- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2-128-904/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00938-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Atsakovas
- S. R., V. B.
- Ieškovas
- BIĮ ,,Kordenas“
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Juditai Ložytei, dalyvaujant atsakovams S. R., V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BIĮ ,,Kordenas“ atstovaujamos ,,Bankroto administravimo kontora“ UAB ieškinį atsakovams S. R., V. B. dėl žalos atlyginimo, išvada duodanti institucija Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 18399,03 Lt žalos atlyginimo bei priteisti 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pagrindu nurodė, kad atsakovė V. B. iki 2010-08-16 buvo įmonės direktorė, visi jos vadovaujamos įmonės įsiskolinimai kreditoriams, susidarė atsakovės vadovavimo periodu. Atsakovės argumentai, jog ji kaip įmonės vadovė neturi absoliučios teisės spręsti klausimų dėl bankroto pareiškimo pateikimo teismui - absoliučią galią priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi įmonės savininkas, kuris, atsakovės teigimu, nedavė sutikimo teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos kėlimo yra niekiniai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas S. R. buvo informuotas apie atsakovės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog kokiais nors būdais atsakovas kliudė V. B. pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos kėlimo. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalis imperatyviai įpareigoja įmonės vadovą inicijuoti bankroto bylą, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įstatymas įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, o šios pareigos nevykdymas yra neteisėti veiksmai (neveikimas), už kurių padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtinta, jog įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovės vadovaujama įmonė nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturėjo. Nuo 2010 m. pradžios įmonės veikla atnešdavo tik didelius nuostolius ir įmonė visiškai neturėjo turto savo įsiskolinimams dengti, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jau 2010 m. pradžioje įmonė buvo visiškai nemoki ir savo mokumo daugiau nebeatstatė. ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Atsakovai bankroto administratoriui perdavė tik mažą dalį dokumentų, tarp kurių nėra finansinių dokumentų už 2008 ir 2009 metus. Atsakovas nurodo, jog savo iniciatyva atleido įmonės vadovę V. B., nes ketino plėtoti, vystyti kitą įmonės veiklą, neplanavo įmonės bankroto, o skuboti kreditorių veiksmai lėmė, kad įmonei iškelta bankroto byla. Atsakovas jokių įrodymų, kad ketino vystyti bei plėtoti įmonės veiklą, nepateikė. Tai, kad įmonės savininkas ketino plėtoti kitą veiklą neturi jokios teisinės reikšmės nustatinėjant įmonės mokumą ir kreditorių teisių pažeidimą. Užtenka fakto, jog įmonė buvo nemoki ir nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos kėlimo, todėl atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė kreditorių teises, todėl privalo atlyginti kreditoriams padarytą žalą. Bankroto tikslas yra eliminuoti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius ir patenkinti kreditorių interesus iškėlus bankroto bylą, išvengiama dar didesnių kreditorinių reikalavimo buvimo. Todėl atsakovo teiginys, kad bankroto bylos iškėlimas yra skubotas kreditorių veiksmas, yra nepagrįstas (2-9, 37-43, 107 - 109 b.l.).
2012-06-20 teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones areštavo atsakovams S. R. ir V. B. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 17786,63 Lt reikalavimo (pradinio ieškinio) sumos (19-20 b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji kaip įmonės vadovė, neturi absoliučios teisės spręsti klausimų dėl bankroto pareiškimo pateikimo teismui - absoliučią galią priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo turi įmonės savininkas, kuris atsakovei, iki jos atleidimo nedavė sutikimo teikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. 2010 metais gegužės mėnesi įmonė dar nebuvo nemoki, vien tas pagrindas, kad 2010 metais pirmus penkis mėnesius įmonė dirbo nuostolingai dar neduoda pagrindo išvadai daryti, kad jau tuo metu įmonė buvo nemoki ir reikėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš įmonės buvo atleista 2010 metų rugpjūčio mėnesį, įmonės savininko sprendimu, įmonės savininkas tuo metu dar nebuvo nusprendęs visiškai nutraukti įmonės veiklos, todėl jis nedavė sutikimo kelti bankroto bylą. Dėl šių priežasčių atsakovė mano, kad ji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kurie sukeltų jos civilinę atsakomybę prieš kreditorius (29-31 b.l.).
Atsakovas S. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei nurodė, kad savo iniciatyva atleido įmonės vadovę, nes ketino vystyti ir plėtoti kitą įmonės veiklą, neplanavo įmonės bankroto, pačių kreditorių skuboti veiksmai lėmė tai, kad įmonei yra iškelta bankroto byla (32 b.l.). Atsakovas S. R. pateikė rašytinius paaiškinimus, teikdamas, kad atsakovė iki atleidimo iš darbo dienos pasirašinėjo sutartis su tiekėjais, kreditoriais, tačiau ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie tikrą įmonės finansinę situaciją kadangi atsakovas, kaip įmonės savininkas apie tai jos neinformavo, tikėjo, jog susidariusi situacija pagerės. Atsakovas planavo imti paskolą iš banko apyvartinių lėšų papildymui arba vykti į užsienio valstybę tam, kad uždirbtų papildomas lėšas, kurias planavo skirti įmonės veiklos gerinimui. Skirdamas V. B. į direktoriaus pareigas, atsakovas asmeniškai išaiškino jai, kad jos pareigų vykdymas susijęs tik su personalo valdymu bei administravimu, atsakovo nurodytų sutarčių pasirašymu, tačiau ne su finansiniais įmonės reikalais. Visus įmonės bankinius pavedimus vykdė atsakovas S. R.. V. B. buvo atleista po to, kai atsakovas suprato, kad turi laikinai sustabdyti įmonės veiklą jos nelikviduojant, vykti į užsienį geresnio uždarbio, siekdamas vėliau atnaujinti juridinio asmens veiklą. Atsakovas pripažįsta, kad ieškinyje nurodyta skolos suma atsirado dėl atsakovo asmeninės, kaip įmonės savininko kaltės, todėl asmeniškai turi būti priteista iš jo. Atsakovas prašo tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisti iš S. R. ieškovo naudai prašomą skolos sumą. Ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo iš atsakovės V. B. prašo atmesti (101-102 b.l.).
Į byla išvada duodanti institucija buvo įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, siekiant įvertinti atsakovų teikiamus įmonės finansinius dokumentus bei įmonės finansinę padėtį 2009-2010 metais. Institucijai teikiančiai išvadą šaukimas atvykti į teismo posėdį buvo įteiktas tinkamai (146 b.l.), tačiau 2013-11-12 institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovai prašė bylos nagrinėjimą užbaigti nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą atstovui (156-157 b.l.).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo BIĮ ,,Kordenas“ atstovaujamos ,,Bankroto administravimo kontora“ UAB atstovas Kęstutis Puidokas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įmonė nuo 2010 metų pradžios pradėjo dirbti nuostolingai, iki gegužės mėnesio patyrė 24158,40 Lt nuostolių, jokio turto neturėjo, paskutinis darbuotojas atleistas 2010-05-24, po ko iki 2010-08-16 liko dirbti tik direktorė - atsakovė V. B.. 2010 m. liepos mėnesį įmonė nevykdė jokios veiklos, darbuotojai nedirbo nuo birželio mėnesio, bankroto administratoriaus atstovas mano, kad dėl bankroto iškėlimo, atsakovė V. B. turėjo kreiptis jau 2010 metų sausio pirmą, nes įsiskolinimai susidarė 2009 metų paskutiniam ketvirtyje. 2010-01-01 skolos sudarė apie 24000 Lt. Skolos sudarė įsiskolinimai darbuotojams, SODRA ir kreditoriams. Pati įmonė neturėjo kreditorinių reikalavimų į kitas įmones. 2010 metų pradžioje iškėlus bankroto bylą, būtų buvę galima išvengti didesnių nuostolių prieš kreditorius. Bankroto administratoriaus atstovas patvirtino, kad iškėlus bankroto bylą įmonė neperdavė administratoriui visų įmonės dokumentų, mano, kad buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai. Ikiteisminis tyrimas dėl buhalterinės veiklos pradėtas nebuvo. Nepateiktos įmonės finansinės ataskaitos už 2008-2009 metus, balansai, pelno ataskaitos. Įmonės veiklos pobūdis buvo kavinės, restoranai, patalpų nuoma, įmonė veiklą vykdė Nidoje po to Klaipėdoje (117-119 b.l.).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, papildomai paaiškino, kad įmonėje dirba nuo jos įkūrimo, 2008 metu pabaigos, įmonės veiklos pobūdis buvo viešas maitinimas, restoranų verslas. Įmonė visu pajėgumu pradėjo dirbti nuo 2009 metų sausio, tais metais įmonėje dirbo 8-9 darbuotojai, veiklą įmonė vykdė Nidoje, verslas buvo pelningas. Kadangi verslas priklausė nuo metų laikotarpio, todėl žiema dirbdavo tik 2 darbuotojai, o vasara buvo priimama daugiau žmonių, nes įmonė turėjo daugiau darbo ir pajamų. 2009 metų spalio mėn. buvo nutraukta Nidoje buvusių patalpų nuomos sutartis. 2009 metų pabaigoje buvo sudaryta sutartis dėl patalpų nuomos Klaipėdoje. Verslas Klaipėdoje nesisekė, klientų buvo nedaug. Su kreditoriais buvo tariamasi, skolas sumokėti vasara, padidėjus įmonės apyvartai. Įmonė per visą savo gyvavimą jokio turto neturėjo. Didžioji dalis įmonės pajamų buvo skiriama atsiskaitymams už patalpų nuomą, komunaliniams mokesčiams padengti. 2010 metais įmonės apyvarta mažėjo, vasario mėnesį įmonė praktiškai nedirbo, kovo ir balandžio mėnesį verslas pagyvėjo, negavus pelno 2010 metų gegužės 30 įsikėlė iš nuomojamų patalpų, po ko įmonė nevykdė veiklos, ieškojo naujų patalpų nuomai. Neradus patalpų, įmonės savininkas atleido atsakovę iš užimamų direktorės pareigų. Atsakovė dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes 2009 metais įsiskolinimo nebuvo. 2009 m. įmonė pelnas buvo 4569 Lt. 2010 metais nurodytas 24000 Lt įsiskolinimas tai buvo įmonės dviejų savaičių sėkmingas darbas, įmonės finansinio pakilimo metu. Paaiškino, kad šiame versle, atsikaitymai už maisto produktus atliekami vėliau (119-123 b.l.).
Atsakovas S. R. su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė ieškinį atmesti V. B. atžvilgiu, su jo atžvilgiu pateiktu ieškiniu sutiko. Patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes, papildomai paaiškino, kad V. B. įmonėje dirbo nuo jos įkūrimo, direktorės pareigose. Veiklos pobūdis – viešasis maitinimas. Verslas buvo sezoninio pobūdžio, nes vasarą padidėdavo pajamos, o žiema dažniausiai įmonė negaudavo pelno. Įmonės finansinė padėtis pablogėjo, verslą perkėlus į Klaipėdą, tačiau atsakovai turėjo viltį, jog įmonės veikla pagerės. Buvo ieškomos naujos patalpos verslo vystymui. Atsakovas S. R. įsitikinęs, kad bankroto paskelbimas įmonei buvo nereikalingas, kadangi tikėjosi vasarą padidinti įmonės apyvartą. Dėl įmonės veiklos nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (157-158 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2011-11-23 Klaipėdos apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą IĮ „Kordenas“, įmonės bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto administravimo kontora“. Teismas konstatavo, kad IĮ „Kordenas“ yra nemoki (10-11 b.l.).
2012-03-14, 2012-10-12 Klaipėdos apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios IĮ „Kordenas“, kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus nustatant, kad pirmos eilės kreditinis reikalavimas sudaro 4012 Lt; antros eilės kreditinis reikalavimas sudaro 6167,15 Lt; trečios eilės kreditiniai reikalavimai sudaro 7607,48 Lt; bendra kreditinių reikalavimų suma yra 18399,03 Lt: pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai: T. D. – 4012 Lt; antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai VSDFV Klaipėdos skyrius - 6167,15 Lt; trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai - 8219,88 Lt, kuriuos sudaro UAB „UCS BALTIC“ - 1784,84 Lt; UAB „AUGMA“ - 808,38 Lt; Antstolė L. P. - 403,80 Lt; UAB „KEMITEK“ - 304,22 Lt; UAB „Švyturys–Utenos alus“ - 892,88 Lt; UAB „Mineraliniai vandenys“ - 1840,57 Lt; LVPR „VYTIS“ - 335,68 Lt; UAB „Omnitel“ - 1195,35 Lt; Antstolė Marija Trijonė - 41,76 Lt (12-13 b.l.), UAB „Kavinukas“ - 612,40 Lt (92-93 b.l.).
2012-04-26 Klaipėdos apygardos teismas nutarė BIĮ „Kordenas“, pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas konstatavo, kad per bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį kreditoriai savo reikalavimų neatsisakė, įmonė su jais neatsiskaitė, taikos sutarties nesudarė.
IĮ „Kordenas“ 2010-2011 finansinės ataskaitos patvirtina, kad įmonė: sausio mėnesio pajamos - 7762,82 Lt, nuostoliai - 13004,89, viso nuostolių 5242,07 Lt; vasario mėnesio pajamos - 1869,00 Lt, nuostoliai - 8078,05, viso nuostolių 6209,05 Lt; kovo, mėnesio pajamos - 3319,00 Lt, nuostoliai - 8970,69, viso nuostolių 5651,69 Lt; balandžio, mėnesio pajamos - 6168,23 Lt, nuostoliai - 9597,13, viso nuostolių 3428,90 Lt; gegužės mėnesio pajamos – 3789,00 Lt, nuostoliai - 6661,39, viso nuostolių 2872,39 Lt; birželio mėnesio pajamos – 363,00 Lt, nuostoliai - 1117,30, viso nuostolių 754,30 Lt. Įmonė nuo 2010m. liepos mėnesio iki 2012-01-01 pajamų negavo, naujų išlaidų nepatyrė. Nuostoliai už 2010 metus sudaro viso 24158,40 Lt (14-15 b.l.).
IĮ „Kordenas“ metinė pelno mokesčio deklaracija už 2009 metus patvirtina, kad įmonės pelnas atskaičiavus išlaidas sudarė 4569 Lt. Įmonė iš viso gavo 119398 Lt pajamų (įplaukų), parduotos produkcijos, atliktų darbų, suteiktų paslaugų savikaina – 94048 Lt, darbo apmokėjimo sąnaudos - 20781 Lt (135-137 b.l.).
VĮ Regitra, VĮ Registrų centras patvirtina, kad IĮ „Kordenas“ jokio registruotino turto neturėjo (16-17 b.l.).
Darbo sutarčių registravimo žurnalas patvirtina, kad IĮ „Kordenas“ 2010 metais dirbo 8 darbuotojai, paskutinis darbuotojas buvo atleistas iš darbo 2010-05-24, 2010-08-16 buvo atleista direktorė V. B. (46-49 b.l.).
Dėl įmonės vadovės civilinės atsakomybės.
Viena iš sudėtinių įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – žala, kuri nėra preziumuojama (CK 6.249 str.), todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Vien tik įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), dar nesuponuoja įmonės vadovo atsakomybės. Nustatant žalos dydį, vertinama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos laiku neinicijavimo. Todėl būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo ir nuo šios pareigos atsiradimo momento išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta. Pažymėtina, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Todėl nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sąlygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bet toliau vykdė veiklą, siekdamas išsaugoti įmonę, atgaivinti jos veiklą, vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. Priešingu atveju būtų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiškai, priimti rizikingus sprendimus, ieškoti partnerių, tuo pačiu būtų paneigta ir įprasta verslo praktika.
Analizuojant įmonės direktorės V. B. veiką, reikalinga įvertinti įmonės finansinius rodiklius atsakovės V. B. darbo laikotarpiu šioje įmonėje nuo 2008-11-14 iki 2010-08-16. Byloje pateikta IĮ Kordenas metinė pelno mokesčio deklaracija patvirtina, kad 2009 metais įmonė turėjo 119398 Lt įplaukų, išlaidos sudarė 114829 Lt, įmonės pelnas 4569 Lt. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad įmonės veiklos pradžia buvo pakankamai sėkminga, buvo galima tikėtis jog įmonė sėkmingai verslą vystis ir kitais metais. 2010 metais, pasikeitus įmonės veiklos vietai, verslas smuko, tačiau atsakovė V. B. pagrįstai tikėdamasi, jog įmonės pajamos padidės vasaros sezono metu, padaugėjus lankytojų, nes verslas buvo susijęs su restoranų veikla, tikėjosi pagerinti finansinę įmonės padėtį. Šiuos ketinimus pagrindžia tai, kad 2010 metais įmonėje be direktorės dirbo dar aštuoni darbuotojai, įmonė iki 2010-06-01 vykdė prekybą bei teikė paslaugas. Nepatenkinus verslo lūkesčių, naujoje vietoje, IĮ Kordenas nuo 2010-06-01 nutraukė patalpų nuomos sutartį, atleido visus įmonės darbuotojus, po ko ieškojo naujų verslo plėtojimui tinkamų patalpų. Nepavykus jų surasti, įmonės savininkas S. R. 2010-08-16 atleido įmonės direktorę V. B. iš pareigų. Vertinant aplinkybę, ar nuo 2010-06-01, kai tuo metu buvo nutraukta įmonės patalpų nuoma bei buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, atsakovė V. B. privalėjo inicijuoti bankroto procedūros pradėjimą. Teismas įvertinęs atsakovų parodymus, jog atsakovas S. R., tu metu, ketinęs kaip fizinis asmuo paimti paskolą ir šiuo pinigus investuoti į įmonę. Tai, kad įmonės savininkas S. R. vėliau atsisakė šio sumanymo, po ko 2010-08-16 atleido V. B. iš darbo, negali būti pripažįstama, kaip atsakovės V. B. tyčią siekiant pažeisti kreditorių interesus ar jos didelis neatsargumas, vykdant savo pareigas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė vadovavo, individualiai įmonei, kurios turtas bei kreditoriniai įsipareigojimai priklausė individualios įmonės savininkui, atsakovui S. R.. Šis įmonės ir jo savininko kreditorinių įsipareigojimų teisinis reglamentavimas, įpareigoja įmonės savininką, prisiimti didesnę riziką, dėl galimo nesėkmingo verslo.
Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes pripažįsta, kad tarp atsakovės V. B. neveikimo ir žalos atsiradimo nėra CK 6.247 straipsnyje numatyto priežastinio ryšio, kadangi kreditorių finansiniai reikalavimai nuo 2010-06-01 iki 2010-08-16 žymiai nepadidėjo. Nenustatyta, jog atsakovė V. B. būtų pažeidusi ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatytas pareigas ar būtų veikusi priešingai IĮ „Kordenas“ veiklos tikslams. Todėl jos veiksmų negalima pripažinti neteisėtais. Dėl to civilinė atsakovės V. B. atžvilgiu negali būti taikoma.
Dėl įmonės savininko civilinės atsakomybės.
CK 2.50 str. 3 d. numatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvis - asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą arba asmuo, kuris turi prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Taip pat remiantis LR CK 2.50 str. 4 d., jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Remiantis aukščiau paminėtu Civilinio kodekso straipsniu neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ratui priskiriama ir individuali (personalinė) įmonė. Teismas pažymi, kad individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos patvirtintiems kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
Nagrinėjamu atveju atsakovas S. R. 2010-08-16 atleisdamas iš darbo paskutinį darbuotoją – atsakovę V. B., pripažino, jog nebeketino toliau vystyti verslą, atsisakė imti kreditą įmonės veiklos plėtojimui, nuomotis kitas patalpas ar užsiimti kitu verslu. Šią atsakovo S. R. pozicija patvirtina įmonės finansinės ataskaitos bei SODRA duomenys, kad po 2010-08-16 įmonėj nebebuvo priimta naujų darbuotojų, įmonė jokios veiklos nevykdė. Kreditoriniai įsipareigojimai visiškai nebuvo tenkinami. Teismas pripažįsta, kad nuo 2010-08-16 atsakovas S. R. turėjo pareigą pradėti įmonės bankroto procedūrą, kreipianti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus iniciatyva tik 2011-11-23, pripažinus, kad įmonė yra nemoki, vėliau 2012-03-14, 2012-10-12 įmonės kreditorinis įsiskolinimas buvo nustatytas 18399,03 Lt. Atsakovas S. R. šių ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, su ieškovo ieškiniu, atsakovo S. R. atžvilgiu, sutiko.
Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad įmonės savininkas jau nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. žinojo, kad IĮ,,Kordenas“ yra nemoki. Todėl bendrovės savininkas pažeidė ĮBĮ 8 str. 1 d. nuostatas, kurios įpareigoja kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiais neteisėtais įmonės savininko veiksmais kreditoriams buvo padaryta žala. ĮBĮ 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, t.y. sprendimą dėl kreipimosi su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos atsakovo S. R. civilinei atsakomybei kilti (CK 6.248 str. 1 d.). Apibendrindamas teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 18399,03 Lt žalai atlyginti iš atsakovo S. R. yra pagrįstas ir tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo S. R. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo atstovo ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.2 d.). Ieškovo atstovas vadovaujantis LR CPK 83 str. 1d. 8p. atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis 552 Lt priteistinas iš atsakovo S. R..
Iš atsakovo S. R. valstybei priteistina 40,55 Lt suma, pašto išlaidų (2 b.l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 18399,03 (aštuoniolika tūkstančių tris šimtai devyniasdešimt devyni Lt 03 ct) žalos atlyginimo BIĮ ,,Kordenas“, į.k. 302080539 naudai bei nuo 18399,03 Lt sumos priteisti 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012-16-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 40,55 Lt (keturiasdešimt Lt 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 552 Lt (penkis šimtus penkiasdešimt du Lt) žyminio mokesčio, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.
Nustatyti, kad 2012-06-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui S. R., priklausančio turto areštas, galioja iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nustatyti, kad 2012-06-20 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei V. B., priklausančio turto areštas, galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.