- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-19
- Bylos Nr.
- A-143-2741-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03179-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“, akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“
- Advokatai
- Nedas Šilaika
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ ir akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „DnB NORD lizingas“ ir akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „DnB NORD lizingas“ (toliau – UAB „DnB NORD lizingas“) ir akcinė bendrovė „DnB NORD bankas“ (toliau – AB „DnB NORD bankas“) (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) skundu (T 1, b. l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Įmonių bankroto valdymo departamentas) 2010 m. rugsėjo 7 d. raštą (sprendimą) Nr. (6.14)A2-2907 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 3R-256(2010/03-4R-338) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti skundą.
Pareiškėjai nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“ (toliau – UAB „Gertauta“, BUAB „Gertauta“) bankroto bylą. 2009 m. sausio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas 3 862 411,65 Lt AB ,,DnB NORD bankas“ finansinis reikalavimas bankroto byloje. UAB „DnB NORD lizingas“ 2007 m. vasario 1 d. ir 2007 m. birželio 21 d. su UAB „Gertauta“ buvo sudaręs lizingo sutartis, kurios dėl įsipareigojimų nevykdymo buvo nutrauktos 2009 m. spalio 5 d. pranešimu ir, vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.574 straipsniu bei lizingo sutartimis, UAB „Gertauta“ privalėjo grąžinti 2007 m. automobilį VW TOURAN ir 2007 m. automobilį AUDI Q7. Pareiškėjai pažymėjo, kad 2010 m. liepos 28 d. skundu kreipėsi į atsakovą su prašymu ištirti ir įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“) veiksmus UAB „Gertauta“ bankroto byloje. 2010 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakovas informavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepažeidė bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų. Šis atsakovo atsakymas buvo apskųstas Komisijai, kuri 2010 m. spalio 25 d. sprendimu atmetė jų skundą, kadangi nebuvo nustatyta, jog buvo pažeistos jų skundo nagrinėjimo procedūros. Pareiškėjų nuomone, Komisijos sprendimas yra neteisėtas, visų pirma, nes sprendimu buvo pažeistos jų teisės, t. y. UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ po lizingo sutarčių nutraukimo vengia sugrąžinti UAB „DnB NORD lizingas“ priklausantį turtą, pažeidžia UAB „DnB NORD lizingas“ teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad Komisija nenurodė nė vieno skundo atmetimo pagrindo ir apsiribojo tik tuo, kad nebuvo pažeistos skundo nagrinėjimo procedūros. Pareiškėjai skundo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punktu, kurio pagrindu, jų nuomone, atsakovas, tirdamas trečiojo suinteresuoto asmens veiklą, neturėjo apsiriboti formaliu skundo vertinimu, o turėjo tirti visą skunde nurodytą šio asmens veiklą kompleksiškai. Taip pat nurodė, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ nesirūpino bankrutuojančiai įmonei priklausančiu turtu bei slėpė nuo kreditorių informaciją apie faktinę turto būklę ir naudojimą, nesurinko informacijos apie faktinius administracinio pastato, esančio Kaune, P. Lukšio g. 55, kurį nuosavybės teise valdo UAB „Gertauta“, nuomininkus; taip pat įdarbino asmenį, turintį akivaizdų asmeninių ir tarnybinių interesų konfliktą, nepagrįstai ir ne įmonės interesais naudojo įmonės lėšas ir neteisėtai negrąžina lizingo turto.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 36–42) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų skundą išnagrinėjo pagal kompetenciją. Pažymėjo, jog, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, vykdyti sudarytą nuomos sutartį UAB ,,Gertauta“ buvo naudinga, nes, nutraukus nuomos sutartį, būtų tekę ieškoti naujų nuomininkų, o, jų neradus, skirti papildomų lėšų pastato apsaugai. Svarstant klausimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ar jos sudarymo su tiesioginiu nuomininku UAB ,,Gertauta“ kreditorių susirinkime, kreditoriai šiuos būdus atmetė. Dėl juristo R. N. priėmimo į juristo pareigas nurodė, kad įmonių bankroto procesą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia administratoriui jo administruojamų įmonių vardu sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, dirbusiais įmonėje ir laikinai ėjusiais vadovaujančias pareigas iki bankroto bylos iškėlimo. Todėl, atsižvelgęs į administratoriaus paaiškinimą, kad sudaryti sandoriai neprieštaravo įmonės interesams bei kreditorių susirinkimas buvo patvirtinęs administratoriaus veiklos ataskaitas, konstatavo, kad nebuvo pažeisti teisės aktai, o Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi laidavimo sutartis, kuriomis pareiškėjai grindžia interesų konfliktą, pripažino teisėtomis. Taip pat nurodė, kad visos lėšos lizingo įmokoms mokėti ir lizinguojamam turtui prižiūrėti buvo skiriamos pagrįstai, t. y. vykdant kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip administratoriui, remiantis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktu, yra privalomi. Dėl lizingo sutarčių papildomai paaiškino, kad UAB ,,Gertauta“ kreditorių susirinkimas buvo nutaręs surasti potencialų lizingu įsigytų automobilių pirkėją ir nustatė kainas. Pažymėjo, kad, vertindamas lizingo sutartis bei jų pagrindu įsigytų automobilių panaudojimą, atliko administratoriaus veiklos, o ne kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolę, todėl tiek atsakovo, tiek Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 47–50) prašė atmesti skundą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi konstatavo faktinę aplinkybę, jog 2009 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu UAB ,,Gertauta“ bankroto administratorius – UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ – buvo įpareigotas pateikti informaciją apie nekilnojamojo turto, esančio Kaune, P. Lukšio g. 55, subnuomos sutartį. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi paminėtas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pripažintas negaliojančiu, todėl jam nebeliko pareigos pateikti informaciją apie nurodyto turto subnuomą. Dėl juristo R. N. įdarbinimo pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nenustatė konkrečių pažeidimų, kuriuos padarė R. N. Nurodė, kad UAB ,,Gertauta“ kreditoriai pritarė UAB ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pasirinkimui skirti šį asmenį į juristus ir jo darbą vertino gerai. Dėl UAB ,,Gertauta“ lėšų panaudojimo nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. kovo 24 d., kurioje nurodytos padarytos išlaidos lizinguojamoms transporto priemonėms išlaikyti ir naudoti, pripažino teisėtu ir pagrįstu. Dėl lizinguojamų transporto priemonių negrąžinimo taip pat pažymėjo, kad nesant vykdomojo dokumento pareiškėjas UAB „DnB NORD lizingas“ nebeturi galimybių perimti UAB ,,Gertauta“ automobilių, kol Kauno apygardos teismas neišnagrinės civilinės bylos Nr. 2-2886-605/2010 ir nepriims sprendimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendimu (T 1, b. l. 182–186) atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57, 58 straipsniais, konstatavo, kad pareiškėjai skunde nurodytais motyvais ir administracinėje, Komisijos bylose esančiais įrodymais nepatvirtino ginčijamų sprendimų ydingumo. Iš esmės administracinės bylos proceso šalys aptariamos situacijos faktinių aplinkybių neginčija, tačiau tarp šalių yra nesutarimų dėl BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ ir jo įgalioto asmens veiksmų vertinimo. Pareiškėjų nuomone, atsakovas netinkamai tyrė ir vertino skunde nurodytas aplinkybes, kai kurias aplinkybes ignoravo, apsiribojo formaliu skundo tyrimu. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų, atsiliepimų į skundą argumentacija adekvati bylos rašytiniams įrodymams, paminėtiems teisės aktams, pareiškėjų skunduose teikiami klausimai aptarti, skundo nagrinėjimo procedūra nepažeista. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1246-343/2008 UAB „Gertauta“ iškėlė bankroto bylą. Įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. BUAB „Gertauta“ kreditorių UAB „DnB NORD lizingas“ ir AB „DnB NORD bankas“ įgaliotas atstovas 2010 m. liepos 28 d. Įmonių bankroto valdymo departamentui pateikė skundą „Dėl administratoriaus veiksmų BUAB „Gertauta“ bankroto byloje“, kuriame iš esmės nurodė adekvačias faktines aplinkybes, kaip ir skunde Komisijai, bei Įmonių bankroto valdymo departamento prašė patikrinti UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgalioto asmens V. Č. veiklą ir imtis priemonių, kad neprofesionalūs ir šališki bankroto administratoriaus veiksmai ateityje nepadarytų žalos BUAB „Gertauta“ ir jos kreditoriams. Įmonių bankroto valdymo departamento l. e. p. direktorius 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-45 „Dėl bankrutavusios UAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiklos tikrinimo komisijos sudarymo“ sudarė BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiklos tikrinimo komisiją (toliau – ir Veiklos tikrinimo komisija), kuriai pavedė iki 2010 m. rugpjūčio 19 d. patikrinti bankroto administratoriaus veiklą vykdant bankroto procedūras BUAB „Gertauta“, nustatyti, ar bankroto administratoriaus veikla atitinka bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei patikrinimo išvadas pateikti Įmonių bankroto valdymo departamento l. e. p. direktoriui, bankroto administratoriui iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. Sudarytos administratoriaus Veiklos tikrinimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 18 d. posėdyje buvo svarstomi klausimai dėl BUAB „Gertauta“ turto nuomos, juristo įdarbinimo, lėšų naudojimo ir dėl įmonės transporto priemonių negrąžinimo. Komisija, išnagrinėjusi 2010 m. liepos 28 d. UAB „DnB NORD lizingas“ ir AB „DnB NORD bankas“ skunde teikiamus klausimus, konstatavo, jog UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo V. Č., tęsdamas 2008 m. birželio 2 d. nuomos sutartį, įmonės juristu įdarbindamas buvusį įmonės laikinai einantį pareigas vadovą, skirdamas įmonės lėšas lizingo įmokoms mokėti ir lizingo būdu gautam turtui išlaikyti bei atsisakydamas grąžinti UAB „DnB NORD lizingas“ automobilius, kuriuos įmonė yra gavusi pagal lizingo sutartis, nepažeidė įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų. Įmonių bankroto valdymo departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vedėjo pavaduotojas I. T., atsižvelgdamas į BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus veiklos tikrinimo komisijos nutarimą, 2010 m. rugpjūčio 27 d. teikimu laikinai einančiai pareigas Įmonių bankroto valdymo departamento direktorei siūlė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotam asmeniui V. Č. neskirti nuobaudos. Įmonių bankroto valdymo departamentas 2010 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (6.14)A2-2907, atsakydamas į 2010 m. liepos 28 d. UAB „DnB NORD lizingas“ ir AB „DnB NORD bankas“ skundą, konstatavo, jog, atlikus BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiklos patikrinimą, nenustatė įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų. Rašte paaiškinta, jog jų skundo nagrinėjimui buvo sudaryta BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiklos tikrinimo komisija (aptarti įmonės turto nuomos, įmonės lėšų naudojimo, įmonės transporto priemonių negrąžinimo ir kiti klausimai). Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašo panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento 2010 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (6.14)A2-2907, kuriame konstatuota, jog, atlikus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiklos patikrinimą, įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, ir pareiškėjų skundas atmestas (raštas parengtas atsakant į pareiškėjų įgalioto atstovo 2010 m. liepos 28 d. skundą dėl administratoriaus BUAB „Gertauta“ bankroto byloje). Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 4-535 patvirtintų Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1, 7.1, 7.2, 7.9 punktais. Pažymėjo, jog ginčijamas raštas parengtas vadovaujantis Taisyklėmis (5–7, 17, 17.1, 17.2, 19 p.). Teismas įvertino Taisyklių 1, 5, 6, 7, 17.1, 17.2, 19 punktų nuostatas. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamame rašte išdėstyti argumentai į pareiškėjų skundo klausimus yra pagrįsti įrodymais, atsakovo argumentai ir atlikti veiksmai atitinka Taisyklių, paminėtų rašte teisės aktų reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, panaikinti ginčijamus sprendimus pareiškėjų skunde išdėstytais motyvais bei skundą grąžinti naujam nagrinėjimui nėra pagrindo (nenurodytos aplinkybės ir motyvacija, dėl kurių keistųsi atsakovo ginče išreikšta pozicija, nagrinėjant skundą iš naujo).
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 1, b. l. 191–199) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra pateikta nė vieno konkretaus motyvo ar argumento, kuriais būtų analizuojami ir/ar atmetami jų skundo argumentai. Vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, teismas nevertino skundžiamos administratoriaus veiklos ir netaikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-337 patvirtinto Bankroto administratorių elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) reikalavimų (8, 11.3, 11.7 p.). Teismas turėjo vertinti ne tik galimų formalių teisės aktų nustatytų draudimų pažeidimus, bet turėjo įvertinti, ar administratorius tinkamai, profesionaliai ir efektyviai vykdo savo pareigas. Kelių faktų pagrįstumas galėjo būti patikrintas tik nuvykus į vietą (Taisyklių 8 p.). Atsakovo sprendimas buvo priimtas tik formaliai patikrinus bankroto administratoriaus tam tikrų veiksmų prieštaravimą imperatyviems teisės aktų draudimams, bet nevertinant administratoriaus veiklos kompleksiškai, be to, apskritai nevertinant kai kurių esminių skunde nurodytų aplinkybių. Teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo reikalavimus.
2. Atsakovas nei Komisijai, nei teismui nepateikė visos jų skundo atsakovui tyrimo medžiagos. Teismas neišreikalavo šios medžiagos, atsakovo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą sprendė ne iš visos, o tik iš atsakovo nuožiūra pasirinktinai pateiktos skundo tyrimo medžiagos, pažeisdamas objektyvumo ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo principus. Jie nurodė aplinkybes, esančias skundo pagrindu, ir pagrindė jas įrodymais, tačiau keliamas klausimas ne tik dėl šių įrodymų tinkamo vertinimo, bet ir dėl atsakovo atlikto tyrimo tinkamumo ir išsamumo. Atsakovas, gavęs informaciją apie galimą (nors ir neįrodytą) netinkamos administratoriaus veiklos faktą, turėjo pareigą pats surinkti ir patikrinti nurodytą informaciją.
3. Teismas apsiribojo tik abstrakčiu teisės aktų (Taisyklių, reglamentuojančių bankroto administratorių veiklos tyrimo procedūrą) citavimu ir abstrakčiomis išvadomis, kad atsakovo skundžiamo rašto argumentai atitinka bylos įrodymus, o tyrimo procedūra nebuvo pažeista. Nesutinka, kad ginčijamame atsakovo rašte aptarti visi jų skunduose teikiami klausimai, nes atsakovas kai kuriais atvejais tyrimą vykdė visai ne tais klausimais, kurie buvo suformuluoti skunde.
4. Įmonės administratorius nesirūpina bankrutuojančiai įmonei priklausančiu turtu, slepia nuo kreditorių informaciją apie faktinę turto būklę ir jo naudojimą. Teismas nevertino, ar administratoriaus veikla, sąmoningai ar nusikalstamai aplaidžiai nesirūpinant bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto naudojimu ir jo teikiamomis pajamomis, gali būti vertinama kaip tinkama.
5. Įdarbintas asmuo, turintis akivaizdų savo asmeninių ir tarnybinių interesų konfliktą. Teismas nepasisakė, ar toleruoti situaciją, kai įmonės bankroto procese dalyvauja ir bankrutuojančios įmonės poziciją ginče su kitais subjektais formuoja (administratoriaus teigimu, rengia procesinius dokumentus) asmuo, kuris turi tiesioginį ir savarankišką (nesutampantį su bankrutuojančios įmonės) interesą tokio ginčo baigtimi.
6. Administratorius nepagrįstai ir ne įmonės interesais naudojo įmonės lėšas ir neteisėtai negrąžina lizingo turto, tuo dar labiau didindamas bankrutuojančios įmonės nuostolius. Teismo sprendimas ne tik neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų, tačiau ir prieštarauja kitiems jau įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriais buvo vertinami bankrutuojančios įmonės veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1538/2010 (ABTĮ 58 str. 2 d.)).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 7–13) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nei Įmonių bankroto valdymo departamentui, nei Komisijai nebuvo kilę abejonių dėl pareiškėjų atstovo teisės paduoti skundą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41, 41.3, 44 p.).
2. Kodeksas laikomas vienu iš bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 11 d.), todėl teiginys apie sprendimų nepagrįstumą ir neteisėtumą yra nepagrįstas.
3. Pareiškėjų atstovas tam tikrą dalį, jo manymu, svarbių dokumentų pateikė tiesiogiai Komisijai ir teismui, be to, tam tikra dalis dokumentų buvo visiškai atspindėta kituose skundo nagrinėjimo dokumentuose – bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo protokoluose, todėl teiginiai apie objektyvumo ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo principų pažeidimą visiškai nepagrįsti.
4. Pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjų atstovo 2010 m. liepos 28 d. skundą „Dėl administratoriaus veiksmų BUAB „Gertauta“ bankroto byloje“. Veiklos tikrinimo komisija nutarė laikyti, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo, tęsdamas 2008 m. birželio 2 d. nuomos sutartį, įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjai patys pateikė kreditoriams informaciją, kurią, jų nuomone, „administratorius nuslėpė“, o „Departamentas nepatikrino nuvykęs į vietą“, tačiau kreditorių susirinkimo sprendimui ji jokios įtakos nepadarė. Veiklos tikrinimo komisija taip pat nutarė laikyti, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgaliotas asmuo, BUAB „Gertauta“ juristu beveik trims mėnesiams įdarbindamas buvusį šios įmonės l. e. p. vadovą, įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1538/2010). Veiklos tikrinimo komisija, be to, nutarė laikyti, kad UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, skirdamas BUAB „Gertauta“ lėšas lizingo įmokoms mokėti ir lizingo būdu gautam turtui išlaikyti, įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tarp UAB ,,DnB NORD lizingas“ ir BUAB „Gertauta“ kilęs civilinis ginčas dėl turto, perduoto pagal lizingo sutartis, grąžinimo. Šis ginčas gali būti ir yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka ir su Įmonių bankroto valdymo departamento priimamais sprendimais negalėtų būti siejamas. Atsižvelgdamas į Veiklos tikrinimo komisijos išvadas, konstatavo, kad, atlikus BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ veiklos patikrinimą, įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 1–5) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Motyvuojamoji dalis
1. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1538/2010 BUAB ,,Gertauta“ ir R. K. sudarytos nuomos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei administratoriaus kreditorių nutarimo nevykdymo klausimas galutinai išspręstas.
2. Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1538/2010 R. N. įdarbinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas galutinai išspręstas.
3. Įsiteisėjusiomis teismų nutartimis (Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1246-343/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534/2009 ir 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1538/2010) pripažinta, kad kreditorių sprendimais patvirtintos, padarytos ir daromos išlaidos lizinguojamiems BUAB „Gertauta“ automobiliams išlaikyti ir eksploatuoti yra ir bus pagrįstos bei teisėtos.
4. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2886-605/2010 nustatė pareiškėjams ir UAB „Gertauta“ privalomą elgesio taisyklę, t. y. nurodė, kad automobilius pareiškėjas UAB „DnB NORD lizingas“ galės perimti tik vykdomuoju dokumentu po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-383-10 nustatė, kad jis iki civilinio ginčo pabaigos negali perduoti pareiškėjui UAB „DnB NORD lizingas“ ginčo automobilių. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1538/2010 konstatavo, kad pareiškėjas UAB „DnB NORD lizingas“, priimdamas mokėjimus ir taip siekdamas, kad BUAB „Gertauta“ įvykdytų lizingo sutartis, elgėsi netinkamai. Remdamasi kreditorių komiteto nutarimu, kurio pareiškėjai neskundė, BUAB „Gertauta“ pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. 2-1538/2010.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėjas AB „DnB NORD bankas“, būdamas vienas iš BUAB „Gertauta“ kreditorių, bei pareiškėjas UAB „DnB NORD lizingas“, 2010 m. liepos 28 d. skundu apskundė atsakovui, kaip bankroto administratorių veiklą kontroliuojančiai institucijai, bankroto administratoriaus (trečiojo suinteresuoto asmens ir jo įgalioto atstovo V. Č.) veiksmus, kurie buvo atlikti , vykdant nurodytos bankrutuojančios bendrovės bankroto procesą. Iš šio pareiškėjų skundo (Komisijos byla, T 1, b. l. 17-20) matyti, kad juo buvo prašoma „patikrinti V. Č., kaip bankroto administratoriaus, veiklą ir imtis priemonių, kad tokie neprofesionalūs ir šališki bankroto administratoriaus veiksmai nepadarytų žalos įmonei ir kreditoriams ateityje“. Skunde yra išvardinti, pareiškėjų nuomone, neteisėti V. Č. veiksmai ir neveikimas bei nurodyta, kad šiuo skundu (kreipimusi) siekiama apginti pareiškėjų interesus. Iš bylos matyti, kad pareiškėjų skundžiamu 2010 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakovas pranešė pareiškėjams (jų atstovui) apie skundo nagrinėjimo rezultatus ir nurodė, kad nenustatė bankroto administratoriaus veikloje įmonių bankroto procesą reguliuojančių teisės aktų pažeidimų (T 1, b. l. 9-12).
Kolegija pažymi, kad, sprendžiant pareiškėjų Komisijai, o vėliau teismui paduotų skundų pagrįstumo klausimą, yra būtina nustatyti šių skundų ir paminėto atsakovo rašto (atsakymo į skundą) reikšmę ABTĮ taikymo prasme, t. y. atsakyti į klausimą, ar ABTĮ taikymo požiūriu paminėtas atsakovo raštas gali būti laikomas (jeigu taip, tai kokia apimtimi) administracinio teismo ginamu pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 22 str. 1 d.).
Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam, be kita ko, jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra pavesta „teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti bankroto administratorių veiklą“ (Nuostatų 7.1 p.). Šios funkcijos vykdymo taisyklės yra reglamentuotos specialaus teisės akto – Taisyklių, kuriose yra nustatytas atsakovui privalomas elgesio modelis ir nurodytos bankroto administratoriui galimos taikyti poveikio priemonės. Taisyklėse nurodyta, kad bankroto administratorių veiklos tikrinimas yra viena iš bankroto administratorių veiklos kontrolės formų ir vienu iš pagrindu jį (tikrinimą) pradėti yra departamente (atsakovo) gautas skundas (Taisyklių 3, 7 p.). Pateiktos teisės normos atskleidžia atitinkamą skundą atsakovui padavusio asmens (šiuo atveju pareiškėjų) teisės aktų (Taisyklių) saugomą interesą bankroto administratoriaus veiklos kontrolės srityje - ABTĮ 5 ir 22 straipsnių taikymo prasme teismo ginamą interesą. Tai reiškia, kad atsakovo kompetenciją nustatančių teisės aktų taikymo prasme teismo ginamas pareiškėjų interesas galėtų būti apgintas, priimant atitinkamą sprendimą, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pažeidęs Taisyklių nustatytą gautų skundų dėl bankroto administratoriaus veiklos nagrinėjimo procedūrą. Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais ir jų nekartodama, sutinka su teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju atsakovas tokių pažeidimų nepadarė.
Kaip pažymėta aukščiau, atsakovas, atlikęs paminėto pareiškėjų skundo patikrinimo procedūrą, galėjo taikyti bankroto administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) Taisyklių (17 arba 19 p.) numatytą poveikio priemonę arba jų netaikyti. Kolegija pažymi, kad tai yra atsakovo diskrecija. ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjų teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.
Pasisakydama dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ar interesų gynimo paminėtame bankroto procese, kolegija pažymi, kad pareiškėjas AB „DnB NORD bankas“, kaip vienas iš BUAB „Gertauta“ kreditorių, turėjo ir turi ginti savo teises ir interesus Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio (2008-05-22 įstatymo Nr. X-1557 redakcija) nustatytais būdais, t. y., dalyvaujant kreditorių susirinkimuose ir ten ginant savo reikalavimus, o, nesutikus su tam tikrais kreditorių susirinkimų sprendimais, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka juos skųsti bendrosios kompetencijos teismui, kuris yra kompetentingas spręsti ginčus, kylančius iš įmonių bankroto teisinių santykių. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos, dėl paminėtame pareiškėjų 2010 m. liepos 28 d. skunde nurodytų bankroto administratoriaus tariamai padarytų jų teisių pažeidimų BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas buvo priėmęs atitinkamus sprendimus, o šis pareiškėjas (AB „DnB NORD bankas“) buvo pasinaudojęs savo teise šiuos sprendimus apskųsti teismui, kuris (bendrosios kompetencijos teismų instancijos) yra priėmęs atitinkamus sprendimus.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad patenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.