Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei ir viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovių VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės 29 577,57 Eur turtinės žalos atlyginimo, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pažeidus paciento teises, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

42. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019 ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovių ieškovui 4 737,05 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinęs įrodymus, pagrindžiančius ieškovo darbo užmokesčio dalies turtinius praradimus, teismas nusprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui 4 737,05 Eur netekto darbo užmokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Tačiau už tą patį laikotarpį priteisti ieškovui didesnio dydžio vienkartinę netekto darbo užmokesčio išmoką, t. y. 7 765,47 Eur sumą, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (kol pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiamą skaičiuoklę ieškovui sueis pensijos amžius) priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką, jas apskaičiuoti taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta, kadangi šis ieškovo pasirinktas žalos atlyginimo būdas, grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nėra pakankamai pagrįstas realiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti.

43. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019 išaiškino, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas neužkerta ieškovui K. N. teisės kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo (netekto darbo užmokesčio dalies kompensacijos) priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (nustačius ieškovui netektą darbingumo lygį, paskyrus netekto darbingumo pensiją ir kt.).

44. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-771-302/2020 Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-611/2021 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, nustatydami priteistino ieškovui žalos atlyginimo dydį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., nusprendė, jog ieškovo patirta žala sudaro matematinį skirtumą tarp ieškovo gauto vidutinio darbo užmokesčio iki nedarbingumo ir jo gaunamos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, visiškai neatsižvelgdami į ieškovo buvusioje darbovietėje per šį laikotarpį tokias pačias pareigas, kokias ėjo ieškovas, einančių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Taip teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nustatant turtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, nepagrįstai neįvertino ieškovo pateiktų duomenų apie tokias pačias pareigas einančių ieškovo buvusioje darbovietėje darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį per šį laikotarpį ir dėl to netinkamai nustatė ieškovo galėtas gauti pajamas per minėtą laikotarpį, o dėl to netinkamai nustatė ieškovo patirtos turtinės žalos dydį.

46. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1189-881/2021 Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeitė ir priteisė solidariai iš atsakovių VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės ieškovui K. N. 7 281,04 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovui per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. buvo išmokėta 11 226,03 Eur netekto darbingumo pensija. Taigi, dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovui laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. buvo padaryta 7 281,04 Eur turtinė žala.

47. Ieškovo atstovas 2022 m. vasario 20 d. pateikė atsakovėms pretenzija Nr. SD-75(B174), kuria pareikalavo ieškovui nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. (imtinai) tenkančią žalos / kompensacijos 16 215,76 Eur sumą iki 2022 m. vasario 28 d. (imtinai) pervesti į ieškovo banko sąskaitą.

48. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3415 atlikus ieškovo pakartotinį sveikatos būklės vertinimą, ieškovui iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo nustatytas 80 proc. netektas darbingumas.

49. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. sausio 25 d. pažymą apie išmokėtas išmokas ieškovui laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo išmokėta, iš viso 11 952,24 Eur suma, kurią sudarė nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, transporto išlaidų kompensacija, netekto darbingumo pensija, taip pat buvo išmokėta 200 Eur išmoką kaip socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos gavėjui.

50. Pagal PASPC 2020 m. sausio 20 d. raštą Pasvalio PASPC greitosios medicinos pagalbos vairuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo: 2019 m – 738 Eur, 2020 m. – 1 026 Eur, 2021 m. – 1 359 Eur.

51. Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė 2022 m. kovo 2 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 8 005,34 Eur.

Dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą

52. Byloje kilo ginčas, ar ieškovas dėl atsakovių neteisėtų veiksmų turi teisę papildomai gauti žalos atlyginimą, po to, kai įsiteisėjusių teismų sprendimais jam vienkartine išmoka buvo atlyginta padaryta žala (negautos pajamos).

53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtinė žala, kilusi dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, ieškovui teismų procesiniais sprendimais yra priteista už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio, o reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2030 m. rugsėjo 30 d. nebuvo išspręstas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti turtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio (imtinai) yra dalis ieškovo reikšto reikalavimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-70-544/2019 dėl turtinės žalos priteisimo iki 2030 m. rugsėjo 30 d., kuris faktiškai liko nenagrinėtas. Apeliantės vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1189-881/2021 priteisė solidariai iš atsakovių VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės ieškovui 7 281,04 Eur turtinės žalos atlyginimą. Atsakovai apeliacinės instancijos teismo nutartį įvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

54. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė atsirandanti esant pagrindui – civilinės teisės pažeidimui, neteisėtiems veiksmams ir kitoms sąlygoms. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

55. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (netiesioginė žala), ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.

56. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ieškovas 2018 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovių VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės 29 577,57 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos, kilusios pažeidus paciento teises, atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas buvo nurodęs, kad jam nuo 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas nedarbingumas, susijęs su pagrindiniu susirgimu ir iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikų terapijos kursu, dėl to jis neteko pajamų iš darbo santykių. Už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. ieškovas prašė priteisti 7 765,47 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant realų atlyginimų padidėjimo pokytį buvusioje darbovietėje. Tolesnį netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. ieškovas prašė priteisti vienkartine arba periodine išmoka, jas apskaičiuoti taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį ir taikant indeksavimą, jei žala būtų priteista periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovui už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio solidariai iš atsakovių buvo priteista 7 281,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (nutarties 42–46 punktai).

57. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-544/2019 išaiškino ieškovui, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas (nutarties 42 punktas) neužkerta ieškovui teisės kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo (netekto darbo užmokesčio dalies kompensacijos) priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (nustačius ieškovui netektą darbingumo lygį, paskyrus netekto darbingumo pensiją ir kt.). Pažymėtina, kad ieškovui nebuvo nustatytas neterminuotas nedarbingumo lygis, kurio pagrindu ieškovas būtų įgijęs teisę į pradinio ieškinio, pareikšto 2018 m. gegužės 24 d. Panevėžio apygardos teisme, patenkinimą. Šiuo konkrečiu atveju, atlikus pirminį darbingumo lygio vertinimą, ieškovui iki 2020 m. balandžio 19 d. buvo nustatytas 80 proc. netektas darbingumas, o vėliau atlikus pakartotinį sveikatos būklės vertinimą, ieškovui iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo nustatytas 80 proc. netektas darbingumas (nutarties 48 punktas).

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu (nutarties 42 punktas) buvo sureguliuoti ieškovo ir atsakovių teisiniai santykiai dėl ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo, t. y. buvo nustatyta, kad ieškovas, iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (kuomet ieškovui sulauks pensinio amžiaus), atsižvelgus į jo sveikatos būklės pagerėjimą ir / ar pablogėjimą, turės teisę kreiptis į atsakoves dėl turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų). Nustatyta tvarka atitinka tiek ieškovo, tiek ir atsakovių interesus, nes užtikrina, kad nepagerėjus ieškovo sveikatos būklei, atsižvelgus į ekonominę situaciją šalyje, ieškovas turės teisę kreiptis dėl turtinės žalos atlyginimo, o atsakovės, įvertinus ieškovo sveikatos būklę (nustatytą nedarbingumo lygį), ekonominę situaciją šalyje, turės galimybę skirtingais laikotarpiais (iki 2030 m. rugsėjo 30 d.) įvertinti ir apskaičiuoti atsakovių neteisėtais veiksmais ieškovui padarytą faktinę turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, vadovaujantis CK 6.283 straipsnio pagrindu, turėjo teisę pareikšti ieškinį atsakovėms dėl padarytos turtinės žalos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gruodžio mėn. atlyginimo. Atskirai pažymėtina, kad nei ankstesniuoju, nei dabar skundžiamu teismo sprendimu nebuvo sprendžiama dėl vienkartinės žalos atlyginimo išmokos, nes prašomų priteisti žalos atlyginimo dydžiai buvo / yra grindžiami praėjusio laikotarpio ir negautų pajamų skirtumo / nustatyto nedarbingumo lygio / termino principais, o ne vienkartinės išmokos paskaičiavimo kriterijais.

59. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai dėl turtinės žalos dydžio neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi ištaisė padarytą rašymo apsirikimą neteisingai nurodant priteistą sumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumo, teisingai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias materialiosios teisės normas, rėmėsi ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl, tenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti arba naikinti apeliantės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.