- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-346-449/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- D. Z.
- Civilinis ieškovas
- X apygardos teismui
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Viktoro Kažio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. Z. gynėjo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. nuteista:
pagal BK 223 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo dieną parą prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąją D. Z. per šį laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per 15 dienų pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš nuteistosios D. Z. priteista 193 876,22 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui X apygardos teismui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu D. Z. nuteista už tai, kad ji nuo 1996-04-01, eidama X apygardos teismo (įmonės kodas XXXXX, adresas (duomenys neskelbtini)) vyriausiojo buhalterio pareigas, nuo 2002 m. spalio 28 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY dėl „X apygardos teismo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, Teismo finansininkės pareigas, užimamų pareigų pagrindu pagal 1992-06-18 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. 1-2654 bei 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 būdama atsakinga už teismo apskaitos tvarkymą, 2005-05-23, 2009-10-13, 2009-11-27 X apygardos teismo pirmininko įsakymais Nr. YYY, YYY, Nr. YYY patvirtinto „Teismo finansininko pareigybės aprašymo“ pagrindu būdama atsakinga už teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka bei tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, taip pat užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas įstaigos pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, pati tvarkydama X apygardos teismo depozitinės sąskaitos apskaitą, pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu N. 179 patvirtintas „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles“ bei jų pagrindu paruoštų 2004-12-17 X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintų „Finansų kontrolės taisyklių“ nuostatas, kad „pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus - ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis", nuo 2009-03-26 iki 2010-03-09 iš teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB X banke išėmė grynuosius pinigus - 740000 Lt (kas atitinka 214318,81 EUR), tai atlikdama pati: 2009-03-26 - 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR), 2009-05-20 - 60000 Lt (kas atitinka 17377,20 EUR), 2009-08-13 - 120000 Lt (kas atitinka 34754,40 EUR) arba nurodydama tai padaryti teismo vyresniajai buhalterei A. K.: 2010-03-09 - 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR), kurių į X apygardos teismo kasą neįnešė ir X apygardos teismo patalpose, nesant pagrindo, tiksliai tyrimo metu nenustatytomis dienomis, ne mažiau nei 119415,84 Lt (kas atitinka 34585,22 EUR) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos išmokėjo tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti, o 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR) iš minėtos teismo depozitinės sąskaitos paimtos bendros grynųjų pinigų sumos, nesant pagrindo išmokėjo 2010-03-09 tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės šių pinigų gauti, visais atvejais neišrašydama ir nepasirašydama kasos išlaidų orderių ir į teismo buhalterinę apskaitą neįtraukdama šias išmokas pagrindžiančių dokumentų ir tokiu būdu iššvaistė X apygardos teismui priklausantį turtą - ne mažiau nei 669415,84 Lt (kas atitinka 193876,22 EUR), t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d. Taip pat ji nuo 1996-04-01 eidama X apygardos teismo (įmonės kodas XXXXX, adresas (duomenys neskelbtini)) vyriausiojo buhalterio pareigas, nuo 2002 m. spalio 28 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY dėl „X apygardos teismo valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, Teismo finansininkės pareigas, užimamų pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą (1992-06-18 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1-2654 redakcija, 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 su vėlesniais jo pakeitimais redakcija) būdama atsakinga už teismo apskaitos tvarkymą, pagal 2005-05-23, 2009-10-13, 2009-11-27, 2011-10-12 X apygardos teismo pirmininko įsakymais Nr. YYY, YYY, Nr. YYY, Nr. YYY patvirtintą „Teismo finansininko pareigybės aprašymą“, būdama atsakinga už teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, privalėdama organizuoti ir kontroliuoti teismo buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, X apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB X banke buhalterinę apskaitą tvarkė ir jos tvarkymą organizavo pažeisdama 2004-12-17 X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY „Dėl finansinės tvarkos tvirtinimo“ patvirtinto X apygardos teismo apskaitos vedimo tvarkos reikalavimą, kad „apskaita tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 str. 4 d.; 16 str. 1 d. reikalavimą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, kadangi iš teismo depozitinės banko sąskaitos grynais paimti: 2010-03-09 - 550000 Lt (kas atitinka 159291 EUR ), 2009-03-26 - 10000 Lt (kas atitinka 2896,20 EUR ), 2009-05-20 - 60000 Lt (kas atitinka 17377,20 EUR), 2009-08-13 - 120000 Lt (kas atitinka 34754,40 EUR ), į teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo, dokumentai, patvirtinantys šių pinigų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims, pildomi nebuvo, nors 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu N. 179 patvirtintose „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse“ bei jų pagrindu paruoštoje 2004-12-17 X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintoje X apygardos teismo kasos ir banko operacijų organizavimo tvarkoje nurodoma, kad pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus - ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis“, nuo 2005-01-01 iki 2009-12-31 ūkinės operacijos susijusios su depozitinės sąskaitos apyvarta fiksuojamos teismo didžiojoje knygoje nebuvo, nors 2002-01-03 Teismo pirmininko patvirtintame X apygardos teismo sąskaitų plane yra nustatytos buhalterinės sąskaitos, kuriose turėjo būti apskaitomos depozitinės lėšos, tai yra Nr. VVV -„Kitos lėšos“ ir Nr. VVV-„Atsiskaitymai už depozitines sumas“, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2000-07-06 iki 2012-12-31, tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d.
Šalies argumentai
2. Nuteistosios D. Z. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. Z. išteisinti.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nesutinka su D. Z. nuteisimu pagal BK 184 str. 2 d.
2.1.1. Nuteistosios gynėjo nuomone, apkaltinamasis nuosprendis paremtas tik prielaidomis. Įrodymų visetas nepatvirtina, kad D. Z. įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d. (iš tikrųjų BK 184 str. 2 d. – past.). Skunde nurodoma, kad teismas išdėstė tik lakoniškus, trumpus ir neišsamius motyvus dėl šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Pasak nuteistosios gynėjo, teismas nemotyvavo ir nuteistosios kaltės formos ir rūšies (netiesioginės tyčios), neanalizavo kitos kaltės formos – neatsargumo. Nuteistosios gynėjo nuomone, D. Z. veiksmuose nėra BK 184 str. subjektyviosios pusės požymių (nei tyčios, nei neatsargumo).
2.1.2. Nuteistosios gynėjo nuomone, byloje nėra patikimų įrodymų patvirtinančių, kad būtent D. Z. iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Teismas nuteistosios kaltės formą nustatė išimtinai liudytojų parodymais, kurių įrodomoji vertė kelia pagrįstų abejonių. Be to, nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad atitinkami pinigai buvo išsvaistyti. Liudytojų parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvados, kad D. Z. tyčia ar net ir dėl neatsargumo be pagrindo perdavė svetimą turtą nenustatytiems asmenims.
2.1.2.1. D. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai neigė tyčinį svetimo turto iššvaistymą, t. y. šio turto neteisėtą ir nepagrįstą perdavimą nenustatytiems asmenims. Nuteistosios gynėjo nuomone, D. Z. parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Tam, kad būtų atmesti D. Z. parodymai, būtina nurodyti kokie patikimi ir aiškią įrodomąją vertę turintys įrodymai paneigia nuteistosios versiją. Nuteistosios D. Z. gynėjo nuomone, abejonių dėl nustatytos D. Z. kaltės formos (tyčios) yra daug, todėl jos turėjo būti vertinamos nuteistosios naudai.
2.1.2.2. Iš esmės D. Z. kaltė pagrįsta tik liudytojos A. K. parodymais, neatsižvelgiant į kitus D. Z. teisinančius liudytojų ir jos pačios parodymus. Liudytoja A. K. parodė, kad dėl 550 000 Lt išmokėjimo su A. Ž. buvo atėję du asmenys. Nors šių pinigų išmokėjimo fakto ši liudytoja ir nematė, tačiau teismas sprendė, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti D. Z. kaltę. Skunde nurodoma, kad liudytojos A. K. parodymai yra išvestiniai įrodymai, kuriuos negalima patikrinti panaudojant pirminį informacijos šaltinį, nes šis šaltinis nėra žinomas. Nuteistosios gynėjas pažymi, kad šio išvestinio įrodymo patikimumą ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo visas galimybes patikrinti, tačiau tai padaryta nebuvo. Aiškintis nurodytas aplinkybes praėjus beveik septyneriems metams nuo aptariamų įvykių, pasak nuteistosios gynėjo, akivaizdu, kad yra sudėtinga. Šios akivaizdžios spragos ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbe renkant reikšmingus bylai duomenis eliminuoja tokius liudytojų parodymus vertinti kaip patikimą ir aiškią įrodomąją vertę turintį įrodymą.
2.1.2.3. Skunde nurodoma, kad ypač reikšmingi civilinio ieškovo atstovo R. L. parodymai apie tai, jog nebuvo išsamiai tikrinamos visos nutartys dėl mokėjimo iš depozitinės sąskaitos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“, nes šioje sistemoje nutartys taip nėra grupuojamos, o tai, pasak kanclerio, būtų ir fiziškai nelabai įmanoma. Su tuo, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ neįmanoma išskirti tik nutartis ar sprendimus, susijusius su depozitinės sąskaitos operacijomis, nuteistosios gynėjas sutinka. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad darant pinigų išėmimus ar pavedimus iš depozitinės sąskaitos visada buvo būtini du parašai – finansininkės ir teismo kanclerio arba teismo pirmininko ar juos pavaduojančio asmens. Skunde pažymima dar ir tai, kad nė viena finansininkė neturėjo prisijungimo prie „Liteko“ sistemos, todėl nutartis dėl depozitinių lėšų pavedimo tikrindavo (ar nutartis tikra, ar ji įsiteisėjusi ir t.t.) teismo kancleris arba teismo pirmininkas arba juos pavaduojantis asmuo. Lietuvoje kolektyvinė atsakomybė negalima, todėl nepagrįstas ir D. Z. kaltinimas dėl to, kad atitinkamų nutarčių teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ nėra. Skunde nurodoma, kad D. Z. kaltinimą teismas pagrindė ir aplinkybe, jog čekį dėl 550 000 Lt išmokėjimo yra pasirašęs tuo metu sirgęs kancleris A. Ž.. Nuteistosios gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad už finansų organizavimą D. Z. niekada nebuvo atsakinga, už tai atsakingas buvo teismo kancleris A. Ž.. Be to, ne D. Z., bet A. Ž. buvo vadovaujantis ir kontoliuojantis asmuo. Pasak nuteistosios gynėjo, absurdiška, kad pavaldinys vadovautų ir kontroliuotų savo tiesioginį vadovą, kuris veikė ne tik darbo sutarties, bet ir teismo pirmininko įgaliojimo pagrindu. Tai, kad A. Ž. sirgo, D. Z. galėjo ir nežinoti, nes nutartį pinigų apmokėjimui atnešė būtent A. Ž.. Tuoj pat po to jo nedarbingumo laikotarpis ir baigėsi, nors jis tuoj pat išėjo ir iš darbo, tačiau numatyti net ir vienos dienos į ateitį D. Z. niekaip negalėjo. Be to, A. Ž. pareigos yra aukštesnės nei D. Z., todėl netikėti aukštesnes pareigas užimančio asmens nurodomomis aplinkybėmis ir nutarties bei veiksmų teisėtumu D. Z. neturėjo jokio pagrindo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja A. K., o šių aplinkybių nepaneigė ir nė vienas liudytojas. Atsižvelgiant į tai, nuteistosios gynėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog D. Z. veikė tyčia, nes ji veikė pagal nusistovėjusią savo darbo praktiką ir vykdė jai vadovaujančių asmenų nurodymus, net negalėdama įtarti, kad pastarieji elgiasi neteisėtai ar viršydami savo įgalinimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.1.3. Skunde nurodoma, kad D. Z., dirbdama X apygardos teismo finansininke, veikė pagal tuo metu nusistovėjusią ir teisme buvusią praktiką – pinigus išmokėti pagal jai atneštas teismo nutartis. Neturėdama galimybės šias nutartis patikrinti, ji negalėjo numatyti ar suvokti, jog dėl tokios jos darbe nusistovėjusios praktikos ir sistemos gali atsirasti turtinė žala, nes už teismo nutarčių turinį, o ir jų patį egzistavimą, D. Z. nebuvo niekaip atsakinga. Tokia finansų organizavimo praktika nebuvo vienadienė ir vienkartinė, o buvo taikoma eilę metų. Depozitines lėšas D. Z. tvarkė taip, kaip jai buvo paaiškinta, nes susikūrus apygardos ir apeliaciniam teismui niekas nežinojo kaip tai daryti. D. Z. pildė žurnalą, kuriame buvo įrašytos sumos ir įmonės kas tuos pinigus sumokėjo. Šias sumas įrašydavo pagal banko sąskaitos išrašą. Išmokant pinigus buvo nusistovėjusi tvarka, kad teisėjas, sekretorė arba pats dalyvis atneša nutartį ir jam sumokėdavo pinigus grynaisiais arba pavedimu, jeigu yra tai lydintys dokumentai – prašymas ir teismo nutartis. Visais atvejais gavus nutartį D. Z. tikrindavo įrašus knygoje, ar buvo įnešta atitinkama suma, nors nutartyje visada būdavo nurodyta konkreti mokėjimo informacija. Jeigu pinigai būdavo gauti pavedimu, tai juos išmokėdavo pavedimu, jeigu pagal čekį – išmokama pagal čekį. Prieš darydama pinigų išmokas D. Z. visada šias išmokas derino su kancleriu ar teismo pirmininku, nes savarankiškai nuspręsti kam ir kokia išmoka turi būti išmokama ji neturėjo teisės, kaip ir neturėjo galimybės patikrinti atitinkamų nutarčių. Skunde pažymima, kad X apygardos teisme nuolatos vykdavo inventorizacijos, buvo atliekami auditai, veiklos vertinimai, finansinę veiklą tikrino ir Nacionalinė teismų administracija, tačiau per daugiau nei 15 metų dėl depozitinės sąskaitos tvarkymo nei viena kontroliuojanti institucija niekam neturėjo net menkiausios pastabos, todėl, nuteistosios gynėjo nuomone, akivaizdu, kad savaime pačiai D. Z. dėl depozitinės sąskaitos tvarkymo nekilo, o ir negalėjo kilti, jokių abejonių. Skunde nurodoma ir tai, kad priešingai, nei pirmosios instancijos teismas nustatė, pagal savo pareigybės nuostatus ir aprašymus D. Z. niekada nebuvo atsakinga už apskaitos organizavimą. Už tai buvo atsakingi teismo pirmininkas ir kancleris, kuriam teismo pirmininko ir buvo perleisti visi įgaliojimai. Finansų skyrius, o taip pat ir D. Z., nutartis, kuriomis remiantis išmokėdavo pinigus, su banko išrašais iš eilės, pagal išmokėjimo laiką, tik segdavo į segtuvus. Nutartys nebuvo sunumeruotos, nebuvo susiūtos. Kiekvieniems metams buvo atskiras segtuvas. Išmokėjimo nutartis buvo segama į tą segtuvą, kuriais metais buvo išmokėti pinigai. Segtuvus D. Z. laikydavo spintose, kuriose segtuvai buvo nuo 1995 m. Byloje nustatyta, kad būtent D. Z. kaltinimui aktualus nutarčių segtuvas ir vienas depozito apskaitos žurnalas yra dingę, tačiau teisme nuspręsta, kad tai nėra esminė aplinkybė. Nuteistosios gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad dingo ne keletas nutarčių, o visas segtuvas ir žurnalas būtent už vienintelį ir šioje byloje aktualų laikotarpį. Pasak apelianto, keista aplinkybė, kodėl teismas į tai neatsižvelgė, nes visi segtuvai ir žurnalai yra išlikę, o dingęs tik aktualus šiai bylai. Nuteistosios gynėjo nuomone, šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad D. Z. nuteista remiantis prielaidomis ir taikant kolektyvinę atsakomybę D. Z. atžvilgiu. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad ji nedalyvavo perkraustant D. Z. kabinetą ir segtuvai galėjo dingti būtent tuo metu, taip pat nevertino ir to, kad teisme niekada nebuvo nustatyta jokios tvarkos kaip ir kur tie segtuvai turėjo būti laikomi. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo abejoti tuo, kad perkraustant kabinetą dalyvavo vienas iš finansininkų kabinete dirbusių asmenų, tačiau tai negali sukelti baudžiamosios atsakomybės D. Z.. Vadovaujantis tokia motyvacija, nuteistosios gynėjui kyla klausimas, kodėl kaltinimai nebuvo pareikšti ir kitiems finansininkams, o kaltinama ir nuteista išimtinai D. Z., veikusi savo įgaliojimų ribose ir pagal nustatytą tvarką, netgi jų neviršydama.
2.1.4. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Apelianto nuomone, nepakanka įrodymų nuteisti būtent D. Z.. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo keliamas klausimas, ar D. Z. inkriminuojamą nusikalstamą veiką galėjo padaryti kiti asmenys, nes D. Z. savo pareigas visada atliko pagal nusistovėjusią darbo praktiką, vykdant aukštesnio rango darbuotojų nurodymus ir pavedimus, nesiimant jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama iššvaistyti jai patikėtą turtą. Šioje baudžiamojoje byloje, pasak nuteistosios gynėjo, nebuvo tirtas ir D. Z. santykis su nusikaltama veika ar neveikimu būtent nusikalstamos veikos padarymo metu. Nuteistosios gynėjo nuomone, teismas rėmėsi vien tik abejones keliančiais liudytojų parodymais, todėl teismas iš anksto buvo nusprendęs dėl D. Z. kaltės. Visi prieštaravimai ir neaiškumai buvo vertinami ne jo ginamosios D. Z. naudai, o prieš ją.
2.2. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas nesutinka su D. Z. nuteisimu pagal BK 223 str. 1 d. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2013.
2.2.1. Skunde nurodoma, kad D. Z. nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d. subjektas. D. Z. darbo funkcijas vykdė pagal nusistovėjusią tvarką. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje teismas nenurodė kokius konkrečiai teisės aktus ji pažeidė. Skunde nurodoma ir tai, kad, nors pagal BK 223 str. l d. D. Z. kalta ir prisipažino (nuo pat proceso pradžios), tačiau, gynėjo nuomone, ji negalėjo būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, nes ji neturėjo valdingų įgalinimų organizuoti X apygardos teismo apskaitą ir ūkinę – finansinę veiklą. Galbūt D. Z. ir trūko iniciatyvos, ji galėjo aktyviau siūlyti pastebėjimus ir veiklos patobulinimus, tačiau iniciatyvos nebuvimas negali sukelti baudžiamosios atsakomybės, nes ji, būdama neįgaliotas asmuo, tiesiog nėra BK 223 str. 1 d. subjektas.
Šalies argumentai
2.3. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir apie pirmosios instancijos teismo BPK pažeidimus. Apelianto nuomone, teismas pažeidė BPK 6 str. 3 d. ir 7 str. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas šių BPK reikalavimų, pažeisdamas BPK nuostatas dėl teisingo ir objektyvaus teismo, pažeisdamas rungimosi principą, padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 20 str. 5 d.).
2.3.1. Pasak apelianto, nebuvo atsižvelgta į pačios D. Z. parodymus ir nebuvo tikrinamos jos nurodytos aplinkybės dėl jai nedeleguotos pareigos organizuoti apskaitos tvarkymą ir finansus, dėl jos darbo atlikimo pagal nusistovėjusią praktiką, dėl šiai bylai aktualių dokumentų, segtuvo ir žurnalo dingimo, dėl teismo pinigų buvusių kitose bankuose, taip pat bankrutavusiose bankuose, apie tai nėra užsiminta ir specialistų išvadose. Visos šios nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos, o tai, nuteistosios gynėjo nuomone, neišvengiamai suponuoja neteisėto nuosprendžio priėmimą.
3. Teismo posėdyje nuteistosios gynėjas ir pati nuteistoji D. Z. prašo patenkinti nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą. Prokurorė ir civilinio ieškovo atstovė prašo nuteistosios D. Z. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kad D. Z. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis iššvaistė jai patikėtą didelės vertės svetimą (X apygardos teismo) turtą bei aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina liudytojų A. K., A. E., R. D., R. L., L. T., A. S. ir kitų liudytojų parodymai, specialisto išvados Nr. 5-1/19, Nr. 5/33 ir specialistės paaiškinimai bei kiti teisiamajame posėdyje, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme gauti ir išnagrinėti bylos duomenys, o iš dalies – ir pačios nuteistosios D. Z. parodymai.
Nuteistoji D. Z. teisme pagal BK 223 str. 1 d. kalta prisipažino iš dalies, o pagal BK 184 str. 2 d. kaltės nepripažino. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d., nuteistoji parodė, kad buhalterinė apskaita gal ir buvo vedama netvarkingai, bet depozitines lėšas ji tvarkė taip, kaip jai paaiškino antstolių kontoroje, nes susikūrus apygardos ir apeliaciniam teismui niekas nežinojo kaip tai daryti. Pildė žurnalą, kuriame buvo įrašytos sumos ir įmonės kas tuos pinigus sumokėjo. Šias sumas įrašydavo pagal banko sąskaitos išrašą. Išmokant pinigus buvo nusistovėjusi tvarka, kad teisėjas, sekretorė arba pats dalyvis atneša nutartį ir jam sumokėdavo pinigus grynaisiais arba pavedimu. Visais atvejais, gavus nutartį, tikrindavo įrašus knygoje ar buvo įnešta tokia suma, nors nutartyje visada būdavo nurodyta kokia šalis įmokėjo ir kam reikia išmokėti. Pas teisėjus dėl išmokėjimo nesitikslindavo. Jeigu pinigai būdavo gauti pavedimu, tai išmokėdavo pavedimu, jeigu pagal čekį – išmokama pagal čekį. Žurnale asmuo, kuris gaudavo pinigus, nepasirašinėdavo. Asmuo, kurio tapatybę ji patikrindavo, gavęs pinigus pasirašydavo ant nutarties. Nutartis, kuriomis remiantis išmokėdavo pinigus, su banko išrašais iš eilės, pagal išmokėjimo laiką, segdavo į segtuvus. Jos nebuvo sunumeruotos, nebuvo susiūtos. Kiekvieniems metams buvo atskiras segtuvas. Išmokėjimo nutartis buvo segama į tą segtuvą, kuriais metais buvo išmokėti pinigai. Segtuvus laikydavo spintose, jie buvo nuo 1995 m. Dėl kokių priežasčių 2009 – 2010 m. segtuvuose nėra nutarčių, išrašų už 2009 m. kovo 26 d., gegužės 20 d., rugpjūčio 13 d., rugsėjo 9 d. nežino. Kas galėjo išimti iš segtuvų šiuos lapus ji nežino, segtuvų netikrindavo. Perkraustant kabinetą jos nebuvo, nes ji atostogavo. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., nuteistoji parodė, kad lydimi kanclerio A. Ž. atėjo du vyriškiai atsiimti 550 000 Lt. Asmenys atsinešė teismo nutartį su teisėjo spaudu ir parašu, kurioje buvo nurodyta suma, susidedanti iš trijų sumų. Neprisimena, koks teisėjas buvo pasirašęs ant nutarties. Kiek atsimena, asmenys įgaliojimo neturėjo. A. Ž. pasakius pinigus išduoti grynaisiais, ji pasakė, kad tą pačią dieną išmokėti negali, nes pinigus reikia užsakyti. Ji pasakė A. K., kad ši paskambintų į banką ir užsakytų pinigus, tada išrašė čekį, kurį pasirašė ji ir A. Ž.. Kitą dieną A. K. paėmė pinigus iš banko ir parvežusi padėjo į seifą. Po to, dėl močiutės ar senelio mirties, A. K. atsiprašė iš darbo. Tą pačią dieną, po pietų, pinigus išmokėjo tiems vyrams. Jai atrodo, kad pinigai buvo įnešti kažkokios įmonės direktoriaus, tačiau kokiai įmonei ir asmeniui buvo išmokėti pinigai nepamena. Pinigai buvo įnešti pavedimu. Parneštų pinigų neužpajamavo, nes depozitinei sąskaitai kasos knygos nevedė. Pinigų neužpajamuodavo, nei kasos išlaidų orderiu, nei pajamų orderiu. 2009 m. kovo 21 d. – 2010 m. kovo 9 d. depozitinės sąskaitos kasa išvis vedama nebuvo. Kasa buvo vedama tik biudžetinių lėšų ir pinigų už kopijavimą. Tokia praktika nuo 1995 metų. 10 000 Lt išmokėjimo neprisimena. 60 000 Lt, kaip užstatas baudžiamojoje byloje, buvo seniai įmokėti. Dėl 120 000 Lt nuteistoji parodė, kad visos sumos buvo mokamos pagal nutartis, visą laiką nutartys buvo bylose. Dėl kokių priežasčių susidarė pinigų trūkumas ir kurias iš paminėtų sumų išmokėjo A. K. nežino. Jeigu čekį pasirašė A. K. ir A. Ž., tai tikėtina, kad išmokėjo A. K.. Jeigu čekį pasirašė ji, D. Z., ir jos vardu čekis išrašytas, tai reiškia A. K. nebuvo darbe. Jeigu ji, D. Z., būdavo darbe, tai čekį pasirašydavo ji ir A. Ž. arba teismo pirmininkas, ar kitas įgaliotas asmuo, o jeigu jos nebūdavo, tik tada pasirašydavo A. K.. Jeigu abi būdavo darbe, tai čekį pasirašydavo ji, bet A. K. važiuodavo pinigų paimti. Įprastai parneštas pinigų sumas išmokėdavo A. K.. 550 000 Lt išmokėjo ji, D. Z.. Prisimena, kad ji išmokėjo ir 60 000 Lt. Tokia suma galėjo būti įnešta 1995 m. ar 1996 m., nes paskutiniai užstatai baudžiamosiose bylose su tokiomis sumomis buvo 1996 m. Išmokėdama kaltinime nurodytas sumas patikrino depozitinėse knygose ir rado, kad įmokėta. Dėl visų minėtų sumų gautas nutartis įsegė į segtuvus. Dėl kokių priežasčių nebuvo rastas segtuvas su nutartimis dėl visų minėtų sumų nežino. Nunešus čekį pasirašyti kancleris, teismo pirmininkas ar jį pavaduojantis asmuo. Matydavo tik išplėštą čekį ir dokumentą, pagal kurį išrašytas čekis, bet nematydavo kokia suma nurodyta šaknelėje. Depozitinei ir biudžetinei sąskaitai buvo atskiros čekių knygelės. Dėl depozitinės sąskaitos knygelės šaknelių nuo 47 lapo iki 50 lapo neužpildymo (nėra sumų, parašų, datų) pagal kurias ir buvo paimtos minėtos sumos, tai ji čekių knygelių netikrindavo, pasiimdavo tik čekį. Pagal kurios sąskaitos čekį buvo paimta 550 000 Lt nežino. Jeigu čekis buvo išrašytas iš biudžetinės sąskaitos knygelės, o pinigai paimti iš depozitinės sąskaitos, tai galbūt buvo suklysta. Apie tai, kad asmuo serga, sužinodavo mėnesio 14-15 d., prieš avansų išmokėjimą ir mėnesio paskutinę dieną, kai reikėdavo skaičiuoti atlyginimus, kai gaudavo darbo apskaitos žiniaraščius. Su įsakymais dėl pavadavimo susipažindavo, kai atnešdavo. Žinojo, kad kancleris A. Ž. sunkiai serga. Apie tai, kad serga, sužinodavo tada, kai atnešdavo nedarbingumo pažymą. Apie tai, kad jį pavaduoja R. D., gaudavo įsakymą, tačiau ne visada tą pačią dieną. Dėl 2010 m. kovo 9 d. nuteistoji parodė, kad neprisimena kada gavo įsakymą, bet kancleris tą dieną buvo darbe. Nuteistosios nuomone, pinigų trūkumas galėjo atsirasti dėl bankrutavusiuose bankuose likusių lėšų, kurių dydžio neatsimena. Sau asmeniškai ji teismo pinigų nepaėmė ir nepasisavino. Dokumentai sumoms išmokėti buvo. Su A. K. ir A. Ž. nebuvo susitarimo dėl teismo pinigų pasisavinimo. Nebuvo taip, kad A. K. išgrynintų pinigus ir jų neparneštų. „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles“ yra skaičiusi, tačiau jų sudaryme nedalyvavo. Jeigu yra jos parašas, tai su jomis susipažinusi, turbūt yra susipažinusi su savo pareigybės aprašymu ir su jos redakcijomis. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis su ja sudaryta nebuvo. Pareigybės aprašyme irgi nebuvo nurodyta, kad ji yra visiškai materialiai atsakinga.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. K. teisme parodė, kad X apygardos teisme dirbo nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos mėn. Kasininkės darbą dirbo pirmą kartą gyvenime, norminiai aktai, reguliuojantys kasininkės darbą, žinomi nebuvo. Tuo metu visam finansų darbui vadovavo D. Z., o kancleriu dirbo A. Ž.. Parašo teisę pinigų išmokėjimui turėjo A. Š., kancleris, D. Z., ji ir dar gal kažkas. Vienas parašas negaliojo. Atėjęs A. Ž. su dviems asmenims pasakė, kad reikia išmokėti 550 000 Lt, A. Ž. kalbėjosi su D. Z.. Tą pačią dieną išmokėti negalėjo, nes pinigus reikėjo užsakyti banke. Ji neklausė ir nežinojo, ar D. Ž. turi nedarbingumą ir nekilo klausimų, ar sergančio asmens parašas galioja. Jeigu išmokėjimas buvo 2010 m. kovo 9 d., tai pinigai turėjo būti užsakyti kovo 8 d. Išrašydama čekį ji nežiūrėjo kokį dokumentą kancleris turėjo rankoje, nes jis buvo vadovas ir nepasitikėti pagrindo nebuvo. Kada A. Ž. pasirašė ant čekio, ji nematė. Čekyje pagrindas pinigams gauti neatsispindėdavo. Ji pasirašydavo kitoje čekio pusėje, kai gaudavo pinigus. Surinkti parašus ant čekio pas kanclerį dažniausiai eidavo D. Z.. Pasirašytų, tačiau neužpildytų čekių nebūdavo. Dėl 550 000 Lt čekio banke, o 5 000 Lt teisme liudytoja parodė, kad, tai, jog būtų prirašyti skaičiai ant čekio, negalėjo būti, o knygelėje gali būti, kad jai kažkas sutrukdė ir ji skubėdama paliko. Čekį išrašė ir pinigus iš banko parvežė ji, sudėjo į seifą po savo stalu, apie tai pasakė D. Z., kuri buvo kabinete ir nuėjusi pas teismo pirmininką atsiprašė iš darbo dėl močiutės mirties. Ant čekio pasirašė, kad sumą gavo, pinigus, kurie buvo nesurišti, perskaičiavo. Parnešusi pinigų neįformino, nes depozitinei sąskaitai nebuvo jokių įforminimų. Depozitinei sąskaitai nepildė nei kasos pajamų, nei išlaidų orderio. Žurnale netikrino, ar yra toks asmuo, kuris įnešė 550 000 Lt. Nepaklausė, ar D. Z. išmokėdama pinigus žiūrėjo nutartį. Neprisimena, ar tą dieną ji naudojosi el. bankininkyste ir tikrino, ar yra pinigai. Kaip pinigai buvo išmokėti, nematė. Dėl 10 000 Lt, 60 000 Lt ir 120 000 Lt ji nieko nežino. Išmokėti 110 000 Lt pagal nutartį pasakė A. Ž.. Nutartyje buvo kelios sumos, kurios bendrai sudarė 110 000 Lt. Baltame žurnale ji patikrino, ar tokios sumos buvo įmokėtos. Atrodė, kad viskas atitinka, nes buvo teisėjo parašas. Ji šiuos pinigus užsakė ir kitą dieną parvežė bei išmokėjo atėjusiam asmeniui. Pinigų atidavimo momentu ant nutarties užrašė to žmogaus paso duomenis ir asmuo pasirašė. Apie 110 000 Lt sumos paėmimą D. Z. žinojo, nes ji jos klausė, kaip „apiforminti“. Išmokant 110 000 Lt D. Z. nebuvo. Išmokėjimus pagrindžiančius dokumentus dėdavo į segtuvą, kuris buvo buhalterijoje. Ar asmuo yra įnešęs į sąskaitą pinigus, dažniausiai pasitikrindavo. Kai D. Z. nebūdavo, tai ji pildydavo ir dokumentus susijusius su depozitine sąskaita. Tai buvo dvi depozitinių lėšų apskaitos knygos: viena buvo balta, o vėliau pradėjo pildyti kitą – žalią. Depozitinei sąskaitai jokios apskaitos nebuvo, buvo tik segtuvas, kuriame buvo visi dokumentai. Kadangi čekių lapai ploni, būdavo, jog netyčia išplėšiama keli, todėl taip galėjo atsirasti datų ir numerių eiliškumo neatitikimai. Dėl palūkanų ji nieko nežino, nes su tuo nedirbo ir pati jokių pavedimų nedarė. Iškilus faktui dėl pinigų dingimo, apie tai ji klausė D. Z., kuri sakė, kad pinigus išmokėjo atėjusiems asmenims. Kovo 8 dieną A. Ž. buvo darbe, ji neturėjo dokumentų apie tai, kad jis nedarbingume. Sirgdamas A. Ž. irgi būdavo darbe. Nebuvo taip, kad pinigus išmokėtų savo pažįstamam. Jokio susitarimo dėl pinigų pasiėmimo ir pasidalijimo su D. Z., A. Ž. nebuvo.
Liudytoja A. E. teisme parodė, kad nuo 2012 m. spalio 16 d. dirba X apygardos teisme finansų skyriaus vedėja. Pradėjus dirbti teisme vieningos apskaitos programos nebuvo, nebuvo įdiegta nauja programa, apskaita buvo vedama fragmentais. Kasos apskaitos ir bankinių operacijų apskaitai buvo kasos operacijų žurnalas. Atliko kasos inventorizaciją, perėmė likutį, kuris sutapo su kasos likučiu. 2012 m. D. Z. jai paliko excel registrą pinigų sumos, trečiųjų asmenų, proceso dalyvių, sąrašą kam pinigai priklauso. Pagal sąrašą ir pagal likutį viskas sutapo, banko sąskaitoje buvo keliasdešimt litų daugiau. Dokumentus segtuvuose perėmė pagal perdavimo aktą. Iš D. Z. ji perėmė bylų aprašą, kuriame surašė kabinete buvusius segtuvus. Depozitinės sąskaitos dokumentų bylos buvo 2 segtuvuose, nuo 2010 m. iki 2012 m. ir akte jos įrašytos. Bylos nebuvo parengtos archyvavimui, nebuvo sunumeruoti lapai, nebuvo aprašų. Jai buvo perduota viena „Depozitinių lėšų sąskaitos knyga“, kuri pradėta vesti nuo 2009 m. sausio 1 d. (žalia, stora). Ankstesnių knygų aktu perduota nebuvo, bet ji rado ankstesnę knygą, kuri buvo vedama nuo 1995 m. iki 2005 m. Teisės aktais depozitinių lėšų knygos vedimo tvarka nenumatyta. Pinigiai iš depozitinės sąskaitos būdavo išmokami pagal nutartis, jeigu apmokėjimas už ekspertizę, tai apmokama pagal eksperto pateiktą sąskaitą su teisėjo rezoliucija. D. Z. paliktuose dokumentuose būdavo taip, kad kelių dienų banko išrašas ir po juo būdavo segami dokumentai, pagal kuriuos būdavo atliktos operacijos, tačiau kai kurias operacijas pateisinančių dokumentų paliktuose segtuvuose nebuvo. Dėl dingusių pinigų sumų (550 000 Lt, 110 000 Lt ir kt.), tai tokių „apvalių“ sumų neatsirado, nebuvo, kad kas nors būtų įmokėjęs tokias sumas. Dėl 550 000 Lt, tai buvo tokia operacija išraše, bet nebuvo ją patvirtinančių dokumentų, pinigai nebuvo užpajamuoti. El. bankininkystės išrašuose įrašų, iš kurių matytųsi kas įnešė 550 000 Lt, nerado, o dėl kitų mažesnių sumų buvo sutapimai, nes buvo tokių sumų įneštų, bet tokia suma jau būdavo atžymėta, kaip gražinta. Pagal kasos organizavimo taisykles, patvirtintas Vyriausybės, turėjo būti išrašomas kasos išlaidų orderis ir toks orderis turi būti įtrauktas į kasos knygą kaip pagrindas. D. Z., kaip vyriausia teismo finansininkė, turėjo pasirašyti, kad patvirtina, jog pinigai įnešti į kasą. Iš rastų dokumentų buvo matyti, jog kasos inventorizacijos buvo atliekamos fragmentiškai, ne kas mėnesį. Auditorė suskaičiavo, kad turėjo būti sukaupta apie 130 000 Lt palūkanų, kurios turėjo būti pervestos finansų ministerijai, tačiau tokių pervedimų nebuvo. Depozitinėse knygose daromas įrašas, kai banko išraše pamatomas pinigų įnešimas. Darant išmokėjimą, toje pačioje vietoje daromas įrašas, kad ta suma buvo išmokėta ir likutis – nulis. Kadangi žalia knyga yra nuo 2009 m. sausio 1 d., tai, jeigu suma buvo įmokėta ankščiau, ir įrašas apie sumos išmokėjimą turėjo būti ankstesnėje knygoje. Visais atvejais, kai būdavo išgryninti pinigai, kasos pajamų ir išlaidų orderių nebuvo. Kasos orderius surašyti turi tas žmogus, kuris parnešė pinigus iš banko ir duoti vyriausiam buhalteriui pasirašyti. Orderį užpildantis asmuo irgi pasirašo. Depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai yra „pririšti“ prie įmokėtojo. Paaiškėjo, kad „V. E.“ buvo įmokėjusi 100 000 Lt, „V. S. R. D.“ – 333 600 Lt, bet pagal likučius, jų pinigų, atžymėjimo, jog išmokėta ir kokiu pagrindu, nebuvo. Šiuos įsipareigojimus teismas padengė iš biudžeto lėšų. Ieškojo asmenų, kuriems galėjo būti išmokėti pinigai, kad pinigai būtų buvę įnešti į sąskaitą ir vėliau išmokėti, tačiau tokių įrašų nėra. Bankrutavusiuose bankuose depozitinių pinigų likučiai buvo labai nedideli.
Liudytoja R. D. teisme parodė, kad nuo 1996 m. dirba X apygardos teisme. Nuo 2008 m. buvo teismo pirmininko padėjėja. Jai reikėdavo pavaduoti teismo kanclerį, kai jis sirgdavo. Pavaduodavo ne visos ligos metu. Pavadavimas būdavo tuomet, kai reikėdavo mokėti atlyginimus ir avansus. Pavadavimas būdavo teismo pirmininko įsakymu. Tą įsakymą pasirašydavo ji ir vienas egzempliorius keliaudavo į finansų skyrių, įsakymą pasirašydavo buhalterės, todėl apie pavadavimą turėjo žinoti. Jai yra tekę atlikti kelis pavedimus. Didelės pinigų sumos neįsiminė, nes tai nebuvo labai didelės sumos. Ateidavo D. Z., atnešdavo nutartį su teisėjo parašu ir antspaudu, ir tada būdavo daromas pavedimas. Be nutarčių jokių pavedimų niekada neatliko, nes tikrindavo per „Liteko“ sistemą arba realiai atsinešdavo nutartis buhalterė. Darydama pavedimus iš depozitinės sąskaitos pasitikrindavo nutartis, taip pat ar tokie pinigai buvo įnešti. Viską atlikdavo elektroniniu pavedimu. Ji turėjo savo kodų generatorių ir pavedimus darė tik savo vardu. Neturėjo nei A. Ž., nei D. Z., nei A. K. kodų generatorių. Kas disponavo A. Ž. kodų generatoriumi ir kiek kodų generatorių bei kas turėjo teisme, ji nežino. Ant orderių pasirašyti neteko. Dėl dingusių pinigų iš teismo depozitinės sąskaitos, tai nurodymų tokių pinigų išmokėjimui ji nedavė. Tą dieną, kai buvo nuimta 550 000 Lt, ji savo iniciatyva jungtis prie el. bankininkystės negalėjo, pinigų judėjimo nematė. Toks prisijungimas galėjo būti inicijuotas buhalterės. D. Z. darbo kokybe neabejojo, nes ši dirbo jau labai seniai. Ji nežino, ar sirgdamas A. Ž. būdavo darbe.
Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad X apygardos teisme teismo primininko pareigas ėjo nuo 1999 m. iki 2012 m. liepos mėn. D. Z. pradėjo dirbti ankščiau už jį ir ji dirbo visą jo darbo pirmininku laikotarpį. Žino, kad yra rastas pinigų trūkumas teismo depozitinėje sąskaitoje. Apie tai su D. Z. ir A. K., jis nekalbėjo. Įtarimų, klausimų dėl dokumentų trūkumo, dėl nepasitikėjimo A. Ž., D. Z. ir A. K. iškilę nebuvo. Jis tiesiogiai finansų valdyme nedalyvavo, nes pagal X apygardos teismo nuostatus, pagal pareigybines instrukcijas, už finansų skyriaus veiklą buvo atsakingas kancleris, kuris prižiūrėjo ir tvarkė visus finansinius reikalus. Teismo finansų skyrius buvo pavaldus teismo kancleriui. Buvo priimami įsakymai, kuriais kancleriui būdavo pavedama pasirašyti dokumentus, nors tai į kanclerio pareigybinį aprašymą įtraukta nebuvo. Teismo kancleriu tuo metu buvo A. Ž.. Tais atvejais, kai A. Ž. sirgdavo, jį jo įsakymu pavaduodavo pirmininko padėjėja R. D.. Jeigu kancleris sirgdavo kelias dienas, tokiais atvejais įsakymų dėl pavadavimo nepriimdavo, o kanclerio pareigų niekas neatlikdavo. Kai į kanclerio pareigas buvo paskiriamas kitas asmuo, tai turėjo būti D. Z. parašas, nes su įsakymu turėjo būti susipažinę visi įsakyme minimi asmenys. Ant 120 000 Lt čekio parašas yra jo. Kai pasirašė, jis pasakė kancleriui, kuriuo pasitikėjo, kad pasižiūrėtų, ar viskas gerai, bet asmeniškai netikrino ir nežiūrėjo bylų. Ar tokia nutartis egzistuoja tikrindavo kancleris. Be išmokėjimą pagrindžiančio dokumento ant čekio pasirašoma nebuvo. Jeigu imamas depozitas, tai turėjo būti teismo nutartis su teisėjo parašu ir antspaudu. R. D. pasižiūrėdavo, ar sistemoje „Liteko“ viskas gerai. Apie keistai judančias sumas R. D. niekada nieko nesakė. R. D. dirbo labai trumpais laikotarpiais, gal po savaitę, tai ji domėdavosi, kai pasirašydavo, ar sistemoje „Liteko“ yra nutartis. Ar R. D. tikrindavo banke, jis nežino. Dėl palūkanų, tai ne vieną kartą svarstė, kaip galėtų panaudoti teismo naudai, bet nebuvo galima jų panaudoti. Kaip jos būdavo nurašomos ir grąžinamos jis nežinojo, tai, kad jos pervedamos finansų ministerijai, turėjo žinoti buhalterė ir kancleris.
Liudytojas R. L. teisme parodė, kad nuo 2010 m. kovo 18 d. dirba X apygardos teisme kancleriu. Prieš jį kancleriu dirbo A. Ž.. Pradedant dirbti perdavimo aktai surašyti nebuvo. A. Ž. kabinete dokumentų, susijusių su teismo finansais, nebuvo. Kiek jam žinoma šiuo metu, iš depozitinės teismo sąskaitos buvo išimtos grynųjų pinigų sumos, kurių likimas nėra aiškus iki šiol. Tikslių sumų neatsimena, bet paskutinė suma (550 000 Lt) buvo nuimta 2010 m. kovo mėn. ir keli nuėmimai buvo 2009 m.. Per keturis kartus buvo nuimta apie 850 000 Lt. Pirmoji pinigų dingimą nustatė A. E.. Faktams paaiškėjus D. Z. teisme jau nedirbo. Dėl 550 000 Lt, jis D. Z. ir A. K. klausė, kur pinigai, bet atsakymas buvo neaiškus. A. K. sakė, kad tą dieną, kai buvo nuimti pinigai, numirė jos senelė ir ji grįžusi iš banko pinigus padėjo į seifą, o iš darbo atsiprašė ir daugiau apie tuos pinigus nieko nežino. D. Z. sakė, kad pinigai buvo kažkam išmokėti grynaisiais, bet kam neatsiminė. Jis bandė žiūrėti tuo metu vykusias bylas, kokioje byloje tie pinigai galėjo būti išmokėti, bet taip ir nerado. Pagrindo 550 000 Lt išmokėjimui nebuvo. Nerado kas 550 000 Lt įnešė į teismo sąskaitą, žiūrėjo per banko išrašus ir tokių sumų nesurado. Kruopštaus bylų patikrinimo negalėjo atlikti fiziškai, nes milžiniškas darbas peržiūrėti visas teismo bylas, bet sistemoje „Liteko“ jis pats žiūrėjo, kokios galėtų būti bylos su panašiomis sumomis. Pastebėjo, kad atnešti iš banko pinigai nebuvo inkasuojami, nebuvo užpildomas kasos pajamų orderis, o vėliau išmokant pinigus turėjo būti užpildomas kasos išlaidų orderis, bet nei vieno, nei kito nerado. Kiek jam žinoma, dėl depozitinių sąskaitų pas finansininkus buvo kažkokie žurnalai, kuriuos D. Z. išeidama iš darbo perdavė pagal aktą A. E.. Vieno žurnalo dabar nebėra. Jis nežino, ar jis buvo ar ne, bet jis turėjo būti. 2011 m. perkraustant buhalteriją iš antro į pirmą aukštą jis asmeniškai nedalyvavo, formalios perkraustymo tvarkos nėra. Perkraustant paprastai dalyvauja darbuotojai, kurių kabinetai perkraustomi. Ar buhalterija buvo perkraustyta D. Z. atostogaujant, negali atsakyti, bet darbuotojai sakė, kad ji dalyvavo perkraustant. Paėmus iš banko grynuosius ir atnešus į įstaigą, turi būti būtinai išrašytas orderis, nes, jeigu orderio nėra, tai reiškia pinigai nebuvo atnešti. Jeigu ir yra pakvitavimas, turi būti ir kasos išlaidų orderis. Kad pinigai patektų į depozitinę sąskaitą, tai turi būti nurodymai teismo nutartyje, gali būti užstatas, avansas ekspertizės atlikimui, prievolės užtikrinimui. Tam, kad pinigai iškeliautų iš depozitinės sąskaitos, turi būti teismo nutartis, eksperto ar ekspertinės įstaigos sąskaita faktūra, kurią vizuoja tą bylą nagrinėjantis teisėjas.
Liudytoja L. T. teisme parodė, kad X apygardos teisme 2013 m. atliko neplaninį vidaus kontrolės – turto ir išteklių vidaus kontrolės patikimumo vertinimo auditą. Nustatytus trūkumus surašė išvadose, kurias tvirtina. Prisimena, kad nerado 550 000 Lt, paimtų iš banko, užpajamavimo dokumentų ir nenustatė, kur tie pinigai dingo. Dėl 120 000 Lt, 110 000 Lt, liudytoja parodė, kad tai tas kas yra ataskaitoje surašyta patvirtina. Nebuvo apskaitytos depozitinės sąskaitos palūkanos, kurių dydis nurodytas išvadose. Palūkanos turėjo būti grąžinamos į valstybės biudžetą, tačiau negavo tai patvirtinančių duomenų. 2010 m. – 2012 m. pinigai nebuvo inventorizuojami taip kaip reikėtų pagal teisės aktus. Nutarčių, ant kurių būtų užrašas „pinigus gavau“ vietoje kasos išlaidų orderio, nerado. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos L. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ji parodė, kad pradėjus auditą buvo nustatyta, jog 2010 m. kovo 9 d. iš X apygardos teismo sąskaitos buvo išimti 550 000 Lt, tačiau į teismo kasą pinigai neįnešti ir apskaitos registruose ši pinigų suma apskaityta nebuvo. X apygardos teisme nebuvo nustatyta tvarka kaip turi būti įskaitomi užstato pinigai ar kaip jie turėjo būti išmokami. Peržiūrėjus tikrinamą laikotarpį pamatė, kad daugumoje atvejų užstato pinigai buvo gražinami į sąskaitą atliekant pavedimus. Pajamuojant ir atiduodant pinigus iš asmenų, turi būti surašomas kasos išlaidų orderis, kuris turėjo būti įrašytas į kasos knygą. Kasos darbo organizavimo taisyklių 3 p. numato, kad „pinigai į kasą yra priimami pagal kasos orderį“, o 4 p. numato, kad „pinigai išmokami tik pagal kasos išlaidų orderį“. Pinigų negalima atiduoti pasirašant ant nutarties, nes tai taisyklėse nenumatyta. Tų pačių taisyklių 22 p. numato, kad „kasininkas materialiai atsako už visą jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo“. X apygardos teisme kasos inventorizacija pirmą kartą buvo atlikta tik 2010 m. gegužės 7 d., nors turėjo būti atliekama kas mėnesį (8 t., 12-13 b.l.).
Liudytoja A. S. teisme parodė, kad X apygardos teisme vyresniąja buhaltere dirbo nuo 1996 m. kovo 11 d. iki 2008 m. vario 10 d. Dirbo dviese su D. Z., kuri buvo jos viršininkė. Ji, A. S., buvo kaip kasininkė, nes jos darbo laikotarpiu atlyginimas buvo mokamas grynaisiais pinigais, mokėdavo atlyginimus, avansus, liudytojams kelionės išlaidas, taip pat valstybės garantuojamiems advokatams už teisinę pagalbą. Išmokant pinigus grynais būdavo teisėjo nutartis ir tuo pagrindu išrašydavo čekį žmogui. Tas žmogus eidavo į banką ir pasiimdavo pinigus. Išrašius čekį būdavo prisegama nutartis ir D. Z. eidavo pas pirmininką jo parašo, jei D. Z. nebūdavo, tai ji eidavo. Žmogus ant šaknelės pasirašydavo, kad „čekio nr., gavau“, nueidavo į banką ir pasiimdavo pinigus, o jos gaudavo banko išrašą ir banko išraše matėsi, kad tie pinigai išmokėti. Tokia tvarka buvo ne visada. Anksčiau atnešdavo pinigus į teismą ir tada išmokėdavo žmogui. Parsinešus grynuosius pinigus užpajamuodavo, įnešdavo į kasą. Išmokant pinigus būdavo užpildomas išlaidų orderis. Nepamena atvejų, kad pinigai būtų išmokėti neužpildant kasos išlaidų orderio, o tik užrašant ant nutarties, jog pinigai gauti. Asmeniui, norint įnešti į sąskaitą grynuosius, jų nepriimdavo, o jį siųsdavo susimokėti į banką. Jai dirbant kasa buvo tvarkinga, būdavo išrašomi kasos orderiai. D. Z. atostogų metu mokėjimus atlikdavo ji, tačiau pavadavimo metu nesidomėdavo nei sąskaitomis, nei jose esančiais pinigais. Jos darbo laikotarpiu depozitinė sąskaita buvo tvarkoma tik grynaisiais pinigais. Šiai sąskaitai buvo priskirta atskira čekių knygelė. Čekius pasirašyti eidavo išplėšę čekį iš knygutės. Pirmininkas nematydavo kokia suma įrašyta ant likusios čekio šaknelės. Dėl palūkanų ji nežino.
Liudytojas G. R. teisme parodė, kad nuo 2008 m. X apygardos teisme dirba vairuotoju. Jam vieną kartą, galimai vasarą, teko perkraustyti ir D. Z. kabinetą. Ar D. Z. dalyvavo perkraustyme, atsakyti negali. Nustatytos perkraustymo tvarkos turbūt nebuvo, perkraustant dažniausiai dalyvauja tie patys asmenys. Visada dalyvauja asmuo, kurio kabinetas yra. Jeigu to asmens nėra darbe, tai kabineto niekas nekrausto. Taip, kad perkraustymo metu pasimestų daiktai, negalėjo būti. Gal D. Z. ir nebuvo, bet tada buvo kitas asmuo. Jeigu kabinetas dviejų žmonių, tai pakanka, kad bent vienas dalyvautų. Daiktus, kurie yra iškraustomi, susideda išraustomo kabineto savininkas, kuris parodo ką nešti, kur nešti ir kur sudėti. Kad po perkraustymo kas nors būtų reiškę pretenzijas dėl daiktų dingimo, nėra buvę.
Liudytojas E. M. teisme parodė, kad X apygardos teisme eina ūkio skyriaus vedėjo pareigas ir kaip viešųjų pirkimų specialistas dirba nuo 2008 m. lapkričio 8 d. Jam nėra tekę dalyvauti darbuotojų perkraustyme. Apie finansų skyriaus perkraustymą jam žinoma, tačiau jis šių darbų neorganizavo, nevykdė ir neprižiūrėjo.
Liudytojas V. S. teisme parodė, kad nuo 2008 m. balandžio mėn. X apygardos teisme dirba vairuotoju. Jis neprisimena, ar dalyvavo finansų kabineto perkraustyme. Perkraustant turėjo dalyvauti D. Z. arba jos pavaduotoja. Visą laiką kraustant kažkas dalyvauja, pasako, ką nešti, ko nenešti. Dėl šio atvejo nežino, tačiau įprastai būdavo taip, kad perkraustyme dalyvauja tame kabinete dirbantis asmuo.
Teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY D. Z. į darbą buvo priimta 1995 m. liepos 17 d. (1 t., 64 b.l.). Pagal 1996 m. sausio 2 d. įsakymą Nr. YYY nuo 1996 m. sausio 2 d. pradėjo dirbti buhalterės pagrindinėse pareigose (1 t., 65 b.l.). 1996 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. YYY iš buhalterės pareigų ji laikinai buvo pervesta į vyriausios buhalterės pareigas (1 t., 82 b.l.). 1998 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. YYY ji paskirta nuolatinai dirbti vyriausiąja buhaltere (1 t., 69 b.l.). 2002 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. YYY įsteigus Teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigybę, ji buvo paskirta į šias pareigas (1 t., 83, 84 b.l.). 2004 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. YYY D. Z. perkelta į valstybės tarnautojo – teismo finansininko etatą nuo 2004 m. liepos 30 d. (1 t., 85 b.l.). 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. YYY D. Z. nuo 2012 m. gruodžio 6 d. atleista iš finansininkės pareigų (1 t., 66 b.l.).
Nuo 1996 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. vasario 7 d. X apygardos teisme vyresniosios buhalterės pareigas ėjo A. S. (1 t., 67-70 b.l.). Nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. spalio 29 d. X apygardos teisme vyresniosios buhalterės pareigas ėjo A. K. (ankstesnė pavardė S.) (2 t., 168-170 b.l.). 2008 m. gegužės 20 d. su A. K. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (7 t., 54 b.l.).
2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. YYY nuo 2008 m. lapkričio 14 d. į teismo kanclerio pareigas paskirtas A. Ž. (1 t., 46 b.l.). 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. YYY, atsižvelgiant į 2010 m. kovo 8 d. prašymą, A. Ž. buvo atleistas iš teismo kanclerio pareigų (1 t., 108-109 b.l.). Iš 2010 m. kovo 9 d. teismo pirmininko įsakymo matosi, kad nuo 2010 m. kovo 9 d. teisėjo padėjėja R. D. perkelta į teismo kanclerio pareigas (1 t., 133 b.l.).
2010 m. vasario 12 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę surašyti ir/arba pasirašyti apskaitos dokumentus, tai – kancleris A. Ž., finansininkė D. B., vyresnioji buhalterė A. K. (2 t., 162 b.l.).
Iš X apygardos teismo rašto Nr. ZZZ matosi, kad 2009 metais atostogos buvo suteiktos: D. B. – 2009 m. sausio 29 d., nuo 2009 m.rugpjūčio 10 d. iki 2009 m. rugsėjo 16 d., 2009 m. rugsėjo 22 d., nuo 2009 m. spalio 6 d. iki 2009 m. spalio 7 d., A. K. – nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2009 m. rugpjūčio 7 d., 2009 m. rugėjo 18 d., nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki 2009 m. spalio 5 d., 2009 m. spalo 15 d., 2009 m. lapkričio 6 d.; nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2009 m. lapkričio 5 d., nuo 2009 m. gruodžio 28 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., A. Ž. – nuo 2009 m. liepos 13 d. iki 2009 m. rugpjūčio 9 d., 2009 m. rugsėjo 21 d. (1 t., 44 b.l.)
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matosi, kad 2010 m. kovo mėn. 4-10 d. A. Ž. nedirbo, o D. Z., A. K., R. D., A. Š. dirbo (1 t., 62 b.l., 2 t., 64, 65, 70, 72 b.l.).
Iš apžiūros protokolo matosi, kad 2009 m. rugsėjo 25-30 dienomis A. Ž. sirgo, rugsėjo 1-16 dienomis D. B. atostogavo; 2009 m. rugpjūčio 1-9 dienomis A. Ž. atostogavo, o D. B. nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d. iki 31 d., A. K. nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 7 d. (2 t., 177-178 b.l.).
Iš VSAT prie LR VRM rašto matosi, kad iš Lietuvos Respublikos per YYY oro uostą D. Z. buvo išvykusi 2010 m. liepos 24 d. (12 t., 55, 56 b.l.).
Iš 2009 m. spalio 15 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties Nr. Y matosi, kad prie X apygardos teismo sąskaitų prisijungimo internetu teisę turėjo A. Š., A. Ž., D. B. ir A. K. (1 t., 76-78 b.l.).
Iš AB X banko rašto dėl prisijungimų prie sąskaitos (duomenys neskelbtini) matosi, kad 2010 m. kovo 9 d. 14.34 val. prie sąskaitos jungėsi R. D., 2010 m. kovo 10 d. 15.09 val. A. Ž., 2010 m. kovo 9 d. 9.05 val., 16.17 val., 16.18 val. ir 2010 m. kovo 10 d. 9.41 val., 15.06 val. jungėsi D. Z. (4 t., 2-3 b.l.). Iš AB X bankas rašto dėl prisijungimų prie sąskaitos (duomenys neskelbtini) matosi, kad 2010 m. kovo 10 d. prie sąskaitos A. Ž. jungėsi tris kartus, tačiau prisijungimas nepavyko (4 t., 47 b.l.). Iš AB X bankas rašto matosi, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra tarpinė banko sąskaita, priklausanti AB X bankui (4 t., 74 b.l.).
AB X bankas pateikė CD laikmeną su sąskaitų išrašais, kurie apžiūrėti ir iš jų matosi, kad 2000 m. liepos 6 d. į sąskaitą buvo perkeltas sąskaitos likutis – 47 2218,81 Lt. Buvo keistas sąskaitos numeris iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), rastas įrašas, kad 2010 m. kovo 9 d. A. K. išmokėta 550 000 Lt (4 t., 5-8, 9-45 b.l.). Iš AB X banko rašto matosi, kad A. K. 550 000 Lt buvo išmokėti 2010 m. kovo 9 d. 13.16 min. (4 t.,55 b.l.).
Iš X apygardos teismo rašto ir kartu su šiuo raštu pridėtų dokumentų matosi, kad nuo veiklos pradžios teismas turėjo 3 banko sąskaitas, kuriose buvo laikomi proceso dalyvių įmokėti pinigai: banke Z (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), AB Y (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir G banke (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Banke Z buvusi teismo depozitinė sąskaita, šį banką įsigijus ir prijungus prie CCC banko buvo automatiškai perkelta į X banko sąskaitą, kurios dabartinis Nr. (duomenys neskelbtini). AB Y depozitinės sąskaitos likutis 1996 m. gruodžio 20 d. sudarė 52 213,57 Lt. Šiame banke buvę lėšos sąskaitų turėtojams buvo pervestos AB VVV banko, perėmusio bankrutavusio banko įsipareigojimus. Tai atsispindi 1996 m. gruodžio 20 d. memorialiniame orderyje Nr. YYYYY, iš kurio matosi, kad 52 213,57 Lt perkelti į X apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). G banke buvusius pinigus padengė Lietuvos vyriausybė. Koks pinigų likutis buvo likęs šiame banke 1995 m. gruodžio 16 d., kada buvo sustabdytos bankinės operacijos, nėra tiksliai žinoma, tačiau iš kitų dokumentų matosi, kad per 1995 m. sukaupta lėšų suma neviršijo 30 000 Lt, iš kurių 26 000 Lt buvo grąžinti depozitoriams 1998 – 1999 metais (12 t., 82-83, 84, 94, 95, 96, 97 b.l.).
Iš 2005 m. gegužės 23 d. teismo pirmininko įsakymu patvirtintame teismo finansininko pareigybės aprašymo matosi, kad teismo finansininkui priskiriama: organizuoti teismo buhalterinę apskaitą, užtikrinti finansinių – ūkinių operacijų teisėtumą, lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, kontroliuoti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai ir taupiai, pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus, vykdyti išankstinę finansų kontrolę ir kitas funkcijas, susijusias su teismo finansais bei finansinių dokumentų tvarkymu bei saugojimu (1 t., 114-115 b.l.).
Iš 2009 m. lapkričio 27 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY patvirtintame teismo finansininko (lygis – B, kategorija – 10) pareigybės aprašymeo matosi, kad šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui tarp kitų priskiriamos ir šios funkcijos: p. 15. organizuoti teismo buhalterinę apskaitą ir užtikrinti finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą, valstybinių lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę; p. 16. Kontroliuoti, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai; p 17. Sudaryti suvestines teismo ketvirtines, metines finansines apyskaitas ir balansą; p. 18. Užtikrinti, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir laiku pateikiama finansinė atskaitomybė; p. 20. Tvarkyti pirminių piniginių dokumentų analitinę apskaitą; p. 25. pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus; p. 27. Ruošti mokėjimo pavedimus per banką; p. 30. Sutvarkyti buhalterinius dokumentus archyviniam saugojimui ir priduoti į archyvą pagal apyrašą; p. 31. Teismo kanclerio pavedimu pavaduoti laikinai nesantį vyresnįjį buhalterį (1 t.,, 110-111 b.l.). Iš esmės analogiškos funkcijos teismo finansininkui priskirtos ir pagal 2009 m. spalio 13 d. įsakymu patvirtintą pareigybės aprašymą (1 t., 112-113 b.l.). Pareigybių aprašymuose yra pasirašiusi D. B..
Iš 2009 m. spalio 13 d. teismo pirmininko įsakymu patvirtintame vyresniojo buhalterio pareigybės aprašymo matosi, kad šias pareigas einančiam darbuotojui priskiriama: tvarkyti pirminių piniginių dokumentų analitinę apskaitą, vykdyti finansų kontrolę, tvarkyti ir atlikti operacijas susijusias su banku, laikinai pavaduoti nesantį finansininką, vykdyti kitus teismo pirmininko pavedimus, susijusius su teismo funkcijų vykdymu. Su pareigybe susipažinusi A. K. (1 t., 120-121 b.l.). Iš esmės tokios pačios funkcijos numatytos ir 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintame pareigybės aprašyme, kuriame yra susipažinusio asmens parašas – A. S. (1 t., 122-123 b.l.), su kuria 2008 m. gegužės 20 d. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., 124 b.l.).
Iš teismo kanclerio pareigybės aprašymo, patvirtintame 2009 m. gruodžio 15 d. teismo pirmininko įsakymu, matosi, kad kanclerio funkcijoms priskirta turimų materialinių ir finansinių resursų tvarkymas, racionalus teismo lėšų panaudojimas, kancleriui pavaldžių teismo finansininkų darbo ir šį darbą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi užtikrinimas, pagal įsakymais nustatytus įgaliojimus tikrinti ir pasirašyti finansinius dokumentus (1 t., 98-99 b.l.). Iš esmės analogiškos funkcijos numatytos ir 2009 m. spalio 13 d., 2009 m. kovo 17 d., 2008 m. balandžio 25 d. įsakymais patvirtintose teismo kanclerio pareigybės aprašymuose (1 t., 100-101, 102-103, 106-107 b.l.).
2009 m. kovo 3 d. teismo pirmininko įsakymu teismo kancleris A. Ž. įgaliotas tikrinti ir pasirašyti kasos išlaidų orderius, susijusius su kelionės išlaidų apmokėjimu liudytojams, mokėjimo nurodymus dėl darbo užmokesčio pervedimų, tikrinti ir pasirašyti avanso apyskaitas, sąskaitas, tikrinti ir pasirašyti su darbuotojais materialinės atsakomybės sutartis ir kt. (1 t., 104 b.l.). 2008 m. rugpjūčio 8 d. su A. Ž. pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., 105 b.l.).
Iš X apygardos teismo nuostatų, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. įsakymu, matosi, kad teismo kancleris užtikrina tinkamą ir racionalų finansinių ir kt. išteklių panaudojimą, teismo finansininkių darbą, tikrina ir pasirašo finansinius dokumentus (18 p.), teismo finansininkai užtikrina teismo materialinių vertybių ir piniginių lėšų apskaitą, kontroliuoja ar jos teisingai ir taupiai naudojamos. Teismo finansininkas rengia atitinkamas tvarkas ir teikia pirmininkui tvirtinti apskaitos politiką ir finansų kontrolės taisykles ir kt., vadovauja ir atsako už teismo apskaitos politiką ir buhalterinę apskaitą (20 p.). Nuostatuose numatyta išankstinė, einamoji ir paskesnioji finansų kontrolės rūšys bei kas ją atlieka. Numatyta, kad teismo finansininkas atlieka išankstinę finansų kontrolę, kurios paskirtis nustatyti ar ūkinė operacija teisėta, ar dokumentai susiję su ūkinės operacijos atlikimu tinkamai parengti (1 t., 88, 89-94 b.l.).
Iš X apygardos teismo apskaitos vedimo tvarkos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 17 d. X apygardos teismo pirmininko įsakymu Nr. YYY „Dėl finansinės tvarkos tvirtinimo“, matosi, jog apskaita tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Tuo pačiu įsakymu patvirtintoje X apygardos teismo kasos ir banko operacijų organizavimo tvarkoje nurodoma, kad pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus – ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris , nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis. <...> Kasos pajamų orderiuose negali būti jokių taisymų. Be to, kasos operacijas vykdantis asmuo privalo patikrinti ar dokumentuose yra teismo finansininko, o kasos išlaidų orderiuose ir teismo pirmininko parašai ar prie dokumentų yra juose nurodyti priedėliai. Teisme pildomos dvi kasos knygos: biudžetinėms ir BPK 51 str. gautoms lėšoms. Teismas naudoja keturias bankines sąskaitas: biudžetinėms lėšoms (einamąją), advokatų darbo apmokėjimo lėšoms, depozitinėms lėšoms ir valiutinę sąskaitą (3 t., 148, 154-155, 156-157 b.l.).
Iš 2013 m. balandžio 8 d. Nacionalinės teismų administracijos pranešimo X apygardos teismui Nr. ZZZZZ matosi, kad atliekant neplaninį išteklių ir turto valdymo vidaus auditą nustatyti pažeidimai, kurie pagal kompetenciją nėra nagrinėtini Nacionalinės teismų administracijos, skyriaus. Iš X apygardos teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (AB X bankas) 2010 m. kovo 9 d. buvo išimta 550 000 Lt, tačiau į teismo kasą pinigai neįnešti ir apskaitos registruose ši pinigų suma neapskaityta (1 t., 12 b.l.).
Iš vidaus audito ataskaitoje Nr. GGGG matosi, kad atlikus X apygardos teismo išteklių ir turto valdymo, vidaus kontrolės patikimumo vertinimo vidaus auditą, nustatyti daugybiniai teismo veiklos ir buhalterinės apskaitos vedimo trūkumai ir pažeidimai, finansinių lėšų trūkumai ir jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nebuvimas. Nurodyta, kad atrankos būdu, atliekant detalias audito procedūras, nustatyta, jog 2010 metais nuo kovo 9 iki kovo 31 dienos kasos (dvejose) knygose pasirašė (už kasininką) teismo finansininkė D. B. <...> Negavo patvirtinimų, kad D. B., kuri faktiškai tvarkė grynųjų pinigų apskaitą būtų suteikti įgaliojimai kasos operacijų atlikimui, kad su ja buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (1 t., 159 b.l.) <...> iki 2012 m. gruodžio 31 d. nevedama analitinė depozitinių lėšų apskaita pagal kiekvieną subjektą atskirai ir nebuvo sudaroma bendra suvestinė iš ko susideda depozitinių lėšų sąskaita <...> Vidaus audito metu nustatyta, kad iš Teismo depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-03-09 buvo išimti 550 000 Lt, tačiau į Teismo kasą pinigai neįnešti ir apskaitos registruose ši pinigų suma neapskaityta <...>Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, darbuotojas, vykdantis vyriausiojo buhalterio funkcijas, kontroliuoja pinigų apskaitą pasirašydamas kasos pajamų ir išlaidų orderius (4 p.), kontroliuoja kasos knygos tvarkymą (18 p.), o teismo finansininkės pareigybės aprašyme nurodoma, kad ji atsako už finansinių ir ūkinių operacijų teisėtumą <...> Nustatė, kad depozitinėje sąskaitoje nuo 2006 m. iki 2012 m. turėjo būti susikaupę 139 075,50 Lt palūkanų, tačiau 2012 m. gruodžio 6 d. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto 2 priede „Kitos lėšos (palūkanos)“ (2 t., 4-11 b.l.) buvo užfiksuota tik 10 484,09 Lt perduodamų pajamų likučio suma. Vidaus auditui nepavyko išsiaiškinti kaip ir kur buvo panaudota likusios 128 591,14 Lt palūkanų pajamos (1 t., 159, 167-168 b.l.).
Iš 2012 m. gruodžio 6 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akto su priedais, pateikto daiktų, dokumentų perdavimo protokolu, matosi, kad D. Z. finansų skyriaus vedėjai A. E. perdavė 2 segtuvus (bylas) 2010 – 2012 depozitinės sąskaitos dokumentų, 1 teismo depozitinių sumų apskaitos knygą už 2009 – 2012 m. 2 kasos inventorizavimo aktus už 2010 –2012 metus, 1 kasos knygą 2012 m. gegužės 10 d. (išlaidų) ir 1 kasos knygą 2012 m. gegužės 11 d. (pajamų) (2 t., 4-7 b.l.).
Iš 2009-2010 m. teismo depozitinės sąskaitos išrašo matosi, kad 2009 m. kovo 26 d. D. Z. grynais pinigais paėmė 10 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. gegužės 20 d. D. Z. grynais pinigais paėmė 60 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 13 d. D. Z. grynais pinigais paėmė 120 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugsėjo 9 d. A. K. grynais pinigais paėmė 110 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010 m. kovo 9 d. A. K. grynais pinigais paėmė 550 000 Lt pagal čekį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 12-41 b.l.).
Iš AB X banko buvo paimti 2010 m. kovo 9 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 4, 7 b.l.), 2009 m. kovo 26 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 Lt išmokėjimo D. Z., 2009 m. gegužės 20 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 000 Lt išmokėjimo D. Z., 2009 m. rugpjūčio 13 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 120 000 Lt išmokėjimo D. Z. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 110 000 Lt išmokėjimo A. K. (5 t., 8-14 b.l.), čekis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 550000 Lt (5 t., 4, 7 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. 11-2103 (13) nurodyta, kad X banko čekyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „parašai“, kairėje pusėje prie antspaudo atspaudo, pasirašė A. Ž. (5 t., 20-21 b.l.).
Iš rašto Nr. ZZZZZ matosi, kad Nacionalinė teismų administracija informavo, jog sistemoje „Liteko“ atlikus paiešką pagal nurodytus kriterijus (ar sistemoje turima duomenų apie X apygardos teisme priimtas nutartis (sprendimus), kuriuose būtų nuspręsta grąžinti iš teismo depozitinės sąskaitos 2009 – 2010 metais 10 000 Lt, 60 000 Lt, 120 000 Lt, 110 000 Lt, 550 000 Lt) procesinių dokumentų, kuriuose būtų išspręstas nurodytų lėšų grąžinimo klausimas, surasti nepavyko (1 t., 41-42 b.l.).
Iš D. Z., A. K., G. K., A. Ž., I. Z., R. D. ir L. D. banko sąskaitų duomenų matosi, kad piniginių lėšų, atitinkančių ar panašių pagal dydį, nurodytą kaltinime, neužfiksuota (4 t., 83-84, 85-88, 93-107, 109-115, 117-137, 139-163, 164 b.l., 6 t., 8-15, 20, 21, 22-46, 47-57, 58-61, 62-68, 69 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. 5-1/19 nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal Teismo nuostatus teismo finansininkų darbą užtikrina Teismo kancleris, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų Teismo pirmininkas. Pagal teismo pirmininko įsakymais nustatytus įgaliojimus Teismo kancleris tikrina ir pasirašo finansinius dokumentus. Nuo 2008 m. lapkričio 14 d. iki 2010 m. kovo 10 d. Teismo kanclerio pareigas ėjo A. Ž. (miręs (duomenys neskelbtini)). 2009 m. kovo 3 d. Teismo pirmininko įsakymu „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Nr. YYY kancleriui A. Ž. buvo suteikti įgaliojimai dėl teismo finansinių dokumentų tikrinimo bei pasirašymo. Nuo 1995 m. liepos 17 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d. Teismo finansininko pareigas ėjo D. Z. (buvusi B.), kurios pareigybės aprašyme įrašytas įpareigojimas pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus, todėl antro parašo teisė ant bankinių čekių priklausė teismo finansininkei D. Z.. Nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. spalio 29 d. teismo vyresniojo buhalterio pareigas, kuris atsakingas už ūkinių operacijų, susijusių su banku, tvarkymą ir atlikimą ėjo A. K. (buvusi S.). Tiriamuoju laikotarpiu X apygardos teismo depozitinių lėšų atsiskaitomoji sąskaita buvo ir yra AB X bankas.
Pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą, atsako įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris). Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo 21 str. atsako ūkio subjekto vadovas.
Pagal Teismo finansininko pareigybės aprašymą už banko ir kitų finansinių dokumentų pasirašymą bei bankinius pavedimus atsakinga D. Z.. Už grynųjų pinigų bei ūkinių operacijų, susijusiu su banku, apskaitos tvarkymą nuo 2008 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 6 d. pagal teismo buhalterės pareigybės aprašymą buvo atsakinga vyresnioji buhalterė A. K..
Pagal tyrimui pateiktą Teismo depozitinių sumų apskaitos knygą (kurioje pateikta informacija nuo 1995-03-07 iki 2005-01-03) bei banko sąskaitos išrašus (nuo 1996-07-13 iki 2000-07-06) tikslaus likučio 2000 m. liepos 6 d. nustatyti nepavyko, kadangi sąskaitos išrašuose pateikta informacija apie įvykusią operaciją neišsami, tai yra daugumoje banko sąskaitos išrašuose nurodytų operacijų turiniuose neįvardinti pinigų gavėjai ar pinigų siuntėjai bei pagal kokias teismų nutartis pinigai išmokami iš sąskaitos arba įskaitomi į sąskaitą. Teismo depozitinių lėšų buhalterinė apskaita nebuvo organizuojama taip, kad pagal apskaitos registrus būtu galima nustatyti turtą, įsipareigojimų dydį arba struktūrą.
Nustatyta, kad pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 punkto reikalavimą bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto reikalavimą, iš Teismo depozitinės banko sąskaitos grynais paimti 550 000 Lt, 10 000 Lt, 60 000 Lt, 120 000 Lt, 110 000 Lt į Teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo. Duomenų, kad šie pinigai būtų sumokėti fiziniams ar juridiniams asmenims, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra, todėl nustatyti koks asmuo (fizinis ar juridinis), kada, kokiu pagrindu ir kokioje byloje įnešė į Teismo depozitinę sąskaitą minėtas sumas bei kokiems asmenims (fiziniams ar juridiniams) ir kokiose byloje buvo išmokėtos minėtos lėšos negalima. Dėl to, pagal tyrimui pateiktus dokumentus, negalima iš dalies nustatyti Teismo turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Teismo depozitinėje sąskaitoje pagal sąskaitos išrašų duomenis 2012 m. gruodžio 31 d. yra sukaupta 139 105,64 Lt palūkanų apie kurių pervedimą į Lietuvos Respublikos valstybės iždą duomenų nėra, tuo tarpu 2012 m. gruodžio 31 d. didžiosios knygos buhalterinėje sąskaitoje Nr. XYXY (pinigai depozitinėje (palūkanos) litais) likutis nurodytas tik 10 484,09 Lt (tai priskaičiuotos palūkanos nuo 2012-02-01 iki 2012-10-31), kuris nesutampa su duomenimis nurodytais tyrimui pateiktuose depozitinės sąskaitos išrašuose. Tyrimui pateiktos depozitinės sąskaitos apskaitos knygos atsakingų asmenų už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, pažeidžiant 1992 m. birželio 18 d. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 11 straipsnį bei 2001 m. lapkričio 06 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymų Nr. IX-574 16 straipsnį, nepasirašytos (5 t., 36-45 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. 5-/33 nurodyta, kad papildomas tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Išvadoje nurodomos tos pačios aplinkybės dėl buvusių atsakingų asmenų tiriamuoju laikotarpiu, kaip ir specialisto išvadoje Nr. 5-1/19. Nurodoma, kad X apygardos teismo depozitinės sąskaitos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Pagal tyrimui pateiktas X apygardos teismo Didžiąsias knygas (žurnalus), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. ūkinės operacijos, susijusios su depozitinės sąskaitos apyvarta, fiksuojamos teismo didžiojoje knygoje nebuvo, nors 2002 m. sausio 3 d. A. Š. patvirtintame X apygardos teismo sąskaitų plane (segtuvo „X apygardos teismo apskaitos vadovas“ 165-167 lapai) yra nustatytos buhalterinės sąskaitos, kuriose turėjo būti apskaitomos depozitinės lėšos, tai yra Nr. VVV-„Kitos lėšos“ ir Nr. VVV-„Atsiskaitymai už depozitines sumas“. Dėl to buvo iškraipomi buhalterinės apskaitos duomenys. Nefiksuojant didžiosios knygos sąskaitose ūkinių įvykių ar ūkinių operacijų, susijusių su depozitinės sąskaitos apyvarta, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 str. 2 punkto reikalavimas, kad į apskaita turi būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto reikalavimai, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Taip pat Teismas nesivadovavo LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija)“ Inventorizacijos tvarkos” I skyriaus 4 p. nuostata <Biudžetinės įstaigos privalo inventorizuoti materialųjį ir nematerialųjį turtą <...> - ne rečiau kaip kartą per metus ir ne anksčiau kaip ataskaitinių metų rugsėjo 30 d.>” ir neatlikinėjo tiriamuoju laikotarpiu teismo depozitinės sąskaitos inventorizacijos. Pagal Lietuvos Respublikos Viešojo sektoriaus atskaitomybės 2007 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1212 19 str. 9 dalies nuostatą apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis, tačiau Teisme šio įstatymo reikalavimai vykdomi nebuvo. Dėl tyrimo metu nustatytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 6 str. 2 punkto bei to paties įstatymo 12 str. 4 punkto ir 16 str. 1 punkto pažeidimų, tvarkant Teismo depozitinių lėšų apskaitą, negalima iš dalies nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2012-11-30. Išvadoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus į apskaitą nebuvo įtraukta 530 340,34 Lt depozitinių įplaukų. Laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. X apygardos depozitinėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskaičiuota 136 003,67 Lt palūkanų. Norint įvykdyti visus depozitinius įsipareigojimus, t. y. grąžinti šalių įmokėtus pinigus, teismo depozitinėje sąskaitoje 2012 m. lapkričio 30 d. (2012 m. gruodžio 1 d.) teismui trūktų 530 340,34 Lt, be to, sąskaitoje trūksta 136 003,67 Lt priskaičiuotų palūkanų, kurios nebuvo neatlygintai pervestos į Lietuvos Respublikos valstybės iždą ar kaip nors kitaip panaudotos teismo reikmėms prieš tai sudarant lėšų panaudojimo sąmatą. Dėl aukščiau minėtų buhalterinės apskaitos įstatymo padarytų pažeidimų teismui padarytas 666 344,01 Lt (530 340,34 +136 003,67) nuostolis (5 t., 162-167 b.l.).
Specialistė V. S. teisme savo pateiktas specialisto išvadas bei paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino. Specialistė paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo imta tik X banko depozitinė sąskaita ir jos lėšų judėjimas, nuo 2000 m. iki 2012 m. Jei paaiškėtų, kad, depozitinės lėšos buvo ir kitų bankų sąskaitose, tai išvada nesikeistų, nes lėšos buvo išimtos iš „X“ banko depozitinės sąskaitos. Lėšos nebuvo įneštos į teismo kasą, taip pat prie dokumentų nebuvo pridėta, kad pinigai įnešti į kitą sąskaitą. Registro, kuriame būtų atvaizduotas piniginių lėšų judėjimas nuo 2005 m. balandžio 3 d. iki 2009 m. sausio 5 d., tyrimui pateikta nebuvo. Pinigai iš depozitinės sąskaitos buvo išimti nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 9 d., tai šis pinigų judėjimas turėjo būti atvaizduotas depozitinių sąskaitų knygose. Trūkstamoje knygoje nuo 2005 m. iki 2009 m., tokių sumų būti negalėjo, nes pinigai buvo išimti nuo 2009 m. kovo 28 d., todėl tai turėjo būti atžymėta esančioje knygoje. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą įrašai buhalteriniuose registruose turi būti atlikti arba ūkinio įvykio įvykimo dieną arba mėnesio laikotarpyje. Kadangi iš sąskaitos „X“ banke pinigai buvo išimti atitinkamą datą ir jie turėjo būti įnešti arba į teismo kasą grynais, arba jeigu pervesti į kitą banko sąskaitą, todėl turėjo atvaizduoti išrašai. Už 2009-2010 metus yra tvarkingi „X“ banko sąskaitos išrašai, kuriuose viskas sužymėta. Knygoje nebuvo jokių atžymų. Dėl sąskaitų bankrutavusiame banke 2006 ar 2007 m., tai tarp tyrimui pateiktų dokumentų nerado. Išmokant pinigus grynais, nes šiuo atveju pinigai buvo paimti iš sąskaitos čekiu, pagal tvarką pinigus reikėjo įnešti į teismo kasą, tada pagal kasos išlaidų orderį pinigai turėjo būti atiduodami, kurių tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nerado. Pinigų neįnešimas į kasą buvo sisteminė klaida. Be depozitinių lėšų knygų pinigų judėjimą dar atspindi banko sąskaitos išrašai. Pateiktus duomenis ji sutikrino su „X“ banko sąskaitos išrašais. Jeigu būtų pateikta, kad kitame banke yra depozitinių lėšų, tai jai būtų nesuėję duomenys, tuo tarpu „excel“ lentelėse buvę duomenys suėjo su banko išrašais, išskyrus tuos kurių trūko. Įrašų trūkumo negalėjo sąlygoti depozitinės sąskaitos knygos trūkumas. Depozitinėje sąskaitoje yra tiesiog daug pinigų ir jie apskaitoje yra išskirstomi kas įnešė, kam išmokėta. Gali būti, kad asmuo pinigus įnešė į kitą sąskaitą, o jam išmokėta buvo iš „X“ banko sąskaitos, nes gali būti depozitinių sąskaitų ir daugiau. Parsinešus iš banko pinigus juos užpajamuoti turi kasininkė, nes pinigai turi būti įnešti į kasą, o tai kontroliuoti turėjo vyriausia buhalterė. Atlikdama tyrimą ji turėjo kiekvienų metų sprendimus. Buvo pateikti segtuvai su sprendimais, bet ar tai visi X apygardos teismo sprendimai nežino. Sprendimai buvo renkami ir pateikti segtuvuose, tai buvo išmokėjimų sprendimai, o įmokėjimų dokumentų nebuvo. Pagal sąskaitos išrašą galima susirasti ir įmokėjimą. Turint nutartį apie išmokėjimą reikia susitikrinti ar pinigai buvo įmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu specialistė V. S. paaiškino, kad išvadose skirtingi depozitinių lėšų likučiai gavosi dėl skirtingo tiriamojo laikotarpio ir specialistui pateiktų klausimų, nes pirmos išvados užduotyje nebuvo pateiktas klausimas apie tai, kokios sumos truktų, jeigu reikėtų 2012 m. gruodžio 31 d. įvykdyti visus įsipareigojimus. Apskaičiuojant galutinę trūkstamų pinigų sumą tyrimui buvo pateikta A. E. suvestinė (raštas Nr. CCCCCC), kurioje buvo nurodyti likučiai užregistruoti apskaitoje, tai buvo atskaitos taškas su kuo lyginti jos nustatytus likučius (juos nustatinėjo iš banko sąskaitos išrašų bei pirminių apskaitos dokumentų, tai yra, teismo nurodymu), tas skirtumas atsiradęs su didžiosios knygos likučiu galėjo atsirasti ne į tą buhalterinę sąskaitą užpajamavus gautas lėšas už kopijavimo paslaugas. Dėl išvadose nurodyto skirtingo priskaičiuotų palūkanų dydžio specialistė paaiškino, kad antroje išvadoje yra padaryta klaida, nes neįtraukta už 2006 m. 12 mėn. 3 071,83 Lt priskaičiuotų palūkanų. Už 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 31 d. laikotarpį priskaičiuotų palūkanų suma yra 139 075,50 Lt. Apie priskaičiuotas palūkanas iki 2005 m. informacija pateikta specialisto išvados Nr. 5-1/19 priede Nr. 9, kuriame nurodyta kad nuo 2000 m. liepos 6 d. iki 2002 m. balandžio 30 d. buvo priskaičiuota 24 862,32 Lt palūkanų, o 24 832,18 Lt buvo pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). X apygardos teismo AB banke Z esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad 1999 m. birželio 30 d. buvo priskaičiuota palūkanų už sąskaitos likutį 338,60 Lt ir 1999 m. gegužės 31 d. – 369,13 Lt, iš viso nuo 1995 m. iki 2000 m. priskaičiuota 707,73 Lt. Ši suma, atitinkamai 1999 m. birželio 30 d. – 338,60 Lt ir 1999 m. gegužės 31 d. – 369,13 Lt, buvo automatiškai nurašyta nuo sąskaitos. Pagal informaciją išraše negali nustatyti kur buvo nurašyti pinigai, gali būti kad jie buvo nurašomi tiesiogiai į Finansų ministerijos sąskaitą (5 t., 191-192 b.l.).
Jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tenkinant nuteistosios D. Z. gynėjo prašymus: iš Nacionalinės teismų administracijos išreikalauti duomenis, ar D. Z. turėjo prisijungimą prie „Liteko“ bazės, iš X apygardos teismo išreikalauti visas iki 2011 m. atliktas pinigų inventorizacijas ir depozitinės sąskaitos vedimo tvarką, galiojusią iki 2010 m. kovo mėn., buvo atliktas įrodymų tyrimas ir gauti duomenys. Nacionalinės teismų administracijos rašte dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog D. Z. (B) prisijungimo prie „Liteko“ duomenys suteikti nebuvo, t. y. D. Z. (B.) nebuvo registruota „Liteko“ naudotoja (13 t., 35 b.l.). X apygardos teismas rašte dėl duomenų pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-449/2017 nurodė, kad teismas teikia jo žinioje esančius 2011 metų Piniginių lėšų inventorizacijos aktus ir nurodo, jog kitų piniginių lėšų inventorizacijos dokumentų teismo archyve esančiose finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra. Kartu su šiuo raštu pridėtas ir liudytojo X apygardos teismo kanclerio R. L. apklaustos teisme protokolas ir nurodoma, kad šis liudytojas neparodė, jog pinigų inventorizacijos vykdavo iki jam pradėjus dirbti teisme. Šiame rašte nurodoma dar ir tai, kad teismas neturi jokios galimybės pateikti X apygardos teismo depozitinės sąskaitos tvarką, galiojusią iki 2010 m. kovo mėn., nes tokio dokumento teismas niekada nebuvo priėmęs. Nurodoma, kad liudytojas R. L. teisme neparodė, jog X apygardos teismas turi atskirą depozitinės sąskaitos vedimo tvarką. Šis liudytojas parodė, kad 2014 m. X apygardos teisme buvo patvirtintas Apskaitos vadovas, kuris vėliau buvo atnaujintas, o dėl kitų dokumentų, kurie reglamentuotų depozitinės sąskaitos tvarkymą, jis paminėjo, kad šiuo klausimu yra galiojantis Vyriausybės nutarimas. Kartu su šiuo raštu pridėti 2011 m. X apygardos teismo piniginių lėšų inventorizacijos aktų su aprašu kopijos ir teisiamojo posėdžio protokolas (13 t., 3-4,5-15, 16-25 b.l.). Kitame rašte dėl duomenų pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-346-449/2017 X apygardos teismas nurodė, kad papildomai užklausus X apygardos teismo Finansų skyriaus darbuotojus, dėl ko teismo archyve nepavyko rasti ankstesnių piniginių lėšų inventorizacijos aktų, šio skyriaus vedėja pateikė ir turimus 2010 metų Piniginių lėšų inventorizacijos aktus, kurie nebuvo priduoti į teismo archyvą, nes finansinės atskaitomybės dokumentų perdavimo archyvui metu jie buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinioje. X apygardos teismas, kartu su raštu pateikdamas 2010 metų Piniginių lėšų inventorizacijos aktus, nurodė, kad kitų piniginių lėšų inventorizacijos dokumentų teismo finansinės atskaitomybės dokumentuose nėra (13 t., 26, 27-34 b.l.).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 str. 2 d.
6. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013). Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013). Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, 2K-451/2014 ir kt.). Tačiau pagal BK 184 str. 4 d. nurodoma, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
7. Dėl nuosprendžio dalies, kuria D. Z. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 184 str. 2 d., nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde dėsto įvairius argumentus. Apelianto nuomone, išnagrinėti įrodymai nepatvirtina paties svetimo turto iššvaistymo fakto, nenustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji veikos, numatytos BK 184 str. 2 d., sudėties požymiai. Nurodoma, kad teismas plačiau nemotyvavo išvados apie nuteistosios netiesioginę tyčią, be to, iš viso nesvarstė klausimo ne dėl tyčinės, o dėl neatsargios kaltės. Apeliantas nurodo, kad jo ginamoji, būdama X apygardos teismo finansininke, apskaitą tvarkė pagal nusistovėjusią tvarką, jai vadovavo teismo pirmininkas ir teismo kancleris, todėl pripažinus kalta būtent ir tik D. Z. dėl svetimo turto iššvaistymo, jai faktiškai buvo perkelta „kolektyvinė“ atsakomybė. Apelianto nuomone, šioje byloje yra daug neatsakytų klausimų, nenustatytų aplinkybių, todėl visos abejonės turėjo būti įvertintos jo ginamosios naudai.
8. Teisėjų kolegija visus šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš kaltinimo ir skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad didelės vertės svetimo turto iššvaistymo aplinkybės yra aprašytos gana plačiai. Dalis tų pačių aplinkybių nurodomos ir kaltinime dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo pagal BK 223 str. 1 d. Tačiau kaltinimo esmė yra aiški ir suprantama. Teismas pripažino įrodytu, kad D. Z., būdama X apygardos teismo finansininke, laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2010 m. kovo 9 d., iš teismo depozitinės sąskaitos per keletą kartų paėmė grynuosius pinigus arba jos nurodymu tai padarė vyresnioji buhalterė A. K., tie pinigai nebuvo įnešti į teismo kasą, o po to ji, t. y. D. Z., grynuosius pinigus neteisėtai, be jokio pagrindo išmokėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neturėjusiems teisės tų pinigų gauti. Tokiu būdu iš viso iššvaistė didelės vertės svetimą X apygardos teismui priklausantį turtą – 669 415,84 Lt (kas atitinka 193 876,22 Eur).
10. Kad D. Z. padarė šį nusikaltimą tokiomis aplinkybėmis, kokios aprašytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų: tai pačios nuteistosios, liudytojų parodymai, specialisto išvados ir paaiškinimai teisme, įvairūs finansiniai dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai. Visi jie labai išsamiai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 3-14 lapai), dalis jų jau buvo išdėstyti ir šioje teismo nutartyje. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad D. Z. apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė tariamai tik kelių liudytojų, o iš esmės tik vienos liudytojos A. K. „išvestiniais“ parodymais.
11. Galima iš dalies sutikti su apelianto argumentais apie tai, kad D. Z., X apygardos teisme iš pradžių dirbdama vyriausiąja buhaltere, o po to, ir kaltinime nurodytu laikotarpiu – šio teismo finansininke, dirbo pagal „nusistovėjusią“ tvarką. Faktiškai tai reiškia, kad apskaita buvo tvarkoma nuolat pažeidinėjant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Pagal šio įstatymo reikalavimus už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Šiuo konkrečiu atveju galima būtų sutikti, kad tuometinis teismo pirmininkas ir teismo kancleris, pasak apelianto – vadovavęs D. Z., galbūt neužtikrino tinkamo apskaitos organizavomo arba pakankamai nekontroliavo D. Z. darbinės veiklos. Tačiau tai nereiškia, kad D. Z. buvo perkelta „kolektyvinė“ atsakomybė. Byloje įrodyta, kad būtent D. Z. didelės vertės svetimą turtą – grynuosius pinigus iššvaistė juos išmokėdama be jokio pagrindo nenustatytiems asmenims, kurie tų pinigų neturėjo teisės gauti.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma nuosprendžio dalis dėl įrodymų vertinimo ir D. Z. nusikalstmos veikos kvalifikavimo pagal BK 184 str. 2 d. labai trumpa, lakoniška ir neišsami. Su tuo irgi negalima sutikti. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis (14-16 nuosprendžio lapai) pakankamai išsami, šioje dalyje teismas dar kartą išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, taip pat ir kaltinamosios D. Z. versijas, taip pat išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Taigi ši skundžiamo nuosprendžio dalis atitinka BPK 305 str. 1 d. 2, 3 p. reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad šioje nuosprendžio dalyje teismas faktiškai įvertino ir daugelį apeliaciniame skunde nurodomų bylos aplinkybių, taigi į daugelį šio skundo argumentų irgi jau faktiškai atsakyta pačiame nuosprendyje.
13. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. Z. pripažinta kalta ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis jos atžvilgiu grindžiamas tik jokių abejonių nekeliančiais įrodymais, tuo tarpu visos abejonės ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu jau buvo įvertintos pačios D. Z. naudai.
14. Specialistų išvadomis, banko ir kitais dokumentais byloje neabejotinai nustatyta, kad pagal čekius iš X apygardos teismo depozitinės sąskaitos AB X banke pati D. Z. paėmė grynuosius pinigus: 2009-03-26 – 10 000 Lt, 2009-05-20 – 60 000 Lt, 2009-08-13 – 120 000 Lt, o 2010-03-09 – 550 000 Lt pagal čekį išėmė teismo vyresnioji buhalterė A. K.. Dėl šių pinigų kasos pajamų orderiai nebuvo surašyti, pinigai į teismo kasą nebuvo įnešti. Nors paskutinę ir didžiausią pinigų sumą (550 000 Lt) iš sąskaitos išėmė A. K., ne tik jos, bet ir pačios D. Z. parodymais nustatyta, kad A. K. tuos pinigus parvežė į teismą ir padėjo į bendrame su D. Z. tarnybiniame kabinete esantį seifą. Pati D. Z. ir teisiamajame posėdyje, ir ankstesnių apklausų metu parodė, kad padėjusi pinigus į seifą, A. K. sužinojo apie savo močiutės mirtį, gavusi teismo pirmininko leidimą, iš darbo išėjo, nei tą dieną, nei kitą dieną darbe nebuvo. D. Z. pati pripažino ir parodė, kad 2010 m. kovo 9 d. būtent A. K. iš banko parneštus visus grynuosius pinigus, būtent 550 000 Lt, ji asmeniškai išmokėjo kažkokiam vyriškiui. D. Z. aiškina, kad pinigus išmokėjo pagal to vyriškio pateiktą teismo nutartį ir patikrinusi vyriškio asmenybę pagal jo pasą. Kasos išlaidų orderio neišrašė, tas vyriškis tik parašė ant jo paties pateiktos teismo nutarties, kad pinigus gavo, o ji tą teismo nutartį įdėjo į specialų segtuvą. Nuteistojo D. Z. neneigia, kad tokiomis pačiomis aplinkybėmis išmokėjo ir kitas grynųjų pinigų sumas, kurios išvardintos kaltinime. Prisimena, kad kažkam išmokėjo 60 000 Lt, kitų išmokėjimų nepamena, tačiau pripažįsta, kad tais atvejais, kai iš teismo depozitinės sąskaitos grynuosius pinigus išimdavo ji pati (D. Z.), tai ji pati po to tuos pinigus ir išmokėdavo.
15. Dėl iš teismo depozitinės sąskaitos paimtų grynųjų pinigų sumų jokių abejonių nekyla. Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinant gynėjo prašymus iš X apygardos teismo buvo išreikalauti ir išnagrinėti papildomi piniginių lėšų inventorizacijos aktai, jie nustatant iššvaistyto svetimo turto vertę (neteisėtai išmokėtų grynųjų pinigų sumas) jokios reikšmės neturi. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad visas grynųjų pinigų sumas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nenustatytiems asmenims išmokėjo būtent pati D. Z..
16. Aptartas aplinkybes pripažįsta pati nuteistoji ir jos neginčijamos apeliaciniame skunde. D. Z. kalta pagal BK 184 str. 2 d. neprisipažįsta tik dėl to, kad ji savo apklausų metu parodė ir tą patį tvirtina iki šiol, kad visus grynuosius pinigus išmokėjo tik remdamasi jai pateiktomis teismo nutartimis ir tik tiems asmenims, kurie būdavo nurodyti tose nutartyse. Dėl didžiausios ir paskutinės išmokėtos pinigų sumos (550 000 Lt) nuteistoji dar parodė, kad dieną anksčiau (2010-03-08) į finansų skyrių atėjo tuometinis teismo kancleris A. Ž., kuris atsinešė teismo nutartį, atsivedė su savimi du nepažįstamus vyrus ir pasakė, kad jiems reikės išmokėti pinigus grynaisiais. Būtent tada banke buvo užsakyti tie 550 000 Lt, A. K. kitą dieną juos parvežė iš banko, o ji (D. Z.) juos išmokėjo šį kartą vienam, jau be kanclerio atėjusiam vyriškiui.
17. Nepaisant to, kad apie pinigų išmokėjimus tik pagal jai pateiktas teismo nutartis D. Z. nuosekliai parodė visų apklausų metu, ši jos versija buvo visiškai paneigta. Susipažinus su byla, iš jos matosi, kad dokumentų, kuriais vadovaujantis buvo išmokėtos kaltinime nurodomos grynųjų pinigų sumos, paieškai buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tačiau nerasta nei pačių teismo nutarčių, nei jokių kitų duomenų, leidžiančių bent manyti apie tų nutarčių buvimą. Kad iš teismo depozitinės sąskaitos pagal kasos čekius grynieji pinigai buvo paimti, tačiau kasoje nebuvo apskaityti (užpajamuoti), kad nustatytas šių pinigų trūkumas, nėra dokumentų (teismo nutarčių), pagal kuriuos tie pinigai galėjo būti išmokėti kokiems nors fiziniams ar juridiniams asmenims, patvirtina X apygardos teisme atlikto vidaus audito ataskaita, dvi specialistų išvados dėl X apygardos teismo ūkinės finansinės veiklos, tas išvadas pateikusios specialistės paaiškinimai, taip pat skundžiamame nuosprendyje jau išdėstyti ir aptarti liudytojų parodymai. Kad nutarčių, pagal kurias D. Z. tariamai išmokėjo grynuosius pinigus, nėra ir nebuvo, patvirtino ir „Liteko“ duomenų patikrinimas. Nors D. Z. nurodo, kad teismo nutartis, pagal kurias ji išmokėdavo grynuosius pinigus, ji segdavo į specialius segtuvus, dokumentai, t. y. teismo nutartys, pagal kurias tariamai buvo išmokėti pinigai, nebuvo rasti. Nors nuteistoji aiškina, kad tie dokumentai galėjo būti pamesti ar kitaip prarasti be jos žinios perkraustant dokumentus į kitą kabinetą arba pačiai nuteistajai jau nedirbant teisme, ši jos versija irgi buvo tikrinama bei paneigta ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, nustatyta, kad 2009-2010 metų segtuvai su dokumentais nėra dingę, o segtuvuose tiesiog nėra kaltinime nurodytų pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
18. Nuteistoji D. Z. aiškina, kad teismo nutartį, pagal kurią kitą dieną ji išmokėjo 550 000 Lt, 2010-03-08 atnešė buvęs teismo kancleris A. Ž., kartu atsivedęs du nepažįstamus vyriškius ir pasakęs, kad jiems pinigus reiks išmokėti grynaisiais. Tą patį patvirtino liudytoja A. K., tačiau ji parodė, kad pačios kanclerio atsineštos nutarties nematė ir jos netikrino, o kaip D. Z. išmokėjo jos iš banko parvežtus pinigus, ji nematė, nes tada nebuvo darbe. Byloje taip pat nustatyta, kad 2010 m. kovo 9 d. A. K. iš teismo depozitinės sąskaitos 550 000 Lt išėmė pagal čekį, kurį buvo pasirašę ne tik teismo finansininkė D. Z., bet ir tuometinis teismo kancleris A. Ž., kuris kitą dieną, t. y. 2010 m. kovo 10 d., buvo atleistas iš darbo pačiam prašant, o (duomenys neskelbtini) mirė.
19. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad šioje byloje liko nenustatyta daug aplinkybių ir lieka neatsakyta į daug klausimų. Nurodo, kad nebuvo tiriama, ar nusikaltimo negalėjo padaryti kiti asmenys. Daug kartų kartojama apie tai, kad teismas tariamai visas abejones įvertino D. Z. nenaudai. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka iš dalies, nes didžioji tų argumentų dalis yra nepagrįsti ir tiesiog neatitinkantys bylos aplinkybių.
20. Tuometinis teismo kancleris tikrai pasirašė čekį, pagal kurį A. K. iš depozitinės sąskaitos išėmė 550 000 Lt. Kadangi A. Ž. neužilgo mirė, jis nebuvo apklaustas apie jokias jam žinomas bylos aplinkybes. Tačiau vien tik A. Ž. parašo buvimas ant čekio, pagal kurį buvo išimti pinigai, nepatvirtina, kad iš tikrųjų egzistavo teismo nutartis, pagal kurią kuriam nors asmeniui ar asmenims galėjo ir turėjo būti išmokėti pinigai. Bylos duomenys rodo, kad buvo tikrinamos pačios įvairiausios galimos pinigų pasisavinimo ar iššvaistymo versijos, o taip pat tiriama, ar nusikaltimo padaryme galėjo dalyvauti ne tik D. Z., bet ir kiti asmenys. Priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu apie įtarimus pagal BK 183 str. 2 d. buvo pranešta ir vyresniajai buhalterei A. K. ir tik nesurinkus pakankamai duomenų jos kaltei pagrįsti, ikiteisminis tyrimas A. K. buvo nutrauktas 2016 m. vasario 3 d. prokuroro nutarimu (7 t., 153-164 b.l.). X apygardos teismas, kaip civilinis ieškovas šioje byloje, šį prokuroro nutarimą buvo apskundęs, o po to kreipėsi į teismą su prašymu perduoti bylą prokurorui (11 t., 30-31, 32, 38-41 b.l.). Skunde dėl prokuroro nutarimo buvo dėstoma nuomonė, kad 550 000 Lt grynųjų pinigų suma buvo ne iššvaistyta, o pasisavinta, be to, pinigus pasisavino ne viena D. Z., o veikdama kartu su A. K., o galimai – dar ir su tuometiniu teismo kancleriu A. Ž.. Nepaisant visų šių abejonių, byla buvo perduota teismui kaltinant tik D. Z. ir kaltinant ją ne turto pasisavinimu, o iššvaistymu. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu visos abejonės jau buvo išaiškintos kaip tik D. Z. naudai ir taip palengvinta jos padėtis. Nuteistajai nebuvo pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo ir pareikšti kaltinimai pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį švelnesnę atsakomybę. Kaltinimai ne pagal BK 183 str. 2 d., o pagal BK 184 str. 2 d. D. Z. buvo pareikšti ir ji buvo nuteista patikėjus būtent D. Z. parodymais apie tai, kad kaltinime nurodytų grynųjų pinigų ji nepavertė savo turtu, o išmokėjo juos asmenims, kuriuos nustatyti nepavyko. Teismas šią bylą išngarinėjo tik dėl to kaltinamojo ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.).
21. Tai, kas buvo nustatyta teisiamajame posėdyje ir išdėstyta skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje, neabejotinai patvirtina, kad D. Z. veikoje yra visi ir objektyvieji, ir subjektyvieji nusikalstamos veikos (didelės vertės svetimo turto iššvaistymo) sudėties požymiai. Įrodyta, kad D. Z. jai svetimą turtą – iš teismo depozitinės sąskaitos išimtus grynuosius pinigus neteisėtai perleido tretiesiems asmenims ir taip padarė žalą turto savininkui. Turto perleidimo tretiesiems asmenims (nenustatytiems) neteisėtumas pasireiškė tuo, kad D. Z. pinigus išmokėdavo nesant tam teismo nutarties ir tiems asmenims, kurie neturėjo pagrindo tuos pinigus gauti. Tarp D. Z. veikos ir kilusių padarinių – turtinės žalos X apygardos teismui, nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. Z. veiką tęstine nusikalstama veika, vadovavosi suformuota teismų praktika, savo išvadą išsamiai motyvavo ir kolegija šią išvadą taip pat laiko pagrįsta. Subjektyvieji turto iššvaistymo sudėties požymiai irgi nustatyti. D. Z. turėjo ne tik bendruosius, bet specialiuosius nusikaltimo subjekto požymius. Pagal jos pareigas (nusikalstamos veikos laikotarpiu – finansininkės) ir teismo finansininko pareigybės aprašymą teismo depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai buvo nuteistajai patikėtas svetimas turtas. Kita vertus, turėdama teisę pavaduoti laikinai nesantį vyresnįjį buhalterį D. Z. išmokėdama (neteisėtai perleisdama) grynuosius pinigus faktiškai atliko ir funkcijas vyresniojo buhalterio, t. y. faktiškai ir turėjo svetimą turtą savo žinioje. Teismas padarė išvadą, kad didelės vertės svetimą turtą D. Z. iššvaistė veikdama netiesiogine tyčia. Galima sutikti, kad tokia išvada nuosprendyje faktiškai nemotyvuota, tačiau ji, kolegijos nuomone, irgi pagrįsta. Apeliaciniame skunde šiai teismo išvadai skiriama daug dėmesio, nurodoma, kad teismas turėjo svarstyti ne tik tyčinės, bet ir neatsargios kaltės klausimą. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija irgi atmeta. Kaip jau minėta, BK 184 str. 4 d. nurodoma, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo. Pagal BK 16 str. 1 d. nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra nustatytos tokios svetimo turto iššvaistymo aplinkybės, kurios galimybę padaryti išvadą apie D. Z. neatsargią kaltę (tiek apie nusikalstamą pasitikėjimą, tiek ir apie nusikalstamą nerūpestingumą) visiškai paneigia. Byloje tikrai nustatyta, ir tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys (13 t., 35 b.l.), kad D. Z. prisijungimo prie „Liteko“ duomenys suteikti nebuvo ir ji nebuvo registruota „Liteko“ naudotoja. Tai reiškia, kad patikrinti, ar „Liteko“ sistemoje yra teismo nutartys, pagal kurias ji išmokėdavo pinigus, D. Z. neturėjo galimybės. Nepaisant to, teismo nustatytą nuteistosios kaltės formą ir rūšį patvirtina kiti bylos duomenys. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad D. Z. kaltės formą ir rūšį pirmosios instancijos teismas tariamai nustatė tik liudytojų parodymais. Tuo tarpu teisėjų kolegija sprendžiant šį klausimą pirmiausia atkreipia dėmesį į kitas aplinkybes. Kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutarčių, pagal kurias D. Z., kaip ji pati nurodo, išmokėdavo pinigus, iš tikrųjų visiškai nebuvo. Nuteistosios versija apie tokias nutartis vertinama tik bandymu išvengti atsakomybės, ji buvo paneigta ir tai jau aptarta tiek nuosprendyje, tiek šioje nutartyje. Tai reiškia, kad D. Z. svetimą jai turtą neteisėtai perleisdavo kitiems asmins neturėdama tam jokio teisinio pagrindo ir neabejotinai tai pati suprato. Akivaizdu, kad nuteistoji suprato, kad neteisėtai (be teismo nutarčių) neatlygintinai perleidžia jai patikėtą svetimą turtą tretiesiems asmenims, suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jai kilti. Tai reiškia, kad didelės vertės svetimą turtą D. Z. iššvaistė veikdama netiesiogine tyčia, o ne dėl neatsargumo. Teismas pagrįstai pripažino D. Z. kalta ir jos nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 184 str. 2 d.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str. 1 d.
22. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję ir su D. Z. nuteisimu pagal BK 223 str. 1 d.
23. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos netvarkymą arba aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatytas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, netinkamas vykdymas (kai nesurašomi visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo ar kitų norminių aktų reikalavimų ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą.
24. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.
25. Šioje byloje nustatyta, kad D. Z., eidama vyriausiojo buhalterio pareigas, o po to teismo finansininkės pareigas, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. Z. aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė – nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis neįtraukiant į apskaitą grynųjų pinigų, nepildant šių pinigų išmokėjimą fiziniams ir juridiniams asmenims, patvirtinančių dokumentų. Tokią teismo išvadą patvirtina teisme išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma. Tokius savo atliktus veiksmus iš esmės pripažįsta ir pati nuteistoji D. Z.. Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo iš dalies pripažinusi kaltę D. Z. parodė, kad buhalterinė apskaita galbūt buvo tvarkoma netvarkingai, o depozitines lėšas ji tvarkė taip kaip jai paaiškino antstolių kontoroje. Iš D. Z. parodymų matosi, kad ji parodė ir apie tai, jog iš depozitinės sąskaitos paimti grynieji pinigai į teismo kasos pajamas įrašyti nebuvo, o dokumentai, patvirtinantys šių pinigų išmokėjimą asmenims, pildomi irgi nebuvo. Liudytoja A. K. parodė, kad darbams, susijusiems su finansais, vadovavo D. Z.. Ji patvirtino, kad depozitinei sąskaitai jokios apskaitos nebuvo, o buvo tik segtuvas, kuriame buvo visi dokumentai. Tai, kad dėl tokių buhalterės, o po to finansininkės D. Z. veiksmų iš dalies negalima nustatyti teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, patvirtina specialisto išvados Nr. 5-1/19, 5-1/33 ir šias specialisto išvadas pateikusios specialistės V. S. paaiškinimai. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių teisės aktų, kuriuos pažeidė D. Z.. Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad detaliai išvardinti konkretūs teisės aktai ir jų nuostatos, kurias aplaidžiai tvarkant X apygardos teismo depozitinės sąskaitos banke buhalterinę apskaitą pažeidė D. Z.. Tai pakartotinai nurodyta ir šios nutarties motyvuojamoje dalyje.
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp D. Z. veiksmų (būdama buhalterė, o po to finansininkė iš teismo depozitinės sąskaitos išėmė grynus pinigus ir jų į teismo kasos pajamas neįrašė, o taip pat nepildė ir šių pinigų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims patvirtinančių dokumentų) ir atsiradusių padarinių (iš dalies negalima nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros) yra priežastinis ryšys. Tokių aplinkybių iš esmės neginčija ir nuteistosios D. Z. gynėjas apeliaciniame skunde.
27. Esminę aplinkybę, kurią ginčija nuteistosios D. Z. gynėjas, yra tai, jog D. Z. nėra nusikalstamos veikos numatytos, BK 223 str. 1 d., subjektu. Skunde nurodoma, kad D. Z. neturėjo valdingų įgaliojimų organizuoti teismo apskaitą ir ūkinę – finansinę veiklą. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai nenustatinėjo kitų darbuotojų kaltės. Šie apeliacinio skundo argumentai irgi atmetami.
28. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. Biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (vyriausiasis buhalteris (buhalteris)) arba centralizuotai. Įstatymo 11 straipsnis nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.
29. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuo 1996 m. balandžio 1 d. X apygardos teisme D. Z. dirbo vyriausiojo buhalterio pareigose, o nuo 2002 m. spalio 28 d. ji ėjo teismo finansininkes pareigas. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai – įsakymai Nr. YYY, Nr. YYY, Nr. YYY, Nr. YYY, Nr. YYY (1 t., 82, 65, 69, 83-84, 85). Iš teismo finansininko pareigybių aprašymo matosi, kad teismo pirmininko 2005-05-23 įsakymu patvirtintame teismo finansininko pareigybės aprašyme nurodoma, jog teismo finansininko funkcijos yra: organizuoti teismo buhalterinę apskaitą, užtikrinti finansinių – ūkinių operacijų teisėtumą, lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, kontroliuoti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai ir taupiai, pasirašyti banko ir kitus finansinius dokumentus, vykdyti išankstinę finansų kontrolę ir kitas funkcijas, susijusias su teismo finansais bei finansinių dokumentų tvarkymu bei saugojimu (1 t.,. 114-115 b.l.). Iš esmės tokios pačios teismo finansininko funkcijos buvo numatytos ir vėlesniuose pareigybių aprašymuose (1 t., 112-113, 110-111 b.l.). Visuose X apygardos teismo primininko įsakymais patvirtintuose teismo finansininko pareigybių aprašymuose patvirtindama, kad su šiomis nuostatomis susipažino, pasirašė D. Z. (ankstesnė pavardė B.). Iš X apygardos teismo 2004-12-17 įsakymo dėl finansinės tvarkos tvirtinimo matosi, kad buvo patvirtinti X apygardos teismo apskaitos vedimo bei teismo kasos ir banko operacijų organizavimo tvarkos (3 t., 148, 154-155, 156-157 b.l.). Apskaitos vedimo tvarkoje nurodyta, jog apskaita tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, pateikiama laiku. Teismo kasos ir banko operacijų organizavimo tvarkoje nurodyta, kad pinigai į kasą iš banko priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo teismo finansininkė, o priėmus pinigus – ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas darbuotojas. Priėmus pinigus iš mokančio asmens, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo teismo finansininkė ir už kasos operacijų atlikimą atsakingas asmuo. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Išmokant pinigus, nurodoma asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, nurodomas pagrindas už ką mokami pinigai. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma. Kiekvienam asmeniui išrašomas atskiras kasos išlaidų orderis. Nurodoma ir tai, kad kasos pajamų orderiuose negali būti jokių taisymų. Be to, kasos operacijas vykdantis asmuo privalo patikrinti ar dokumentuose yra teismo finansininko, o kasos išlaidų orderiuose ir teismo pirmininko parašai ar prie dokumentų yra juose nurodyti priedėliai. Teisme pildomos dvi kasos knygos: biudžetinėms ir BPK 51 str. gautoms lėšoms. Vėlesniuose X apygardos teismo pirmininko 2010-02-11 įsakymu patvirtintuose teismo nuostatuose nurodoma, kad teismo finansininkai užtikrina teismo materialinių vertybių ir piniginių lėšų apskaitą, kontroliuoja ar jos teisingai ir taupiai naudojamos. Teismo finansininkas rengia atitinkamas tvarkas ir teikia pirmininkui tvirtinti apskaitos politiką ir finansų kontrolės taisykles, rengia finansines ir kitas ataskaitas, susijusias su teismo finansine, materialine – ūkine veikla, atlieka kitas pagal kompetenciją priskirtas funkcijas, teismo finansininkas vadovauja ir atsako už teismo apskaitos politiką ir buhalterinę apskaitą. Numatyta, kad teismo finansininkas atlieka išankstinę finansų kontrolę, kurios paskirtis nustatyti ar ūkinė operacija teisėta, ar dokumentai susiję su ūkinės operacijos atlikimu tinkamai parengti (1 t., b. l. 88, 89-94). 2010 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. YYY patvirtinta, kad teismo finansininkė D. B. (šiuo metu Z.) turi teisę surašyti ir/ar pasirašyti apskaitos dokumentus (2 t., 162 b.l.). Iš bylos matosi, kad patvirtindama, kad su šiuo įsakymu susipažino, pasirašė D. B. (šiuo metu Z.).
30. Iš šių bylos duomenų, akivaizdu, kad D. Z. atitinka BK 223 str. numatyto specialaus subjekto požymius. X apygardos buhalterinę apskaitą tvarkė būtent D. Z., todėl ji ir yra atsakinga už tinkamą buhalterinę apskaitą ir buhalterinių įrašų teisingumą. Iš bylos matosi, kad tam tikrais laikotarpiais vyresniosios buhalterės pareigas ėjo A. S. (1 t., 67-70 b.l.) ir A. K. (ankstesnė pavardė S.) (2 t., 168-170 b.l.), kurios dirbo kartu su D. Z.. Vyresniojo buhalterio funkcijoms buvo priskirta – tvarkyti pirminių piniginių dokumentų analitinę apskaitą, vykdyti finansų kontrolę, tvarkyti ir atlikti operacijas susijusias su banku, laikinai pavaduoti nesantį finansininką, vykdyti kitus teismo pirmininko pavedimus, susijusius su teismo funkcijų vykdymu ir pan. (1 t., 120-121, 122-123, 124 b.l.). Tačiau abi liudytojos A. K. ir A. S. parodė, kad D. Z. buvo jų vadovė, visam finansų skyriui vadovavo nuteistoji. Bylos duomenys patvirtina, kad D. Z. buvo atsakinga teismo pirmininkui (3 t., 154 b.l.), o po to teismo pirmininkui ir kancleriui (1 t., 113 b.l.), o dar vėliau – teismo kancleriui (1 t., 111 b.l.). Iš bylos matosi, kad teismo kancleris tam tikru aspektu buvo susijęs su finansininkų darbu. Kanclerio funkcijoms buvo priskirta – užtikrinti teismo finansininkų darbą, tikrinti ir pasirašyti finansinius dokumentus pagal teismo pirmininko įsakymais nustatytus įgaliojimus, užtikrinti tinkamą finansininkų darbą ir šį darbą reguliuojančių norminių teisės aktų laikymąsi ir pan. (1 t., 98-99, 100-101, 102-103, 106-107 b.l.). Nors teismo kancleris ir turėjo tam tikras funkcijas, susijusias su finansininkų darbu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismo kancleris faktiškai buvo atsakingas už D. Z. darbo organizavimą, o pati D. Z. buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Būtent D. Z., nors ir pažeisdama teisės aktus, tiesiogiai tvarkė buhalterinę apskaitą, jos funkcijos buvo užtikrinti finansinių – ūkinių operacijų teisėtumą ir tinkamą dokumentų įforminimo kontrolę, todėl ji ir yra atsakinga už tai, kad iš dalies negalima nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, ji, dirbdama pagrindinėse buhalterės pareigos, po to vyriausiąja buhalterė, o dar vėliau eidama teismo finansininkės (skyriaus vedėjos) pareigas, buvo atsakinga ir už tai, kad ir kitos buhalterės tinkamai tvarkytų buhalterinę apskaitą, nes, kaip pačios A. K. ir A. S. parodė, būtent D. Z. buvo jų vadovė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl veiklos tobulinimo trūko D. Z. iniciatyvos, tačiau ši aplinkybė tikrai nepašalina D. Z. kaltės.
31. Pirmosios instancijos teismas D. Z. kaltės formą (neatsargumas) ir rūšį (nerūpestingumas) nustatė teisingai. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad D. Z. neatsargumas pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi ji, kaip teismo finansininkė, žinojo teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, ką patvirtina ir tai, jog buhalterinė apskaita iš dalies buvo vedama, tačiau jas vykdė netinkamai ir, nors nenumatė, kad dėl jos nerūpestingumo gali kilti žalingos pasekmės, tačiau pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, todėl jos veiksmai atitinka BK 223 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių visumą.
32. Nuteistosios D. Z. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma ir apie baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus. Iš tikrųjų pagal galiojančią praktiką BK 223 str. 1 d. numatytų padarinių nustatymas ar nenustatymas yra svarbiausias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus atribojimo kriterijus, nes už įvairius apskaitos taisyklių pažeidimus numatyta ir administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Ši nuostata aktuali ir aiškinant bei nustatant aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 straipsnis) požymius.
33. Šioje byloje nustatyta, kad D. Z. pažeidė net keletą teisės aktų, jos padaryta nusikalstama veika pasireiškė net keliais veiksmai (iš teismo depozitinės sąskaitos išėmė grynus pinigus ir jų į teismo kasos pajamas neįrašė, nepildė ir šių pinigų išmokėjimą fiziniams ar juridiniams asmenims patvirtinančių dokumentų), ji nusikalstamą veiką darė ilgą laikotarpį bei dėl tokių jos veiksmų atsirado BK 223 str. numatyti padariniai. Specialisto išvadomis nustatyta, kad iš dalies negalima nustatyti X apygardos teismo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2000-07-06 iki 2012-12-31. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, rodo didesnį D. Z. padarytų pažeidimų pavojingumo laipsnį. D. Z. padaryti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai pagal jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį atitinka BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Dėl apeliaciniame skunde nurodomų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų ir kitų nuosprendžio klausimų
34. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad išnagrinėtoje byloje visos iškilusios abejonės buvo įvertintos nuteistosios nenaudai, buvo neatsižvelgta į pačios D. Z. parodymus, nebuvo tiriamos jos nurodomos bylos aplinkybės. Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu buvo parodytas palankumas kaltinimo pusei ir pažeistas BPK 6 str. 3 d. įtvirtintas vienas iš esminių baudžiamojo proceso principų, t. y. draudimas kam nors teikti privilegijas. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeistas ir BPK 7 str. nustatytas rungimosi principas, pagal kurį kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises. Gynėjas nurodo, kad dėl paminėtų aplinkybių byla teisme išnagrinėta esmingai pažeidžiant BPK reikalavimus, skunde paminint dar ir BPK 20 str. 5 d.
35. Apeliacinio skundo argumentus dėl baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų teisėjų kolegija irgi atmeta. BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 str. 6 d.). Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstas patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-788/2015). Kaltinant asmenį padarius konkrečią nusikalstamą veiką, kiekvienu atveju turi būti nustatyta konkrečios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu paminėtos baudžiamojo proceso principinės nuostatos ir kiti BPK pažeidimai nepadaryti. Priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, į nuteistosios D. Z. parodymus buvo atsižvelgta ir buvo tikrinamos bei tiriamos visos jos nurodomos bylos aplinkybės. Tai buvo daroma ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tenkinant gynėjo prašymus irgi buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Visos abejonės, kurių, išnaudojus visas galimybes, pašalinti nepavyko, jau buvo įvertintos būtent nuteistosios D. Z. naudai. Apie tai, kad jos naudai jau buvo įvertintos abejonės dėl nuteistosios galimo bendrininkavimo nusikalstamų veikų padaryme su kitais asmenimis, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 184 str. 2 d., o ne BK 183 str. 2 d.) šioje teismo nutartyje jau buvo pasisakyta. Skundžiamu nuosprendžiu D. Z. buvo pripažinta kalta padariusi tik tas konkrečias nusikalstamas veikas, kurias patvirtino patikimi įrodymai ir dėl kurių įrodytumo nekyla jokių abejonių. Pagal apeliaciniame skunde nurodytą BPK 6 str. 3 d. draudžiama kam nors teikti privilegijas arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties. To paties BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. BPK 7 str. 1 d. nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. To paties BPK straipsnio 2 d. nurodyta apie tai, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas šioje byloje taikė kažkokias privilegijas ar lengvatas kuriam nors proceso dalyvių, kaip skunde nurodoma – kaltinimo šaliai, arba, kad buvo rodomas nepalankumas gynybos šaliai, yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Išnagrinėjus bylą taip pat konstatuojama, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Rungimosi principas nebuvo pažeistas ir apie tai irgi jau buvo pasisakyta. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad tiriant ir vertinant įrodymus bei nustatant faktines bylos aplinkybes, teismas įrodinėjimo procesui keliamų BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Konkrečiai BPK 20 str. 5 d. nuostatos įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, irgi nepažeistos. Jokių kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, BPK 369 str. 3 d., teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
36. Nuteistajai D. Z. bausmes teismas paskyrė vadovaudamasis BK 41 ir 54 str. reikalavimais. Teismas nenustatė nei nuteistosios atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, o skiriant bausmes atsižvelgė ir į visas kitas BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes. Pagal BK 184 str. 2 d. ir 223 str. 1 d. nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, įvertinus iššvaistyto svetimo turto vertę ir padarytos turtinės žalos dydį, taip pat įvertinus konkrečias aplaidaus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybes, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Galutinė subendrinta bausmė paskirta bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad teismas, taikydamas BK 75 str. nuostatas, D. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėjo padaręs išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtoji nuteistajai bausmė nėra aiškiai per griežtas ir ją švelninti pagrindo nėra. Pripažinęs D. Z. kalta pagal BK 184 str. 2 d., teismas taip pat pagrįstai patenkimo civilinio ieškovo patikslintą (sumažintą) civilinį ieškinį, priteisdamas iš nuteistosios X apygardos teismui padarytos turtinės žalos dydį atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio išsprendimo klausimai neginčijami ir paduotame apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios D. Z. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.