- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-03
- Bylos Nr.
- ATP-303-317/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-04858-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulis 2012-08-04 surašė A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-08-04 apie 3.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Toyota Corolla“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė policijos pareigūno reikalavimo - Vyriausybės nustatyta tvarka nesileido būti patikrintas, ar yra neblaivus, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus bei LR ATPK 129 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-02-07 nutartimi grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši pašalintų trūkumus.
Teismas nustatė, jog A. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl pripažino, jog jo padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai kvalifikuota pagal LR ATPK 129 str., kuriame numatyta atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą asmenims, neturintiems teisės vairuoti. Teismas taip pat pažymėjo, jog nors protokole nurodyta, jog prie protokolo pridedamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini), o patrulio V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. P. laikino leidimo vairuoti atsisakė, tačiau laikinas leidimas vairuoti kartu su bylos medžiaga teismui pateiktas nebuvo. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju negali taikyti LR ATPK 284 str. 2 d. ir pats perkvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo sudėties, sunkindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį.
Šalies argumentai
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-02-07 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apeliantas nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Protokolas surašytas vadovaujantis LR ATPK 260 str., protokolo turinys ir pildymo tvarka nebuvo pažeista. Protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, todėl byloje nėra būtinybės atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, o protokole klaidingai nurodytą LR ATPK 129 str. teismas turėjo pakeisti nuoroda į LR ATPK 126 str. 4 d., kaip tai numato LR ATPK 284 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas.
A. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis, nevykdydamas policijos pareigūno reikalavimo - Vyriausybės nustatyta tvarka nesileisdamas būti patikrintas, ar yra neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 p. bei LR ATPK 129 str.
Kelių eismo taisyklių 18 punktas nustato, jog policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
LR ATPK 129 str. nustato, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
Iš bylos medžiagos matyti, jog A. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b.l.16), todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nepagrįstai nurodyta, jog A. P. pažeidė LR ATPK 129 str. Administracinę atsakomybę, už vengimą patikrinti neblaivumą teisę vairuoti turintiems asmenims, nustato ne LR ATPK 129 str., o LR ATPK 126 str. 4 d., kurioje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien netinkamo LR ATPK straipsnio administracinio teisės pažeidimo protokole nurodymas nesudaro pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą protokolą surašiusiai institucijai, kad ši pašalintų trūkumus.
LR ATPK 280 str. nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
LR ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-28 nutartis Nr. N63 – 2704/2010; Kauno apygardos teismo 2012-02-06 nutartis Nr. ATP-75-493/2012).
Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista tinkamai ir aiškiai – t. y. jame aptartas policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti, ar asmuo nėra neblaivus, nevykdymas. Todėl pakeisti veikos kvalifikaciją iš LR ATPK 129 str. į LR ATPK 126 str. 4 d. galėjo pats bylą nagrinėjęs teismas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodydamas, kad negali taikyti LR ATPK 284 str. 2 d. ir pats pakeisti veikos kvalifikacijos, apylinkės teismas netinkamai interpretavo įstatymą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisingą, nepagrįstą nutartį. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą bei suteikti galimybę A. P. pasinaudoti visomis LR ATPK 272 str. nustatytomis teisėmis gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, teismas apie veikos perkvalifikavimą nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nurodytas trūkumas – laikino leidimo vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) nepateikimas, taip pat nesudaro pagrindo grąžinti bylą institucijai. LR ATPK 256 str. 3 d. nustato, kad įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Todėl apylinkės teismas turi teisę pareikalauti iš institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet kokių duomenų, reikalingų bylai išnagrinėti, o institucija privalo juos pateikti teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įpareigodamas ją tinkamai kvalifikuoti pažeidimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartį A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.