Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu D. Z. nuteista už tai, kad ji nuo 1996-04-01, eidama X apygardos teismo (įmonės kodas XXXXX, adresas (duomenys neskelbtini)) vyriausiojo buhalterio pareigas, nuo 2002 m. spalio 28 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY dėl „X apygardos teismo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, Teismo finansininkės pareigas, užimamų pareigų pagrindu pagal 1992-06-18 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. 1-2654 bei 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 būdama atsakinga už teismo apskaitos tvarkymą, 2005-05-23, 2009-10-13, 2009-11-27 X apygardos teismo pirmininko įsakymais Nr. YYY, YYY, Nr. YYY patvirtinto „Teismo finansininko pareigybės aprašymo“ pagrindu būdama atsakinga už teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka bei tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, taip pat užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas įstaigos pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, pati tvarkydama X apygardos teismo depozitinės sąskaitos apskaitą, pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu N. 179 patvirtintas „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles“ bei jų pagrindu paruoštų 2004-12-17 X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintų „Finansų kontrolės taisyklių“ nuostatas, kad „pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus - ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis", nuo 2009-03-26 iki 2010-03-09 iš teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB X banke išėmė grynuosius pinigus - 740000 Lt (kas atitinka 214318,81 EUR), tai atlikdama pati: 2009-03-26 - 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR), 2009-05-20 - 60000 Lt (kas atitinka 17377,20 EUR), 2009-08-13 - 120000 Lt (kas atitinka 34754,40 EUR) arba nurodydama tai padaryti teismo vyresniajai buhalterei A. K.: 2010-03-09 - 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR), kurių į X apygardos teismo kasą neįnešė ir X apygardos teismo patalpose, nesant pagrindo, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis dienomis, ne mažiau nei 119415,84 Lt (kas atitinka 34585,22 EUR) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos išmokėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti, o 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos, nesant pagrindo išmokėjo 2010-03-09 tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti, visais atvejais neišrašydama ir nepasirašydama kasos išlaidų orderių ir į teismo buhalterinę apskaitą neįtraukdama šias išmokas pagrindžiančių dokumentų ir tokiu būdu iššvaistė X apygardos teismui priklausantį turtą - ne mažiau nei 669415,84 Lt (kas atitinka 193876,22 EUR), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d. Taip pat ji nuo 1996-04-01 eidama X apygardos teismo (įmonės kodas XXXXX, adresas (duomenys neskelbtini)) vyriausiojo buhalterio pareigas, nuo 2002 m. spalio 28 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY dėl „X apygardos teismo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, Teismo finansininkės pareigas, užimamų pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą (1992-06-18 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1-2654 redakcija, 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 su vėlesniais jo pakeitimais redakcija) būdama atsakinga už teismo apskaitos tvarkymą, pagal 2005-05-23, 2009-10-13, 2009-11-27, 2011-10-12 X apygardos teismo pirmininko įsakymais Nr. YYY, YYY, Nr. YYY, Nr. YYY patvirtintą „Teismo finansininko pareigybės aprašymą“, būdama atsakinga už teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, privalėdama organizuoti ir kontroliuoti teismo buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, X apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB X banke buhalterinę apskaitą tvarkė ir jos tvarkymą organizavo pažeisdama 2004-12-17 X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY „Dėl finansinės tvarkos tvirtinimo“ patvirtinto X apygardos teismo apskaitos vedimo tvarkos reikalavimą, kad „apskaita tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 str. 4 d.; 16 str. 1 d. reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, kadangi iš teismo depozitinės banko sąskaitos grynais paimti: 2010-03-09 - 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR ), 2009-03-26 - 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR ), 2009-05-20 - 60000 Lt (kas atitinka 17377,20 EUR), 2009-08-13 - 120000 Lt (kas atitinka 34754,40 EUR ), į teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo, dokumentai, patvirtinantys šių pinigų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims, pildomi nebuvo, nors 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu N. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse“ bei jų pagrindu paruoštoje 2004-12-17 X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintoje X apygardos teismo kasos ir banko operacijų organizavimo tvarkoje nurodoma, kad pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus - ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis“, nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 ūkinės operacijos susijusios su depozitinės sąskaitos apyvarta fiksuojamos teismo didžiojoje knygoje nebuvo, nors 2002-01-03 Teismo pirmininko patvirtintame X apygardos teismo sąskaitų plane yra nustatytos buhalterinės sąskaitos, kuriose turėjo būti apskaitomos depozitinės lėšos, tai yra Nr. VVV -„Kitos lėšos“ ir Nr. VVV-„Atsiskaitymai už depozitines sumas“, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2000-07-06 iki 2012-12-31, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

2.1.3. Skunde nurodoma, kad D. Z., dirbdama X apygardos teismo finansininke, veikė pagal tuo metu nusistovėjusią ir teisme buvusią praktiką – pinigus išmokėti pagal jai atneštas teismo nutartis. Neturėdama galimybės šias nutartis patikrinti, ji negalėjo numatyti ar suvokti, jog dėl tokios jos darbe nusistovėjusios praktikos ir sistemos gali atsirasti turtinė žala, nes už teismo nutarčių turinį, o ir jų patį egzistavimą, D. Z. nebuvo niekaip atsakinga. Tokia finansų organizavimo praktika nebuvo vienadienė ir vienkartinė, o buvo taikoma eilę metų. Depozitines lėšas D. Z. tvarkė taip, kaip jai buvo paaiškinta, nes susikūrus apygardos ir apeliaciniam teismui niekas nežinojo kaip tai daryti. D. Z. pildė žurnalą, kuriame buvo įrašytos sumos ir įmonės kas tuos pinigus sumokėjo. Šias sumas įrašydavo pagal banko sąskaitos išrašą. Išmokant pinigus buvo nusistovėjusi tvarka, kad teisėjas, sekretorė arba pats dalyvis atneša nutartį ir jam sumokėdavo pinigus grynaisiais arba pavedimu, jeigu yra tai lydintys dokumentai – prašymas ir teismo nutartis. Visais atvejais gavus nutartį D. Z. tikrindavo įrašus knygoje, ar buvo įnešta atitinkama suma, nors nutartyje visada būdavo nurodyta konkreti mokėjimo informacija. Jeigu pinigai būdavo gauti pavedimu, tai juos išmokėdavo pavedimu, jeigu pagal čekį – išmokama pagal čekį. Prieš darydama pinigų išmokas D. Z. visada šias išmokas derino su kancleriu ar teismo pirmininku, nes savarankiškai nuspręsti kam ir kokia išmoka turi būti išmokama ji neturėjo teisės, kaip ir neturėjo galimybės patikrinti atitinkamų nutarčių. Skunde pažymima, kad X apygardos teisme nuolatos vykdavo inventorizacijos, buvo atliekami auditai, veiklos vertinimai, finansinę veiklą tikrino ir Nacionalinė teismų administracija, tačiau per daugiau nei 15 metų dėl depozitinės sąskaitos tvarkymo nei viena kontroliuojanti institucija niekam neturėjo net menkiausios pastabos, todėl, nuteistosios gynėjo nuomone, akivaizdu, kad savaime pačiai D. Z. dėl depozitinės sąskaitos tvarkymo nekilo, o ir negalėjo kilti, jokių abejonių. Skunde nurodoma ir tai, kad priešingai, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, pagal savo pareigybės nuostatus ir aprašymus D. Z. niekada nebuvo atsakinga už apskaitos organizavimą. Už tai buvo atsakingi teismo pirmininkas ir kancleris, kuriam teismo pirmininko ir buvo perleisti visi įgaliojimai. Finansų skyrius, o taip pat ir D. Z., nutartis, kuriomis remiantis išmokėdavo pinigus, su banko išrašais iš eilės, pagal išmokėjimo laiką, tik segdavo į segtuvus. Nutartys nebuvo sunumeruotos, nebuvo susiūtos. Kiekvieniems metams buvo atskiras segtuvas. Išmokėjimo nutartis buvo segama į tą segtuvą, kuriais metais buvo išmokėti pinigai. Segtuvus D. Z. laikydavo spintose, kuriose segtuvai buvo nuo 1995 m. Byloje nustatyta, kad būtent D. Z. kaltinimui aktualus nutarčių segtuvas ir vienas depozito apskaitos žurnalas yra dingę, tačiau teisme nuspręsta, kad tai nėra esminė aplinkybė. Nuteistosios gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dingo ne keletas nutarčių, o visas segtuvas ir žurnalas būtent už vienintelį ir šioje byloje aktualų laikotarpį. Pasak apelianto, keista aplinkybė, kodėl teismas į tai neatsižvelgė, nes visi segtuvai ir žurnalai yra išlikę, o dingęs tik aktualus šiai bylai. Nuteistosios gynėjo nuomone, šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad D. Z. nuteista remiantis prielaidomis ir taikant kolektyvinę atsakomybę D. Z. atžvilgiu. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ji nedalyvavo perkraustant D. Z. kabinetą ir segtuvai galėjo dingti būtent tuo metu, taip pat nevertino ir to, kad teisme niekada nebuvo nustatyta jokios tvarkos kaip ir kur tie segtuvai turėjo būti laikomi. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo abejoti tuo, kad perkraustant kabinetą dalyvavo vienas iš finansininkų kabinete dirbusių asmenų, tačiau tai negali sukelti baudžiamosios atsakomybės D. Z.. Vadovaujantis tokia motyvacija, nuteistosios gynėjui kyla klausimas, kodėl kaltinimai nebuvo pareikšti ir kitiems finansininkams, o kaltinama ir nuteista išimtinai D. Z., veikusi savo įgaliojimų ribose ir pagal nustatytą tvarką, netgi jų neviršydama.

2.1.4. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Apelianto nuomone, nepakanka įrodymų nuteisti būtent D. Z.. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo keliamas klausimas, ar D. Z. inkriminuojamą nusikalstamą veiką galėjo padaryti kiti asmenys, nes D. Z. savo pareigas visada atliko pagal nusistovėjusią darbo praktiką, vykdant aukštesnio rango darbuotojų nurodymus ir pavedimus, nesiimant jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama iššvaistyti jai patikėtą turtą. Šioje baudžiamojoje byloje, pasak nuteistosios gynėjo, nebuvo tirtas ir D. Z. santykis su nusikaltama veika ar neveikimu būtent nusikalstamos veikos padarymo metu. Nuteistosios gynėjo nuomone, teismas rėmėsi vien tik abejones keliančiais liudytojų parodymais, todėl teismas iš anksto buvo nusprendęs dėl D. Z. kaltės. Visi prieštaravimai ir neaiškumai buvo vertinami ne jo ginamosios D. Z. naudai, o prieš ją.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kad D. Z. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą (X apygardos teismo) turtą bei aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina liudytojų A. K., A. E., R. D., R. L., L. T., A. S. ir kitų liudytojų parodymai, specialisto išvados Nr. 5-1/19, Nr. 5/33 ir specialistės paaiškinimai bei kiti teisiamajame posėdyje, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme gauti ir išnagrinėti bylos duomenys, o iš dalies – ir pačios nuteistosios D. Z. parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad X apygardos teisme dirbo nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos mėn. Kasininkės darbą dirbo pirmą kartą gyvenime, norminiai aktai, reguliuojantys kasininkės darbą, žinomi nebuvo. Tuo metu visam finansų darbui vadovavo D. Z., o kancleriu dirbo A. Ž.. Parašo teisę pinigų išmokėjimui turėjo A. Š., kancleris, D. Z., ji ir dar gal kažkas. Vienas parašas negaliojo. Atėjęs A. Ž. su dviems asmenims pasakė, kad reikia išmokėti 550 000 Lt, A. Ž. kalbėjosi su D. Z.. Tą pačią dieną išmokėti negalėjo, nes pinigus reikėjo užsakyti banke. Ji neklausė ir nežinojo, ar D. Ž. turi nedarbingumą ir nekilo klausimų, ar sergančio asmens parašas galioja. Jeigu išmokėjimas buvo 2010 m. kovo 9 d., tai pinigai turėjo būti užsakyti kovo 8 d. Išrašydama čekį ji nežiūrėjo kokį dokumentą kancleris turėjo rankoje, nes jis buvo vadovas ir nepasitikėti pagrindo nebuvo. Kada A. Ž. pasirašė ant čekio, ji nematė. Čekyje pagrindas pinigams gauti neatsispindėdavo. Ji pasirašydavo kitoje čekio pusėje, kai gaudavo pinigus. Surinkti parašus ant čekio pas kanclerį dažniausiai eidavo D. Z.. Pasirašytų, tačiau neužpildytų čekių nebūdavo. Dėl 550 000 Lt čekio banke, o 5 000 Lt teisme liudytoja parodė, kad, tai, jog būtų prirašyti skaičiai ant čekio, negalėjo būti, o knygelėje gali būti, kad jai kažkas sutrukdė ir ji skubėdama paliko. Čekį išrašė ir pinigus iš banko parvežė ji, sudėjo į seifą po savo stalu, apie tai pasakė D. Z., kuri buvo kabinete ir nuėjusi pas teismo pirmininką atsiprašė iš darbo dėl močiutės mirties. Ant čekio pasirašė, kad sumą gavo, pinigus, kurie buvo nesurišti, perskaičiavo. Parnešusi pinigų neįformino, nes depozitinei sąskaitai nebuvo jokių įforminimų. Depozitinei sąskaitai nepildė nei kasos pajamų, nei išlaidų orderio. Žurnale netikrino, ar yra toks asmuo, kuris įnešė 550 000 Lt. Nepaklausė, ar D. Z. išmokėdama pinigus žiūrėjo nutartį. Neprisimena, ar tą dieną ji naudojosi el. bankininkyste ir tikrino, ar yra pinigai. Kaip pinigai buvo išmokėti, nematė. Dėl 10 000 Lt, 60 000 Lt ir 120 000 Lt ji nieko nežino. Išmokėti 110 000 Lt pagal nutartį pasakė A. Ž.. Nutartyje buvo kelios sumos, kurios bendrai sudarė 110 000 Lt. Baltame žurnale ji patikrino, ar tokios sumos buvo įmokėtos. Atrodė, kad viskas atitinka, nes buvo teisėjo parašas. Ji šiuos pinigus užsakė ir kitą dieną parvežė bei išmokėjo atėjusiam asmeniui. Pinigų atidavimo momentu ant nutarties užrašė to žmogaus paso duomenis ir asmuo pasirašė. Apie 110 000 Lt sumos paėmimą D. Z. žinojo, nes ji jos klausė, kaip „apiforminti“. Išmokant 110 000 Lt D. Z. nebuvo. Išmokėjimus pagrindžiančius dokumentus dėdavo į segtuvą, kuris buvo buhalterijoje. Ar asmuo yra įnešęs į sąskaitą pinigus, dažniausiai pasitikrindavo. Kai D. Z. nebūdavo, tai ji pildydavo ir dokumentus susijusius su depozitine sąskaita. Tai buvo dvi depozitinių lėšų apskaitos knygos: viena buvo balta, o vėliau pradėjo pildyti kitą – žalią. Depozitinei sąskaitai jokios apskaitos nebuvo, buvo tik segtuvas, kuriame buvo visi dokumentai. Kadangi čekių lapai ploni, būdavo, jog netyčia išplėšiama keli, todėl taip galėjo atsirasti datų ir numerių eiliškumo neatitikimai. Dėl palūkanų ji nieko nežino, nes su tuo nedirbo ir pati jokių pavedimų nedarė. Iškilus faktui dėl pinigų dingimo, apie tai ji klausė D. Z., kuri sakė, kad pinigus išmokėjo atėjusiems asmenims. Kovo 8 dieną A. Ž. buvo darbe, ji neturėjo dokumentų apie tai, kad jis nedarbingume. Sirgdamas A. Ž. irgi būdavo darbe. Nebuvo taip, kad pinigus išmokėtų savo pažįstamam. Jokio susitarimo dėl pinigų pasiėmimo ir pasidalijimo su D. Z., A. Ž. nebuvo.

Liudytoja A. E. teisme parodė, kad nuo 2012 m. spalio 16 d. dirba X apygardos teisme finansų skyriaus vedėja. Pradėjus dirbti teisme vieningos apskaitos programos nebuvo, nebuvo įdiegta nauja programa, apskaita buvo vedama fragmentais. Kasos apskaitos ir bankinių operacijų apskaitai buvo kasos operacijų žurnalas. Atliko kasos inventorizaciją, perėmė likutį, kuris sutapo su kasos likučiu. 2012 m. D. Z. jai paliko excel registrą pinigų sumos, trečiųjų asmenų, proceso dalyvių, sąrašą kam pinigai priklauso. Pagal sąrašą ir pagal likutį viskas sutapo, banko sąskaitoje buvo keliasdešimt litų daugiau. Dokumentus segtuvuose perėmė pagal perdavimo aktą. Iš D. Z. ji perėmė bylų aprašą, kuriame surašė kabinete buvusius segtuvus. Depozitinės sąskaitos dokumentų bylos buvo 2 segtuvuose, nuo 2010 m. iki 2012 m. ir akte jos įrašytos. Bylos nebuvo parengtos archyvavimui, nebuvo sunumeruoti lapai, nebuvo aprašų. Jai buvo perduota viena „Depozitinių lėšų sąskaitos knyga“, kuri pradėta vesti nuo 2009 m. sausio 1 d. (žalia, stora). Ankstesnių knygų aktu perduota nebuvo, bet ji rado ankstesnę knygą, kuri buvo vedama nuo 1995 m. iki 2005 m. Teisės aktais depozitinių lėšų knygos vedimo tvarka nenumatyta. Pinigiai iš depozitinės sąskaitos būdavo išmokami pagal nutartis, jeigu apmokėjimas už ekspertizę, tai apmokama pagal eksperto pateiktą sąskaitą su teisėjo rezoliucija. D. Z. paliktuose dokumentuose būdavo taip, kad kelių dienų banko išrašas ir po juo būdavo segami dokumentai, pagal kuriuos būdavo atliktos operacijos, tačiau kai kurias operacijas pateisinančių dokumentų paliktuose segtuvuose nebuvo. Dėl dingusių pinigų sumų (550 000 Lt, 110 000 Lt ir kt.), tai tokių „apvalių“ sumų neatsirado, nebuvo, kad kas nors būtų įmokėjęs tokias sumas. Dėl 550 000 Lt, tai buvo tokia operacija išraše, bet nebuvo ją patvirtinančių dokumentų, pinigai nebuvo užpajamuoti. El. bankininkystės išrašuose įrašų, iš kurių matytųsi kas įnešė 550 000 Lt, nerado, o dėl kitų mažesnių sumų buvo sutapimai, nes buvo tokių sumų įneštų, bet tokia suma jau būdavo atžymėta, kaip gražinta. Pagal kasos organizavimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės, turėjo būti išrašomas kasos išlaidų orderis ir toks orderis turi būti įtrauktas į kasos knygą kaip pagrindas. D. Z., kaip vyriausia teismo finansininkė, turėjo pasirašyti, kad patvirtina, jog pinigai įnešti į kasą. Iš rastų dokumentų buvo matyti, jog kasos inventorizacijos buvo atliekamos fragmentiškai, ne kas mėnesį. Auditorė suskaičiavo, kad turėjo būti sukaupta apie 130 000 Lt palūkanų, kurios turėjo būti pervestos finansų ministerijai, tačiau tokių pervedimų nebuvo. Depozitinėse knygose daromas įrašas, kai banko išraše pamatomas pinigų įnešimas. Darant išmokėjimą, toje pačioje vietoje daromas įrašas, kad ta suma buvo išmokėta ir likutis – nulis. Kadangi žalia knyga yra nuo 2009 m. sausio 1 d., tai, jeigu suma buvo įmokėta ankščiau, ir įrašas apie sumos išmokėjimą turėjo būti ankstesnėje knygoje. Visais atvejais, kai būdavo išgryninti pinigai, kasos pajamų ir išlaidų orderių nebuvo. Kasos orderius surašyti turi tas žmogus, kuris parnešė pinigus iš banko ir duoti vyriausiam buhalteriui pasirašyti. Orderį užpildantis asmuo irgi pasirašo. Depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai yra „pririšti“ prie įmokėtojo. Paaiškėjo, kad „V. E.“ buvo įmokėjusi 100 000 Lt, „V. S. R. D.“ – 333 600 Lt, bet pagal likučius, jų pinigų, atžymėjimo, jog išmokėta ir kokiu pagrindu, nebuvo. Šiuos įsipareigojimus teismas padengė iš biudžeto lėšų. Ieškojo asmenų, kuriems galėjo būti išmokėti pinigai, kad pinigai būtų buvę įnešti į sąskaitą ir vėliau išmokėti, tačiau tokių įrašų nėra. Bankrutavusiuose bankuose depozitinių pinigų likučiai buvo labai nedideli.

Liudytoja R. D. teisme parodė, kad nuo 1996 m. dirba X apygardos teisme. Nuo 2008 m. buvo teismo pirmininko padėjėja. Jai reikėdavo pavaduoti teismo kanclerį, kai jis sirgdavo. Pavaduodavo ne visos ligos metu. Pavadavimas būdavo tuomet, kai reikėdavo mokėti atlyginimus ir avansus. Pavadavimas būdavo teismo pirmininko įsakymu. Tą įsakymą pasirašydavo ji ir vienas egzempliorius keliaudavo į finansų skyrių, įsakymą pasirašydavo buhalterės, todėl apie pavadavimą turėjo žinoti. Jai yra tekę atlikti kelis pavedimus. Didelės pinigų sumos neįsiminė, nes tai nebuvo labai didelės sumos. Ateidavo D. Z., atnešdavo nutartį su teisėjo parašu ir antspaudu, ir tada būdavo daromas pavedimas. Be nutarčių jokių pavedimų niekada neatliko, nes tikrindavo per „Liteko“ sistemą arba realiai atsinešdavo nutartis buhalterė. Darydama pavedimus iš depozitinės sąskaitos pasitikrindavo nutartis, taip pat ar tokie pinigai buvo įnešti. Viską atlikdavo elektroniniu pavedimu. Ji turėjo savo kodų generatorių ir pavedimus darė tik savo vardu. Neturėjo nei A. Ž., nei D. Z., nei A. K. kodų generatorių. Kas disponavo A. Ž. kodų generatoriumi ir kiek kodų generatorių bei kas turėjo teisme, ji nežino. Ant orderių pasirašyti neteko. Dėl dingusių pinigų iš teismo depozitinės sąskaitos, tai nurodymų tokių pinigų išmokėjimui ji nedavė. Tą dieną, kai buvo nuimta 550 000 Lt, ji savo iniciatyva jungtis prie el. bankininkystės negalėjo, pinigų judėjimo nematė. Toks prisijungimas galėjo būti inicijuotas buhalterės. D. Z. darbo kokybe neabejojo, nes ši dirbo jau labai seniai. Ji nežino, ar sirgdamas A. Ž. būdavo darbe.

Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad X apygardos teisme teismo primininko pareigas ėjo nuo 1999 m. iki 2012 m. liepos mėn. D. Z. pradėjo dirbti ankščiau už jį ir ji dirbo visą jo darbo pirmininku laikotarpį. Žino, kad yra rastas pinigų trūkumas teismo depozitinėje sąskaitoje. Apie tai su D. Z. ir A. K., jis nekalbėjo. Įtarimų, klausimų dėl dokumentų trūkumo, dėl nepasitikėjimo A. Ž., D. Z. ir A. K. iškilę nebuvo. Jis tiesiogiai finansų valdyme nedalyvavo, nes pagal X apygardos teismo nuostatus, pagal pareigybines instrukcijas, už finansų skyriaus veiklą buvo atsakingas kancleris, kuris prižiūrėjo ir tvarkė visus finansinius reikalus. Teismo finansų skyrius buvo pavaldus teismo kancleriui. Buvo priimami įsakymai, kuriais kancleriui būdavo pavedama pasirašyti dokumentus, nors tai į kanclerio pareigybinį aprašymą įtraukta nebuvo. Teismo kancleriu tuo metu buvo A. Ž.. Tais atvejais, kai A. Ž. sirgdavo, jį jo įsakymu pavaduodavo pirmininko padėjėja R. D.. Jeigu kancleris sirgdavo kelias dienas, tokiais atvejais įsakymų dėl pavadavimo nepriimdavo, o kanclerio pareigų niekas neatlikdavo. Kai į kanclerio pareigas buvo paskiriamas kitas asmuo, tai turėjo būti D. Z. parašas, nes su įsakymu turėjo būti susipažinę visi įsakyme minimi asmenys. Ant 120 000 Lt čekio parašas yra jo. Kai pasirašė, jis pasakė kancleriui, kuriuo pasitikėjo, kad pasižiūrėtų, ar viskas gerai, bet asmeniškai netikrino ir nežiūrėjo bylų. Ar tokia nutartis egzistuoja tikrindavo kancleris. Be išmokėjimą pagrindžiančio dokumento ant čekio pasirašoma nebuvo. Jeigu imamas depozitas, tai turėjo būti teismo nutartis su teisėjo parašu ir antspaudu. R. D. pasižiūrėdavo, ar sistemoje „Liteko“ viskas gerai. Apie keistai judančias sumas R. D. niekada nieko nesakė. R. D. dirbo labai trumpais laikotarpiais, gal po savaitę, tai ji domėdavosi, kai pasirašydavo, ar sistemoje „Liteko“ yra nutartis. Ar R. D. tikrindavo banke, jis nežino. Dėl palūkanų, tai ne vieną kartą svarstė, kaip galėtų panaudoti teismo naudai, bet nebuvo galima jų panaudoti. Kaip jos būdavo nurašomos ir grąžinamos jis nežinojo, tai, kad jos pervedamos finansų ministerijai, turėjo žinoti buhalterė ir kancleris.

Liudytojas R. L. teisme parodė, kad nuo 2010 m. kovo 18 d. dirba X apygardos teisme kancleriu. Prieš jį kancleriu dirbo A. Ž.. Pradedant dirbti perdavimo aktai surašyti nebuvo. A. Ž. kabinete dokumentų, susijusių su teismo finansais, nebuvo. Kiek jam žinoma šiuo metu, iš depozitinės teismo sąskaitos buvo išimtos grynųjų pinigų sumos, kurių likimas nėra aiškus iki šiol. Tikslių sumų neatsimena, bet paskutinė suma (550 000 Lt) buvo nuimta 2010 m. kovo mėn. ir keli nuėmimai buvo 2009 m.. Per keturis kartus buvo nuimta apie 850 000 Lt. Pirmoji pinigų dingimą nustatė A. E.. Faktams paaiškėjus D. Z. teisme jau nedirbo. Dėl 550 000 Lt, jis D. Z. ir A. K. klausė, kur pinigai, bet atsakymas buvo neaiškus. A. K. sakė, kad tą dieną, kai buvo nuimti pinigai, numirė jos senelė ir ji grįžusi iš banko pinigus padėjo į seifą, o iš darbo atsiprašė ir daugiau apie tuos pinigus nieko nežino. D. Z. sakė, kad pinigai buvo kažkam išmokėti grynaisiais, bet kam neatsiminė. Jis bandė žiūrėti tuo metu vykusias bylas, kokioje byloje tie pinigai galėjo būti išmokėti, bet taip ir nerado. Pagrindo 550 000 Lt išmokėjimui nebuvo. Nerado kas 550 000 Lt įnešė į teismo sąskaitą, žiūrėjo per banko išrašus ir tokių sumų nesurado. Kruopštaus bylų patikrinimo negalėjo atlikti fiziškai, nes milžiniškas darbas peržiūrėti visas teismo bylas, bet sistemoje „Liteko“ jis pats žiūrėjo, kokios galėtų būti bylos su panašiomis sumomis. Pastebėjo, kad atnešti iš banko pinigai nebuvo inkasuojami, nebuvo užpildomas kasos pajamų orderis, o vėliau išmokant pinigus turėjo būti užpildomas kasos išlaidų orderis, bet nei vieno, nei kito nerado. Kiek jam žinoma, dėl depozitinių sąskaitų pas finansininkus buvo kažkokie žurnalai, kuriuos D. Z. išeidama iš darbo perdavė pagal aktą A. E.. Vieno žurnalo dabar nebėra. Jis nežino, ar jis buvo ar ne, bet jis turėjo būti. 2011 m. perkraustant buhalteriją iš antro į pirmą aukštą jis asmeniškai nedalyvavo, formalios perkraustymo tvarkos nėra. Perkraustant paprastai dalyvauja darbuotojai, kurių kabinetai perkraustomi. Ar buhalterija buvo perkraustyta D. Z. atostogaujant, negali atsakyti, bet darbuotojai sakė, kad ji dalyvavo perkraustant. Paėmus iš banko grynuosius ir atnešus į įstaigą, turi būti būtinai išrašytas orderis, nes, jeigu orderio nėra, tai reiškia pinigai nebuvo atnešti. Jeigu ir yra pakvitavimas, turi būti ir kasos išlaidų orderis. Kad pinigai patektų į depozitinę sąskaitą, tai turi būti nurodymai teismo nutartyje, gali būti užstatas, avansas ekspertizės atlikimui, prievolės užtikrinimui. Tam, kad pinigai iškeliautų iš depozitinės sąskaitos, turi būti teismo nutartis, eksperto ar ekspertinės įstaigos sąskaita faktūra, kurią vizuoja tą bylą nagrinėjantis teisėjas.

Liudytoja L. T. teisme parodė, kad X apygardos teisme 2013 m. atliko neplaninį vidaus kontrolės – turto ir išteklių vidaus kontrolės patikimumo vertinimo auditą. Nustatytus trūkumus surašė išvadose, kurias tvirtina. Prisimena, kad nerado 550 000 Lt, paimtų iš banko, užpajamavimo dokumentų ir nenustatė, kur tie pinigai dingo. Dėl 120 000 Lt, 110 000 Lt, liudytoja parodė, kad tai tas kas yra ataskaitoje surašyta patvirtina. Nebuvo apskaitytos depozitinės sąskaitos palūkanos, kurių dydis nurodytas išvadose. Palūkanos turėjo būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tačiau negavo tai patvirtinančių duomenų. 2010 m. – 2012 m. pinigai nebuvo inventorizuojami taip kaip reikėtų pagal teisės aktus. Nutarčių, ant kurių būtų užrašas „pinigus gavau“ vietoje kasos išlaidų orderio, nerado. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad pradėjus auditą buvo nustatyta, jog 2010 m. kovo 9 d. iš X apygardos teismo sąskaitos buvo išimti 550 000 Lt, tačiau į teismo kasą pinigai neįnešti ir apskaitos registruose ši pinigų suma apskaityta nebuvo. X apygardos teisme nebuvo nustatyta tvarka kaip turi būti įskaitomi užstato pinigai ar kaip jie turėjo būti išmokami. Peržiūrėjus tikrinamą laikotarpį pamatė, kad daugumoje atvejų užstato pinigai buvo gražinami į sąskaitą atliekant pavedimus. Pajamuojant ir atiduodant pinigus iš asmenų, turi būti surašomas kasos išlaidų orderis, kuris turėjo būti įrašytas į kasos knygą. Kasos darbo organizavimo taisyklių 3 p. numato, kad „pinigai į kasą yra priimami pagal kasos orderį“, o 4 p. numato, kad „pinigai išmokami tik pagal kasos išlaidų orderį“. Pinigų negalima atiduoti pasirašant ant nutarties, nes tai taisyklėse nenumatyta. Tų pačių taisyklių 22 p. numato, kad „kasininkas materialiai atsako už visą jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“. X apygardos teisme kasos inventorizacija pirmą kartą buvo atlikta tik 2010 m. gegužės 7 d., nors turėjo būti atliekama kas mėnesį (8 t., 12-13 b.l.).

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad X apygardos teisme vyresniąja buhaltere dirbo nuo 1996 m. kovo 11 d. iki 2008 m. vario 10 d. Dirbo dviese su D. Z., kuri buvo jos viršininkė. Ji, A. S., buvo kaip kasininkė, nes jos darbo laikotarpiu atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, mokėdavo atlyginimus, avansus, liudytojams kelionės išlaidas, taip pat valstybės garantuojamiems advokatams už teisinę pagalbą. Išmokant pinigus grynais būdavo teisėjo nutartis ir tuo pagrindu išrašydavo čekį žmogui. Tas žmogus eidavo į banką ir pasiimdavo pinigus. Išrašius čekį būdavo prisegama nutartis ir D. Z. eidavo pas pirmininką jo parašo, jei D. Z. nebūdavo, tai ji eidavo. Žmogus ant šaknelės pasirašydavo, kad „čekio nr., gavau“, nueidavo į banką ir pasiimdavo pinigus, o jos gaudavo banko išrašą ir banko išraše matėsi, kad tie pinigai išmokėti. Tokia tvarka buvo ne visada. Anksčiau atnešdavo pinigus į teismą ir tada išmokėdavo žmogui. Parsinešus grynuosius pinigus užpajamuodavo, įnešdavo į kasą. Išmokant pinigus būdavo užpildomas išlaidų orderis. Nepamena atvejų, kad pinigai būtų išmokėti neužpildant kasos išlaidų orderio, o tik užrašant ant nutarties, jog pinigai gauti. Asmeniui, norint įnešti į sąskaitą grynuosius, jų nepriimdavo, o jį siųsdavo susimokėti į banką. Jai dirbant kasa buvo tvarkinga, būdavo išrašomi kasos orderiai. D. Z. atostogų metu mokėjimus atlikdavo ji, tačiau pavadavimo metu nesidomėdavo nei sąskaitomis, nei jose esančiais pinigais. Jos darbo laikotarpiu depozitinė sąskaita buvo tvarkoma tik grynaisiais pinigais. Šiai sąskaitai buvo priskirta atskira čekių knygelė. Čekius pasirašyti eidavo išplėšę čekį iš knygutės. Pirmininkas nematydavo kokia suma įrašyta ant likusios čekio šaknelės. Dėl palūkanų ji nežino.

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad nuo 2008 m. X apygardos teisme dirba vairuotoju. Jam vieną kartą, galimai vasarą, teko perkraustyti ir D. Z. kabinetą. Ar D. Z. dalyvavo perkraustyme, atsakyti negali. Nustatytos perkraustymo tvarkos turbūt nebuvo, perkraustant dažniausiai dalyvauja tie patys asmenys. Visada dalyvauja asmuo, kurio kabinetas yra. Jeigu to asmens nėra darbe, tai kabineto niekas nekrausto. Taip, kad perkraustymo metu pasimestų daiktai, negalėjo būti. Gal D. Z. ir nebuvo, bet tada buvo kitas asmuo. Jeigu kabinetas dviejų žmonių, tai pakanka, kad bent vienas dalyvautų. Daiktus, kurie yra iškraustomi, susideda išraustomo kabineto savininkas, kuris parodo ką nešti, kur nešti ir kur sudėti. Kad po perkraustymo kas nors būtų reiškę pretenzijas dėl daiktų dingimo, nėra buvę.

Liudytojas E. M. teisme parodė, kad X apygardos teisme eina ūkio skyriaus vedėjo pareigas ir kaip viešųjų pirkimų specialistas dirba nuo 2008 m. lapkričio 8 d. Jam nėra tekę dalyvauti darbuotojų perkraustyme. Apie finansų skyriaus perkraustymą jam žinoma, tačiau jis šių darbų neorganizavo, nevykdė ir neprižiūrėjo.

Liudytojas V. S. teisme parodė, kad nuo 2008 m. balandžio mėn. X apygardos teisme dirba vairuotoju. Jis neprisimena, ar dalyvavo finansų kabineto perkraustyme. Perkraustant turėjo dalyvauti D. Z. arba jos pavaduotoja. Visą laiką kraustant kažkas dalyvauja, pasako, ką nešti, ko nenešti. Dėl šio atvejo nežino, tačiau įprastai būdavo taip, kad perkraustyme dalyvauja tame kabinete dirbantis asmuo.

Teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY D. Z. į darbą buvo priimta 1995 m. liepos 17 d. (1 t., 64 b.l.). Pagal 1996 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. YYY nuo 1996 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti buhalterės pagrindinėse pareigose (1 t., 65 b.l.). 1996 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. YYY iš buhalterės pareigų ji laikinai buvo pervesta į vyriausios buhalterės pareigas (1 t., 82 b.l.). 1998 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. YYY ji paskirta nuolatinai dirbti vyriausiąja buhaltere (1 t., 69 b.l.). 2002 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. YYY įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, ji buvo paskirta į šias pareigas (1 t., 83, 84 b.l.). 2004 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. YYY D. Z. perkelta į valstybės tarnautojo – teismo finansininko etatą nuo 2004 m. liepos 30 d. (1 t., 85 b.l.). 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. YYY D. Z. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. atleista iš finansininkės pareigų (1 t., 66 b.l.).

Nuo 1996 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. vasario 7 d. X apygardos teisme vyresniosios buhalterės pareigas ėjo A. S. (1 t., 67-70 b.l.). Nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. spalio 29 d. X apygardos teisme vyresniosios buhalterės pareigas ėjo A. K. (ankstesnė pavardė S.) (2 t., 168-170 b.l.). 2008 m. gegužės 20 d. su A. K. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (7 t., 54 b.l.).

2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. YYY nuo 2008 m. lapkričio 14 d. į teismo kanclerio pareigas paskirtas A. Ž. (1 t., 46 b.l.). 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. YYY, atsižvelgiant į 2010 m. kovo 8 d. prašymą, A. Ž. buvo atleistas iš teismo kanclerio pareigų (1 t., 108-109 b.l.). Iš 2010 m. kovo 9 d. teismo pirmininko įsakymo matosi, kad nuo 2010 m. kovo 9 d. teisėjo padėjėja R. D. perkelta į teismo kanclerio pareigas (1 t., 133 b.l.).

2010 m. vasario 12 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę surašyti ir/arba pasirašyti apskaitos dokumentus, tai – kancleris A. Ž., finansininkė D. B., vyresnioji buhalterė A. K. (2 t., 162 b.l.).

Iš X apygardos teismo rašto Nr. ZZZ matosi, kad 2009 metais atostogos buvo suteiktos: D. B. – 2009 m. sausio 29 d., nuo 2009 m.rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d., 2009 m. rugsėjo 22 d., nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. spalio 7 d., A. K. – nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d., 2009 m. rugėjo 18 d., nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. spalo 15 d., 2009 m. lapkričio 6 d.; nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d., nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., A. Ž. – nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 9 d., 2009 m. rugsėjo 21 d. (1 t., 44 b.l.)

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matosi, kad 2010 m. kovo mėn. 4-10 d. A. Ž. nedirbo, o D. Z., A. K., R. D., A. Š. dirbo (1 t., 62 b.l., 2 t., 64, 65, 70, 72 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matosi, kad 2009 m. rugsėjo 25-30 dienomis A. Ž. sirgo, rugsėjo 1-16 dienomis D. B. atostogavo; 2009 m. rugpjūčio 1-9 dienomis A. Ž. atostogavo, o D. B. nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 31 d., A. K. nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 7 d. (2 t., 177-178 b.l.).

Iš VSAT prie LR VRM rašto matosi, kad iš Lietuvos Respublikos per YYY oro uostą D. Z. buvo išvykusi 2010 m. liepos 24 d. (12 t., 55, 56 b.l.).

Iš 2009 m. spalio 15 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. Y matosi, kad prie X apygardos teismo sąskaitų prisijungimo internetu teisę turėjo A. Š., A. Ž., D. B. ir A. K. (1 t., 76-78 b.l.).

Iš AB X banko rašto dėl prisijungimų prie sąskaitos (duomenys neskelbtini) matosi, kad 2010 m. kovo 9 d. 14.34 val. prie sąskaitos jungėsi R. D., 2010 m. kovo 10 d. 15.09 val. A. Ž., 2010 m. kovo 9 d. 9.05 val., 16.17 val., 16.18 val. ir 2010 m. kovo 10 d. 9.41 val., 15.06 val. jungėsi D. Z. (4 t., 2-3 b.l.). Iš AB X bankas rašto dėl prisijungimų prie sąskaitos (duomenys neskelbtini) matosi, kad 2010 m. kovo 10 d. prie sąskaitos A. Ž. jungėsi tris kartus, tačiau prisijungimas nepavyko (4 t., 47 b.l.). Iš AB X bankas rašto matosi, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarpinė banko sąskaita, priklausanti AB X bankui (4 t., 74 b.l.).

AB X bankas pateikė CD laikmeną su sąskaitų išrašais, kurie apžiūrėti ir iš jų matosi, kad 2000 m. liepos 6 d. į sąskaitą buvo perkeltas sąskaitos likutis – 47 2218,81 Lt. Buvo keistas sąskaitos numeris iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), rastas įrašas, kad 2010 m. kovo 9 d. A. K. išmokėta 550 000 Lt (4 t., 5-8, 9-45 b.l.). Iš AB X banko rašto matosi, kad A. K. 550 000 Lt buvo išmokėti 2010 m. kovo 9 d. 13.16 min. (4 t.,55 b.l.).

Iš X apygardos teismo rašto ir kartu su šiuo raštu pridėtų dokumentų matosi, kad nuo veiklos pradžios teismas turėjo 3 banko sąskaitas, kuriose buvo laikomi proceso dalyvių įmokėti pinigai: banke Z (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), AB Y (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G banke (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Banke Z buvusi teismo depozitinė sąskaita, šį banką įsigijus ir prijungus prie CCC banko buvo automatiškai perkelta į X banko sąskaitą, kurios dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini). AB Y depozitinės sąskaitos likutis 1996 m. gruodžio 20 d. sudarė 52 213,57 Lt. Šiame banke buvę lėšos sąskaitų turėtojams buvo pervestos AB VVV banko, perėmusio bankrutavusio banko įsipareigojimus. Tai atsispindi 1996 m. gruodžio 20 d. memorialiniame orderyje Nr. YYYYY, iš kurio matosi, kad 52 213,57 Lt perkelti į X apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G banke buvusius pinigus padengė Lietuvos vyriausybė. Koks pinigų likutis buvo likęs šiame banke 1995 m. gruodžio 16 d., kada buvo sustabdytos bankinės operacijos, nėra tiksliai žinoma, tačiau iš kitų dokumentų matosi, kad per 1995 m. sukaupta lėšų suma neviršijo 30 000 Lt, iš kurių 26 000 Lt buvo grąžinti depozitoriams 1998 – 1999 metais (12 t., 82-83, 84, 94, 95, 96, 97 b.l.).

Iš 2005 m. gegužės 23 d. teismo pirmininko įsakymu patvirtintame teismo finansininko pareigybės aprašymo matosi, kad teismo finansininkui priskiriama: organizuoti teismo buhalterinę apskaitą, užtikrinti finansinių – ūkinių operacijų teisėtumą, lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, kontroliuoti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai ir taupiai, pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus, vykdyti išankstinę finansų kontrolę ir kitas funkcijas, susijusias su teismo finansais bei finansinių dokumentų tvarkymu bei saugojimu (1 t., 114-115 b.l.).

Iš 2009 m. lapkričio 27 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintame teismo finansininko (lygis – B, kategorija – 10) pareigybės aprašymeo matosi, kad šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui tarp kitų priskiriamos ir šios funkcijos: p. 15. organizuoti teismo buhalterinę apskaitą ir užtikrinti finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę; p. 16. Kontroliuoti, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai; p 17. Sudaryti suvestines teismo ketvirtines, metines finansines apyskaitas ir balansą; p. 18. Užtikrinti, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir laiku pateikiama finansinė atskaitomybė; p. 20. Tvarkyti pirminių piniginių dokumentų analitinę apskaitą; p. 25. pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus; p. 27. Ruošti mokėjimo pavedimus per banką; p. 30. Sutvarkyti buhalterinius dokumentus archyviniam saugojimui ir priduoti į archyvą pagal apyrašą; p. 31. Teismo kanclerio pavedimu pavaduoti laikinai nesantį vyresnįjį buhalterį (1 t.,, 110-111 b.l.). Iš esmės analogiškos funkcijos teismo finansininkui priskirtos ir pagal 2009 m. spalio 13 d. įsakymu patvirtintą pareigybės aprašymą (1 t., 112-113 b.l.). Pareigybių aprašymuose yra pasirašiusi D. B..

Iš 2009 m. spalio 13 d. teismo pirmininko įsakymu patvirtintame vyresniojo buhalterio pareigybės aprašymo matosi, kad šias pareigas einančiam darbuotojui priskiriama: tvarkyti pirminių piniginių dokumentų analitinę apskaitą, vykdyti finansų kontrolę, tvarkyti ir atlikti operacijas susijusias su banku, laikinai pavaduoti nesantį finansininką, vykdyti kitus teismo pirmininko pavedimus, susijusius su teismo funkcijų vykdymu. Su pareigybe susipažinusi A. K. (1 t., 120-121 b.l.). Iš esmės tokios pačios funkcijos numatytos ir 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme, kuriame yra susipažinusio asmens parašas – A. S. (1 t., 122-123 b.l.), su kuria 2008 m. gegužės 20 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., 124 b.l.).

Iš teismo kanclerio pareigybės aprašymo, patvirtintame 2009 m. gruodžio 15 d. teismo pirmininko įsakymu, matosi, kad kanclerio funkcijoms priskirta turimų materialinių ir finansinių resursų tvarkymas, racionalus teismo lėšų panaudojimas, kancleriui pavaldžių teismo finansininkų darbo ir šį darbą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi užtikrinimas, pagal įsakymais nustatytus įgaliojimus tikrinti ir pasirašyti finansinius dokumentus (1 t., 98-99 b.l.). Iš esmės analogiškos funkcijos numatytos ir 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. kovo 17 d., 2008 m. balandžio 25 d. įsakymais patvirtintose teismo kanclerio pareigybės aprašymuose (1 t., 100-101, 102-103, 106-107 b.l.).

2009 m. kovo 3 d. teismo pirmininko įsakymu teismo kancleris A. Ž. įgaliotas tikrinti ir pasirašyti kasos išlaidų orderius, susijusius su kelionės išlaidų apmokėjimu liudytojams, mokėjimo nurodymus dėl darbo užmokesčio pervedimų, tikrinti ir pasirašyti avanso apyskaitas, sąskaitas, tikrinti ir pasirašyti su darbuotojais materialinės atsakomybės sutartis ir kt. (1 t., 104 b.l.). 2008 m. rugpjūčio 8 d. su A. Ž. pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., 105 b.l.).

Iš X apygardos teismo nuostatų, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. įsakymu, matosi, kad teismo kancleris užtikrina tinkamą ir racionalų finansinių ir kt. išteklių panaudojimą, teismo finansininkių darbą, tikrina ir pasirašo finansinius dokumentus (18 p.), teismo finansininkai užtikrina teismo materialinių vertybių ir piniginių lėšų apskaitą, kontroliuoja ar jos teisingai ir taupiai naudojamos. Teismo finansininkas rengia atitinkamas tvarkas ir teikia pirmininkui tvirtinti apskaitos politiką ir finansų kontrolės taisykles ir kt., vadovauja ir atsako už teismo apskaitos politiką ir buhalterinę apskaitą (20 p.). Nuostatuose numatyta išankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolės rūšys bei kas ją atlieka. Numatyta, kad teismo finansininkas atlieka išankstinę finansų kontrolę, kurios paskirtis nustatyti ar ūkinė operacija teisėta, ar dokumentai susiję su ūkinės operacijos atlikimu tinkamai parengti (1 t., 88, 89-94 b.l.).

Iš X apygardos teismo apskaitos vedimo tvarkos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 17 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY „Dėl finansinės tvarkos tvirtinimo“, matosi, jog apskaita tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Tuo pačiu įsakymu patvirtintoje X apygardos teismo kasos ir banko operacijų organizavimo tvarkoje nurodoma, kad pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus – ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris , nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis. <...> Kasos pajamų orderiuose negali būti jokių taisymų. Be to, kasos operacijas vykdantis asmuo privalo patikrinti ar dokumentuose yra teismo finansininko, o kasos išlaidų orderiuose ir teismo pirmininko parašai ar prie dokumentų yra juose nurodyti priedėliai. Teisme pildomos dvi kasos knygos: biudžetinėms ir BPK 51 str. gautoms lėšoms. Teismas naudoja keturias bankines sąskaitas: biudžetinėms lėšoms (einamąją), advokatų darbo apmokėjimo lėšoms, depozitinėms lėšoms ir valiutinę sąskaitą (3 t., 148, 154-155, 156-157 b.l.).

Iš 2013 m. balandžio 8 d. Nacionalinės teismų administracijos pranešimo X apygardos teismui Nr. ZZZZZ matosi, kad atliekant neplaninį išteklių ir turto valdymo vidaus auditą nustatyti pažeidimai, kurie pagal kompetenciją nėra nagrinėtini Nacionalinės teismų administracijos, skyriaus. Iš X apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB X bankas) 2010 m. kovo 9 d. buvo išimta 550 000 Lt, tačiau į teismo kasą pinigai neįnešti ir apskaitos registruose ši pinigų suma neapskaityta (1 t., 12 b.l.).

Iš vidaus audito ataskaitoje Nr. GGGG matosi, kad atlikus X apygardos teismo išteklių ir turto valdymo, vidaus kontrolės patikimumo vertinimo vidaus auditą, nustatyti daugybiniai teismo veiklos ir buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai ir pažeidimai, finansinių lėšų trūkumai ir jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nebuvimas. Nurodyta, kad atrankos būdu, atliekant detalias audito procedūras, nustatyta, jog 2010 metais nuo kovo 9 iki kovo 31 dienos kasos (dvejose) knygose pasirašė (už kasininką) teismo finansininkė D. B. <...> Negavo patvirtinimų, kad D. B., kuri faktiškai tvarkė grynųjų pinigų apskaitą būtų suteikti įgaliojimai kasos operacijų atlikimui, kad su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., 159 b.l.) <...> iki 2012 m. gruodžio 31 d. nevedama analitinė depozitinių lėšų apskaita pagal kiekvieną subjektą atskirai ir nebuvo sudaroma bendra suvestinė iš ko susideda depozitinių lėšų sąskaita <...> Vidaus audito metu nustatyta, kad iš Teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-03-09 buvo išimti 550 000 Lt, tačiau į Teismo kasą pinigai neįnešti ir apskaitos registruose ši pinigų suma neapskaityta <...>Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, darbuotojas, vykdantis vyriausiojo buhalterio funkcijas, kontroliuoja pinigų apskaitą pasirašydamas kasos pajamų ir išlaidų orderius (4 p.), kontroliuoja kasos knygos tvarkymą (18 p.), o teismo finansininkės pareigybės aprašyme nurodoma, kad ji atsako už finansinių ir ūkinių operacijų teisėtumą <...> Nustatė, kad depozitinėje sąskaitoje nuo 2006 m. iki 2012 m. turėjo būti susikaupę 139 075,50 Lt palūkanų, tačiau 2012 m. gruodžio 6 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto 2 priede „Kitos lėšos (palūkanos)“ (2 t., 4-11 b.l.) buvo užfiksuota tik 10 484,09 Lt perduodamų pajamų likučio suma. Vidaus auditui nepavyko išsiaiškinti kaip ir kur buvo panaudota likusios 128 591,14 Lt palūkanų pajamos (1 t., 159, 167-168 b.l.).

Iš 2012 m. gruodžio 6 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akto su priedais, pateikto daiktų, dokumentų perdavimo protokolu, matosi, kad D. Z. finansų skyriaus vedėjai A. E. perdavė 2 segtuvus (bylas) 2010 – 2012 depozitinės sąskaitos dokumentų, 1 teismo depozitinių sumų apskaitos knygą už 2009 – 2012 m. 2 kasos inventorizavimo aktus už 2010 –2012 metus, 1 kasos knygą 2012 m. gegužės 10 d. (išlaidų) ir 1 kasos knygą 2012 m. gegužės 11 d. (pajamų) (2 t., 4-7 b.l.).

Iš 2009-2010 m. teismo depozitinės sąskaitos išrašo matosi, kad 2009 m. kovo 26 d. D. Z. grynais pinigais paėmė 10 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gegužės 20 d. D. Z. grynais pinigais paėmė 60 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 13 d. D. Z. grynais pinigais paėmė 120 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 9 d. A. K. grynais pinigais paėmė 110 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. kovo 9 d. A. K. grynais pinigais paėmė 550 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 12-41 b.l.).

Iš AB X banko buvo paimti 2010 m. kovo 9 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 4, 7 b.l.), 2009 m. kovo 26 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Lt išmokėjimo D. Z., 2009 m. gegužės 20 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 000 Lt išmokėjimo D. Z., 2009 m. rugpjūčio 13 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 120 000 Lt išmokėjimo D. Z. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 110 000 Lt išmokėjimo A. K. (5 t., 8-14 b.l.), čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 550000 Lt (5 t., 4, 7 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. 11-2103 (13) nurodyta, kad X banko čekyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „parašai“, kairėje pusėje prie antspaudo atspaudo, pasirašė A. Ž. (5 t., 20-21 b.l.).

Iš rašto Nr. ZZZZZ matosi, kad Nacionalinė teismų administracija informavo, jog sistemoje „Liteko“ atlikus paiešką pagal nurodytus kriterijus (ar sistemoje turima duomenų apie X apygardos teisme priimtas nutartis (sprendimus), kuriuose būtų nuspręsta grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos 2009 – 2010 metais 10 000 Lt, 60 000 Lt, 120 000 Lt, 110 000 Lt, 550 000 Lt) procesinių dokumentų, kuriuose būtų išspręstas nurodytų lėšų grąžinimo klausimas, surasti nepavyko (1 t., 41-42 b.l.).

Iš D. Z., A. K., G. K., A. Ž., I. Z., R. D. ir L. D. banko sąskaitų duomenų matosi, kad piniginių lėšų, atitinkančių ar panašių pagal dydį, nurodytą kaltinime, neužfiksuota (4 t., 83-84, 85-88, 93-107, 109-115, 117-137, 139-163, 164 b.l., 6 t., 8-15, 20, 21, 22-46, 47-57, 58-61, 62-68, 69 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. 5-1/19 nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal Teismo nuostatus teismo finansininkų darbą užtikrina Teismo kancleris, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų Teismo pirmininkas. Pagal teismo pirmininko įsakymais nustatytus įgaliojimus Teismo kancleris tikrina ir pasirašo finansinius dokumentus. Nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. kovo 10 d. Teismo kanclerio pareigas ėjo A. Ž. (miręs (duomenys neskelbtini)). 2009 m. kovo 3 d. Teismo pirmininko įsakymu „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. YYY kancleriui A. Ž. buvo suteikti įgaliojimai dėl teismo finansinių dokumentų tikrinimo bei pasirašymo. Nuo 1995 m. liepos 17 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d. Teismo finansininko pareigas ėjo D. Z. (buvusi B.), kurios pareigybės aprašyme įrašytas įpareigojimas pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus, todėl antro parašo teisė ant bankinių čekių priklausė teismo finansininkei D. Z.. Nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. spalio 29 d. teismo vyresniojo buhalterio pareigas, kuris atsakingas už ūkinių operacijų, susijusių su banku, tvarkymą ir atlikimą ėjo A. K. (buvusi S.). Tiriamuoju laikotarpiu X apygardos teismo depozitinių lėšų atsiskaitomoji sąskaita buvo ir yra AB X bankas.

Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, atsako įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo 21 str. atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal Teismo finansininko pareigybės aprašymą už banko ir kitų finansinių dokumentų pasirašymą bei bankinius pavedimus atsakinga D. Z.. Už grynųjų pinigų bei ūkinių operacijų, susijusiu su banku, apskaitos tvarkymą nuo 2008 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. pagal teismo buhalterės pareigybės aprašymą buvo atsakinga vyresnioji buhalterė A. K..

Pagal tyrimui pateiktą Teismo depozitinių sumų apskaitos knygą (kurioje pateikta informacija nuo 1995-03-07 iki 2005-01-03) bei banko sąskaitos išrašus (nuo 1996-07-13 iki 2000-07-06) tikslaus likučio 2000 m. liepos 6 d. nustatyti nepavyko, kadangi sąskaitos išrašuose pateikta informacija apie įvykusią operaciją neišsami, tai yra daugumoje banko sąskaitos išrašuose nurodytų operacijų turiniuose neįvardinti pinigų gavėjai ar pinigų siuntėjai bei pagal kokias teismų nutartis pinigai išmokami iš sąskaitos arba įskaitomi į sąskaitą. Teismo depozitinių lėšų buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama taip, kad pagal apskaitos registrus būtu galima nustatyti turtą, įsipareigojimų dydį arba struktūrą.

Nustatyta, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 punkto reikalavimą bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto reikalavimą, iš Teismo depozitinės banko sąskaitos grynais paimti 550 000 Lt, 10 000 Lt, 60 000 Lt, 120 000 Lt, 110 000 Lt į Teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo. Duomenų, kad šie pinigai būtų sumokėti fiziniams ar juridiniams asmenims, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra, todėl nustatyti koks asmuo (fizinis ar juridinis), kada, kokiu pagrindu ir kokioje byloje įnešė į Teismo depozitinę sąskaitą minėtas sumas bei kokiems asmenims (fiziniams ar juridiniams) ir kokiose byloje buvo išmokėtos minėtos lėšos negalima. Dėl to, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, negalima iš dalies nustatyti Teismo turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Teismo depozitinėje sąskaitoje pagal sąskaitos išrašų duomenis 2012 m. gruodžio 31 d. yra sukaupta 139 105,64 Lt palūkanų apie kurių pervedimą į Lietuvos Respublikos valstybės iždą duomenų nėra, tuo tarpu 2012 m. gruodžio 31 d. didžiosios knygos buhalterinėje sąskaitoje Nr. XYXY (pinigai depozitinėje (palūkanos) litais) likutis nurodytas tik 10 484,09 Lt (tai priskaičiuotos palūkanos nuo 2012-02-01 iki 2012-10-31), kuris nesutampa su duomenimis nurodytais tyrimui pateiktuose depozitinės sąskaitos išrašuose. Tyrimui pateiktos depozitinės sąskaitos apskaitos knygos atsakingų asmenų už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidžiant 1992 m. birželio 18 d. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 11 straipsnį bei 2001 m. lapkričio 06 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymų Nr. IX-574 16 straipsnį, nepasirašytos (5 t., 36-45 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. 5-/33 nurodyta, kad papildomas tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Išvadoje nurodomos tos pačios aplinkybės dėl buvusių atsakingų asmenų tiriamuoju laikotarpiu, kaip ir specialisto išvadoje Nr. 5-1/19. Nurodoma, kad X apygardos teismo depozitinės sąskaitos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Pagal tyrimui pateiktas X apygardos teismo Didžiąsias knygas (žurnalus), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ūkinės operacijos, susijusios su depozitinės sąskaitos apyvarta, fiksuojamos teismo didžiojoje knygoje nebuvo, nors 2002 m. sausio 3 d. A. Š. patvirtintame X apygardos teismo sąskaitų plane (segtuvo „X apygardos teismo apskaitos vadovas“ 165-167 lapai) yra nustatytos buhalterinės sąskaitos, kuriose turėjo būti apskaitomos depozitinės lėšos, tai yra Nr. VVV-„Kitos lėšos“ ir Nr. VVV-„Atsiskaitymai už depozitines sumas“. Dėl to buvo iškraipomi buhalterinės apskaitos duomenys. Nefiksuojant didžiosios knygos sąskaitose ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų, susijusių su depozitinės sąskaitos apyvarta, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 punkto reikalavimas, kad į apskaita turi būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto reikalavimai, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Taip pat Teismas nesivadovavo LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija)“ Inventorizacijos tvarkos” I skyriaus 4 p. nuostata <Biudžetinės įstaigos privalo inventorizuoti materialųjį ir nematerialųjį turtą <...> - ne rečiau kaip kartą per metus ir ne anksčiau kaip ataskaitinių metų rugsėjo 30 d.>” ir neatlikinėjo tiriamuoju laikotarpiu teismo depozitinės sąskaitos inventorizacijos. Pagal Lietuvos Respublikos Viešojo sektoriaus atskaitomybės 2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1212 19 str. 9 dalies nuostatą apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, tačiau Teisme šio įstatymo reikalavimai vykdomi nebuvo. Dėl tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 punkto bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto pažeidimų, tvarkant Teismo depozitinių lėšų apskaitą, negalima iš dalies nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2012-11-30. Išvadoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus į apskaitą nebuvo įtraukta 530 340,34 Lt depozitinių įplaukų. Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. X apygardos depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskaičiuota 136 003,67 Lt palūkanų. Norint įvykdyti visus depozitinius įsipareigojimus, t. y. grąžinti šalių įmokėtus pinigus, teismo depozitinėje sąskaitoje 2012 m. lapkričio 30 d. (2012 m. gruodžio 1 d.) teismui trūktų 530 340,34 Lt, be to, sąskaitoje trūksta 136 003,67 Lt priskaičiuotų palūkanų, kurios nebuvo neatlygintai pervestos į Lietuvos Respublikos valstybės iždą ar kaip nors kitaip panaudotos teismo reikmėms prieš tai sudarant lėšų panaudojimo sąmatą. Dėl aukščiau minėtų buhalterinės apskaitos įstatymo padarytų pažeidimų teismui padarytas 666 344,01 Lt (530 340,34 +136 003,67) nuostolis (5 t., 162-167 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė V. S. paaiškino, kad išvadose skirtingi depozitinių lėšų likučiai gavosi dėl skirtingo tiriamojo laikotarpio ir specialistui pateiktų klausimų, nes pirmos išvados užduotyje nebuvo pateiktas klausimas apie tai, kokios sumos truktų, jeigu reikėtų 2012 m. gruodžio 31 d. įvykdyti visus įsipareigojimus. Apskaičiuojant galutinę trūkstamų pinigų sumą tyrimui buvo pateikta A. E. suvestinė (raštas Nr. CCCCCC), kurioje buvo nurodyti likučiai užregistruoti apskaitoje, tai buvo atskaitos taškas su kuo lyginti jos nustatytus likučius (juos nustatinėjo iš banko sąskaitos išrašų bei pirminių apskaitos dokumentų, tai yra, teismo nurodymu), tas skirtumas atsiradęs su didžiosios knygos likučiu galėjo atsirasti ne į tą buhalterinę sąskaitą užpajamavus gautas lėšas už kopijavimo paslaugas. Dėl išvadose nurodyto skirtingo priskaičiuotų palūkanų dydžio specialistė paaiškino, kad antroje išvadoje yra padaryta klaida, nes neįtraukta už 2006 m. 12 mėn. 3 071,83 Lt priskaičiuotų palūkanų. Už 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. laikotarpį priskaičiuotų palūkanų suma yra 139 075,50 Lt. Apie priskaičiuotas palūkanas iki 2005 m. informacija pateikta specialisto išvados Nr. 5-1/19 priede Nr. 9, kuriame nurodyta kad nuo 2000 m. liepos 6 d. iki 2002 m. balandžio 30 d. buvo priskaičiuota 24 862,32 Lt palūkanų, o 24 832,18 Lt buvo pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). X apygardos teismo AB banke Z esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad 1999 m. birželio 30 d. buvo priskaičiuota palūkanų už sąskaitos likutį 338,60 Lt ir 1999 m. gegužės 31 d. – 369,13 Lt, iš viso nuo 1995 m. iki 2000 m. priskaičiuota 707,73 Lt. Ši suma, atitinkamai 1999 m. birželio 30 d. – 338,60 Lt ir 1999 m. gegužės 31 d. – 369,13 Lt, buvo automatiškai nurašyta nuo sąskaitos. Pagal informaciją išraše negali nustatyti kur buvo nurašyti pinigai, gali būti kad jie buvo nurašomi tiesiogiai į Finansų ministerijos sąskaitą (5 t., 191-192 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad didelės vertės svetimo turto iššvaistymo aplinkybės yra aprašytos gana plačiai. Dalis tų pačių aplinkybių nurodomos ir kaltinime dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 str. 1 d. Tačiau kaltinimo esmė yra aiški ir suprantama. Teismas pripažino įrodytu, kad D. Z., būdama X apygardos teismo finansininke, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 9 d., iš teismo depozitinės sąskaitos per keletą kartų paėmė grynuosius pinigus arba jos nurodymu tai padarė vyresnioji buhalterė A. K., tie pinigai nebuvo įnešti į teismo kasą, o po to ji, t. y. D. Z., grynuosius pinigus neteisėtai, be jokio pagrindo išmokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės tų pinigų gauti. Tokiu būdu iš viso iššvaistė didelės vertės svetimą X apygardos teismui priklausantį turtą – 669 415,84 Lt (kas atitinka 193 876,22 Eur).