Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovo prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5373-580/2016 pagal ieškovo T. E. ieškinį atsakovui V. G. (V. G.) dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius B. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas jam priteisti iš skolininko V. G. 1 323 563,48 Eur, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-06 nutartimi pakeitė šioje byloje pradinį kreditorių B. Š. jo teisių perėmėju T. E.Skolininkui pateikus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, ieškovas T. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo V. G. be pagrindo įgytus 1 323 563,48 Eur. Ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro atsakovui sumokėtas avansas pagal 2007-03-06 susitarimą sudaryti akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuri taip ir nebuvo sudaryta.Ieškovas nurodė, kad kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį, todėl reikia primokėti dar 7 916 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už ieškinį. Vienintelės gaunamos ieškovo pajamos šiuo metu yra darbo užmokestis, todėl ieškovas prašė jį atleisti nuo likusios sumokėti 7 916 Eur žyminio mokesčio dalies, mokėtinos už ieškinį.

Vilniaus apygardos teismas 2016-07-26 nutartimi atmetė ieškovo T. E. prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė ieškovui terminą iki 2016-08-18 nutartyje išvardytiems ieškinio trūkumams pašalinti.Teismas nurodė, kad CPK 84 straipsnis įpareigoja prie prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pridėti to būtinumą patvirtinančius įrodymus. Tačiau ieškovas, prašydamas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, prievoles kreditoriams, piniginių lėšų likutį, esantį banko sąskaitose, nekilnojamąjį turtą bei ieškovo vardu registruotas transporto priemones (CPK 178 str.).

Ieškovas T. E. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-07-26 nutartį panaikinti bei įpareigoti teismą spręsti klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovo sutuoktinė yra bedarbė, o paties ieškovo darbo užmokestis yra tik 796 Eur, iš kurių jis privalo išlaikyti sutuoktinę, mažametį vaiką bei dvi dukras studentes, gyvenančias Kaune.Ieškovo sumokėta 1 500 Eur žyminio mokesčio dalis sudaro net du jo atlyginimo dydžius. Sumokėta suma, įvertinus ieškovo turtinę padėtį, yra pakankamai didelė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatyta, kad apeliantas, perėmęs pradinio kreditoriaus B. Š. procesines teises, prašo priteisti jam iš atsakovo V. G. be pagrindo įgytus 1 323 563,48 Eur. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir to paties straipsnio 7 dalį už tokį reikalavimą, ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 9 416 Eur. Pradinis kreditorius B. Š., kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, sumokėjo 1 500 Eur žyminį mokestį, taigi nesumokėta žyminio mokesčio dalis yra 7 916 Eur. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, kuria jo prašymas atleisti nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies, su atskiruoju skundu pateikė darbdavių pažymas apie gaunamo darbo užmokesčio dydį, duomenis, kad jo sutuoktinė yra bedarbė, ir apie išlaikytinius asmenis. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apelianto turtinę padėtį, visumą, kas, atsisakius pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos apelianto naujai pateiktus įrodymus, būtų sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina kartu su byloje jau esančiais duomenimis bei informacija iš viešųjų registrų, kuri taip pat galėtų padėti įvertinti tokio apelianto prašymo pagrįstumą (CPK 179 str. 3 d.). Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, ši teisė realizuojama CPK nustatyta ir vienodai privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta, kad už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą turi būti sumokėtas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo teisminį ginčą inicijuojantys asmenys gali būti atleisti arba tiesiogiai įstatyme nustatytais atvejais, arba tai gali padaryti pats teismas, įvertinęs prašymą padavusio asmens argumentus, jo turtinę padėtį nusakančius duomenis bei nutaręs, nuo kurios dalies mokesčio toks asmuo galėtų būti atleistas (CPK 83 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008).Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėdamas prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), jų pagrindu sprendžia, ar ieškovas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apelianto pirmosios instancijos teismui adresuotas prašymas atleisti jį nuo likusios nesumokėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo buvo grindžiamas vien paties apelianto deklaruojama prasta turtine padėtimi, nepridedant visiškai jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog tokio pobūdžio prašymui išspręsti gali būti reikšmingi duomenys apie į teismą besikreipiančio asmens turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, prievoles kreditoriams, piniginių lėšų likutį, esantį banko sąskaitose, nekilnojamąjį turtą bei ieškovo vardu registruotas transporto priemones, tačiau šie duomenys nebuvo su prašymu pateikti. Su atskiruoju skundu pateikti fragmentiniai duomenys taip pat neleidžia įsitikinti reiškiamo prašymo pagrįstumu ir įvertinti apelianto turtinės padėties kitaip, nei ji buvo vertinama pirmosios instancijos teisme. Įstatymuose nėra pateikta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama analizuojant fizinio asmens galimybes sumokėti jam tenkantį žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju pačiam teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl pateiktų argumentų ir įrodymų informatyvumo bei jų pakankamumo. Šią savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Šiuo konkrečiu atveju, kaip nurodyta, apelianto pateikti nauji duomenys pagrindžia tik dalį su jo turtine padėtimi susijusių aspektų – parodo jo gaunamo darbo užmokesčio dydį ir išlaikytinių skaičių, tačiau nesuteikia informacijos apie ne mažiau svarbias aplinkybes tokiam prašymui išspręsti, kaip turimas / turėtas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės, turimos piniginės lėšos, santaupos, finansinis turtas (įmonių akcijos ir pan.), turimos reikalavimo teisės ir pan. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, apeliantui nuosavybės teise priklauso ar netolimoje praeityje priklausė ne vienas nekilnojamojo turto objektas (CPK 179 str. 3 d.), kuriam įsigyti apeliantas turėjo pajamų, kaip ir turėjo gauti piniginių lėšų iš tokio turto pardavimo. Aktualu taip pat ir tai, kad apeliantas į nagrinėjamą bylą įstojo perėmęs kito kreditoriaus – B. Š. teises pagal teisių perleidimo 2015-11-03 sutartį, taigi žyminio mokesčio apskritai nėra mokėjęs. Be to, šios sutarties 2.2 punktas numatyta, jog atsiskaitymas už perleistą reikalavimo teisę vykdomas atliekant 289 620,02 Eur dydžio tarpusavio įsiskolinimų įskaitymą. Vadinasi, šie duomenys objektyviai patvirtina egzistavusią apelianto 289 620,02 Eur dydžio reikalavimo teises į pradinį kreditorių B. Š. (jo turėtą ir realizuotiną turtinę teisę), kas taip pat leidžia spręsti, jog apelianto turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų sumokėti žyminio mokesčio, nepaisant deklaruojamo nedidelio darbo užmokesčio, gaunamo už darbą dvejose pareigose – UAB „Diurablis-prekyba“ direktoriaus ir UAB „Diurablis“ komercijos direktoriaus. Darytina išvada, jog apelianto prašymas atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas teisingai, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesuponuoja pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2016-07-26 nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad teismo nurodytų trūkumų pašalinimą patvirtinantys, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimo dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui T. E. terminą iki 2017 m. sausio 9 d. (įskaitytinai) Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti už paduodamą ieškinį 7 916 Eur žyminį mokestį valstybei.