Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 258 straipsnio 2 dalį subendrinta bausme -10 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus apygardos teismo 2011-04-14 nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, paskiriant įpareigojimą - neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais globos reikalingais žmonėmis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-04 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-06-09 nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 60 MGL (2259,60 Eur) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus ir automobilio konfiskavimą, bauda išieškota 2017-10-03;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021- 04-07 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-18 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 174 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 29 MGL (1450 Eur) dydžio baudą, vieno MGL baudą prilyginus 6 viešųjų darbų valandoms, 2021-05-06 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. U. 2022 m. sausio 1 d. apie 02.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu panaudojo savo sutuoktinės L. M. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą sudavė delnu jai į veidą, dėl ko L. M. patyrė fizinį skausmą, taip panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sutuoktinę. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. U. teismo posėdyje savo kaltę pripažino ir parodė, kad sausio 1 d. naktį su žmona sutiko Naujus metus, abu vartojo alkoholį ir buvo apsvaigę, paskui eigoje įvyko apsižodžiavimas. Nukentėjusioji įžeidė jo motiną, išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl jis nesusitvardė ir trenkė rankos delnu nukentėjusiajai į veidą, dešinės pusės žandą. Sudavė vieną smūgį po kurio nukentėjusioji nukrito, todėl dviejų smūgių negalėjo būti. Žmona išvietė policiją ir jį išvežė į nuovadą. Kai vyko konfliktas, namuose buvo dviese, kitų asmenų nebuvo. Ant sutuoktinės dešiniojo žando buvo mėlynė, daugiau mėlynių nebuvo. Kai žmona krito, trenkėsi į stalą, todėl susimušė akį. Gailisi dėl nusikalstamos veikos, savo veiksmų nepateisina. Žmonos atsiprašė, jie susitaikė ir ji nori, kad jis grįžtų namo. Šeimoje yra (duomenys neskelbtini) metų vaikas, žmona nedirba. Jis ketina toliau gyventi su sutuoktine. Anksčiau buvo teistas už panašią veiką, taip pat buvo analogiška situacija, nes buvo paliesta tema jo motinos atžvilgiu, paskirtą baudą sumokėjo. Sutinka su bet kokiomis priemonėmis, kurios galėtų padėti išspręsti šią situaciją, taip pat sutinka dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Jie kalbasi ir stengiasi spręsti problemą dėl alkoholio vartojimo. Pasižada lankyti elgesio keitimo kursus, kurie galėtų išspręsti problemą, kad tai daugiau nepasikartotų. Prašo teismo taikyti švelnesnę bausmę, netaikant laisvės atėmimo ar arešto, nes tai gali neigiamai įtakoti jų santykius, jis ir taip daug laiko būna išvykęs.

Nukentėjusioji L. M. teismo posėdyje nurodė, kad sutuoktinis jos atsiprašė ir jie susitaikė. Ji nori, kad vyras grįžtų namo.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis G. U. savo kaltę pripažino ir parodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturi, psichiatrinėje ligoninėje negydytas. 2022-01-01 apie 02.20 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), abu su žmona L. M. vartojo alkoholį, šventė Naujuosius metus. Žmona pradėjo pulti ant jo ir reikšti priekaištus dėl jo šeimos, pradėjo keikti jo mamą, įžeidinėjo seserį. Įžeidinėjimus, kurie yra nukreipti į jo pusę, jis gali atlaikyti, bet kai liečia jo pačius artimiausius žmones, jis negalėjo susilaikyti. Tuomet spontaniškai trenkė žmonai į žandą, kurios rankos delnu sudavė nepamena. Po šio veiksmo žmona išbėgo iš namų į lauką, jis nesivijo, bet po kurio laiko išėjo jos ieškoti. Tik išėjus iš buto į lauką jį pasitiko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Šis smurto atvejis yra antras. Prieš tai smurtas buvo dėl to pačio dalyko, kad jo žmona įžeidinėjo jo šeimą. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 67-70).

Teismo posėdyje 2022-01-04 svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės, įtariamasis G. U. ikiteisminio tyrimo teisėjai paaiškino, kad jie šeimoje susitaikė, nes žmona įžeidė ne jį, o jo šeimą (motiną ir seserį), pastoviai jas keikia, draudžia jam su jomis švęsti šventes, todėl buvo tiesiog sprogimas, nes nukentėjusioji vertė jį rinktis tarp jos ir jo šeimos. Jis nepateisina savo veiksmų, žino, kad taip elgtis negalima, tačiau tą vakarą jie vartojo alkoholį ir jis nepasvėrė savo veiksmų, panaudojo smurtą. Bute gyvena jis su žmona ir vaikas. Sausio 1 d. jie buvo dviese su žmona namuose. Jo ir žmonos parodymai skiriasi, nes žmona aišku nepasakys, kad ji išvadino visaip jo motiną. Jis gali išsikelti, bet žmona nenori, kad jis negyventų su ja. Po įvykio jo santykiai su nukentėjusiąja yra normalūs. Jis išlaiko savo šeimą jau (duomenys neskelbtini) metai. Anksčiau buvo visiškai analogiška situacija. Jis žino, kad negali daugiau tai kartotis (b. l. 85-88).

Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo sutuoktiniu G. U. gyvena (duomenys neskelbtini). Jie susituokę nuo (duomenys neskelbtini) metų. Vyras dirba užsienyje, todėl dažniau ji gyvena viena su dukra. Kartu su vyru augina bendrą dukrą, ji dar turi sūnų, kuris gyvena Baltarusijoje. Ankščiau niekada smurto nebuvo, buvo žodinių konfliktų, ankščiau policija buvo kviesta dėl to, kad G. U. namuose triukšmavo, tačiau prieš ją nesmurtavo. 2021-12-31 apie 23 val. (tiksliai neprisimena, gali būti ir ankščiau) ji kvietė policiją, nes tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, neva ji paėmė G. U. telefoną. Ji pasakė, kad nežino, kur jo telefonas ir vyras pradėjo triukšmauti. Dar prieš atvykstant pareigūnams vyras rado telefoną ir išėjo iš namų, kur išėjo, ji nežino, todėl skambino į policiją pranešti, kad pagalbos nebereikia, tačiau pareigūnai vis tiek atvyko, pakalbėjo su ja ir išvyko. Vyras namo grįžo maždaug po valandos. Dukrą pasiėmė G. mama pas save į namus po pirmo karto, kai ji iškvietė policiją. 2022-01-01 laikotarpiu tarp 1 val. ir 2 val., ji namuose su vyru gėrė šampaną, vieną butelį, tačiau vyras prieš tai buvo išėjęs ir į namus sugrįžo jau išgėręs alkoholio. G. U. pradėjo ant jos pykti, kad neva ji vėl paėmė jo telefoną, taip pat, kad telefonu ji kalba su savo drauge. Mano, kad jis pradėjo pavyduliauti, nes vis priekaištavo, kad jis nežino su kuo ji telefonu kalba. Tarp jų tęsėsi žodinis konfliktas, kurio metu ji išėjo į balkoną parūkyti ir pakalbėti su drauge telefonu. Parūkiusi grįžo į kambarį, jie vienas kitam kažką pasakė, ginčijosi, vyras vėl jos prašė grąžinti telefoną, nors ji telefono neėmė. Jie stovėjo netoli vienas kito ir G. U. trenkė jai į veidą, kiek kartų, neprisimena, tikriausiai trenkė dešine ranka, kuria rankos vieta - neprisimena, pataikė jai į kairę veido pusę. Po smūgio ji nukrito, galvoja ant dešinės pusės, todėl susimušė dešinę veido pusę. Patirto skausmo įvertinti negali, gal 3-4 balais iš 10. Po to ji vyrui pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į kitą kambarį, o vyras buvo virtuvėje. Daugiau vyras jai nieko nesakė. Po smūgio jai buvo skaudu, kad vyras taip pasielgė, tačiau ji vyro nebijojo, gerai jį pažįsta, todėl žino, kad jis tikrai jai nebūtų trenkęs. Ji matė, kad jis pats išsigando savo poelgio. Atvyko policija, po to greitoji medicinos pagalba. Ji medikų nepageidavo ir norėjo atsisakyti jų pagalbos, tačiau pareigūnai ir medikai jai liepė vykti į ligoninę, nuvežė į Lazdynų ligoninę ir apžiūrėjo. Jai atsirado didelė mėlynė ant kairės akies, akis buvo paraudusi, taip pat buvo mėlynė ant dešinės akies, tačiau mažesnė. G. U. jos atsiprašė, jie pasikalbėjo, pretenzijų jam neturi, su vyru kartu gyvena, nesiruošia skirtis. Pas teismo medikus nesikreips (b. l. 36-38).

Akistatos 2022-01-06 protokolas patvirtina, kad akistatos metu nukentėjusioji L. M. nurodė, kad tiksliai negali prisiminti dėl ko kilo žodinis konfliktas, gali būti, kad ji kažką pasakė, kas nepatiko vyrui. Įtariamasis patvirtino nukentėjusiosios atsakymą, nurodė, kad žmona jo motiną išvadino necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji paliudijo, kad ji tiksliai neprisimena, bet gali būti taip, kad ji pasakė vyrui kažką įžeidžiančio. Kiek kartų vyras jai sudavė, neprisimena, sudavė dešine ranka, bet ar kumščiu, ar delnu, neprisimena, pataikė jai į veido sritį. Įtariamasis nukentėjusiosios liudijimą patvirtino, paaiškino, kad jis sudavė žmonai vieną kartą dešinės rankos delnu į veido sritį. Nukentėjusioji patvirtino šiuos įtariamojo parodymus (b. l. 58-60).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2022-01-01 02.31 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) vyras sumušė pranešėją, pokalbio metu vyras atėmė iš pranešėjos telefoną, girdimas konfliktas, grumtynių garsai. Šiuo adresu tą pačią dieną jau buvo pareigūnai, bet vyras buvo išėjęs, dabar visi vietoje. Pareigūnai į vietą atvyko 02.45 val. (b. l. 19).

Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2022-01-01 buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas yra trijų kambarių, bute aplinka tvarkinga, baldai neišvartyti, niekas nesulaužyta, tik kambaryje Nr. 2 nuplėštos užuolaidos. Daugiau pažeidimų, grumtynių ar kraujo pėdsakų nematyti. Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos, taip pat ir nukentėjusios fotonuotrauka, kurioje matosi jos veido sumušimai (b. l. 20-25, 26).

Vilniaus apskrities VPK vyriausiojo tyrėjo E. P. 2022-01-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad pagal pagalbos prašymą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji L. M. paaiškino, kad 2022-01-01 apie 3 val., (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis G. U. trenkė jai pora kartų kumščiu į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl dingusio telefono. Daugiau nieko negalėjo paaiškinti, rašyti pareiškimą atsisakė. G. U. pareigūnams paaiškino, kad nukentėjusioji yra jam neištikima, dėl to jis ją pastūmė. Daugiau nieko nepaaiškino (b. l. 8-11).

Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad G. U. 2022-01-01 03.34 val. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 98, 99).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog G. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2022-01-01 apie 02.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės L. M. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą sudavė delnu jai į veidą, dėl ko nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamojo G. U. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir motyvus, nukentėjusiosios L. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškinimai teisiamajame posėdyje, akistatos protokolas, įvykio registracijos duomenys, tarnybinis pranešimas, G. U. neblaivumo patikrinimo rezultatas bei kita aukščiau nurodyta bylos medžiaga. G. U. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui (sutuoktinei) fizinį skausmą.

Kaltinime nurodyta, kad G. U. nusikalstamą veiką padarė 2022-01-01 apie 03.00 val., tačiau iš bylos medžiagos (įvykio registracijos kortelės) matyti, kad apie smurtą pareiškėja pranešė 2022-01-01 02.31 val., o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2022-01-01 02.45 val., todėl akivaizdu, kad G. U. fizinį smurtą panaudojo iki pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką gavimo (registravimo). Todėl kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo laiką – apie 03.00 val. teismas patikslina į laiką – apie 02.30 val.

Taip pat kaltinime nurodyta, jog G. U. sudavė nukentėjusiai du smūgius kumščiais į veidą, tačiau išnagrinėjus bylą, neabejotinai nenustatyta, kad būtų suduoti du smūgiai kumščiais. Nukentėjusioji L. M. iškart po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad G. U. trenkė jai pora smūgių kumščiu į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau vėliau apklausta, kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu bei per akistatą parodė, kad neprisimena kiek kartų G. U. trenkė jai į veidą ir kokia rankos dalimi (kumščiu ar delnu) sudavė, t. y. duodama parodymus nebuvo nuosekli. Be to, iškart po įvykio nukentėjusioji galėjo būti neblaivi, nes tiek pati, tiek kaltinamasis nurodė, kad jie šventė Naujuosius metus ir vartojo alkoholį, todėl įvykio aplinkybių nukentėjusioji galėjo tiksliai neprisiminti, pareigūnai jai neblaivumo nenustatinėjo, kaip nurodyta 2022-01-01 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 8-11), ji buvo šoko būsenoje ir labai susijaudinusi. Taip pat nukentėjusioji neneigia, kad po suduoto smūgio ji buvo nukritusi ir susimušė dešinę veido pusę. Pats kaltinamasis G. U. teigia, kad sudavė vieną kartą rankos delnu nukentėjusiajai į veidą, dešinės pusės žandą, po ko ji nukrito, todėl dviejų smūgių negalėjo būti. Taigi, teismas daro išvadą, kad yra tik prielaida, jog G. U. trenkė du kartus kumščiais nukentėjusiajai į veidą, kurios nepatvirtina kiti bylos įrodymai, todėl kaltinime nurodytą šią aplinkybę, teismas patikslina, jog G. U. sudavė vieną kartą delnu nukentėjusiajai į veidą.

Taip pat kaltinime nurodyta, kad G. U. sudavė nukentėjusiajai į veidą be jokios priežasties, tačiau išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ši aplinkybė kaltinime nepasitvirtino, nes fizinį smurtą G. U. nukentėjusios atžvilgiu panaudojo dėl to, kad kilo žodinis konfliktas ir nukentėjusioji įžeidė jo artimuosius (motiną, seserį), taigi priežastis buvo. Dėl to ši aplinkybė šalinama iš kaltinimo, nurodant, kad fizinis smurtas buvo panaudotas dėl kilusio konflikto. Šis kaltinimo patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia ir kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei įtakos neturi, nes kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neturi reikšmės kiek smūgių ir kuria kūno dalimi buvo suduota sukeliant nukentėjusiajam (šeimos nariui ar artimajam giminaičiui) fizinį skausmą ir dėl kokios priežasties ar be priežasties buvo smurtauta.

Kaltinamojo G. U. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusios L. M. elgesys, nes ji, gerai žinodama savo sutuoktinio būdą ir charakterį, kad jis pyksta, kai negražiai atsiliepiama apie jo artimuosius giminaičius (motiną, seserį) ir, būdamas neblaivus, gali smurtauti (buvo teistas už panašią veiką), pasakė jam kažką įžeidžiančio ir neneigia, kad galėjo jo motiną išvadinti necenzūriniais žodžiais, todėl tokiu elgesiu pati neatsargiai paskatino kaltininką padaryti nusikalstamą veiką prieš ją (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės

Skirdamas bausmę G. U., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kilusiais pasekmes (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nusikalstama veika liekamųjų padarinių ar žalos nesukėlė, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė ir toliau nori kartu gyventi, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė), į kaltinamojo asmenybę (dirba, teistas 4 kartus, tame tarpe už analogišką veiką, bet išvadų nepadarė, baustas du kartus administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjo, galiojančių nuobaudų neturi), taip pat į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, todėl skiria kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. U. savo kaltę pripažino, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu G. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 1 d. 03.15 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 13.07 val. (b. l. 100, 101), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. U. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, todėl jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam G. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. M. 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-01-04 iki 2022-02-04 (b. l. 71-72, 89-91, 93-94).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-13 nutartimi leista G. U. laikinai nuo 2022-01-20 iki 2022-03-06 išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienį (Angliją) į darbo komandiruotę (b. l. 165-166).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. M. nurodė, kad jie susitaikė ir ji nori, kad vyras grįžtų namo. Analogišką prašymą buvo pareiškusi prokurorui ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y., kad jai ir mažamečiam vaikui reikalinga vyro pagalba, reikia vežioti vaiką pas gydytojus, tvarkytis namuose, jie ir toliau kartu gyvens, pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 46, 48). Atsižvelgiant į tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo susiklosčiusius šeiminius santykius, nukentėjusios prašymą ir tai, kad šeimoje auga mažametis vaikas (gim. (duomenys neskelbtini)), sutuoktiniai pakankamai ilgai pagyveno atskirai ir apmąstė savo elgesį, turi vienas kitam padėti, todėl G. U. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. M. tikslinga panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 27 d.

Kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad iš G. U. valstybės naudai priteistina 85,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro gynėjos advokatės Daivos Dereškevičienės darbo užmokestis (b. l. 169-172).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Šioje byloje kaltinamajam G. U. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Nustatyta, kad G. U. dirba, išlaiko mažametį vaiką ir sutuoktinę, kuri nedirba, baudas yra sumokėjęs, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jam priklausantį turtą, galimas skolas, paskolas ir pan. Todėl, įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie G. U. materialinę padėtį, teismas mano, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Civilinių ieškinių nėra pareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus.

Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 1 d. 03.15 val. iki 2022 m. sausio 1 d. 13.07 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti G. U. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. M. panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 27 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 85,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. U. netenkinti.

Išaiškinti G. U., kad pagal BK 48 straipsnio 8 dalį jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.