė, kad jį areštinėje sumušė policijos pareigūnai ir dėl to jam reikalinga medikų pagalba (Tarnybinio patikrinimo išvados medžiaga, l. 106). Pareiškėjui 2016 m. balandžio 14 d. buvo įteiktas pranešimas Nr. 50-PR1-76 „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Tarnybinį patikrinimą atlikusi Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausioji tyrėja B. B. (toliau – ir vyriausioji tyrėja B. B., ir tikrintoja) nurodė, kad Ž. S., 2016 m. kovo 28 d., apie 19 val. 34 min. dirbdamas policijos patrulio ekipaže, prieš pristatydamas sulaikytuosius S. J., D. Š. ir G. Č. į policijos įstaigą ir būdamas pristatančiojo policijos patrulio vyresniuoju, neatliko arba neišsamiai atliko pakartotinę minėtųjų asmenų apžiūrą, dėl ko pas vieną iš sulaikytųjų asmenų pareiškėjas nerado mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, kuris vėliau buvo surastas pas sulaikytąjį S. J. laikino sulaikymo patalpoje. Tokiais veiksmais pareiškėjas įtariamas pažeidęs Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 57 punkto reikalavimus (Tarnybinio patikrinimo išvados medžiaga, l. 172-173).

Tvarkos aprašo 23 punktas nustato pareigą tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašyti Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Iš Tvarkos aprašo priede pridedamo Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos pavyzdžio matyti, kad, be kitų privalomų Pranešime užpildyti duomenų, tarnybinį patikrinimą atliekantis tikrintojas privalo nurodyti tarnybinio patikrinimo atlikimo teisinį pagrindą bei galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Pareiškėjas, ginčydamas Išvados teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad tikrintojas nesilaikė Tvarkos aprašo 23 punkto nuostatų, t. y. jam įteiktame Pranešime nenurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laiko, aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, koks padarytos žalos pobūdis ir dydis, kokios tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, duomenų apie ankstesnę pareiškėjo tarnybą (tarnybinės charakteristikos, paskatinimų, apdovanojimų, galiojančių nuobaudų).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr.A-551-438/2018 pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. S. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, 2018 m. gegužės 16 d. nutartyje konstatavo, „ kad tiek Pranešime, tiek Išvadoje išvardinti tarnybinio pažeidimo sudėties požymiai (laikas, vieta, būdas) iš esmės sutampa. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Pranešime tarnybinio pažeidimo laikas nurodytas „apie 19.34 val.“, o Išvadoje šis požymis peržiūrėjus vaizdo įrašą patikslintas, nurodant „19.20 val.“, taip pat aplinkybė, jog kaltinimas suformuluotas netapačiais sakiniais, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas ir gintis. Pažymėjo, kad tik pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas teismo gali būti pripažintas pagrindu panaikinti administracinėje byloje skundžiamą administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012).Be to atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. 50-PR2-14745 nurodė, jog „pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nurodyta, kad aš neatlikau arba neišsamiai atlikau pakartotinę minėtų asmenų apžiūrą ir todėl nesuradau mobiliojo ryšio telefono „Nokia“, kuris vėliau buvo rastas laikino sulaikymo patalpose pas sulaikytąjį S. J., todėl manoma, kad aš pažeidžiau Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 str. 1 d. 2 p. reikalavimus bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos veiklos instrukcijos 57 p. reikalavimą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo atsakymo į Pranešimą dėl tarnybinio pažeidimo matyti, jog jis suprato jam suformuluoto kaltinimo esmę, jam buvo sudaryta galimybė gintis nuo pateikto kaltinimo ir, kaip matyti iš tarnybinio tyrimo eigos, šias galimybes pareiškėjas realizavo tokia apimtimi, kokia pats pageidavo“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, inter alia pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis). Publikuota: Administracinė jurisprudencija. 2013, 25, p. 522-915).

Todėl pirmos instancijos teismas plačiau nebepasisako dėl pranešimo ir Išvados atitikties.

Tarnybinis nusižengimas, kurio padarymu įtariamas pareiškėjas, yra siejamas su jo tarnybinių pareigų, kylančių iš Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 57 punkto reikalavimų, vykdymu policijos patrulio ekipaže 2016 m. kovo 28 d. apie 19 val. 34 min., konkrečiai, su trijų sulaikytųjų asmenų pakartotinės apžiūros neatlikimu ar netinkamu atlikimu prieš pristatant sulaikytuosius asmenis į policijos įstaigą.

Policijos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias pareigūnų teises, 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisė pareigūnui, atliekant jam nustatytas funkcijas, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Policijos patrulių veiklos instrukcijos 57 punktas nustato, kad, sulaikius asmenį (-is), įtariamą (-us) padarius teisės pažeidimą, už dalinę asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą atsako pirmasis į įvykio vietą atvykusio policijos patrulio vyresnysis; prieš pristatant tokį asmenį į policijos įstaigą tarnybiniu automobiliu, už pakartotinės asmens apžiūros atlikimą atsakingas asmenį pristatančio policijos patrulio vyresnysis; išlaipinus sulaikytą asmenį iš transporto priemonės, būtina apžiūrėti automobilio saloną, ar nėra paliktų arba paimtų daiktų, įrankių, dokumentų, galinčių turėti įtakos bylos tyrimui.

Atsižvelgus į pareiškėjui pateiktame Pranešime nurodytą tarnybinio patikrinimo atlikimo teisinį pagrindą bei tarnybinio nusižengimo aplinkybes, sprendžiama, kad pareiškėjas, teikdamas paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, jame turėjo teisę pasisakyti dėl tarnybinių funkcijų vykdymo 2016 m. kovo 28 d. apie 19 val. 34 min., kai dirbdamas policijos ekipaže, prieš pristatydamas sulaikytuosius asmenis, tame tarpe ir S. J., į policijos įstaigą neatliko arba neišsamiai atliko minėtojo asmens apžiūrą, kadangi jį patalpinus į laikino sulaikymo patalpą, buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 18 d. paaiškinime „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ nurodė, kad 2016 m. kovo 28 d., kartu su Pasvalio rajono PK VPS PP tyrėja V. B. iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) PK tarnybiniu automobiliu pristatė tris nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis, t. y. S. J., D. Š. ir G. Č. Pareiškėjas teigė, kad įvykio vietoje, prieš pristatant minėtuosius asmenis į Pasvalio rajono PK, buvo atlikta šių asmenų dalinė apžiūra, t. y. paviršutinių asmens drabužių apieškojimas, kiek tai leido susiklosčiusios aplinkybės, tačiau jokių daiktų pas šiuos asmenis nebuvo rasta (b. l. 174-175). Teismo posėdžio metu Ž. S. paaiškino, kad policijos komisariate dėl agresyvių veiksmų nusprendus sulaikytą ir į policijos komisariatą pristatytą S. J. patalpinti į laikino sulaikymo patalpą, buvo atlikta pakartotinė S. J. apžiūra, kuri vyko vaizdo kamera stebimoje patalpoje, esančioje prie laikino sulaikymo patalpos. Ž. S. nurodė, kad pakartotinės asmens apžiūros metu jokių daiktų S. J. rūbuose nebuvo surasta. Vertindamas teismo posėdyje pareiškėjo paaiškinimus apie S. J. pakartotinę asmens apžiūrą ir jos rezultatus, teismas pažymi, kad analogiškus paaiškinimus S. S. pateikė ir 2016 m. balandžio 18 d. paaiškinime „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (Tarnybinio patikrinimo išvados medžiaga, l. 174-175).

Pagal Tvarkos aprašo 26 punktą, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veiklos įvertinimą. Nagrinėjamu atveju, tarnybinis patikrinimas dėl Ž. S. veiksmų buvo baigtas Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio vyriausiajai tyrėjai B. B. 2016 m. balandžio 4 d. surašius Išvadą, kurioje tikrintoja nurodė, kokias veikas, vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas, atliko Ž. S., ir kokių teisės aktų reikalavimus šiomis veikomis pažeidė. Tarnybinį patikrinimą atlikusi vyriausioji tyrėja B. B. Išvadoje suformulavo teiginius, kad 2016 m. kovo 28 d. Ž. S., dirbusiam policijos ekipaže kartu su Pasvalio rajono PK VPS PP tyrėja J. B., paskambino Pasvalio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjas E. S. ir paprašė atvykti į įvykio vietą, kurioje yra sulaikyti nusikalstamą veiką padarę asmenys; į įvykio vietą pirmasis atvyko ir nurodymą prieš sodinant įvykio vietoje sulaikytuosius asmenis į specialųjį automobilį atlikti asmenų dalinę apžiūrą davė Pasvalio rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis A. T.; apžiūrą atliko policijos pareigūnai A. T., R. G. ir Ž. S.; pas sulaikytus asmenis pavojingų daiktų, keliančių pavojų jų ir kitų asmenų saugumui, nebuvo surasta; 2016 m. kovo 28 d., apie 18 val. 50 min. S. J. buvo sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir iš įvykio vietos į Pasvalio rajono PK buvo pristatytas Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo E. S. nurodymu; iš vaizdo kameros įrašų matyti, kad 2016 m. kovo 28 d., 19 val. 20 min. Pasvalio rajono PK patalpose S. J. buvo atlikta apžiūra, o vėliau jis uždarytas į laikino sulaikymo patalpą; pakartotinę S. J. apžiūrą atliko policijos pareigūnai Ž. S. ir R. G.; laikino sulaikymo patalpoje pas S. J. buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuriuo jis skambino būdamas laikino sulaikymo patalpoje. Tikrintoja, vadovaudamasi Policijos patrulių veiklos instrukcija, Išvadoje pripažino, kad už pakartotinės dalinės apžiūros atlikimą buvo atsakingas pristatančiojo ekipažo vyresnysis Ž. S., bei konstatavo, kad pareiškėjas aplaidžiais, kaip nusikalstamas nerūpestingumas vertintinais, veiksmais, pažeidė Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Patrulių veiklos instrukcijos 57 punkto reikalavimus.

Apie tarnybinio patikrinimo eigą teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta B. B. paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, gavus informaciją, jog į laikino sulaikymo patalpą patalpintas sulaikytas asmuo S. J. su savimi turėjo draudžiamą turėti daiktą - mobiliojo ryšio telefoną. B. B. nurodė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leido spręsti, jog sulaikytojo S. J. apžiūrą, jį patalpinant į policijos komisariato laikino sulaikymo patalpą, atliko Ž. S., pristatančiojo ekipažo policijos patrulio vyresnysis. Liudytoja teigė, kad nustatyti duomenys leido daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi prieš patalpinant S. J. į Pasvalio rajono PK laikino sulaikymo patalpą, jis neišsamiai atliko sulaikytojo asmens apžiūrą, dėl ko pas sulaikytąjį laikino sulaikymo patalpoje buvo rastas draudžiamas turėti daiktas – mobiliojo ryšio telefonas. Liudytoja patvirtino, kad susipažinusi su įvykio vaizdo įrašu, nustatė, jog tiesioginius sulaikytojo asmens S. J. apžiūros veiksmus prieš sulaikytąjį asmenį patalpinant į laikino sulaikymo patalpą atliko R. G., o Ž. S. tik dalyvavo atliekant S. J. apžiūrą. Liudytojos vertinimu, prieš patalpinant asmenį į laikino sulaikymo patalpą, Ž. S. privalėjo užtikrinti išsamią S. J. apžiūrą. B. B. teigė, Ž. S. dalyvavimas atliekant sulaikytojo asmens apžiūrą turėtų būti suprantamas kaip apžiūros atlikimas, todėl įvertinus, kad pareiškėjas buvo policijos patrulio vyresnysis, jis turėjo užtikrinti, kad asmuo būtų patalpintas į laikino sulaikymo patalpą be draudžiamų su savimi turėti daiktų.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad apžiūros atlikimas nėra reglamentuotas teisės aktais , t.y. nėra nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir kokia tvarka ji turi būti atliekama, ir koks jos išsamumas.

Liudytoju apklaustas Andrius Šepetys teismo posėdyje nurodė, jog jam dažnai tenka instruktuoti policijos pareigūnus dėl sulaikytojo asmens apžiūros atlikimo. Jis teigia, kad asmens apžiūros metu patikrinama rankomis lietimo, apčiuopos būdu kiekviena asmens kūno dalis, išskyrus asmens intymios vietos. Tikrinamos kišenės , už diržo, rankovės ir kt.

Teismas , posėdžio metu susipažinęs su vaizdo įrašu, fiksuojančiu laikino sulaikymo patalpas, vertina, kad policijos pareigūnas ,atlikdamas S.J. apžiūrą, iš esmės atliko tik asmens apatinės kūno dalies, o ne viso kūno apžiūrą, todėl teismas daro išvadą, jog apžiūra buvo atlikta paviršutiniškai ir neišsamiai. Pareiškėjas, būdamas policijos patrulio vyresniuoju, turėjo užtikrinti, išsamią S. J. apžiūrą, kad asmuo būtų patalpintas į laikino sulaikymo patalpą be draudžiamų su savimi turėti daiktų. Taigi pareiškėjas neatliko tinkamai savo tarnybinių funkcijų. Atsakovo pareiškėjui paskirta profilaktinė poveikio priemonė – griežtas įspėjimas yra teisėta ir pagrįsta.

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjo tarnybinį patikrinimą atliko išsamiai, tinkamai , vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Panevėžio AVPK viršininko administracinis sprendimas patvirtinti 2016 m. gegužės 4 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-53 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų“ Nr. 50-IS-53 2-ąjį punktą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. S. skundą atmesti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. gegužės 4 d. administracinį sprendimą, įformintą rezoliucija „Tvirtinu“, kuriuo buvo patvirtintas tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 50-IS-53 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų“ 2-asis punktas palikti nepakeistą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.