Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4004-365/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-12-27
Bylos Nr.: I-4004-365/2012
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02068-2012-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas: E. Č.
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Valdas Rakauskas

Kategorijos

16.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-4004-365/2012Proceso Nr. 3-61-3-02068-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 16.4., 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiškėjui E. Č., pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Valdui Rakauskui, atsakovo atstovei Julitai Kuncevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (b. l. 40-45), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 1P-565 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. Č.", kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Skunde teismui nurodė, kad tarnybinė nuobauda yra neteisėta, o įsakymas nepagrįstas, kadangi tarnybinio nusižengimo nepadarė. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta ir jo kaltė konstatuota nenustačius būtinųjų tarnybinio nusižengimo požymių, t.y. tarnybinė nuobauda paskirta nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos bei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės). Tarnybinį patikrinimą atliekanti komisija turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius pareigūno tiriamą pažeidimo faktą, kaltę, patikrinti jo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminti motyvotoje išvadoje. Nors Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – Statutas) ir Taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tarnybinio patikrinimo eigą, tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimą (Statuto 37 str., Tvarkos 21 p.). Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę (LVAT administracinė byla Nr. 678/2004). Atsižvelgiant į tokią suformuotą Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktiką, muitinės pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą tarnybinį nusižengimą tik esant nustatytai jo kaltei. Siekiant konkretaus pareigūno atsakomybės už įvykdytą teisei priešingą veiką nepakanka apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais apie padarytą nusižengimą. Tokią pozicija įtvirtinta ir Taisyklių 21 p. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 1P-565 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. Č." priimtas vadovaujantis neišsamiai atliktu tarnybiniu patikrinimu, kurio metu nenustatyta pareiškėjo neteisėta veika, kaltė bei priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Be to, tarnybinio patikrinimo metu Komisija konstatavo, kad muitinį tikrinimą atlikusi Ž. S., detaliai apžiūrėjusi M. G. vairuojamą transporto priemonę MB Sprinter v/n (duomenys neskelbtini), jokių akcizais apmokestinamų prekių nepastebėjo. Todėl nepagrįsti ir prieštaraujantys tiek faktinėms, tiek ir teismo konstatuotoms aplinkybėms (nutarimas įsiteisėjęs) išvadoje ir įsakyme nurodyti duomenys, kad neva tai pareiškėjo padaryto nusižengimo pasekmė - 2012 m. balandžio 20 d. neatlikus detalaus patikrinimo buvo neužkirstas kelias kontrabandos būdu M. G. įvežti aukščiau nurodytas akcizines prekes į Lietuvos Respubliką. 2012-05-22 pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-558, kuriuo pateikti įtarimai, kad nekontroliavo ar netinkamai kontroliavo pamainoje dirbančius pareigūnus, t.y. ar jie laikosi teisės aktų reikalavimų, ar tinkamai atlieka veiksmus jiems priskirtoje darbo vietoje, ar tinkamai vertina riziką, priimant sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo. Komisija įvertinusi surinktus duomenis bei jo 2012-05-24 paaiškinime nurodytus argumentus, konstatavo, kad E. Č. tinkamai atliko jam pavestas funkcijas ir kontroliavo pamainoje dirbančius pareigūnus. 2012-06-05 buvo įteiktas kitas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-605, kuriuo buvo kaltinamas, kad 2012 m. kovo 11-12, 15-16, 23-24, kovo 31- balandžio 1 ir balandžio 20 dienomis, vykdydamas pamainos viršininko pareigas Kauno TM Ramoniškių (Sudargo) kelio poste paskyrė užduotis vadovaujamos pamainos pareigūnams, tačiau nekontroliavo, kaip jos vykdomos. Tuo galimai pažeidė Kauno TM Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno TM viršininko 2012-01-20 įsakymu Nr. 3B-29, 4.4.6 p., Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno TM viršininko 2009-07-27 įsakymu Nr. 3B-513, 20.31 p. reikalavimus bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. l d. 6 p. Šie įtarimai nepasitvirtino. Nurodytu pranešimu (2012-06-05 d. dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-605) taip pat buvo kaltinamas tuo, kad kelio poste neužtikrino, jog jo vadovaujamos pamainos pareigūnai tinkamai taikytų (vykdytų) muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones ir tokiu būdu galimai pažeisdami Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-02 įsakymo Nr. 1B-366 „Dėl degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos patvirtinimo" 6 p., kiekvieną kartą neužpildydavo ir neperduodavo pranešimo apie pastebėtus rizikos požymius centriniam rizikos profiliui; taip pat, kad jo vadovaujamos pamainos atsakingi už riziką pareigūnai nevertindavo automobilio MB Sprinter v/n (duomenys neskelbtini) ir juo vykusio asmens, kaip turinčių didelės rizikos požymių. Tai yra buvo pateikti tokie patys įtarimai kaip ir 2012-05-22 pranešime dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-558. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tiksliai ir konkrečiai nurodoma, kad pareiškėjo vadovaujamos pamainos pareigūnai pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-02 įsakymo Nr. 1B-366 „Dėl degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos patvirtinimo" 6 p. Nei pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, nei išvadoje bei priimtame įsakyme neminimi konkretūs teisės aktai ir nevykdytos tų aktų įtvirtintos nuostatos. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti pareigūnai, kurie neva tai pažeidė nurodomą įsakymą. Komisija nenustatė ir nesurinko neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad būtų pažeistos minėto įsakymo nuostatos, todėl padarė abejonėmis pagrįstą išvadą. Išvadoje nurodoma, kad pareigūnai tik galimai pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010-06-02 įsakymo Nr. 1B-366 „Dėl degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose, kontrolės metodikos patvirtinimo" 6 p., tačiau konkrečių faktų ir aplinkybių nepateikė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nevertinta, nesivadovauta ir nepasisakyta dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-11-23 įsakymo Nr. 1B-625 „Dėl rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo" nuostatų. Apie kokių nors papildomų priemonių būtinumą, siekiant mažinti rizikos faktorius, nei vienu atveju pareiškėjas nebuvo informuotas. Pareigūnai vadovaujasi Taisyklių 8 p. nuostatomis, pagal kurias yra atskaitingi posto, o ne pamainos viršininkui. Taip pat nevertinta ir neatsižvelgta į tai, kad siekiant užtikrinti efektyvią pamainos -pareigūnų darbo kontrolę, vadovaujamasi ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1B-210 patvirtintomis „Muitinės posto pamainos keitimosi taisyklėmis". Atlikdami muitinį tikrinimą, pareigūnai vadovaujasi MD generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704, ne tik 1.1, 1.2 punktų nuostatomis, bet ir 1.3, 1.4 punktų nuostatomis, kurios išvadoje nenurodomos. Komisija taip pat neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. kovo 11, 15-16, 23, 27, 31 ir balandžio 20 dienomis, vykdydamas pamainos viršininko pareigas Kauno TM Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, skyrė užduotis vadovaujamos pamainos pareigūnams, vadovaudamasis Kauno TM Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklių, patvirtintų Kauno TM viršininko 2012-01-20 įsakymu Nr. 3B-29, 4.4.4; 4.4.5 p. ir atsižvelgdamas į pareigūnų kvalifikaciją, paskyrė pareigūnus į darbo vietas. Komisija nepagrįstai nurodo, kad 2012-03-19 muitinės pareigūnai neįvedė jokios deklaracijos į informacines sistemas, neapskaičiavo mokesčių už kurą, esantį M. G. vairuojamo automobilio kuro bake, o prekę (kurą) išleido iš posto jos nesulaikę, nors minėtas automobilis ir M. G. per kovo mėnesį vyko daugiau nei penktą, kartą. Akcentavo, kad savo paaiškinimuose (2012-05-24, 2012-06-08, 2012-06-15, 2012-07-01) tiksliai nurodė ir paaiškino visas aplinkybes, pateikė ir norminius aktus, kuriais vadovavosi, tuo tarpu atsakovas nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurių imperatyvių reikalavimų E. Č. nevykdė ir kaip jie nebuvo vykdomi. Įrodyti visas tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygas tenka atsakovui, todėl tarnybinio tyrimo metu nepagrįstai įrodinėjimo naštą atsakovas perkėlė jam. Nurodė, kad nuobauda paskirta už pareigybės aprašymo 6 ir 20.2 punktuose nurodytų pareigų, kurios iš esmės įtvirtina bendro pobūdžio pareigą kontroliuoti pamainos darbą, nevykdymą. Išvadoje (taip pat ir įsakyme) atsakovas nenurodė ir tinkamai nepagrindė, kad pareiškėjo vadovaujamos pamainos pareigūnų galimai padaryti pažeidimai (pažeidimai tarnybinio patikrinimo metu konstatuoti nebuvo) buvo dėl netinkami vykdomų jo, kaip Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko, pareigų pasekmė, t.y., kad E. Č. nesiėmė atitinkamų veiksmų, kuriais būtų eliminuota galimybė šiuos pažeidimus padaryti. Mano, kad tariamai padaryti pareigūnų pažeidimai savaime nesudaro pagrindo skirti jam tarnybinę nuobaudą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 82-84) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 dienomis ir 2012 m. balandžio 20 d. pareiškėjas neužtikrino, kad jo pamainos pareigūnai tinkamai taikytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Šių priemonių vykdymas nebuvo užtikrintas šešių pamainų laikotarpyje, todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl jo vadovaujamos pamainos pareigūnų veiksmų 2012 m. kovo 19 d.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už netinkamą pareigų atlikimą kitomis dienomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl 2012 m. kovo 19 d. įvykių neturi reikšmės. Bet kokių priemonių vykdymas yra neatsiejamas nuo įvykdymo rezultato. Vertinant šį rezultatą nustatyta, kad šešiose pamainose (2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 dienomis ir 2012 m. balandžio 20 d.) sistemingai netaikytos riziką reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, dėl ko keleiviui bei jo transporto priemonei, kai vykimas per postą buvo imperatyviai priskiriamas prie didelės rizikos požymio, sistemingai nebuvo atliekamas detalus muitinis tikrinimas ir nebuvo užpildomas bei perduodamas pranešimas apie pastebėtus rizikos požymius centriniam rizikos profiliui sukurti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šie faktai įrodyti RIKS sistemos, pranešimų apie pastebėtus rizikos požymius žurnalo duomenimis. Todėl pareiškėjo argumentas, kad tarnybinio patikrinimo metu nesurinkti tai patvirtinantys įrodymai, yra nepagrįstas. Tiek Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos (toliau – RIKS) duomenys įrodo, tiek pati pareigūnė Ž. S. savo pateiktuose paaiškinimuose patvirtino, kad tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, o detalus tikrinimas nebuvo atliktas, nes nebuvo suformuotas pavedimas RIKS. Už netinkamą pareigų atlikimą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1P-591 posto inspektorei Ž. S. buvo skirta tarnybinė nuobauda (t.2 b.l.49). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti pareigūnai. Pareiškėjai taip pat neteisingai nurodo, kad jam buvo įteikti du pranešimai dėl tarnybinių nusižengimų dėl tų pačių pareigų nevykdymo. 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 7B-558, kuriuo pateikti įtarimai dėl pareigos, nustatytos pareigybės aprašymo 20.1 punkte, netinkamo vykdymo. 2012 m. birželio 5 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. 7B-605, kuriuo pareikšti įtarimai dėl kitos pareigos, numatytos pareigybės aprašymo 20.2 punkte, neįvykdymo bei pateikti nauji įtarimai dėl naujai paaiškėjusių faktų, nevykdant Pareigybės aprašymo 20.1 punkte nustatytos pareigos. Vykstant tarnybiniam patikrinimui, tiriamos aplinkybės ir nustatinėjami įvairūs faktai. Kol neįvertinti surinkti įrodymai dėl vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo, gali būti vartojamas žodis „galimai". 2012 m. birželio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-656 konstatuojamoje dalyje išdėstomos visos nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo minėtas žodis nebevartojamas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad posto pamainos viršininkas E. Č. turėjo galimybę pareigybės aprašymo 20.2 punkte nustatytos pareigos vykdymui pasinaudoti pagalbinėmis priemonėmis (NAS, Žodinių keleivio deklaracijų informacinę sistema, stebėjimo kameros, elektroninių žurnalų duomenų bazės ir kt), kurių pagalba nuo 2012 m. kovo 11d. iki 2012 m. balandžio 20 d. buvo įmanoma nustatyti posto kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių nevykdymo faktus, tačiau to nepadarė. Neveikdamas taip, kaip to reikalauja pareigybės aprašymo nuostatos, E. Č. sudarė sąlygas posto pareigūnams sistemingai neteisingai traktuoti teisės aktus ir nevykdyti imperatyvių teisės normų taip pažeisdamas pareigą užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Šio sistemingo pažeidimo pasekmė - per postą išgabentas nesulaikytas prekių kiekis, viršijantis leistiną neapmokestinamą prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką normą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti visi teisės aktai, kurie nebuvo vykdomi pareiškėjo vadovaujamoje pamainoje ir pareiškėjo pareigybės aprašymo nuostatos, kurios buvo tuo pažeistos.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti, laikėsi nuomonės, kad pareiškėjo kaltė neįrodyta.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat laikėsi savo pozicijos, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo kviesti ir apklausti liudytojai.

Liudytojas V. E. Muitinės departamento tarnybinių tyrimų pareigūnas paaiškino, kad Lavoriškių postas yra netoli Jurbarko. 2012-04-20 buvo atliktas tarnybinis patikrinimas: buvo sustabdytas po muitinės patikrinimo (išvažiavęs iš muitinės posto teritorijos) mikroautobusas (duomenys neskelbtini) ir grąžintas į postą pakartotiniam patikrinimui. Patikrinimo metu buvo rastos dvi talpos su kuru, 14+200+26+ pakelių cigarečių, 3 buteliai degtinės, 2 buteliai vyno, visos prekės be banderolių. Vairuotojas M. G. įsigijimo dokumentų nepateikė, paaiškino, kad už posto ribų sustojo uždaryti automobilio durų ir griovyje rado minėtas prekes. M. G. už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką buvo surašytas protokolas pagal LR ATPK 163 – 2 str.3d.(t.1 b.l.112); teismas paskyrė 5000 Lt baudą. Liudytojas aiškino, kad jie turėjo operatyvinę informaciją apie šį konkretų automobilį ir jo vairuotoją, todėl ir tikrino šį automobilį tikslingai. Kanistrai gulėjo krovininiame skyriuje, polietileninis maišas salone, atidarius sėdynes rado visą kitą turtą. Dalis prekių buvo paslėptos, o dalis – ne. Muitinės pareigūnė, kuri buvo įlipusi į saloną, negalėjo nepamatyti tų daiktų. Automobilį atgal į muitinės teritoriją siuntė, nes tik ten yra visos sąlygos patikrinti. Papildomai apžiūrėjo degalų baką, kuris yra nestandartinis. Norėjo patikrinti, ar ten nėra slepiamos cigaretės, bet ten buvo tik degalai. Visi tie pareigūnai, kurie tikrino automobilį vizualiai pirmą kartą, detalaus patikrinimo metu stovėjo ir žiūrėjo. Šie pareigūnai teigė, kad pirminio patikrinimo metu prekių nebuvo. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą padarė išvadą, kad čia buvo jo - M. G. krovinys, pats pažeidėjas tai taip pat pripažino. Pažeidėjo versija dėl to, kad prekes rado griovyje, buvo paneigta, nes video medžiagoje matosi, kad vairuotojas su prekėmis išeina iš „dutyfree“ parduotuvės, t.y., rastas automobilyje prekes vairuotojas įsigijo parduotuvėje pats. G. negalėjo rasti prekių griovyje, nes nuo muitinės posto iki sulaikymo vietos nedidelis atstumus; praėjo trumpas laiko tarpas, tad nurodomos aplinkybės dėl sustojimo ir prekių radimo neatitinka realių aplinkybių. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir tarnybiniame pranešime (t. b.l. 108, 150).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja Ž. S. apklausos metu paaiškino, kad eilinio muitininko darbą pamainos metu tikrina ir jam vadovauja pamainos viršininkas. Jos kolega V. tą dieną vertino rizikos veiksnius (valdymą) ir būtent jis nurodė, ką jį turi daryti. Kai atvažiavo G. vairuojamas mikroautobusas, V. neliepė jai detaliai tikrinti vidaus, buvo nurodyta tik vizualiai apžiūrėti. Mikroautobuse buvo vairuotojo ir keleivio sėdynė, jokių kitų daiktų nebuvo. Tikrinimo metu prekių nebuvo. Nuobaudą gavo, bet jos neskundė. Ką ir kokiu būdu tikrinti sprendžia pareigūnas, atsakingas už rizikos valdymą, o šiuo pareigūnu buvo paskirtas V. G. jai žinomas kaip asmuo neretai kertantis sieną, iš matymo. Jo veidą jį žinojo, gerai įsidėmi veidus.

Savo paaiškinime tarnybinio patikrinimo komisijai Ž. S. nurodė, kad minėtame automobilyje prekių, daugiau nei leidžiama vežti be mokesčių, nebuvo (t.1 b.l.152). Papildomo paaiškinimo metu liudytoja tvirtino, kad apžiūrėjo automobilio vidų, tačiau jame prekių nebuvo (t.1 b.l.154). Trečio paaiškinimo metu S. nurodė, kad pareigūnas V. V., prieš jai apžiūrint automobilį MB v.n. (duomenys neskelbtini), žodžiu ją informavo, kad G. jokių prekių negabena. Kitų prekių automobilyje nebuvo (t.1 b.l.156). Ketvirtojo paaiškinimo metu S. nurodė tas pačias aplinkybes, tik paaiškino, kad detalus automobilio patikrinimas nebuvo atliekamas, nes V. V. nesuformavo tokios užduoties. (t.1 b.l.158).

Muitinės departamento generalinio diektoriaus 2012 07 10 d. įsakymu Nr. P-591 Ž. S. paskirta nuobauda – papeikimas. (t.2 b.l.49). Buvo konstatuota, kad S. pažeidė Muitinės departamento geberalinio direktoriaus 2011 11 23 d. įsakymu Nr. 1B-625 patvirtintų Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 11 ir 12 punktus (t.2 b.l. 12-14), Ramoniškių kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.5 punktą (t.2 b.l.22) bei neatliko pareigų, numatytų Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo 34.1 ir 34.4 punktuose. Šiais savo veiksmais S. sudarė sąlygas į Lietuvos Respubliką įvežti prekes kontrabandos būdu.

Liudytojas V. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad dirba eiliniu muitininku. Patvirtino, kad 2012 04 20 d. jam buvo pavesta vertinti riziką,t.y., jis sprendė ką ir kaip reikia tikrinti. M. G. mikroautobuso NAS kompiuterinėje programoje nebuvo. Eidami prie transporto priemonės jie turi pažiūrėti programą, ar tikrinamas automobilis įtrauktas į sąrašą automobilių, kuriems skirtina didesnis dėmesys. Jis pats automobilio neapžiūrėjo, net nebuvo priėjęs. Automobilio neprisiminė, tačiau vairuotojas buvo matytas, nes per postą važiuoja apie 80 procentų tų pačių asmenų. Tad kodėl šis dažnai matomas vairuotojas nesukėlė jam įtarimo – paaiškinti negalėjo. Vertino šio automobilio riziką, tačiau pavedė apžiūrėti tik vizualiai, nes automobilis nebuvo įtrauktas į minėtą kompiuterinę programą. Pamainos viršininkas tvarko dokumentaciją, daro automobilių perpatikrinimus. Kuo vadovaujantis pamainos viršininkas sprendžia ar reikia daryti perpatikrinimą , pasakyti negali. Jis pats riziką vertino kompiuterinės programos duomenų baze, o kiti kriterijai , kurie rodo padidintą riziką – tai vykimo periodiškumas. Tą mėnesį G. automobilis vyko tik tris kartus ir jam nekėlė įtarimo. Jam žinomas įsakymas, kuris įpareigoja tikrinti automobilį, jeigu šis vyksta per sieną dažniau nei kas septynias dienas. Detalaus automobilio patikrinimo neatliko, nes tai buvo ne lengvasis , o krovininis automobilis, t.y., detaliuosius patikrinimus jie atlieka tik lengviesiems automobiliams, kertantiems sieną dažniau nei kas septynias dienas. Į atsakovo atstovo klausimą, kodėl nesilaikė Metodikos dėl krovininių automobilių tikrinimo, kuo remiantis septynių dienų taisyklė buvo taikoma krovininiam automobiliui, atsakyti negalėjo. Jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir jis pats išėjo iš darbo.

Liudytojas V. M. patvirtino, kad dirba vyr. muitininku. Kovo ir balandžio mėnesiais pamainai vadovavo E. Č.. M. G. vairuojamas automobilis buvo žinomas, kadangi anksčiau buvo rašyti šio automobilio patikrinimo aktai. Šio automobilio duomenys buvo įvesti į kompiuterinę NAS programą kaip rizikingo automobilio, o vėliau šie duomenys buvo pašalinti iš kompiuterinės programos. Kas ir kodėl tai padarė negali paaiškinti, nes tai nuo jų nepriklauso. Kompiuterinę sistemą valdo centrinis rizikos valdytojas. Kai automobilio duomenys buvo pašalinti iš informacinės sistemos, jis surašė pranešimą ,kad automobilis būtų įtrauktas atgal į sistemą. Balandžio mėnesį kompiuterio duomenų bazėje šio automobilio duomenų nebuvo. Jis rašė pranešimus apie rizikos veiksnius, kurie susiję su tuo automobiliu, tačiau jo duomenys nebuvo įtraukti į duomenų bazę. Šiuos pranešimus jie asmeniškai siuntė į Kauno teritorinės muitinės pažeidimų prevencijos skyrių. Šių dokumentų kopijos yra segamos į segtuvą, kuris stovi pamainos viršininko spintoje; ar visa tai žinojo Č. jis negali pasakyti, bet tie segtuvai buvo Č. žinioje. Jis dirba muitinės sistemoje apie 20 metų ir viską žino, bet yra tokių dalykų, kurių nenori komentuoti. Jeigu kompiuterio duomenų bazėje užfiksuota, kad automobilis rizikingas, tai, automobiliui priartėjus prie posto, NAS atpažįsta automobilį ir užsidega raudona šviesa, o šiuo atveju raudona šviesa nedegė. Po tarnybinio patikrinimo gavo nuobaudą - papeikimą. Kadangi į jo rašytus pranešimus dėl G. automobilio niekas nereagavo, šis automobilis nebuvo gražintas į kompiuterinę sistemą kaip rizikingas, o jis nustojo rašyti tuos pranešimus. Pagal jo rašytus pranešimus, G.automobilio duomenys turėjo būti įtraukti į numerių atpažinimo sistemą, kuri vadinasi NAS. Tas automobilis buvo žinomas ir tiek Č., tiek visi kiti turėjo skirti šiam automobiliui didesnį dėmesį. Ne kartą buvo taip, kad ir pamainos viršininkas tikrina automobilį, tačiau pamainos viršininkas ir per kameras gali stebėti kiekvieną tikrinimą`. Kodėl pamainos viršininkas, žinodamas apie tai, kad M. G. vairuotojamas automobilis gan dažnai kerta sieną, neatkreipė pamainos darbuotojų dėmesio į šį automobilį, kodėl neskyrė šiam automobiliui didesnio dėmesio, paaiškinti negali. Pasibaigus kiekvienai pamainai ruošiama ataskaita; yra paruošta speciali forma, kurią užpildo kiekvienas muitininkas. Ši ataskaita pateikiama pamainos viršininkui. Mano, kad pamainos viršininkas turi susipažinti su ataskaitomis ir reaguoti į jose nurodomas aplinkybes. Tik įvažiavus į Rusijos teritoriją, už kelių kilometrų yra degalinė; vairuotojai įvažiuoja, prisipila pilną baką kuro, ką nors nusiperka “dutyfree” parduotuvėje ir vėl grįžta į Lietuvą. Už tai, kad neatliko automobilio detalaus patikrinimo, gavo nuobaudą.

Teismui pateiktas V. M. paaiškinimas, rašytas dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo. Šiame paaiškinime M. teigė, jog ne kartą rašė pranešimus apie pastebėtus automobilio MB v.n. (duomenys neskelbtini) rizikos požymius, šiuos pranešimus registravo atitinkamame žurnale, siuntė pranešimus Kauno TM PPS, tačiau į jo pranešimus nebuvo reaguojama ir šio automobilio NAS sistemoje statusas nepasikeitė. Susidarė tokia situacija, kai jis pastebėjo rizikos faktorius, apie juos eilę kartų informavo centrinį rizikos valdytoją, o pastarasis į tai nekreipė dėmesio. Todėl padarė išvadą, kad jo elgesys, fiksuojant šio automobilio rizikos faktorius, yra neteisingas ir jis liovėsi rašyti pranešimus. (t.2 b.l.,66).

Teismui pateiktas Muitinės departamento 2012 07 31 d. įsakymas Nr. 1P-640, kuriuo V. M. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Nuobauda skirta už tai, kad , pažeisdamas Muitinės departamento 2004 07 15d. įsakymo Nr. 1B-704 1.1 ir 1.2 punktų reikalavimus, neatliko transporto priemonės MB Sprinter v.n. (duomenys neskelbtini) detalaus muitinio tikrinimo (t.2 b.l.65).

Liudytojas A. B. paaiškino, kad dirbo kartu su M. toje pačioje pamainoje, kuriai vadovavo Č., o vėliau M. buvo pervestas į kitą pamainą. 2012 04 20 d. dirbo, bet su G. automobiliu reikalų neturėjo. Buvo įsitikinę, kad krovininiam transportui netaikoma septynių dienų taisyklė, t.y. lengvuosius automobius reik tikrinti detaliai, jeigu jie važiuoja dažniau nei kas septynias dienas, o krovininių tai nelietė. Dėl to rašė paaiškinimą – dėl to kad netinkamai įvertino G.automobilio vykimo dažnumą kaip rizikos faktorių. Patvirtino, kad po kiekvienos pamainos rašo ataskaitas ir atiduoda jas pamainos viršininkui. Pamainos viršininkas nustato kiekvienai pamainai užduotis, o kokiais kriterijais vadovaujantis tai daro – negali pasakyti. Mano, kad ataskaitų pagrindu turėjo būti formuluojamos užduotis, tačiau kodėl nebuvo skiriamas dėmesys G. automobiliui, pasakyti negali.

Savo paaiškinime teismui A. B. nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir M. Automobilis MB v.n. (duomenys neskelbtini) buvo fiksuotas NAS kaip rizikingas, o vėliau iš tos sistemos pašalintas. Duomenų, kurie kokiu nors būdu leistų abejoti dėl galimai daromo pažeidimo nebuvo, todėl detalūs patikrinimai šiam automobiliui nebuvo atliekami (t.2 b.l.70).

Teismui pateiktas Muitinės departamento 2012 09 26 d. įsakymas Nr. 1P-849, kuriuo A. B. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad nesilaikė 2004 07 15d. įsakymo Nr. 1B-704 reikalavimų ir neatliko automobilio MB v.n. (duomenys neskelbtini) detalaus patikrinimo 2012 kovo mėnesio 16, 27, 31 dienomis atlikdamas pareigas Ramoniškių kelio poste (t.2 b.l.69).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymo Nr. 1P-565 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. Č.", kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinė nuobauda Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui E. Č., atliekančiam pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste, skirta nustačius, kad pareigūnas, atlikdamas pareigas Ramoniškių kelio poste , 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 ir balandžio 20 dienomis, neužtikrino, kad jo vadovaujamos pamainos pareigūnai (paskirti lokaliais rizikos valdytojais) tinkamai taikytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti . Konstatuota, kad pareiškėjas, pažeisdamas Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 3B-513 (toliau - Pareigybės aprašymas), 20.2 punktą, neužtikrino jo vadovaujamos pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymo. Pamainos viršininko pareiga yra ne tik organizuoti ir planuoti pamainos darbą (Pareigybės aprašymo 20.1 punktas), tačiau ir užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių vykdymą (Pareigybės aprašymo 20.2 punktai). Šios pareigos kildinamos iš posto pamainos viršininko pareigybės paskirties - organizuoti ir vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones (Pareigybės aprašymo 6 punktas).

Tarnybinio ptikrinimo metu nustatyta, kad Ramoniškių kelio poste 2012 04 20 d. posto inspektoriai Ž. S. ir V. V. atliko automobilio MB v.n. (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą galimai nesilaikydami nustatytos tvarkos, o pamainos viršininkas E. Č. galimai nekontroliavo pamainoje dirbančių pareigūnų; nustatyta ,kad M. G. minėtu automobiliu nuo 2012 03 01 d. per postą vyko 2012 m. kovo 3 ir 7 dienomis du kartus, 11, 15, 16, 23, 27, 31 dienomis, balandžio 4, 8, 17 dienomis. Pagal NAS duomenis šis automobilis vyko ir kovo 19 bei 20 dienomis, tačiau keleivių žurnale šis vykimas nefiksuotas. Visus minėtus kartus G. vyko posto pamainos, kuriai vadovauja pamainos viršininkas E. Č. darbo metu. Kadangi G. vykdavo dažniau nei vieną kartą per 7 dienas, visus kartus poste turėjo būti atliekamas šio automobilio detalus patikrinimas, tačiau Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje (toliau – RIKS) nėra nė vieno suformuoto patikrinimo akto dėl minėto automobilio tikrinimo (t.1 b.l.88-98). Tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, jog E. Č. neužtikrino, kad anksčiau minėtomis dienomis jo vadovaujamos pamainos parteigūnai tinkamai taikytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti: Č. pamainos pareigūnai paskirti atsakingais už rizikos valdymą V. M., A. B., V. V. pažeisdami teisės aktų - MD generalinio direktoriaus 2004 07 15d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos , susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis ES sieną , valdymo“ 1.2 ir 1.2 punktų; Degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose , kontrolės metodikos , patvirtintos MD generalinio direktoriaus 2012 06 02 d. įsakymu Nr. 1B-366, 5 ir 6 punktų nuostatas, kiekvienu atveju vertindamai riziką ir vykimo kartotinumą nepriimdavo sprendimų M. G. vairuojamą automobilį MB Sprinter , v.n. (duomenys neskelbtini), tikrinti automobilių detalaus tikrinimo vietoje , apie minėtą asmenį bei automobilį neužpildydavo ir neperduodavo pranešimų centriniam rizikos profiliui sukurti, t.y. netinkamai vykdė pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, o pamainos viršininkas E. Č. nesiėmė jokių priemonių , kad įvykdytų jam pavestą pareigą – užtikrinti minėtų muitinės priežiūros priemonių tinkamą vykdymą , apsiribodamas tik tuo, kad visų minėtų pamainų darbo metu paskirdavo lokalius rizikos valdytojus ir nepagrįstai manydamas, kad paskirti pareigūnai vykdo minėtų teisės aktų nuostatas. Kaip pamainos viršininkas Č. turėjo pakankamai priemonių šiai pareigai vykdyti: NAS (numerių atpažinimo sistema), Žodinių keleivių deklaracijų informacinė sistema, stebėjimo kameros, elektroninių žurnalų duomenų bazės , turėjo teisę duoti panaimos pareigūnams privalomus vykdyti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą , tačiau tuo nesinaudojo (t.1 b.l. 97).

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti ir šalių neginčijami šie faktai: pil. M. G. automobiliu Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per Ramoniškių (Sudargo) kelio postą vyko 2012 m. kovo 3, 7 (du kartus), 11, 15, 16, 19, 20, 23, 27, 31 dienomis ir 2012 m. balandžio 4, 8, 17, 20 dienomis. Šio keleivio vykimo dažnumas viršija teisės aktuose nustatytą rizikos požymį - Europos Sąjungos sienos kirtimą dažniau nei vieną kartą per 7 dienas. Pareiškėjas - pamainos viršininkas E. Č., pareigas Ramoniškių (Sudargo) kelio poste vykdė 2012 m. kovo 11,15, 16, 23, 27, 31 dienomis ir 2012 m. balandžio 20 dienomis.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo" 1.1. punktas įpareigoja vertinti kaip didelės rizikos požymį keleivius ir transporto priemones, kertančias Europos Sąjungos sieną dažniau nei vieną kartą per 7 dienas, 1.2. punktas įpareigoja didelės rizikos požymius turintiems keleiviams ir transporto priemonėms atlikti detalius keleivių, jų gabenamų prekių, transporto priemonių tikrinimus ( t.2 b.l.8).

Muitinės departamento 2012 06 02 d. įsakymu Nr., 1B-366 patvirtinta Degalų kiekio, esančio krovininių transporto priemonių degalų bakuose,kontrolės metodika. Šios metodikos 5 ir 6 punktai nustato, kad muitinės pareigūnas, nustatydamas krovininių transporto priemonių rizikos požymius, vadovaujasi anksčiau minėtu MD 2004 07 15 d. įsakymu Nr. 1B-704 patvirtintomis nuostatomis ir , nustatęs rizikos požymius, užpildo ir perduoda pranešimą apie pastebėtus rizikos požymius centriniam rizikos profiliui sukurti (t.2 b.l.9-11).

Pagrindinius tarnybos Lietuvos muitinėje principus, muitinės pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Tarnybos Lietuvos Respublikoje muitinės statutas (toliau tekste Statutas). Muitinės pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 33-39 straipsniai ir Statuto (42 str. 2 p.) pagrindu finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau - Taisyklės).

Muitinės departamento pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2012 04 20 d. 13.48 val. automobilis Mercedezs Benz v.n. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Ramoniškių KPKJP patikrinimo zonos ir nuvažiavo LR kryptimi, o 13.51 val.(po trijų minučių) kitas pareignas telefonu informavo , kad šį automobilį sulaikė mobilios grupės pareigūnai ir lydi atgal į KPKP pakartotiniam patikrinimui. (t.1 b.l. 120).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuota, kad 2012 04 20 d. Ramoniškių KP M. G. vairuojamame automobilyje Mercedes Benz v.n. (duomenys neskelbtini), rastos cigaretės Bond , 4000 vnt, kurių vertė 1404 lt., cigaretės Winston – 600 vnt., 216 lt. vertės, degtinė Jelzin , 6 vnt. 166 lt. vertės (t.1 b.l. 115).

V. E. (jau minėta) teigė, kad M. G. vairuojamas automobilis buvo stebimas išvažiavęs iš posto teritorijos ir sulaikytas po trijų minučių, t.y., G. nebuvo sustojęs ir negalėjo rasti griovyje prekių. Detalus sulaikyto automobilio patikrinimas buvo atliekamas dalyvaujant muitinės posto pareigūnams ir prekių radimo automobilyje faktas nekėlė abejonių.

Visi apklausti liudytojai, dirbę Č. vadovaujamoje pamainoje, patvirtino, kad MD 2004 07 15 d. įsakymu Nr. 1B-704 nesivadovavo ir septynių dienų taisyklės netaikė krovininiams automobiliams, tame tarpe ir G. varuojamam automobiliui. Visi jie teigė negavę iš pamainos viršininko E. Č. kokių nors pastabų ar papildomų nurodymų dėl to, kad būtina laikytis 7 dienų taisyklės krovininių automobilių atžvilgiu.

Kadangi M. G. vairuojamas automobilis kirto valstybės sieną 2012 m. kovo 11, 15, 16, 23, 27, 31 dienomis ir 2012 m. balandžio 20 d., minėtam keleiviui ir jo transporto priemonei turėjo būti taikomas Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną valdymo" 1.1. punktas, vertinant dažną minėto keleivio vykimą per postą kaip didelės rizikos požymį ir atitinkamai taikomas 1.2. punktas atliekant šio asmens, jo gabenamų prekių ir transporto priemonės detalų muitinį tikrinimą, tačiau tai nebuvo padaryta, t.y., minėtomis dienomis pareiškėjas neužtikrino, kad jo pamainos pareigūnai tinkamai taikytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Visi apklausti liudytojai – muitinės posto pareigūnai patvirtino, kad G. buvo visiems jiems žinomas, kaip dažnai kertantis sieną asmuo, kad rašė apie tai pranešimus ir tuos pranešimus atiduodavo pamainos viršininkui, kuris formuodavo užduotis. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti ar paneigti liudytojų parodymų.

Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 01 20 d. įsakymu Nr. 3B-29 patvirtintos Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklės reglamentuoja pamainos viršininko teises ir pareigas pamainos metu. (t.2 b.l.15-22). Taisyklės numato, kad pamainos viršinin- kas praveda instruktažą, supažindina pamainos pareigūnus su naujai gauta normine medžiaga, esant būtinumui , patikrina kaip įsisavinta anksčiau gauta norminė medžiaga ((t.2 b.l.21; 4.4.2.1, 4.4.2.2 punktaiu). Šių taisyklių 4.4.6 punktas įpareigoja pamainos viršininką kontroliuoti , ar pamainoje dirbantys pareigūnai, vykdydami numatytas funkcijas, laikosi teisės aktų nreikalavimų, vykdo nuorodymus, atlieka pavedimus, paskirtas užduotis, ar tinkamai atlieka veiksmus nustatytoje darbo vietoje, ar tinkamai vykdo rizikos profilyje nurodytus veiksmus, ar tinkamai vertina riziką priimant sprendimus dėl muitinio tikrinimo būdo, ar tinkamai atlieka tikrinimus pagal nustatytus tikrinimo būdus.

Kaip minėta, muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai kategoriškai reglamentavo tvarką, kai krovininiai automobiliai, kertantys sieną dažniau nei kas septynias dienas, turi būti vertinami kaip turintys didelės rizikos požymį ir jiems turi būti atliekami detalūs patikrinimai. Visi apklausti liudytojai – muitinės posto pareigūnai patvirtino, kad minėti reikalavimai nebuvo jų pamainos metu taikomi krovininiams automobiliams ir konkrečiai – M. G. vairuojamam automobiliui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. G. automobilis vyko dažniau nei kas septynias dienas ir apie tai žinojo muitinės posto pareigūnai bei pamainos viršininkas Č. Nežiūrint į tai, pareiškėjas kaip pamainos viršininkas šias aplinkybes ignoravo, neatkreipė jo vadovaujamos pamainos pareigūnų dėmesio į minėto muitinės departamento generalinio didrektoriaus įsakymo reikalavimus, į pareigą vertinti G.automobilį kaip padidintos rizikos požymį turintį objektą ir nereikalavo detaliai tikrinti šio automobilio, vykstant per posto teritoriją. Todėl pagrįstai inkriminuota, kad pareiškėjas, kaip pamainos viršininkas pažeidė MD 2004 07 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 1.1 ir 1.2 punktų reikalavimus, bei MD 2010 06 02d. įsakymu Nr. 1B-366 patvirtintos metodikos 5 ir 6 punktų reikalavimus (apie minėtą asmenį bei automobile neužpildydavo ir neperduodavo pranešimo apie pastebėtus rizikos požymius centriniam rizikos profiliui sukurti). Atitinkamai pagrįstai minkriminuota ir Ramoniškių (Sudargo) kelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 6 p. ,20.1 ir 20.2 punktus, nustatančius, kad pamanos viršininkas vadovauja posto pamainai ir užtikrina , kad pareigūnai tinkami taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones, skiria pareigūnams tarnybine sužduotis ir kontroliuoja jų vykdymą, jų vydymą, bei 21.1 punktą, nustatantį, kad pamainos viršininkas turi teisę duoti pamainos pareigūnams privalomus nurodymus ir kontroliuoti jų darbą.

M. G. buvo surašytas ATP protokolas pagal ATPK 163 ² str.3d. ir Šakių rajono apylinkės teismo 2012 05 08 d. nutarimu už prekes, kurios buvo rastos detalaus patikrinimo metu, paskirta 5000 litų bauda už akcizais apmokestinamų prekių laikymą ir gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką.

Pareiškėjas kaip pamainos viršininkas privalėjo atkreipti dėmesį į MD įsakymų laikymasį ir to nepadarė, dėl ko pamainoje dirbantys pareigūnai nefiksavo rizikos faktorių , neskyrė detalaus patikrinimo M. G. vairuojamam automobiliui ir pastarasis turėjo galimybę pravežti prekes į Lietuvos teritoriją kontrabandos būdu. Teismas daro išvadą, jog pareiškėjas pažeidė MD generalinio direktoriaus nustatytą tvarką ir nuobauda jam paskirta pagrįstai. Todėl prašymas panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 1P-565 „Dėl tarnybinės nuobaudos E. Č.", kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,teismas

nusprendė:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis