Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ ieškinį atsakovei M. Z. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad 2019 m. birželio 28 d. buvo baigta uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio būstas“ buvo prijungta prie uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“. Uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos uždarajai akcinei bendrovei „Žirmūnų būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Neris“ pavadinimu (e.b.l. 52-66). Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“ yra Vilniaus miesto savivaldybės įgaliota vykdyti namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą (2012 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2551, kuris pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30- 3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymu). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus.

Atsakovei M. Z. N. nuosavybės teise nuo 1992 m. birželio 11 d. priklauso butas, esantis ieškovės administruojamame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys (e.b.l. 6).

Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007, 2009 lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra išaiškinęs, kad buto ir kitų patalpų savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Bendrųjų namo objektų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąja nuosavybe ir visų bendraturčių prievole išlaikyti atitinkamą techninę bendrosios nuosavybės objektų būklę. Daugiabučio namo bendraturčiai nėra vien tik teikiamos paslaugos vartotojai. Atsakovė nepagrįstai laiko, jog ji turi mokėti tik už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute atliktus darbus, nes pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę.

Atsakovė M. Z. N. jai tenkančią dalį mokesčių už namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas mokėjo nepilnai. Ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. atsakovei priskaičiuoti šie mokesčiai: administravimas po 2,06 EUR per mėnesį, iš viso 32,96 EUR; durų priežiūra – 0,65 EUR per mėnesį, iš viso 10,40 EUR, kaupiamosios lėšos po 1,42 EUR per mėnesį, iš viso 22,72 EUR; kiti darbai – 1,94 EUR, priežiūra, eksploatacija po 3,24 EUR per mėnesį, iš viso 51,84 EUR; remontas, keitimas – 19,35 EUR; šilumos ūkio priežiūra 2,98 EUR per mėnesį, iš viso 47,68 EUR; šiukšlių išvežimas – 5,14 EUR per mėnesį už 3 mėnesius, iš viso 15,42 EUR. Bendra atsakovei tenkanti mokesčių suma už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. sudaro 202,31 EUR. Atsakovės M. Z. N. skolos dydį patvirtina skolų valdymo ataskaita (e.b.l. 67), sąskaitos, kuriose detalizuotos per einamąjį mėnesį suteiktos paslaugos, paslaugų kiekis, kaina (e.b.l. 22-37). Pažymėtina, jog minėtas sąskaitas pateikė pati atsakovė, kas patvirtina, jog ji šias sąskaitas gaudavo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės pretenzijas ieškovei dėl sąskaitose nurodyto paslaugų, kiekio, kokybės ir jų kainos. Priešingai, atsakovė teigia, jog mokėjo mokesčius pagal minėtas sąskaitas, ką taip pat patvirtina ir skolų valdymo ataskaitos duomenys.

Nors atsakovė nepripažįsta, jog ieškovė teikė ieškinyje nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, tačiau nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog tokios paslaugos, kaip šiukšlių išvežimas, šilumos ūkio priežiūra buvo teikiamos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas paslaugas būtų suteikęs kitas asmuo. Ieškinyje nurodytų remonto, kitų paslaugų, kurias atsakovė ginčija, suteikimą patvirtina ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo aktai (e.b.l. 118-131; 133-146), PVM sąskaitos – faktūros (e.b.l. 132; 147). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip vienas statinys, daugiabutis gyvenamasis namas, bendrojo naudojimo objektai, tokie kaip namo fasadas, inžinerinė įranga ir kt. yra bendros visam namui. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog remonto darbai, už kuriuos atlyginimo reikalaujama ieškiniu, buvo atlikti bendro naudojimo objektuose, skirtuose tenkinti tik vienos laiptinė ar atitinkamos namo dalies savininkų poreikiams. Todėl ieškovė pagrįstai mokesčius už remonto darbus paskirstė visiems namo savininkams, proporcingai jų nuosavybės teise valdomų gyvenamųjų ar kitos paskirties patalpų naudingam plotui. Mokesčiai už administravimą apskaičiuoti, taikant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. 30-2551 nustatytą administravimo tarifą 0,0359 EUR be PVM už 1 kv. m. Kaupiamųjų lėšų dydis reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos“. Atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus apie suteiktas paslaugas bei ieškovo nurodyto mokesčių skaičiavimo teisingumą ar pagrįstumą. Atsakovė ginčo laikotarpiu dalį jai apskaičiuotų įmokų kas mėnesį sumokėdavo, ką ieškovė pripažįsta. Atsakovės atlikti mokėjimai nurodyti skolų valdymo ataskaitoje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.5 straipsnio 2 dalį skolininkui nepareiškus kokiai prievolei skiria įmoką ir nesant kitokio šalių susitarimo, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017, išaiškinta, kad nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pareiškimą, kokiai skolai dengti mokama kiekviena iš atsakovės sumokėtų įmokų, todėl ieškovės atliktas atsakovės įmokų įskaitymas seniausiai skolai dengti laikytina teisėtu. Atsakovė neginčijo ieškovės atlikto jos sumokėtų lėšų įskaitymo, nors apie lėšų įskaitymą seniausiai skolai dengti ir apie skolos likutį atsakovei buvo pranešama kiekvieną mėnesį pateikiamose sąskaitose.

Įvertinus atsakovei priskaičiuotų mokesčių sumą ir atsakovės atliktus mokėjimus matyti, kad skolos pradžios momentu 2018 m. vasario 1 d. jau egzistavo atsakovės skola už ieškovės suteiktas paslaugas, sudaranti 184,58 EUR. Ieškovė pateikė sąskaitas, išrašytas atsakovei, iš kurių matyti už kokias ieškovės suteiktas paslaugas buvo apskaičiuoti mokesčiai, dėl kurių nesumokėjimo susidarė 184,58 EUR likutis (e.b.l. 148-182). Iš minėtų sąskaitų matyti, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. iki šioje civilinėje byloje reikalaujamos skolos susidarymo laikotarpio pradžios 2018 m. vasario 1 d. atsakovei priskaičiuota iš viso 790,00 EUR mokesčių. Iš atsakovės pateiktų mokėjimo dokumentų (e.b.l. 189) matyti, kad atsakovė sumokėjo tik dalį jai tenkančių mokesčių, iš kurių 184,58 EUR dalies atsakovė nebuvo sumokėjusi. Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. atsakovė sumokėjo iš viso ieškovei 189,74 EUR, ką patvirtina atsakovės pateikti mokėjimo dokumentai (e.b.l. 38; 40-43) ir skolų valdymo ataskaita (e.b.l. 67). Atsakovės sumokėti mokesčiai ieškovės įskaityti seniausiai skolai dengti. Tokiu būdu atsakovė liko skolinga už laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. suteiktas paslaugas iš viso 197,15 EUR.

Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 EUR už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 157,05 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas bei 0,87 EUR ir 0,84 EUR išlaidos už viešųjų Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų išrašus. Byloje susidarė 5,26 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. Z. N. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“ 197,15 EUR (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų, penkiolikos euro centų) skolą.

Priteisti iš atsakovės M. Z. N. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 197,15 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. Z. N. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Neris“ 15,00 EUR žyminio mokesčio, 157,05 EUR išlaidų už teisines paslaugas, 1,71 EUR kitų išlaidų, iš viso 173,76 EUR (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus, septyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės M. Z. N. valstybei 5,26 EUR (penkis eurus, dvidešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.