Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. (D. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. J. (D. J.), N. J. (N. J.) ir antstolis D. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. UAB „Naujininkų ūkis“ pareiškime nurodyta, kad pareiškėja gavo antstolio D. Š. (toliau – antstolis) 2024 m. rugsėjo 24 d. patvarkymą Nr. S-24-178-21078/2024, kuriame nurodyta, jog vykdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7348-599/2021 dėl 428,39 Eur skolos, 14,48 Eur žyminio mokesčio ir 259,09 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko nustatyta, kad skolininkas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, skolininkas niekur nedirba. Skolininkas 2013 m. rugpjūčio 30 d. yra sudaręs santuoką su N. J., kurios banko sąskaitose, esančiose UAB „Paysera LT“ banke, yra piniginių lėšų, o skolininkui priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas areštuotas. Turto arešto aktas ir sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu forma 2024 m. rugsėjo 3 d. išsiųsta skolininkui registruota pašto siunta, tačiau per antstolio nustatytą terminą skolininkas antstoliui nepateikė užpildyto sutikimo. Taigi norint tęsti skolos išieškojimą, antstolis pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.

3. Suinteresuoti asmenys D. J. ir N. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į UAB „Naujininkų ūkis“ pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims siųsti pareiškime nurodytu jų gyvenamosios vietos adresu. Suinteresuotam asmeniui D. J. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai, o suinteresuotam asmeniui N. J. – CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. sutuoktiniui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi prie šios civilinės bylos prijungta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja, išieškotoja) pareiškimą dėl skolininko D. J. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. J., N. J. ir antstolis D. Š..

5. Nurodyta civilinė byla buvo pradėta pagal pareiškėjos VMI pareiškimą, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkui D. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. J. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės N. J. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų.

7. Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į VMI pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo jų gyvenamosios vietos adresu, tačiau, AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, suinteresuoti asmenys siuntos neatsiėmė. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 4 d. nutartimi tenkino išieškotojų pareiškimus dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir nustatė, kad skolininkui D. J. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės N. J. UAB „Paysera LT“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.

9. Teismas nustatė, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/12/00266 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7348-599/2012 dėl skolos iš skolininko D. J. išieškojimo UAB „Naujininkų ūkis naudai. Antstolis D. Š. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/24/00892 pagal 2024 m. balandžio 10 d. Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-63577 dėl skolos iš skolininko D. J. išieškojimo VMI naudai. Antstolis vykdomosiose bylose 2024 m. rugsėjo 3 d. turto arešto aktu Nr. S-24-178-19816 areštavo skolininko sutuoktinės N. J. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas 1 005,73 Eur sumai. Teismas taip pat nustatė, kad antstolio 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. S-24-178-19817 skolininkui pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 23 d., pateikti antstoliui užpildytą sutikimo dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Taip pat išaiškinta, kad nepateikus antstoliui minėto susitarimo, išieškotojui bus pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti registruota siunta gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas ir jo sutuoktinė minėto susitarimo antstoliui per antstolio nustatytą terminą nepateikė. Antstolis, per nustatytą terminą negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2024 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo Nr. S-24-178-21078 pasiūlė išieškotojoms kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. Teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys D. J. ir N. J. nuo (duomenys neskelbtini) yra sutuoktiniai, teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens N. J. gaunamos piniginės lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl vertino, kad sutuoktinių turtui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad skolininkas ar kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimus nepateikė ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo, taip pat kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

11. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti išieškotojų pareiškimus ir nustatyti, jog skolininkui D. J. priklauso 1/2 dalis sutuoktinės N. J. piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitose, esančiose UAB „Paysera LT“ banke: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Skolininkas D. J. (apeliantas) pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – išieškotojų pareiškimus atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.3. Remiantis Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, vedybų sutartis, sudaryta ir patvirtinta Baltarusijos Respublikoje, turi teisinę galią ir Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas šioje byloje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

16. Apeliantas teismui pateikė naujus įrodymus – skolininko ir jo sutuoktinės 2016 m. rugpjūčio 12 d. Baltarusijos Respublikoje sudarytą vedybų sutartį ir šios sutarties vertimą į Lietuvių kalbą. Remdamasis šia sutartimi, apeliantas teigia, kad sutuoktinės banko sąskaitose esančios lėšos jam nepriklauso, todėl išieškotojų pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo šioje situacijoje turėjo būti atmestas.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus šias išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

18. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl nurodyta vedybų sutartis nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui. Vis dėlto, įvertinus galimą šios sutarties įtaką teisingam bylos išsprendimui, vertintina, kad šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, skolininkui kilo būtinybė pateikti šiuos įrodymus kartu su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, apelianto naujai pateikiami įrodymai priimami ir turi būti vertinami su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl jo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, atskirajame skunde siekia pagrįsti, kad jis ir jo sutuoktinė Baltarusijos Respublikoje yra sudarę vedybų sutartį, kurioje nustatė, jog santuokos metu kiekvieno sutuoktinio gautos pajamos priklauso tas pajamas gavusiam sutuoktiniui, todėl, apelianto manymu, jis neturi jokių teisių į sutuoktinės banko sąskaitose esančias lėšas.

20. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. CPK 667 straipsnis iš esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančią bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Kaip nustatyta CK 4.73 straipsnio 1 dalyje, bendroji jungtinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Kasacinis teismas yra nurodęs, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016).

22. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

23. CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/12/00266 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-7348-599/2012 dėl 428,39 Eur skolos, 14,48 Eur žyminio mokesčio ir 259,09 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko D. J. išieškotojos UAB „Naujininkų ūkis naudai. Antstolis D. Š. taip pat vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/24/00892 pagal institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, Nr. (23.31-08) 483- 63577 dėl 50 Eur skolos iš skolininko D. J. išieškojimo VMI naudai. Antstolis vykdomosiose bylose 2024 m. rugsėjo 3 d. turto arešto aktu Nr. S-24-178-19816 areštavo skolininko sutuoktinės N. J. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas 1 005,73 Eur sumai. Antstolio 2024 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. S-24-178-19817 skolininkui pasiūlyta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 23 d., pateikti antstoliui užpildytą sutikimo dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą ir išaiškintos nurodytos formos nepateikimo pasekmės. Antstolis, per nustatytą terminą negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2024 m. rugsėjo 24 d. patvarkymu dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo Nr. S-24-178-21078 pasiūlė išieškotojoms UAB „Naujininkų ūkis“ ir VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. Išieškotojoms kreipusis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį prašymą tenkino.

25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad apeliantas ir N. J. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Apeliantas į bylą pateikė sutuoktinių 2016 m. rugpjūčio 12 d. Baltarusijos Respublikoje sudarytą vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje šalys nustatė, kad tam tikras turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas jiems būnant santuokoje, yra to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ši sutartis pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, todėl, priimant skundžiamą nutartį galimai nebuvo įvertintos aplinkybės, svarbios sprendžiant klausimą, ar šiuo atveju yra pagrindas (o jei taip, kokia apimtimi) nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, t. y. liko nenustatyta, ar ši sutartis Lietuvos Respublikoje gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, ir, atitinkamai, ar, įvertinus vedybų sutarties sudarymo datą, jos turinį ir kitas aplinkybes, sutuoktinės banko sąskaitose esančios lėšos (ar jų dalis) gali būti laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe, ar priklauso skolininko sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise.

26. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikta povedybinė sutartis notarine tvarka buvo sudaryta Baltarusijos Respublikoje, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kuriuos vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu su valstybinio herbo atvaizdu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), priimami ir kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurie vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią. Lietuvos Respublikoje vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė) turi būti sudaromos notarine forma (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 3.103 straipsnio 1 dalis). Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre. Vedybų sutarčių registro valdytoja yra Teisingumo ministerija, šio registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. Registro duomenys tvarkomi Vedybų sutarčių registro nuostatų nustatyta tvarka (CK 3.103 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos vedybų sutarčių registre yra registruojamos ir užsienyje sudarytos vedybų sutartys (Vedybų sutarčių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija) 13.1 punktas). Paminėtų nuostatų 24 punkte nustatyta, kad užsienio valstybėje patvirtinta vedybų sutartis, jos pakeitimus ar pabaigą patvirtinantys dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ar legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo ištirti duomenys (apelianto pateikta vedybų sutartis), turintys esminę reikšmę sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, ir atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių apimties gautų naujų įrodymų kontekste klausimas apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, nutaria skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko turto dalies nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.