Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1260-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-17
Bylos Nr.
1-1260-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50185-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
A. C.
Civilinis ieškovas
mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1260-311/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50185-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Norai Kamantauskienei,kaltinamajam A. C.,civilinio ieškovo mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 3 klasių išsilavinimo, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2011-08-26 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., skirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė, bausmė atlikta;

2) 2014-04-02 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., 135 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirta subendrinta bausmė - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2015-09-09 Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str. 2 d. 1 p., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 8 mėnesių 19 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2016-04-20 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. C. 2018 m. spalio 18 d., apie 13.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios mažajai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, liudytojai J. M. matant, nuo kabyklos pavogė dvi kailines liemenes bendros 70 eurų vertės ir iš parduotuvės pasišalino, už prekes nesumokėjęs; tokiu būdu atvirai pavogė svetimą- MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 70 eurų vertės turtą, padarydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ 70 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. C. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-10-18 jis Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie fontano, sutiko iš matymo pažįstamą moterį D., kuri pasakė, kad žino, kaip užsidirbti pinigų, t.y. kad žino žmogų, kuris superka įvairius daiktus, už juos sumoka 35 procentus daikto vertės. Eidamas su D. nuo fontano link Žaliakalnio kalno, pamatė drabužių parduotuvę. Kadangi parduotuvės durys buvo atidarytos, jis pastebėjo prie durų kabančias kailines, pilkos spalvos liemenes. Tuomet jam kilo mintis tas liemenes pavogti, vėliau jas parduoti asmeniui, apie kurį pasakojo D.. Per atidarytas duris įėjęs į parduotuvę, jis priėjo prie sukabintų kailinių liemenių, dvi iš jų nukabino nuo stovo ir iš parduotuvės išbėgo. Nubėgęs link Žaliakalnio kalno, kur jo laukė D., jis jai padavė pavogtas liemenes ir ši jas kažkur nunešė. Po 30 minučių ji sugrįžo, už liemenes A. C. padavė 25 eurus.

Kadangi kaltinamasis A. C. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad 2018 m. spalio 18 d., apie 13.20 val. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, atėjo tamsaus gymio, panašus į romų tautybės, vaikinas, apie 30 metų amžiaus, kuris stovėdamas prie parduotuvės lauko durų, jos paklausė ar parduotuvėje prekiaujama vyriškais drabužiais. Jai atsakius, kad prekiaujama, tačiau drabužiai skirti labiau paaugliams, vaikinas išėjo iš parduotuvės. Maždaug už 10 minučių minėtas vaikinas grįžo į parduotuvę, ir, stovėdamas prie lauko durų, kreipdamasis į liudytoją J. M., kuri stovėjo prie kasos stalo, pasakė: "Man patinka tos liemenės". Tai pasakęs, jis nukabino nuo rūbų kabyklos dvi pilkos spalvos kailines liemenes, kurios buvo ant pakabų, apsisuko ir išbėgo iš parduotuvės. Liemenes pavogė su pakabomis. Išbėgęs iš parduotuvės, pasuko į (duomenys neskelbtini) į kalną. Dėl vagystės padaryta 70 eurų turtinė žala (b. l. 16)

Papildomai apklausta liudytoja J. M. parodė, kad jos nuomone, vagystę padaręs asmuo, vogdamas liemenes, suvokė, kad ji jį mato, nes prieš paimdamas liemenes, jis ją pakalbino, pakomentavo drabužius, tokiu būdu atkreipė jos dėmesį į save. Jo poelgis jai buvo netikėtas, į policiją ji paskambino po 5 minučių, kuomet suvokė kas įvyko. Atvykęs policijos pareigūnas, jai parodė mobiliajame telefone esančią nuotraukų kartoteką, iš kurios liudytoja atpažino liemenes pavogusį vyrą (b. l. 17-19).

Iš 2018-10-18 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50185-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tyrimas pradėtas dėl to, kad 2018 m. spalio 18 d., apie 13.30 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, matant pardavėjai J. M., nepažįstamas vyras pavogė dvi pilkos spalvos kailines liemenes, kurių vertė 70 eurų (b. l. 6-7).

Iš 2018-10-18 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune. Apžiūrint įvykio vietą ji fotografuota (b. l. 8-14).

Iš 2018-10-18 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolo matyti, kad liudytoja J. M. iš jai pateiktų atpažinimui keturių vyriškių fotonuotraukų ji atpažino vyriškį fotonuotraukoje Nr. 2 kaip asmenį, kuris 2018-10-18 apie 13. 30 val. iš parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pavogė dvi liemenes (b. l. 20-26).

Iš vaizdo įrašo matyti, kad jame užfiksuotas Kauno miesto vaizdas stebėjimo kamera Nr. 10. Vaizdo įraše matyti, kaip 2018-10-18 13:26:09 val., vyras (tyrimo metu nustatytas kaltinamasis A. C.) eina link parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, o 13:28:59 val. A. C.išbėga iš parduotuvės, per dešinę ranką persimetęs pilkos spalvos daiktus, t. y. pagrobtas liemenes, ir įbėga į bromą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 46-48).

Iš 2018-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. M. atpažino A. C. Kaip vyrą, kuris 2018-10-18 apie 13.30 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, pavogė dvi liemenes (b. l. 27-31).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011).

Teismų praktikoje vagystė laikoma atvirąja tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant grobiamų daiktų savininkui ir kitiems asmenims, suvokiantiems neteisėtą turto grobimo faktą, ir pats suvokia, kad kiti asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau ignoruoja šią aplinkybę. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad A. C. padarė atvirąją vagystę, t.y. nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Iš liudytojos J. M. parodymų matyti, kad jai dirbant parduotuvėje, į parduotuvę atėjo tamsaus gymio vaikinas (kaip vėliau ji atpažino-A. C.) kuris paklausė, ar parduotuvėje prekiaujama vyriškais drabužiais. Jai atsakius, kad prekės daugiau skirtos paaugliams, A. C. išėjo iš parduotuvės. Maždaug už 10 minučių A. C. grįžo į parduotuvę, pasakė, kad jam patinka liemenės, jas nukabino nuo rūbų kabyklos ir pabėgo. Kad atvirai, matant pardavėjai, pagrobė svetimą turtą, pripažino ir pats kaltinamasis.

Kaltinamasis A. C. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK- bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. C. kaltu prisipažino, padarė vieną tyčinį apysunkį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 15 str.), anksčiau teistas 2 kartus (b.l. 71-79), administracine tvarka baustas (b.l. 80-96), niekur nedirba ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesilankė ir nesigydė (b.l.97, 98).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam A. C. už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant didesnę nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Mažoji bendrija “(duomenys neskelbtini)” ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jos naudai priteisti 70 eurų už patirtą turtinę žalą (b. l. 40).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala civiliniam ieškovui-mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad A. C. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Be to, ir pats kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį ir įsipareigojo jį atlyginti, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo A. C. MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisiant 70 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam A. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti teisme

CD su vaizdo įrašu, esantis voke byloje (b.l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. C. galutinę bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. C. parinktą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. C. priteisti 70 (septyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimą.

CD su vaizdo įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Išaiškinti A. C., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas