Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-492-1129-13

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-05
Bylos Nr.: A-492-1129-13
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02068-2012-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virgilijus Valančius (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: E. Č.
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A492-1129/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02068-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 16.4. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-4004-365/2012 pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. Č. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 40-45), prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 1P-565 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. Č.“ (toliau – ir Įsakymas).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Įsakymu jam – Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui, atliekančiam pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo nuomone nuobauda yra neteisėta, o Įsakymas nepagrįstas, kadangi tarnybinio nusižengimo jis nepadarė. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir pareiškėjo kaltė konstatuota nenustačius būtinųjų tarnybinio nusižengimo požymių, t. y. tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Remdamasis Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymu patvirtinto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintomis Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis – neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio asmens kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Taigi tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn nepakanka konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko, tačiau būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas privalo išsamiai ištirti visas su tarnybiniu nusižengimu susijusias aplinkybes, išvadą dėl tokio nusižengimo padarymo pagrįsti įrodymais, pateikti teisinį tikrinamo pareigūnų veikos įvertinimą. Paaiškino, kad skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Muitinės departamento prie finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1B-380 sudarytos komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija) 2012 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-656, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas, būdamas pamainos viršininku, neatliko jam pavestų pareigų, numatytų jo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3B-513 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6 ir 20.2 punktuose, būtent: neužtikrino pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių tinkamo vykdymo, dėl ko buvo sudaryto sąlygos M. G., vairuojančiam automobilį MB Sprinter, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 dienomis ir balandžio 20 dieną kirsti Europos Sąjungos sieną be detalaus patikrinimo ir neužkirstas kelias balandžio 20 dieną kontrabandos būdu įvežti į Lietuvos Respubliką akcizais apmokestinamas prekes. Paaiškino, jog balandžio 20 dieną Ž. S. atliko detalų muitinį tikrinimą, todėl nepagrįstai teigiama, jog neatlikus detalaus patikrinimo nebuvo užkirstas kelias kontrabandos būdu įvežti į Lietuvos Respubliką akcizais apmokestinamas prekes. Pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu 2012 m. gegužės 22 d. jam buvo pareikšti įtarimai nekontroliavus ar netinkamai kontroliavus pamainoje dirbančius pareigūnus, tačiau tarnybinį tyrimą atlikusi Komisija konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai kontroliavo pamainoje dirbančius pareigūnus. Pareiškėjui 2012 m. birželio 5 d. buvo įteiktas dar vienas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kurio esmė – netinkama pamainoje dirbančių pareigūnų kontrolė, ko pasėkoje nebuvo užtikrintas tinkamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1B-366 „Dėl degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 6 punkto nuostatų laikymasis. Pareiškėjas teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kad jo vadovaujamos pamainos pareigūnai pažeidė Metodikos 6 punkto reikalavimus. Nei viename iš tarnybinio tikrinimo metu priimtų dokumentų, taip pat Įsakyme dėl nuobaudos paskyrimo neminimi konkretūs teisės aktai ir neįvykdytos jų nuostatos. Tarnybinį patikrinimą atlikusios Komisijos išvadoje nėra neginčijamų duomenų, kad pareiškėjo kontroliuojami pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, jie tyrimo metu net nebuvo apklausti. Išvadoje nurodyta, kad pareigūnai tik galimai pažeidė Metodikos 6 punkto reikalavimus, tačiau konkretūs faktai ir aplinkybės nėra nurodyti. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo metu neatsižvelgta į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1B-625 „Dėl rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, reglamentuojančias rizikos valdymą, nevertinta ar tinkamai buvo įgyvendintos jų nuostatos organizuojant darbą poste. Paaiškino, jog tikrinančių pareigūnų, kurie turi pareigą ieškoti papildomų tikrinamo objekto rizikos požymių, nebuvo informuotas apie būtinumą taikyti papildomas priemones siekiant sumažinti rizikos faktorius. Be to pažymėjo, jog pareigūnai vadovaujasi Taisyklių 8 punktu, pagal kurį yra atskaitingi posto, o ne pamainos viršininkui. Tarnybinį tyrimą atlikusi Komisija nevertino ir neatsižvelgė į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1B-210 patvirtintas Muitinės posto pamainos keitimosi taisykles. Be to, nurodė, jog atlikdami muitinį tikrinimą pareigūnai vadovaujasi ne tik Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704, 1.1, 1.2 punktų nuostatomis, bet ir 1.3, 1.4 punktų nuostatomis, kurios išvadoje nenurodomos. Komisija taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. kovo 11, 15-16, 23, 27, 31 ir balandžio 20 dienomis, vykdydamas pamainos viršininko pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, skyrė užduotis vadovaujamos pamainos pareigūnams, vadovaudamasis Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29 (toliau ir Vidaus taisyklės) 4.4.4; 4.4.5 punktais ir atsižvelgdamas į pareigūnų kvalifikaciją, paskyrė pareigūnus į darbo vietas. Komisija nepagrįstai nurodo, kad 2012 m. kovo 19 d. muitinės pareigūnai neįvedė jokios deklaracijos į informacines sistemas, neapskaičiavo mokesčių už kurą, esantį M. G. vairuojamo automobilio kuro bake, o prekę (kurą) išleido iš posto jos nesulaikę. Akcentavo, kad savo paaiškinimuose (2012 m. gegužė 24 d., 2012 m. birželio 8 d., 2012 m. birželio 15 d., 2012 m. liepos 1 d.) tiksliai nurodė ir paaiškino visas aplinkybes, pateikė ir norminius aktus, kuriais vadovavosi, tuo tarpu atsakovas nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių imperatyvių reikalavimų pareiškėjas nevykdė ir kaip jie nebuvo vykdomi. Nuobauda pareiškėjui paskirta už taisyklių, kuriose įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos, pažeidimą, nenurodant ir tinkamai nepagrindžiant pareiškėjo ir jo vadovaujamos pamainos pareigūnų galimai padarytų pažeidimų, nenurodant kuo pasireiškė pareiškėjo kaltė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 82-84) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta nustačius, kad jis, pažeidė Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko Pareigybės aprašymo 20.2 punktą, įtvirtinantį pareigą užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. G. vairuojamos transporto priemonės Mercedes Benz, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės sienos kirtimo dažnumas viršijo teisės aktų nustatytą rizikos požymį, todėl vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną, valdymo“ 1.1, 1.2 punktų nuostatomis turėjo būti atliktas detalus tikrinimas. Pareiškėjas neužtikrino, jog 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 ir balandžio 20 dienomis jo vadovaujamos pamainos pareigūnai taikytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Pareiškėjo argumentai dėl 2012 m. kovo 19 d. įvykių neturi reikšmės, kadangi tarnybinė nuobauda jam skirta už netinkamą pareigų atlikimą kitomis dienomis. Pabrėžė, jog pareiškėjas sistemingai (šešias pamainas) netaikė riziką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pasak atsakovo, rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos duomenys ir pareigūnės Ž. S. pateikti paaiškinimai, įrodo, jog 2012 m. balandžio 20 d. ji tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, o detalus tikrinimas nebuvo atliktas, nes nebuvo suformuotas pavedimas. Už netinkamą pareigų atlikimą posto inspektorei Ž. S. buvo skirta tarnybinė nuobauda. Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti pareigūnai. Pareiškėjas taip pat neteisingai nurodo, kad jam buvo įteikti du pranešimai dėl tarnybinių nusižengimų už tų pačių pareigų nevykdymą. Atsakovas paaiškino, jog 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 7B-558, kuriuo pateikti įtarimai dėl pareigos, nustatytos Pareigybės aprašymo 20.1 punkte, netinkamo vykdymo, o 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 7B-605, kuriuo pareikšti įtarimai dėl pareigos, numatytos Pareigybės aprašymo 20.2 punkte, neįvykdymo bei pateikti nauji įtarimai dėl naujai paaiškėjusių faktų, nevykdant Pareigybės aprašymo 20.1 punkte nustatytos pareigos. Atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-656 konstatuojamoje dalyje išdėstomos visos nustatytos aplinkybės. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad posto pamainos viršininkas E. Č. turėjo galimybę pareigybės aprašymo 20.2 punkte nustatytos pareigos vykdymui pasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis (NAS, Žodinių keleivio deklaracijų informacinę sistema, stebėjimo kameros, elektroninių žurnalų duomenų bazės ir kt.), kurių pagalba nuo 2012 m. kovo 11d. iki 2012 m. balandžio 20 d. buvo įmanoma nustatyti posto kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių nevykdymo faktus, tačiau to nepadarė. Neveikdamas taip, kaip to reikalauja Pareigybės aprašymo nuostatos, E. Č. sudarė sąlygas posto pareigūnams sistemingai neteisingai traktuoti teisės aktus ir nevykdyti imperatyvių teisės normų taip pažeisdamas pareigą užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Šio sistemingo pažeidimo pasekmė – per postą išgabentas nesulaikytas prekių kiekis, viršijantis leistiną neapmokestinamą prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką normą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti visi teisės aktai, kurie nebuvo vykdomi pareiškėjo vadovaujamoje pamainoje ir pareiškėjo Pareigybės aprašymo nuostatos, kurios buvo tuo pažeistos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu (t. II, b. l. 91-100) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ 1.1. punktas įpareigoja vertinti kaip didelės rizikos požymį keleivius ir transporto priemones, kertančias Europos Sąjungos sieną dažniau nei vieną kartą per 7 dienas, o 1.2. punktas įpareigoja didelės rizikos požymius turintiems keleiviams ir transporto priemonėms atlikti detalius keleivių, jų gabenamų prekių, transporto priemonių tikrinimus. Metodikos 5 ir 6 punktai nustato, kad muitinės pareigūnas, nustatydamas krovininių transporto priemonių rizikos požymius, vadovaujasi anksčiau minėtu Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-704 patvirtintomis nuostatomis ir nustatęs rizikos požymius užpildo ir perduoda pranešimą apie pastebėtus rizikos požymius centriniam rizikos profiliui sukurti.

Teismas nustatė, jog muitinės departamento pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2012 m. balandžio 20 d. 13.48 val. automobilis Mercedezs Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Ramoniškių KPKP patikrinimo zonos ir nuvažiavo Lietuvos Respublikos kryptimi, o 13.51 val. (po trijų minučių) kitas pareigūnas telefonu informavo, kad šį automobilį sulaikė mobilios grupės pareigūnai ir lydi atgal į KPKP pakartotiniam patikrinimui. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuota, kad 2012 m. balandžio 20 d. Ramoniškių kelio poste M. G. vairuojamame automobilyje Mercedes Benz valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasta 4 000 vnt. cigarečių Bond, kurių vertė 1 404 Lt, 600 vnt. cigarečių Winston, kurių vertė 216 Lt, 6 vnt. degtinės Jelzin, kurios vertė 166 Lt. Muitinės departamento tarnybinių tyrimų pareigūnas V. E. teigė, kad M. G. vairuojamas automobilis buvo stebimas išvažiavęs iš posto teritorijos ir sulaikytas po trijų minučių, t. y. M. G. nebuvo sustojęs ir negalėjo rasti griovyje prekių, kaip teigė tyrimo metu. Detalus sulaikyto automobilio patikrinimas buvo atliekamas dalyvaujant muitinės posto pareigūnams ir prekių radimo automobilyje faktas nekėlė abejonių. Teismas nustatė, jog visi apklausti liudytojai, dirbę pareiškėjo vadovaujamoje pamainoje, patvirtino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-704 nesivadovavo ir septynių dienų taisyklės netaikė krovininiams automobiliams, tame tarpe ir M. G. vairuojamam automobiliui. Visi jie teigė negavę iš pamainos viršininko E. Č. kokių nors pastabų ar papildomų nurodymų dėl to, kad būtina laikytis 7 dienų taisyklės krovininių automobilių atžvilgiu.

Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad M. G. vairuojamas automobilis kirto valstybės sieną 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 dienomis ir 2012 m. balandžio 20 d., minėtam keleiviui ir jo transporto priemonei turėjo būti taikomas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ 1.1. punktas. Vertinant dažną minėto keleivio vykimą per postą kaip didelės rizikos požymį ir atitinkamai turėjo būti taikomas 1.2. punktas atliekant šio asmens, jo gabenamų prekių ir transporto priemonės detalų muitinį tikrinimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Minėtomis dienomis pareiškėjas neužtikrino, kad jo pamainos pareigūnai tinkamai taikytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Visi liudytojais apklausti muitinės posto pareigūnai patvirtino, kad M. G. buvo visiems jiems žinomas, kaip dažnai kertantis sieną asmuo, kad rašė apie tai pranešimus ir tuos pranešimus atiduodavo pamainos viršininkui, kuris formuodavo užduotis. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ar paneigti liudytojų parodymų.

Teismas pažymėjo, jog Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29 patvirtintos Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklės reglamentuoja pamainos viršininko teises ir pareigas pamainos metu. Taisyklės numato, kad pamainos viršininkas veda instruktažą, supažindina pamainos pareigūnus su naujai gauta normine medžiaga, esant būtinumui patikrina kaip įsisavinta anksčiau gauta norminė medžiaga. Šių taisyklių 4.4.6 punktas įpareigoja pamainos viršininką kontroliuoti ar pamainoje dirbantys pareigūnai, vykdydami numatytas funkcijas, laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdo nurodymus, atlieka pavedimus, paskirtas užduotis, tinkamai atlieka veiksmus nustatytoje darbo vietoje, tinkamai vykdo rizikos profilyje nurodytus veiksmus, ar tinkamai vertina riziką priimant sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo, ar tinkamai atlieka tikrinimus pagal nustatytus tikrinimo būdus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas, kaip pamainos viršininkas, neatkreipė jo vadovaujamos pamainos pareigūnų dėmesio į vykdytinų teisės aktų reikalavimus, į pareigą vertinti M. G. automobilį kaip padidintos rizikos požymį turintį objektą ir nereikalavo detaliai tikrinti šio automobilio vykstant per posto teritoriją, sprendė, jog jam pagrįstai inkriminuotas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ 1.1 ir 1.2 punktų reikalavimų pažeidimas bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1B-366 patvirtintos metodikos 5 ir 6 punktų reikalavimų pažeidimas, taip pat pagrįstai inkriminuotas ir Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko Pareigybės aprašymo 6 punkto, 20.1 ir 20.2 punktų pažeidimas.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, kaip pamainos viršininkas, privalėjo atkreipti dėmesį į Muitinės departamento įsakymų laikymąsi, tačiau to nepadarė, dėl ko pamainoje dirbantys pareigūnai nefiksavo rizikos faktorių, neskyrė detalaus patikrinimo M. G. vairuojamam automobiliui ir pastarasis turėjo galimybę pravežti prekes į Lietuvos teritoriją kontrabandos būdu. Teismas sprendė, jog pareiškėjas pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytą tvarką ir nuobauda jam paskirta pagrįstai.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 106-113) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Be argumentų, nurodytų pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad jo Pareigybės aprašymo 6 ir 20.2 punktai, už kurių pažeidimą pareiškėjas patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, įtvirtina bendro pobūdžio pareigą kontroliuoti pamainos darbą. Siekdamas taikyti tarnybinę atsakomybę už minėtų reikalavimų nevykdymą atsakovas privalėjo detaliai nurodyti kokių konkrečių veiksmų pareiškėjas neatliko ar atliko netinkamai, tačiau to nepadarė, o teismas tik formaliai atkartojo atsakovo išvados teiginius ir nesivadovavo Vidaus darbo taisyklių 4.23 punktu, kuriame nenurodyta kokio pobūdžio, formos ir apimties turi būti posto pamainos viršininko kontrolė. Pastebėjo, jog liudytoju apklaustas V. M. patvirtino, jog M. G. vairuojamam automobiliui buvo sukurtas centrinis rizikos profilis ir šio automobilio duomenys buvo įvesti į kompiuterinę NAS programą, kaip rizikingo automobilio, tačiau vėliau iš šios programos pašalinti. Taigi teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes, nurodydamas, jog minėto asmens vairuojamo automobilio duomenys nebuvo perduoti centriniam rizikos profiliui sukurti. Paaiškino, jog nei jis, nei jo kontroliuojami pareigūnai nėra atsakingi už minėtų duomenų įvedimą į kompiuterinę sistemą ir pašalinimą iš jos. Teismas netyrė aplinkybės, kad į NAS programą nebuvo įtraukti M. G. vairuojamo automobilio duomenys. Tokią pareigą turi centrinis rizikos valdytojas, kuriam, remiantis liudytojų V. M. ir A. B. parodymais buvo pranešta apie šios transporto priemonės rizikos veiksnius. Teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo kaip pareiškėjas organizavo darbą poste, kokias užduotis ir nurodymus skyrė pareigūnams. Pareiškėjo teigimu tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija ir teismas nesiaiškino kiek kartų automobilis M. G. vairuojamas automobilis Mercedes Benz, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vyko per Lietuvos valstybės sieną, kas ir kada turėjo įtraukti šią transporto priemonę į centrinį rizikos profilį ir kodėl tai nebuvo padaryta pagal jo vadovaujamos pamainos pareigūnų pranešimus. Pažymėjo, jog automobilis Mercedes Benz, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į centrinį rizikos profilį turėjo būti įtrauktas dar 2012 m. sausio mėnesį, tačiau tai yra ne pareiškėjo ir jo kontroliuojamų pareigūnų kompetencija. Jo kontroliuojami pareigūnai siuntė pranešimus centriniam rizikos profiliui suformuoti, tačiau tai nebuvo padaryta. Pažymėjo, jog M. G. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, užtraukiantį atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau Komisijos išvadoje, priešingai nei teismo nutarime, nurodoma, jog M. G. prekes per muitinės postą įvežė kontrabandos būdu. Taigi nepagrįsta Komisijos išvada, jog pareiškėjo padaryto pažeidimo pasekmė buvo neužkirstas kelias kontrabandos būdu M. G. į Lietuvos teritoriją įvežti akcizais apmokestinamas prekes. Teismas nesiaiškino kodėl liudytojas V. E., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą M. G., dviejų teismo procesų metu davė skirtingus parodymus ir šių parodymų nevertino kritiškai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, kvestionuodamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ir konstatuodamas, jog M. G. pervežė prekes į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabandos būdu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, kad krovininiai automobiliai, kertantys sieną dažniau nei kas septynias dienas, turi būti vertinami kaip turintys didelės rizikos požymį ir jiems turi būti atliekamas detalus tikrinimas. Visų pirma tokie automobiliai turi būti įtraukiami į centrinį rizikos profilį, kas nebuvo padaryta ne dėl pareiškėjo ar jo kontroliuojamų pareigūnų kaltės. Teismas nenustatinėjo subjektyvaus pareiškėjo atsakomybės už neveikimą pagrindo, nevertino ar pagal esamas aplinkybes pareiškėjas galėjo veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 118-123) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Be argumentų, išdėstytų atsiliepime į pareiškėjo skundą, atsakovas papildomai nurodo, kad M. G. vairuojamas automobilis per muitinės postą vykdavo būtent pareiškėjo vadovaujamos pamainos metu, todėl darytina išvada, jog buvo siekiama pasinaudoti muitinės pareigūnų sisteminėmis klaidomis, sudarančiomis sąlygas per muitinės postą vykti išvengiant detalaus tikrinimo. Pažymi, jog pamainos viršininko, kaip pamainos vadovo pareigybė savaime reikalauja indėlio į pamainos tinkamo darbo užtikrinimą, sugebėjimo kurti ir įgyvendinti priemones, reikalingas užduotims ir tikslams pasiekti, todėl vien apsiribojimas baigtinio sąrašo konkrečių, kieno nors nurodytų veiksmų atlikimu prieštarauja vadovo pareigybės esmei ir sutapatina vadovaujančio asmens statusą su pavaldinio statusu. Atsižvelgiant į tai tarnybinio patikrinimo išvadoje neturėjo būti nurodytas baigtinis sąrašas priemonių, kuriomis pareiškėjas galėjo pasinaudoti, užtikrindamas pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymą. Nurodo, jog transporto priemonės neįtraukimas į kompiuterinę NAS programą, kuri atlieka tik pagalbinę funkciją, nepanaikina pareigos vadovautis Metodikos 5 punkto nuostatomis, įpareigojančiomis pareigūnus savo darbe vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais rizikos valdymą ir muitinės veiklą. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismas vertino jo pateiktus rašytinius įrodymus – pamainos kontrolės užduotis darbo vietai, tačiau jie nepatvirtina, jog pareiškėjo vadovaujamos pamainos darbo metu buvo laikomasi Metodikos 5 punkto reikalavimų. Pateiktų pamainos kontrolės užduočių turinys patvirtina, jog pareiškėjas neskyrė užduočių, susijusių su Metodikos 5 punkto, taip pat Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704, 1.1, 1.2 punktų vykdymu. Paaiškino, jog deklaracijų pateikimas nelaikomas detaliu transporto priemonių muitiniu tikrinimu. Įtarus, kad automobilį tikrinusi pareiškėjo vadovaujamos pamainos pareigūnė gali būti susijusi su M. G., buvo atliktas specialus patikrinimas, kurio metu nustatytos automobilyje aptiktų prekių įsigijimo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjui, muitinės pareigūnui, paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo – teisėtumas ir pagrįstumas.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 1P-565 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. Č." (t. 1, b. l. 86-87) pareiškėjui, Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nustačius, kad pareigūnas, atlikdamas pareigas Ramoniškių kelio poste, 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 ir balandžio 20 dienomis, neužtikrino, kad jo vadovaujamos pamainos pareigūnai (paskirti lokaliais rizikos valdytojais) tinkamai taikytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti. Konstatuota, kad pareiškėjas, pažeisdamas Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3B-513 6, 20.2 punktus, neužtikrino jo vadovaujamos pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymo.

Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra grindžiamas Tarnybinio patikrinimo 2012 m. birželio 19 d. išvada Nr. 7B-656 (t. 1, b. l. 88-99) nustatytomis aplinkybėmis – kad pareiškėjas, atlikdamas pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 ir balandžio 20 dienomis, neužtikrino, kad jo vadovaujamos pamainos pareigūnai (paskirti lokaliais rizikos valdytojais) tinkamai taikytų (vykdytų) pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, nes šiomis dienomis į kelio postą atvykus iš Rusijos Federacijos piliečiui M. G. automobiliu MB Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo vadovaujamos pamainos pareigūnai J. R. (2012 m. kovo 11d.), V. V. (2012 m. kovo 15, 23 ir balandžio 20 d.), Ž. S. (2012 m. kovo 16 d.), I. L. (2012 m. kovo 27, 31 d.) priėmė M. G. pateiktas žodines keleivio deklaracijas, jas įvedė į Žodinių muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo informacinę sistemą, tačiau kiti pareiškėjo pamainos pareigūnai, paskirti atsakingais už rizikos valdymą (V. M. 2012 m. kovo 11, 15 ir 23 d., A. B. 2012 m. kovo 16, 27, ir 31 d ir V. V. 2012 m. balandžio 20 d.) pažeisdami teisės aktų nuostatas (MD generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną, valdymo“ 1.1 ir 1.2 punktų; Degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos, patvirtintos MD generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1B-366, 5 ir 6 punktų), kiekvienu atveju vertindami riziką ir vykimo kartotinumą, nepriimdavo sprendimų M. G. vairuojamą automobilį tikrinti detalaus tikrinimo vietoje, apie minėtą asmenį ir automobilį neužpildydavo ir neperduodavo pranešimo apie pastebėtus rizikos požymius centriniam rizikos profiliui sukurti, t. y. netinkamai vykdė ir visiškai nevykdė pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, o pamainos viršininkas (pareiškėjas) nesiėmė veiksmų užtikrinti muitinės priežiūros priemonių tinkamą vykdymą, apsiribodamas lokalių rizikos valdytojų paskyrimu pamainos metu. Tokia savo veika (neveikimu) dėl neatsargumo pamainos viršininkas neatliko jam pavestų Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko Pareigybės aprašymo 6 ir 20.2 punktuose numatytų pareigų užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių tinkamą vykdymą, nustatyta, kad nusižengimas yra kartotinio pobūdžio.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, padarė išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad nei skiriant tarnybinę nuobaudą, nei atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo nustatyta jo kaltė, nebuvo detalizuota, kokių veiksmų jis neatliko ar atliko netinkamai; posto vidaus darbo tvarkos taisyklės nenustato pobūdžio, formos bei apimties, kaip turi būti atliekama posto pamainos viršininko kontrolė pareigūnų atžvilgiu.

Šie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Pareiškėjo Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3B-513, 6 punktas nustato posto pamainos viršininko pareigybės paskirtį – organizuoti ir vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Pareigybės aprašymo 20.1 punktas numato pamainos viršininko pareigą organizuoti ir planuoti pamainos darbą, o 20.2 punktas – pareigą užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymą. Šie muitinės kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo reikalavimai pareigūnui yra betarpiškai susiję, apibrėžia ne tik pareigybės paskirtį, pareigūno teises, bet ir jo pareigas bei atsakomybę už pamainos kompetencijai priskirtų uždavinių įgyvendinimą. Posto pamainos viršininko statusas lemia, kad jo atsakomybės laipsnis už pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimą yra didesnis, nes jam tenka atsakomybė ne tik už savo paties atliktus veiksmus, bet ir už visą pamainos darbo organizavimą, pamainoje dirbančių pareigūnų veiklos kontrolę bei pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymo užtikrinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra atkreipiamas dėmesys į pareigūno statuso specifiką kaip į vieną iš veiksnių, lemiančių aukštesnį jo atsakomybės laipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1889/2012).

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl pareiškėjo pareigos užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų priemonių vykdymą ginčijamame sprendime grindė Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29 patvirtintomis Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklėmis, kuriose reglamentuojamos pamainos viršininko teisės ir pareigas pamainos metu (t. 2, b. l. 15-22). Taisyklės numato, kad pamainos viršininkas praveda instruktažą, supažindina pamainos pareigūnus su naujai gauta normine medžiaga, esant būtinumui, patikrina kaip įsisavinta anksčiau gauta norminė medžiaga (4.4.2.1, 4.4.2.2 punktai). Šių taisyklių 4.4.6 punktas įpareigoja pamainos viršininką kontroliuoti, ar pamainoje dirbantys pareigūnai, vykdydami numatytas funkcijas, laikosi teisės aktų reikalavimų, vykdo nurodymus, atlieka pavedimus, paskirtas užduotis, ar tinkamai atlieka veiksmus nustatytoje darbo vietoje, ar tinkamai vykdo rizikos profilyje nurodytus veiksmus, ar tinkamai vertina riziką priimant sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo, ar tinkamai atlieka tikrinimus pagal nustatytus tikrinimo būdus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad bendro pobūdžio pareigą kontroliuoti pamainoje dirbančius pareigūnus bei Kauno teritorinės muitinės viršininko 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 3B-436 patvirtintų „Valdymo kontrolės programos metodinių rekomendacijų“ reikalavimus pareiškėjas vykdė, todėl nagrinėjamo ginčo dalyku yra ne pareiškėjo pareiga vykdyti pavaldžių asmenų kontrolę, bet pareigos užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių tinkamą vykdymą neatlikimas, kurį galėjo lemti neefektyvus pareiškėjo kompetencijai pavestų pareigų atlikimas, ar jų neatlikimas (neveikimas).

Pareigybės aprašymo 6 punkte nustatyta posto pamainos viršininko pareigybės paskirtis – organizuoti ir vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones bei 20.2 punkte pareiga užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymą savo turiniu yra bendro pobūdžio elgesio taisyklės, kuri numato pareigų, nustatytų kituose pareigybės aprašymo punktuose, Vidaus darbo taisyklėse bei kituose teisės aktuose vykdymą. Be to, šių pareigų tinkamas vykdymas neatsiejamas nuo pareigybei keliamų tikslų ir uždavinių efektyvaus įgyvendinimo, nes vien formalus reikalavimų vykdymas, neužtikrinantis numatyto rezultato, paneigtų pačios pareigybės prasmę. Taigi tarnybinis nusižengimas negali būti grindžiamas abstrakčiu bendro pobūdžio pareigos neatlikimu, turi būti nurodomi konkretūs faktai ir teisės normų pažeidimai, bei aplinkybės, patvirtinančios pareigūno kaltę. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos pareiškėjui drausminei atsakomybei taikyti.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ 1.1 punktas numato, kad muitinės postų pareigūnai, atliekantys rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, įvertinimą, vertintų kaip didelės rizikos požymį keleivius ir transporto priemones, kertančias Europos Sąjungos sieną dažniau nei vieną kartą per septynias dienas; 1.2 punktas numato, kad didelės rizikos požymius turintiems keleiviams ir transporto priemonėms būtų atliekamas detalus keleivių, jų gabenamų prekių, transporto priemonių tikrinimas. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1B-366 patvirtintos „Degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos“ 5 punktas nustato, kad muitinės pareigūnas, nustatydamas krovininių transporto priemonių rizikos požymius, vadovaujasi minėtu 2004 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1B-704, teritorinių muitinių ir muitinės postų turima informacija apie asmenų įvežtų degalų, kuriems buvo pritaikyta mokestinė lengvata, galimą naudojimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus; 6 punktas numato, kad muitinės pareigūnas, nustatęs rizikos požymius, užpildo ir praneša apie pastebėtus rizikos požymius centriniam rizikos profiliui sukurti. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad pilietis M. G. automobiliu MB Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Europos Sąjungos sieną pareiškėjo vadovaujamos pamainos metu kirto dažniau negu vieną kartą per septynias dienas, tačiau muitinės pareigūnai neskyrė detalaus patikrinimo, jam centrinis rizikos profilis nebuvo sukurtas. Šios aplinkybės neginčijamai įrodytos byloje, jomis buvo grindžiamas pareiškėjo pareigos užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, nurodytas minėtuose teisės aktuose, nevykdymas.

Pareiškėjas, eidamas Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigas, privalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, aktyviai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir atlikti nustatytas pareigas. Tai reiškia, kad jis turėjo užtikrinti, kad tiek pavaldūs pareigūnai vykdytų teisės aktų reikalavimus, tiek pats atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus (nurodyti atlikti detalų patikrinimą, pranešti dėl centrinio rizikos profilio sukūrimo). Kai pareigūnas neatlieka jam teisės aktais nustatytų pareigų, sprendžiant dėl jo kaltės, turi būti vertinamos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios jo galimybes ginčijamas pareigas atlikti. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo kaltės forma buvo nustatyta neatsargumas, t. y. kai asmuo nors ir nesiekia savo veikos neigiamų padarinių, tačiau privalo (turi pozityvią pareigą) ir turi galimybes juos numatyti. Be to, nustatant pareiškėjo kaltės laipsnį, buvo atsižvelgta į pažeidimo kartotinį pobūdį. Tiek atsakovas tarnybinio patikrinimo metu, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas pamainos viršininku, turėjo pakankamai priemonių šiai pareigai vykdyti: NAS (numerių atpažinimo sistema), Žodinių keleivių deklaracijų informacinė sistema, stebėjimo kameros, elektroninių žurnalų duomenų bazės, turėjo teisę duoti pamainos pareigūnams privalomus vykdyti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą, tačiau tuo nesinaudojo (t. 1, b. l. 97).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pamainos pareigūnai veikė tinkamai – inspektorius V. M. buvo sukūręs automobiliui MB Sprinter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) centrinį rizikos profilį, tačiau duomenys vėliau iš NAS buvo pašalinti, už pamainos darbo organizavimą 2012 m. balandžio 20 d. buvo paskirtas inspektorius A. B., automobiliui MB Sprinter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesant įtrauktam į centrinį rizikos profilį, pareigūnams nebuvo pareigos atlikti jo detalų tikrinimą; iš M. G. kovo 19 d. ir balandžio 20 d. buvo paimtos rašytinės deklaracijos. Aplinkybė, kad dėl nežinomų priežasčių duomenys apie automobilį buvo pašalinti iš NAS sistemos, nepaneigia tarnybinio patikrinimo išvados, kad pamainos vadovas neužtikrino Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 tinkamo įgyvendinimo, pvz., neteikė duomenų pakartotinai. Net jei automobilis nėra įtrauktas į NAS sistemą, nustačius rizikos požymius, turėjo būti atliekamas jo detalus patikrinimas. Nurodoma aplinkybė, kad kovo 19 d. ir balandžio 20 d. buvo paimtos iš M. G. rašytinės deklaracijos, nereiškia, kad pareigūnai atliko detalų patikrinimą. Šie pareiškėjo nurodyti faktai neturi įtakos jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo vertinimui, nes pareiškėjo atsakomybę lemia pareigos užtikrinti muitinės priežiūros priemones poste nevykdymas tikrinamu laikotarpiu – detalaus patikrinimo neatlikimas, duomenų centriniam rizikos profiliui sukurti neperdavimas, kai tokiems veiksmams atlikti buvo teisės aktuose numatytas pagrindas. Pareiškėjas į bylą neteikė įrodymų, kurie paneigtų jo galimybes muitinės poste pasinaudoti atsakovo nurodytomis priemonėmis – NAS (numerių atpažinimo sistema), Žodinių keleivių deklaracijų informacinė sistema, stebėjimo kameromis, elektroninių žurnalų duomenų bazėmis, bei neteikė duomenų, patvirtinančių, kad jis savo kompetencijos ribose atliko pavaldžių asmenų veiklos priežiūrą (rekontrolę), reikalingą muitinės priežiūros priemonių vykdymui užtikrinti (pareigybės aprašymo 20.2 p.). Byloje nėra nustatytos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas, pasinaudodamas poste turimomis priemonėmis, būtų negalėjęs pats nustatyti netinkamą pavaldžių asmenų pareigų atlikimo faktą bei užkirti kelią tolesniems pažeidimams. Be to, pareiškėjas, remiantis Pareigybės aprašymo 20.2 p., prireikus privalo ir pats atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą. Pamainos viršininko, kaip pamainos vadovo pareigybės paskirtis – organizuoti ir vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, netektų prasmės, jei pareigas užimančio asmens diskrecija pasirinkti konkrečių užduočių sprendimo būdus būtų ribojama formaliu baigtiniu sąrašu konkrečių kieno nors nurodytų veiksmų atlikimu, kitų atsakingų asmenų paskyrimu. Pamainos vadovo paskirtis reikalauja pasirinkti tokius kompetencijos realizavimo būdus (veikimą), kurie užtikrintų ne formalų, bet efektyvų pareigų atlikimą, kas yra neatsiejama nuo muitinės posto veiklai keliamų uždavinių įgyvendinimo užtikrinimo.

Pažymėtina, kad pareiškėjo netinkamas pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, atlikimas, savo pobūdžiu yra formalios sudėties pažeidimas, kuris vertinamas ne pagal kilusias pasekmes, bet pagal keliamą grėsmę pačiai teisinei tvarkai. Nagrinėjamai bylai yra reikšmingi tarnybinio patikrinimo metu nustatyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo“ bei 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1B-366 patvirtintos „Degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos“ reikalavimų nevykdymo faktai, ir atsakomybė pareiškėjui taikoma nepriklausomai nuo atsakomybės taikymo už administracinio teisės pažeidimo padarymą M. G.. Nagrinėjamoje byloje neturi prejudicinės reikšmės faktai, nustatyti administracinio teisės pažeidimo byloje, nes administracinio teisės pažeidimo pasekmių vertinimas nėra šios bylos dalykas. Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės yra reikšmingos tik tuo aspektu, kad jas tiriant buvo nustatyti ir tarnybinio nusižengimo faktai. Tik tokia apimtimi nagrinėjamoje byloje yra reikšmingi ir liudytojo V. E. parodymai.

Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (bylos Nr. A-4-678/2004, A-575-876/2010, A-520-1520/2012) nėra aktualių nagrinėjimai bylai ir apelianto teiginius patvirtinančių teisės aiškinimo taisyklių, be to, jų faktinės aplinkybės reikšmingai skiriasi, buvo taikomi kiti teisės aktai. Administracinėje byloje Nr. A-520-1520/2012 buvo sprendžiamas ginčas pagal to paties pareiškėjo skundą tam pačiam atsakovui taip pat dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo, tačiau buvo nagrinėjamas kitokios sudėties tarnybinis nusižengimas, skyrėsi jo objektyvieji požymiai, kaltė, dalis taikytinų aktų yra pasikeitę, todėl išvados bylose negali būti tokios pačios.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, remiantis nutartyje išdėstytais motyvais, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimą naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo E. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiVirgilijus ValančiusDalia VišinskienėVirginija Volskienė