Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai (nuotoliniu būdu, per vaizdo konferencijų programą Zoom),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), naudojantis el. paštą: (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2024 m. lapkričio 27 val., apie 22.35 val. Anykščių r., Anykščių sen., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę –automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su viskuo, prašo tik sutrumpinti teisių atėmimo terminą. Tai pirmas kartas, nuobaudų daug neturėjęs, nori greičiau pradėti dirbti ir atiduoti valstybei skolą, nes kol kas pajamų neturės, kadangi prarado vienintelį pragyvenimo šaltinį. Tą dieną įvyko konfliktas su mama, ji iškvietė policiją ir buvo išduotas orderis, dėl ko jis negalėjo rodytis namuose. Jis išvažiavo pas draugą, pas tą patį su kurio mašina važiavo. Pirmą kartą gyvenime taip pasielgė, nes niekada nevairuodavo neblaivus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. B. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 27 d. gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare su G. P., jo namuose (duomenys neskelbtini), dar išgėrė butelį degtinės. Baigus gerti, G. P. nuėjo miegoti, o jis, nieko jam nesakęs, nuėjo prie jo kieme stovėjusio nerakinto automobilio SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sėdo už vairo ir išvažiavo. Pamena, kad buvo nuvažiavęs į prekybos centro „Bikuva“ aikštelę, kalbėjo su kažkokia mergina, po to vėl važiavo link Ukmergės ir Anykščių r., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Ko ir kur važiavo, pasakyti negali. Pareigūnai du kartus jį tikrino alkoholio kiekio matuokliu ir abu kartus jam nustatė 2,11 promilių neblaivumą.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad 2024 m. lapkričio 27 d. į namus parsivežė K. B., kuris pasiprašė leisti pernakvoti, nes jam buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tuo metu K. B. jau buvo neblaivus. Grįžęs namo savo automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paliko kieme nerakintą, užvedimo raktelius padėjo prieškambaryje ant spintelės. Atsikėlęs sekančios dienos ryte ir išėjęs į lauką parūkyti pamatė, kad kieme nebėra automobilio. K. B. namuose taip pat nebuvo. Bandė jam skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. Tą pačią dieną jam paskambinęs K. B. pasakė, kad jis paėmė jo automobilį SUBARU, jį vairavo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš vakaro K. B. neminėjo, kad jam reikėtų kur nors važiuoti, neprašė leisti pasinaudoti automobiliu.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Č. parodė, kad 2024-11-27 apie 22.25 val. jai būnant prekybos centro „Bikuva“ automobilių stovėjimo aikštelėje Anykščiuose, A. Vienuolio g. 32, pamatė nuo miesto pusės įtartinai važiuojantį juodos spalvos automobilį SUBARU, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išvažiavęs iš žiedo, šio automobilio vairuotojas staigiai stabdė, po to įsuko į aikštelę ir, sustojęs prie jos, paklausė, ar neturi rūkyti. Jai atsakius neigiamai, jis pasakė, kad yra neblaivus ir prašė jo niekam neišduoti, minėjo, kad važiuoja pas merginą. Baigęs kalbėti jis nuvažiavo į Ažuožerių k. pusę. Apie tai pranešė bendruoju pagalbos numeriu ir važiavo jam iš paskos. Netrukus juos pralenkė policijos pareigūnai, kurie jos minėtą automobilį sustabdė Ažuožerių k.

Iš automobilio SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio savininkas yra G. P..

Iš 2024-11-27 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad automobilio SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. B. 2024-11-27, 22.40 val. ir 22.57 val. prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0194, nustatytas 2,11 promilių neblaivumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 2070614 nustatyta, kad prietaiso „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0194, patikra galioja iki 2024-12-12.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 2 500 eurų.

Iš 2024-12-11 apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pareigūnų įvykio vietoje naudotos kūno (BODY) kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas stovintis tamsios spalvos automobilis (visureigis), už vairo sėdintis vyras pasisakantis, kad yra K. B.. Pareigūnui pareikalavus, jis išlipa iš automobilio, pareigūnas pakomentuoja, kad jis visiškai girtas, vos pastovi ant kojų. K. B. paaiškina, kad važiavo į Ažuožerių k. pas merginą ir nurodo, kad prieš 1-2 val. gėrė degtinę, automobilis priklauso draugui. Alkoholio kiekio matuokliu K. B. du kartus nustatomas 2,11 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis K. B. 2024 m. lapkričio 27 val., apie 22.35 val. Anykščių r., Anykščių sen., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,11 promilių neblaivumas, todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Aplinkybę, jog K. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo testo rezultatai, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokolai, vaizdo medžiaga bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jis baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimas padarytas tyčia, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, veika baigta, kaltininko asmenybę – K. B. neteistas, dirbo pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra iš dalies darbingas (darbingumo lygis 55 proc.), administracine tvarka baustas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, išsituokęs, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis šiuo metu negauna jokių pajamų, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. B. paskyrus už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, griežtesnę arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo požiūriu, tokia bausmė bus proporcinga tiek padarytai veikai, tiek kaltinamojo asmenybei ir atitiks proporcingumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia ir įvertina tai, kad jo padaryta nusikalstama veika sunkesnių pasekmių nesukėlė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis K. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Pažymėtina, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju kaltinamojo siekis kuo greičiau pradėti dirbti ir užsidirbti, teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. K. B. atitinka visas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, todėl yra pagrindas jam paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. Atsižvelgiant į tai, K. B. bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 ir 10 punktuose numatytas pareigas. Teismo vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas 9 mėnesiams su suderintomis pareigomis nenutrauks kaltinamojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, tai yra maksimaliai užtikrins, kad K. B. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, kaltinamajam gresia tokia bausmė, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi bausmės vykdymo, atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Kaltinamasis K. B. teismui pateiktame prašyme surengti bylos nagrinėjimą teisme nurodė, jog nesutinka su jam baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti atėmimu 3 metams, šį savo prašymą argumentuodamas tuo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams labai skaudžiai atsilieptų tolimesniam gyvenimui, kadangi iki šiol jis vertėsi individualia (taksi) veikla.

Šiuo atveju matyti, kad K. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga.

Nustatant specialios teisės atėmimo terminą K. B., teismas atsižvelgia į prokuroro išsakytą poziciją, kad K. B. automobilį įvykio metu vairavo būdamas neblaivus, važiavimo tikslo neapibrėžė, būtinumo nenurodė, nežinia kiek būtų važiavęs, kur važiavęs, kokį pavojų būtų sukėlęs tiek pačiam sau, tiek ir kitiems asmenims. Apie tai, kad asmuo vairuoja neblaivus pranešė tai pamatę pašaliniai asmenys. Todėl tas vairavimas buvo užkardytas ne pačio kaltinamojo, o būtent kitų asmenų, kurie suvokė, kad kaltinamasis yra pavojingas eisme, jis daro pavojingą veiką ir tokiu būdu užkardyta jo tolimesnė veika.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024-12-03.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog K. B. vairavo G. P. priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą ir naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio SUBARU LEGACY, nuo 2003 m. iki 2004 m. gamybos periodo, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 2500 Eur su PVM. Ginčo dėl automobilio vertės nėra. Atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir proporcingumo kriterijus iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 500 Eur.

Kaltinamajam K. B. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu 2024-12-03 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemonę, kurios pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikintinos (BPK 139 straipsnis).

Byloje daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių ribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7, 8 ir 10 punktais, K. B. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą K. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu uždrausti K. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-12-03.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, K. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės SUBARU LEGACY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), konfiskavimą.

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (2 500 Eur) ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6610. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus pateikti į teismo raštinę. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuteistasis turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Kardomąsias priemones paskirtas K. B. – specialios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)), pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą išduotą K. B. vardu, ir saugomą Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK, perduoti AB Regitra.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.