Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Rimai Sankauskaitei, dalyvaujant atsakovui A. E. ir jo atstovui advokatui V. G., tretiesiems asmenims S. I., R. J., civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovui A. E., tretiesiems asmenims S. I., R. J., IĮ I. G. „(duomenys neskelbtini)“, UAB DK „PZU Lietuva“, dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo S. I. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 117). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo S. I. paaiškino, kad nurodyto autoįvykio metu jis su automobiliu į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, kokiam šviesoforo signalui degant įvažiavo į sankryžą atsakovas, jis negali pasakyti, nes nežino, jis nėra kaltas dėl autoįvykio, įvykio aplinkybių neatsimena ir negali nurodyti.

Tretysis asmuo R. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (b.l. 116). Teismo posėdžio metu tretysis asmuo R. J. paaiškino, kad ji buvo autoįvykyje dalyvavusio automobilio savininkė, šiuo automobiliu važinėjosi S. I., automobilis įvykio metu buvo nedraustas, eismo įvykio nematė ir ten nedalyvavo, įvykio priežasčių ji nesiaiškino, nežino kas kaltas dėl autoįvykio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, pateiktais byloje įrodymais, taip pat prijungtos prie nagrinėjamos bylos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis bei nurodytoje byloje išreikalautos iš Klaipėdos apskrities VPK administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir tirtos medžiagos nustatyta, kad 2007-08-25 apie 17.25val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė S. I. vairuojama R. J. priklausantis automobilis „CHEVROLET CAVALIER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. E. vairuojama I. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „MERCEDES BENZ 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto VPK VP EPS 2007-10-12 administracinio teisės pažeidimo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl minėto eismo įvykio kaltu buvo pripažintas S. I., kuriam už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d. padarymą buvo paskirta 150,00 Lt bauda ; automobilis „CHEVROLET CAVALIER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl A. E. kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo ; UAB DK „PZU LIETUVA“ vykdydama su ieškovu sudarytos 2002-03-29 Paslaugų tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu automobiliui „MERCEDES BENZ 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį ir 2007-11-28 atlygino nuostolius, sumokėdama 3465,59 Lt dydžio draudimo išmoką ; S. I. nesutikdamas su priimtu 2007-10-12 nutarimu administracinėje byloje apskundė jį ir prašė jį panaikinti, o administracinę bylą nutraukti, nes jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo ; Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-03 nutartimi, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tenkino S. I. skundą - panaikino Klaipėdos miesto VPK 2007-10-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino bylą Klaipėdos apskrities VPK, įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ; Klaipėdos apskrities VPK administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta autotechninė ekspertizė, Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2008-05-21 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose konkrečiai nenurodyta dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis (Klaipėdos miesto VPK administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos b.l. 51-58) ; Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009-01-25 nutarimu administracinės bylos teisena dėl 2007-08-25 eismo įvykio nutraukta, nes pasibaigė terminas per kurį asmeniui gali būti paskirta administracinė nuobauda ; eismo įvykio metu abu vairuotojai buvo blaivūs - šalys nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, jomis vadovaujasi, todėl teismas jas laiko nustatytomis(b.l. 9-35)(CPK 178 str., 182 str. 5 p., 187 str., 185 str.).

Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį bendraatsakoviams S. I., R. J., trečiajam asmeniui A. E., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, 2010-11-09 sprendimu ieškinį atmetė ieškovui neįrodžius reikalavimo pagrįstumo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 100-103) ; Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-10 nutartimi, nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, konstatuojant, kad abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), tačiau byloje nagrinėjamu atveju įrodyti S. I. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumos egzistavimą pareiga tenka ieškovui, kuris be administracinės bylos nagrinėjimo metu vėliau panaikintais procesiniais dokumentais konstatuotos S. I. kaltės jokių S. I. kaltės įrodymų nepateikė, iš esmės nesilaikė įrodinėjimo principo – „įrodinėja teigiantis“ (CPK 12) – šią pareigą perkeldamas teismui, nes civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi ir dispozityvumo principų ir teismas negali savo iniciatyva rinkti įrodymus, surasti pagal ieškovo ieškinį atsakingą asmenį, peržengti ieškinio reikalavimus (CPK 179 str. 2 d., 265 str. 2 d.) ; ieškovui, kaip draudikui, žala kilo tik 2007-11-15 išmokėjus draudimo išmoką (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 137-140).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.), tai reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 str. - nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškinio reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Ieškinio dalyką, jo faktinį pagrindą (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą), įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, įrodymų buvimo vietą, privalo nurodyti ieškovas (CPK 135 str. 1–4 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.)(LAT CBS teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Ieškovas savo reikalavimą grindžia įrodinėdamas atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ieškovo sąskaita 3465,59 Lt sumai, taip pat įrodinėdamas, jog šalių ginčo santykiai neturi būti vertinami kaip draudimo teisiniai santykiai, o ieškovo reikalavimas kyla dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita, todėl taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas ir jis turi būti skaičiuojamas nuo 2012-05-10 Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka palikus galioti teismo 2010-11-09 sprendimą, nes tik tada ieškovui paaiškėjo kad atsakovui buvo nepagrįstai išmokėta 3465,59 Lt (b.l. 2-3, 52-53).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos sąlygos, kurios būtinos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisiniams santykiams atsirasti: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (CK 6.237 str. 1 d.). Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010). Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą 3465,59 Lt draudimo išmoką atsirado ne iš nepagrįsto praturtėjimo, bet iš draudimo teisinių santykių, ginčo esmė nagrinėjamoje byloje orientuota į LR TPVCAPDĮ 17 str. 1 d. 1 p. draudimo teisinių santykių aspektą – draudimo išmokos grąžinimą, kai ieškovui pareiga Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėti draudimo išmoką kilo kaltininkui padarius žalą naudojant neapdraustą transporto priemonę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo draudimo išmokos mokėjimo momentu tiek paties ieškovo, tiek kitų šiame draudimo teisinio santykio pagrindu atsiradusio ginčo sprendime dalyvavusių asmenų veiksmais ir sprendimais nustačius ginčo draudimo išmokos mokėjimo pagrindus ir sąlygas, atsakovui buvo išmokėta draudimo išmoka, kurią ieškovas išmokėjo 2008-02-05, taigi ginčo draudimo išmokos išmokėjimo momentui ieškovui nekilo abejonių šios išmokos pagrindų ir sąlygų. Ieškovas pats nurodo, kad nurodyto eismo įvykio metu S. I. valdytas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl draudimo išmokos atsakovas kreipėsi į ieškovą ir UAB DK „PZU LIETUVA“ (buvusi UAB DK „LINDRA“), vykdydama 2002-03-29 Paslaugų tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas bei veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio „MERCEDES BENZ 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino atsakovui nuostolius, išmokėdama 3465,59Lt draudimo išmoką, kurią ieškovas sumokėjo UAB DK „PZU LIETUVA“. Transporto priemonių draudikų biuro sumokėtų išmokų grąžinimo sąrašas nustatytas LR TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. – 7 d. ir šis įstatymo nustatytas sąrašas yra baigtinis. LR TPVCAPDĮ 23 str. 1 d. – 7 d. nurodytų aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, tokių duomenų bei įrodymų neteikė. Ieškovo motyvas, kad ieškinio padavimo metu galiojusių (įsigaliojo nuo 2008-02-24) Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 p. nustatyta, kad, išmokėjęs draudimo išmoką, atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą gauti šios išmokos asmeniui, netaikytinas kilusiam ginčui išspręsti, nes negaliojo draudimo išmokos mokėjimo metu.

Ieškovas reikalavimą grindžia tik tuo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010-11-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad nėra galimybės nustatyti, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis, Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-10 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistu, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas 2007-11-15 gavo 3465,59 Lt draudimo išmoką, todėl ją privalo grąžinti ieškovui, nes civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatytas kaltas asmuo dėl 2007-08-25 eismo įvykio. Tačiau, kaip matosi iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), teismo 2010-11-09 sprendimu buvo išspręstas tik ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš atsakovų S. I. ir R. J., šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas dėl 3465,59 Lt draudimo išmokos išmokėjimo 2007-11-15 teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo išvadai dėl 3465,59 Lt draudimo išmokos išmokėjimo 2007-11-15 teisinio pagrindo išnykimo nuo 2012-05-10. Kaip nurodė ieškovas ir nustatyta byloje, 3465,59 Lt draudimo išmoką 2007-11-15 išmokėjo UAB DK PZU Lietuva atsakovui A. E., taigi 3465,59 draudimo išmokos UAB DK PZU Lietuva teisinis išmokėjimo atsakovui pagrindas – byloje esančiais duomenimis – nėra pakeistas, panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Šalys byloje taip pat neįrodinėjo ir 2007-08-25 eismo įvykio mechanizmo, aplinkybių, kaltų asmenų dėl eismo įvykio – įrodymų, prašymų neteikė. Nagrinėjamoje byloje išsireikalauti iš Klaipėdos apskrities VPK bei ištirti Klaipėdos miesto VPK 2007-10-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kaltinimas buvo pateiktas S. I. dėl 2007-08-25 eismo įvykio pagal ATPK 127 str. 2 d. ir nurodytas nutarimas panaikintas teismo 2007-12-03 nutartimi bei byla grąžinta Klaipėdos apskrities VPK, įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, nebuvo galimybės, kadangi, kaip nurodė Klaipėdos apskrities VPK KPB 2013-11-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta byla archyve yra sunaikinta įstatymo nustatyta tvarka (b.l. 84, 86-94, 120, 123); šalims bei jų atstovams – teisininkui bei advokatui, neteikiant byloje jokių papildomų duomenų bei įrodymų, prašymų dėl nurodyto eismo įvykio kilimo priežasčių, mechanizmo, dalyvių bei kitų aplinkybių, eismo įvykio dalyviams A. E. ir S. I. nurodant prieštaringas eismo įvykio aplinkybes, šalims bei jų atstovams ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims nereaguojant į nevienkartinį teismo pasiūlymą papildomų įrodymų pateikimui (CPK 179 str. 1 d.), taip pat vadovaujantis ir koncentruotumo principu, teismas vadovaujasi ir duomenimis, esančiais prijungtoje civilinėje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 177 str., 178 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1d. numato, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Įstatymas numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Žala yra asmens turto sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurie padaryti dėl neteisėtų kalto asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Įstatymo numatyta atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, tačiau tokiu atveju turi būti įrodyta, kad žala buvo padaryta konkrečiu tokio pavojaus šaltiniu (CK 6.270 str.). Kaltė civilinėje atsakomybėje suprantama kaip asmens elgesio neatitikimas objektyviems elgesio standartams, kai asmuo nesielgia taip, kaip galima būtų protingai to iš jo tikėtis, tokiu atveju yra įvertinama, ar asmuo padarė neteisėtus veiksmus, ar jo elgesys buvo toks, koks pagal jo padėtį privalėjo būti. Kelių eismo įvyko metu didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė nustatoma pagal tai, ar transporto priemonę vairavęs asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles ir kiek tai sąlygojo eismo įvykį ir žalos atsiradimą. Teikti įrodymus teismui yra šalių pareiga (CPK 178 str.). Kaip matosi iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei byloje pateiktų duomenų, eismo įvykis įvyko 2007-08-25, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2007-10-04, autoįvykio vietos apžiūros protokolas surašytas iš vairuotojų žodžių, autotechninės ekspertizės aktas surašytas 2008-05-21 - Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta medžiaga neinformatyvi, todėl iš pateiktų duomenų nebuvo galimybės nustatyti kokiais greičiais važiavo abu automobiliai ir nenurodė kuris iš automobilių vairuotojų kaltas dėl eismo įvykio – taigi pateiktais byloje įrodymais nėra galimybės nustatyti dėl kurio automobilio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis.

Atsakovas prašo taikyti pagal CK 1.125 str. 1 d. 7 p. sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo teisinio santykio atsirandantiems reikalavimams, ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Ieškovas nurodo, kad jo reikalavimas yra grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita pagrindu o ne kaip draudimo teisinių santykių pagrindu, vienu atveju nurodo jog turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo atsakovui momento, kitu atveju nurodo jog terminas turi būti skaičiuojamas nuo Klaipėdos apygardos teismui 2012-05-10 apeliacine tvarka palikus galioti teismo 2010-11-09 sprendimą, nes tik tada ieškovui paaiškėjo kad atsakovui buvo nepagrįstai išmokėta 3465,59 Lt.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovas apie atsiradusią žalą sužinojo 2007-11-15, t.y. kai UAB DK „PZU LIETUVA“, vykdydama su ieškovu sudarytos 2002-03-29 Paslaugų tiekimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu automobiliui „MERCEDES BENZ 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydį ir 2007-11-28 atlygino nuostolius, sumokėdama 3465,59 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 25), ieškovas šią draudimo išmoką sumokėjo 2008-02-05 (b.l. 26). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007-12-03 nutartimi, administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Klaipėdos miesto VPK 2007-10-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino bylą Klaipėdos apskrities VPK, įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą ; Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009-01-25 nutarimu administracinės bylos teisena dėl 2007-08-25 eismo įvykio nutraukta, nes pasibaigė terminas per kurį asmeniui gali būti paskirta administracinė nuobauda, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas apie jo nurodomą teisės pažeidimą sužinojo pasibaigus Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009-01-25 nutarimo administracinėje byloje apskundimo terminui – 2009-02-15 (CPK 185 str.). Padarius išvadą, kad šioje byloje nagrinėjamas iš draudimo teisinio santykio atsiradęs reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo, taikomas CK 1.125 str. 1 d. 7 p. sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyti ieškinio senaties terminų sustabdymo ar nutraukimo pagrindai (CK 1.129 str., 1.130 str.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškovo atstovai, veikdami kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, tiek nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007-12-03 nutartimi administracinėje byloje panaikinus Klaipėdos miesto VPK 2007-10-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinus bylą Klaipėdos apskrities VPK, įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą, tiek nuo Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009-01-25 nutarimu nutraukus administracinės bylos teiseną dėl 2007-08-25 eismo įvykio, per 4 metus dėl ieškovo pažeistų teisių gynybos privalėjo kreiptis į teismą su nurodytu ieškiniu ir tai būtų nutraukę ieškininės senaties termino skaičiavimą (CK 89 str. 1 d.), tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2013-02-28 (b.l. 2-3). Daroma išvada, kad ieškovas praleido nustatytą CK 1.125 str. 1 d. 7 p. sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminą, todėl tuo pagrindu ieškinys netenkinamas (LAT teisėjų Senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje“ 21 p.).

Iš ieškovo priteistinos 37,50 Lt pašto išlaidų (CPK 92str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str. 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 37,50 Lt pašto išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Klaipėdos rajono apylinkės teismui civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (142 lapai).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.