Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. 2S-156-613/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
2S-156-613/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11337-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-156-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11337-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei Vidai Daugirdienei, S. S. (S. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas R. S. 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į antstolę Vidą Daugirdienę prašydamas panaikinti 2017 m. liepos 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-4-19915 vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00725 ir iš pareiškėjo R. S. reikalaujamą atlygį sumažinti iki 386,35 Eur. Nurodė, kad antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarka yra nesąžininga, prieštarauja aktualiai teismų praktikai ir neatitinka jos darbo rezultatų, kadangi vykdomojoje byloje pareiškėjas (skolininkas) R. S. ir išieškotojas S. S. (S. S.) vykdymo procese sudarė taikos sutartį ir sprendimas buvo įvykdytas, t. y. išieškotojo reikalavimas buvo įvykdytas ir vykdomo veiksmai užbaigti ne dėl antstolės veiksmų, o šalims susitarus sumažinti išieškomą sumą, išdėstyti jos mokėjimą per ilgesnį laikotarpį ir vykdymo proceso metu sudarius taikos sutartį. Teigia, kad dėl nurodytų priežasčių antstolė neįgijo teisės į atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą. Be to, realiai antstolė iš skolininko kreditoriaus naudai yra išieškojusi tik 2 663,73 Eur, todėl negali skaičiuoti atlyginimo nuo šalių taikos sutartimi sutartos 100 000, 00 Eur sumos, jis galėtų būti skaičiuojamas tik šalims nevykdant taikos sutarties sąlygų.Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė 2017 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymu Nr. S-170004758 pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjo R. S. skundą dėl antstolės Vidos Daugirdienės veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolė, vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0004/12/00725 ir priimdama pareiškėjo skundžiamą 2017 m. liepos 19 d. antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-4-19915, laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. S. skundą tenkinti – panaikinti antstolės Vidos Daugirdienės 2017 m. liepos 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-4-19915 vykdomojoje byloje Nr. 0004/12/00725 ir iš pareiškėjo R. S. reikalaujamą atlygį sumažinti iki 386,35 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, jog vykdymo procesas baigėsi ne dėl antstolio atliktų veiksmų.Teismas nepagrįstai laikė, jog taikos sutartis neįrodo skolininko geranoriško siekio susitarti ir taikos sutartyje aptartomis sąlygomis grąžinti skolą.Teismas nepagrįstai nesiejo antstolės atliktų veiksmų išieškant skolą iš pareiškėjo sutuoktinės su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Šią instrukciją tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis).Pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir kreditorius, o ne antstolė, sudarė taikos sutartį, todėl vykdymas baigėsi ne dėl antstolės pastangų ar valios, o dėl to, kad byloje dalyvaujančios šalys susitarė dėl vykdymo proceso nutraukimo taikos sutarties būdu ir pagrindu. Dėl šios priežasties antstolė negali gauti atlyginimo už veiksmus, kurių ji neatliko, t. y. ne antstolė išieškojo skolą iš pareiškėjo, bet dėl skolos atlyginimo kitu būdu susitarė skolininkas ir kreditorius. Antstolė nurodė, jog skolininkas sprendimo nevykdė nei gera valia, nei per antstolės raginime nustatytą terminą. Skolininkui raginimas įvykdyti teismo sprendimą buvo išsiųstas 2012 m. balandžio 6 d., o taikos sutartis tarp skolininko ir išieškotojo buvo patvirtinta teismo 2017 m. gegužės 11 d. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolė realiai atliko vykdymo veiksmus, skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos neapmokėjo, todėl yra pagrindas reikalauti iš skolininko apmokėti antstolio atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais antstolės argumentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. <...> tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...> ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. <...> tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui <...>, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. <...> siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).Nagrinėjamu atveju antstolė 2012 m. balandžio 6 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą (v. b. Nr. 0004/12/00725, b. l. 8), kuriame nurodė skolininkui R. S. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti 381 534 Lt ir 18 proc. palūkanų (solidariai) išieškotojo naudai ir 1 397 Lt vykdymo išlaidų. Raginimas skolininkui išsiųstas 2012 m. balandžio 6 d. Skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, geranoriškai pats teismo sprendimo nevykdė bei nenurodė aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip force majeure ir sukliudžiusios skolininkui jį įvykdyti, priverstinio vykdymo metu nebendradarbiavo su antstoliu ir išieškotoju, antstolė teismo sprendimą vykdė virš 5 metų kol išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 punktas nustato, jog atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko neimamas, jeigu skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko tokiu atveju išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktas nustato, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas R. S. praleido antstolės raginime nurodytą 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti, įvertinus tai, jog antstolė realiai atliko vykdymo veiksmus, vykdymo veiksmai buvo atliekami virš 5 metų kol skolininkas ir išieškotojas sudarė taikos sutartį, skolininkas nenurodė aplinkybių, kurios būtų vertinamos kaip force majeure ir sukliudžiusios skolininkui įvykdyti sprendimą, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punktu bei atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog antstolė Vida Daugirdienė pagrįstai priėmė 2017 m. liepos 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-17-4-19915, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog mažinti iš skolininko priteistino antstolio atlyginimo dydžio nėra teisinio pagrindo, yra pagrįsta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad vykdymo procesas baigėsi ne dėl antstolio atliktų veiksmų, o šalims vykdymo procese sudarius taikos sutartį, nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat pažymėtina tai, kad vien tai, jog skolininkas vykdymo procese geranoriškai siekė susitarti ir taikos sutartyje aptartomis sąlygomis grąžinti skolą, nėra pagrindas praleidus teismo sprendimo įvykdymo gera valia terminą neskaičiuoti atlygio antstoliui. Tiek skolininkas, tiek išieškotojas, tiek antstolis vykdymo procese privalo būti aktyvūs, bendradarbiauti ir pan., tačiau, kaip minėta, privalomų pareigų vykdymas nepaneigia antstolio teisės gauti atlygį už jo funkcijų tinkamą vykdymą, kaip nurodė kasacinis teismas, tokiu būdu būtų pažeidžiamas teisėtas antstolio lūkestis už atliekamą darbą gauti atlyginimą.Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vykdomąją bylą Nr. 0004/12/00725 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė