Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1

2018 m. balandžio 4 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

išvadą teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui V. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė byloje pateiktą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą visa apimtimi, patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad ji viena rūpinasi vaiku, pas ieškovę vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas nori gyventi kartu su motina, šeima gyvena savivaldybės socialiniame būste, todėl siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo ir kitose reikalavimų dalyse.

Atsakovas V. Č. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovas informuotas tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės, jos atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės A. Č. ir atsakovo V. Č. 2003-(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ( b. l. 21 ). Šalims 2004-(duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Č. ( b. l. 11 ). Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau nei 11 metų ( nuo 2006 m. vasaros ), ir visą šį laikotarpį ieškovė su atsakovu kartu kaip šeima negyvena, neveda bendro ūkio. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Ieškovė nurodė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai elgėsi ieškovės atžvilgiu, nepakankamai rūpinosi šeima, jos išlaikymu, ir dėl to, šeimoje nuolatos kildavo konfliktinės situacijos, kurių kaltininku buvo atsakovas, kadangi būdamas neblaivus namuose sukeldavo triukšmą. 2006 metų vasarą dar labiau pablogėjus tarpusavio santykiams šalys išsiskyrė, atsakovas paliko šeimą ir išvyko, ieškovės žodžiais, gyventi į užsienį, ir nuo to laiko jie gyvena atskirai, nėra bendro šeimos biudžeto, negyvena santuokinio gyvenimo, yra susvetimėję, nutolę, juos siejusių jausmų nebeliko. Visą šį laiką atsakovas visiškai nesirūpino, nesidomėjo šeima ir dukra, jos išlaikymu, jos ugdymu, su dukra nebendravo nuo 2006 m. vasaros, jos išlaikymui neskyrė jokios paramos. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. B. paaiškino, kad ieškovė yra jos draugė, su ja bendrauja 17 metų. V. Č., kai dukrai buvo dveji metai, išvyko į užsienį ir negrįžo į šeimą. Atsakovas dirbo policijos, tuo metu jau buvo išėjęs į pensiją. Su V. Č. ji dirbo kartu, todėl gerai pažinojo jį, jis dar iki gimstant dukrai jau piktnaudžiavo alkoholiu, santykiai šeimoje buvo įtempti, ir to priežastis buvo alkoholis. Ieškovė ne kartą turėdavo išbėgti iš namų, ir nakvodavo, slėpdavosi pas ją. Atsakovas darbe alkoholio nevartojo, bet po darbo ir per išeigines stipriai vartodavo, būdavo grubus, netgi buvo uždarytas kolegų į areštinę dėl smurto šeimoje. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aukščiau nurodyta liudytoja patvirtino ieškovo fizinio smurto šeimoje faktus. Pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius ( kitą sutuoktinį, vaikus ), kaltės. Akivaizdu, kad dažnas alkoholio vartojimas, fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Tokių faktų atsakovas nenurodė. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja. LR CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvu ( LR CK 3.169 straipsnio 2 dalis ). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo ir šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove. Atsakovas daugiau, nei 11 metų su šeima negyvena, nėra matęs dukros. Teismas laiko, kad tarp ieškovės ir jos dukros yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei šiuo metu nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnametės Godos gyvenamąją vietą su ieškove.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, suteikiant atsakovui galimybę bendrauti su dukra, įpareigojant atsakovą iš anksto suderinus su vaiko motina bendravimo su vaiku laiką, bendrauti su dukra jo pasirinkimu du savaitgalius per mėnesį, švenčių dienomis bei dukros atostogų metu, prieš tai iš anksto suderinus su dukros motina ir pačia dukra. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ( LR CK 3.165 straipsnio 3 dalis ), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 ). Ieškovė nurodė, jog mananti, kad atsakovas ir toliau turi pareigą dalyvauti dukros auklėjime, rūpintis jos sveikata, išlaikymu, dvasiniu bei moraliniu ugdymu, todėl nedaranti jokių ribojimų bendrauti atsakovui su dukra, ir siūlo nustatyti bendravimo su dukra tvarką, suteikiant atsakovui galimybę su ja bendrauti, tai suderinus su ieškove ir su pačia mergaite. Atsakovas prieštaravimo dėl bendravimo su dukra tvarkos nepareiškė, todėl ieškovės prašymas tenkintinas, nustatytina atsakovo bendravimo su dukra tvarka pagal ieškovės pasiūlytą variantą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 250 € dukrai iki jos pilnametystės. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi ( Įstatymo 1 straipsnis 2 dalis, 11 straipsnis). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ( CK 3.3 straipsnis 1 dalis ). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009 ).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad šalių dukra gyvena su motina, kuri rūpinasi jos gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečio vaiko neaugina, kasdienine jos buitimi bei poreikiais nesirūpina, jis paliko šeimą, išėjo gyventi atskirai. Ieškovė dirba, gauna vidutiniškai apie 380 € pajamų. Nepilnamečio vaiko maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis šiuo metu niekur nedirba, duomenų apie jo pajamas byloje nėra. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia ne mažiau kaip 589 €: 240 € maistui, 50 € drabužiams, 25 € avalynei, 25 € higienos reikmenims, 25 € išlaidoms gydymui, 25 € kanceliarinėms prekėms, 24 € meno mokyklai, 50 € komunalinėms išlaidoms, 100 € laisvalaikiui, pramogoms ir kt. Nustatant priteistino išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo dydį atsižvelgiama į tai, kad įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Šalių dukra gyvena su motina – ieškove, kuri suteikia vaikui būstą, moka vaikui tenkančią mokesčių dalį, jai tenka didžiausia išlaidų ir rūpinimosi vaiku našta, mergaitė turi sveikatos problemų, todėl iškyla poreikis kreiptis pas medikus. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gauti pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, yra gimęs 1969 m., t. y. darbingo amžiaus asmuo, byloje duomenų apie tai, kad jis negalėtų teikti išlaikymo, negauta, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, todėl turi teikti išlaikymą vaikui. Kaip minėta atsakovas nepateikė į bylą duomenų, kad jo turtinė padėtis neleidžia tokią paramą teikti, o Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 ), kuris šiuo metu yra 400 €, todėl ieškovės prašymas tenkinamas iš dalies ir nepilnametei dukrai iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui po 200 € kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos ( 2017-09-28 ) iki kol mergaitė sulauks pilnametystės. Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes ( CK 3.192 straipsnis 2 dalis ). Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms ( vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra ), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas ( CK 3.201 straipsnis).

Be to, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. Č. 9000 € ( 250 € x 36 mėn. ) dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Sutinkamai su LR CK 3.200 straipsniu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kaip jau minėta orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nustatyta, kad atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo 2006 m. vasaros, mergaitę išlaikė viena motina, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėn. nuo 2014-09-28 iki ieškinio pareiškimo dienos ( 2017-09-28 ) – 6214,96 €, skaičiuojant pagal laikotarpyje per trejus metus buvusios minimalios mėnesinės algos dydžius bei įvertinant abiejų tėvų vienodą pareigą išlaikyti vaiką ( nuo 2014-09-28 iki 2014-09-30 MMA 289,60 € ( 144,80 € : 30 d. x 3 d. = 14,48 € ) + nuo 2014-10-01 iki 2015-06-30 MMA 300 € ( 9 mėn. x 150 € = 1350 € ) + nuo 2015-07-01 iki 2015-12-31 MMA 325 € ( 6 mėn. x 162,50 € = 975 € ) + nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 MMA 350 € ( 6 mėn. x 175 € = 1050 € ) + nuo 2016-07-01 iki 2017-12-31 MMA 380 € ( 14 mėn. x 190 € = 2660 € ) + ( 190 € : 31 d. x 27 d. = 165,48 € )). Tai yra šioje ieškinio reikalavimų dalyje reikalavimas tenkintinas iš dalies. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina vaiko motina A. Č..

Ieškinys išlaikymo priteisimo dalyje patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 72 € žyminio mokesčio ( 200 x 12 mėn. x 3 proc. ) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nes pagal LR CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė 480 € bylinėjimosi išlaidų – 220 € už ieškinio surašymą, 160 € už advokato atstovavimą teisme, 100 € sumokėtas žyminis mokestis pateikiant ieškinį, todėl ieškinį dėl pagrindinio reikalavimo – santuokos nutraukimo patenkinus pilnai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovo.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 straipsnis 2 dalies 1 punktu, LR CK 3.60 straipsniu, 3.165 straipsnio 3 dalimi, 3.169 straipsnio 1 dalimi, 3.192, 3.194 straipsniais, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2003-(duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A. Č. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir V. Č. ( a. k. (duomenys neskelbtini) ) nutraukti dėl V. Č. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, t. y. A. Č. – Č., V. Č. – Č..

Nustatyti nepilnametės G. Č., gimusios 2004-11-19, gyvenamąją vietą su jos motina A. Č. motinos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. Č., gim. 1969-(duomenys neskelbtini), G. Č., gimusios 2004-(duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį nuo 2014-09-28 iki 2017-09-27 6214,96 € ( šešis tūkstančius du šimtus keturiolika € 96 ct ) įsiskolinimą, o nuo 2017-09-28 - po 200 € ( du šimtus € ) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki G. pilnametystės. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti A. Č..

Nustatyti bendravimo su dukra G. Č. tvarką, įpareigojant atsakovą V. Č. iš anksto suderinus su vaiko motina A. Č. bendravimo su dukra laiką, bendrauti su dukra G. atsakovo pasirinkimu du savaitgalius per mėnesį, švenčių dienomis bei dukros atostogų metu, prieš tai iš anksto suderinus su dukros motina ir pačia dukra.

Priteisti iš V. Č. 72 € ( septyniasdešimt du € ) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš V. Č. A. Č. 480 € ( keturis šimtus aštuoniasdešimt € ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti skubiai vykdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.